Siuntinių vežimas į Jungtinę Karalystę saugiai ir greitai: kas pasikeitė ir ko tikėtis

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir galiu pasakyti – laikai pasikeitė. Anksčiau tiesiog užkraudavai krovinį į sunkvežimį, jis važiuodavo per kanalą ir atvykdavo. O dabar? Dabar ten visa kita drama. „Siuntinių vežimas į Jungtinę Karalystę saugiai ir greitai“ taps, anksčiau ar vėliau, iššūkiu kiekvienam, kas bandys tai daryti be pagalbos. Turiu omenyje ne tiek patį važiavimą, kiek šią naują burokratinę realybę, kuri atsirado po „Brexit“. Dažnai klientai skambina ir klausa: „Ar tikrai taip sudėtinga?“ Atsakymas paprastas – ne, jeigu viską padarai teisingai iškart. Bet jei padarysi klaidą, tą savaitę gali praleisti stovėdamas prie Doverio. Rašau šį tekstą tam, kad jums būtų aišku, į ką įsijungiate, ir kad netyčia pavargtumėte ne nuo kelio, o nuo popierių.

Bendri klausimai apie procesą ir logistiką

Kaip dabar vyksta siuntinių vežimas į Jungtinę Karalystę saugiai ir greitai po „Brexit“?

Viskas ganėtinai panašu į važiavimą į trečiąją šalį, nors ji yra greta. Turi būti paruošta visa muitinės deklaracija, kurią privalu pateikti dar prieš kroviniui atvykstant į uostą. Systema ten jau sužavėjo (o gal ne), nes jei ten net netaškytės ne toj vietoj, sistema automatiškai sustabdo. Todėl greičiausiai nebus taip, kad įdėjai ir pamiršai – dabar reikia nuolatinio monitoringo. Be to, reikia apskaičiuoti mokesčius iš anksto, kitaip neišleis iš sandėlio.

Ar reikia EORI numerio, ar tai jau nebeaktualu?

Žinote, daug kas galvoja, kad po kelerių metų jie atšaukė šį reikalavimą, bet ne. Jums vis dar reikalingas EORI numeris, prasidedantis LT, jei esate siuntėjas. Be jo neišgyvensite, nei bandydami užpildyti deklaracijas, nei bandydami gauti muitinės patvirtinimą. Tai kaip asmens kodas, bet jūsų firmai prekybai su UK. Vieną kartą klientas bandė apeiti šitą dalyką ir sako, kad jam „nereikia“, tačiau jo siunta stovėjo sienoje dvi savaites.

Kiek laiko užtrunka standartinis krovinys iš Lietuvos iki Londono?

Įprastai tai trunka apie 3–4 darbo dienas, jei viskas vyksta sklandžiai ir nėra eilių. Vairuotojas važiuoja iki uosto, perkelia keltu arba per tunelį, ir toliau į adresą. Bet tą savaitę, kai aš šį tekstą rašau, yra didelės eilės, todėl gali užtrukti ir ilgiau. Negaliu garantuoti dieną į dieną, nes tai ne autobusas – tai sunkvežimis, kuris priklauso nuo oro sąlygų, muitinės darbuotojų nuotaikos ir kelių būklės.

Ką daryti, jei siunta skubia, o terminai dega?

Tada turime žiūrėti į ekspresinius reisus arba dalinį krovinią (part load). Yra variantų, kai vairuotojas važiuoja be sustojimų, tačiau tai kainuoja brangiau. Kartais tiesiog tenka ieškoti kurjerų, kurie vežia mažesnes siuntas ir gali taip atvežti. Bet būkite pasiruošę, kad už skubą reikės mokėti. „Siuntinių vežimas į Jungtinę Karalystę saugiai ir greitai“ kainuoja brangiau, kai laikas yra svarbiausias už aukso.

Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Dauguma didelių kompanijų siūlo „tracking“ numerius, kurie rodo, kur yra sunkvežimis. Bet iš patirties sakau – ten dažnai būna vėluojama duomenys. Vieną kartą sistemą rodė, kad krovinys jau Londone, o jis dar buvo ties Belgijos siena. Taigi, naudokitės, bet pasitikėkite daugiau savo vadybininko skambučiu, nei tuo paveiksliuku ekrane.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pavyzdžiui, elektroniką?

Saugumas priklauso nuo to, kaip supakuojate dalykus ir ką užrašote dokumentuose. Jei deklaruosite, kad ten yra „seni telefonai“, o viduje bus nauji „iPhone“, tai gali būti problema ne tik dėl vagystės, bet ir dėl draudimo. Draudimas nedirbs, jei dokumentai neatitinka realybės. Tad reikia sąžiningai užpildyti visus lapus ir gerai uždėti plombas.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai reali situacija, gyvenime viskas įvyksta. Tuomet mes organizuojame perkrovimą į kitą sunkvežimį, arba kviečiame techninę pagalbą. Gali būti vėlavimas, bet dažniausiai sprendžiame per 24 valandas. Kartais vairuotojai tiesiog užmiega po vairu (kas yra draudžiama), ir juos sustabdo policija – tai vėlavimas garantuotas. Bet su mumis darbuojantis vairuotojai yra patikimi.

Ar reikia specialios pakuotės paletėms?

Būtina. Negalima tiesiog padėti dėžių ant grindų ir laukti, kad atvyks. Turi būti paletės, apvyniotos „stretch“ plėvele. Jei krovinys bus nestabilus, jis gali nukristi ir sugaditi savo ar kito krovinią. Manau, geriau išleisti keletą eurų už plėvę, negu vėliau švaistyti tūkstančius už sugadintą prekę.

Muitinė, dokumentai ir mokesčiai (Būkite atidūs)

Kokie dokumentai yra būtini išvykstant iš Lietuvos?

Jums reikės prekybinės faktūros (Commercial Invoice), pakavimo sąrašo (Packing List) ir eksporto deklaracijos. Be šių trijų dalykų niekur nepriims. Faktūroje turi būti tikslios prekės, HS kodai (jie labai svarbi!), svoris ir vertė. Vieną kartą klientas parašė „įrankiai“ be jokių kodų – jo siunta stovėjo savaitę, kol aiškinomės, kas ten tiksliai.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?

Tai tarptautinė prekių klasifikacijos sistema. Pagal ją muitinė nustato, koks mokesčis taikomas ir ar prekė leidžiama. Jei nurodysite neteisingą kodą, gali būti bauda arba krovinio konfiskavimas. Aš pats ne visus juos atsimenu, todėl turiu lentelę prieš akimis, o klientus prašau patikrinti su tiekėjais. Negerai, kai spėjame.

Ar turiu mokėti PVM (VAT) Jungtinėje Karalystėje?

Taip, dauguma atvejų taikomas PVM importui, nebent jūsų vertė yra mažesnė nei 135 svarų (tai yra slenkstis). Jei viršijate, turi būti apmokestinta. Tačiau jei turite UK PVM kodą, galite taikyti „reverse charge“ mechanizmą, t.y. nepamokėti siuntimo metu, o paskaičiuoti savo apskaitoje. Čia reikia buhalterio pagalbos, aš tik logistas.

Ką daryti, jei neturiu UK importo mokesčių numerio (IOSS)?

Jei nesate užsiregistravęs kaip importuotojas UK, tada mokėti mokesčius turi gavėjas (tas kas perka iš jūsų) arba tarpininkas (pvz., „DHL“, „FedEx“ ar mes). Jei niekas nesumoka, siunta negali išvažiuoti iš sandėlio. Geriau iš anksto susitarti dėl mokėjimo, kad neiššeistų didelių delspinigių už sandėlio laikymą.

Ar galima grąžinti mokesčius, jei prekės sugrįžta?

Tai jau sudėtingesnė istorija. Jei grąžinate prekes dėl defekto, galima bandyti atgauti importo mokesčius, bet tai reikalauja labai daug dokumentų ir prašymų. Viena firma kovojo mėnesį dėl 200 svarų grąžinimo. Ar verta? Kartais ne, paprasčiau tiesiog tiesiogiai padaryti nuolaidą kitam kartui.

Kas nutinka su maistu – ar jį leidžia vežti?

Maistas (gyvūninės kilmės) yra labai griežtai kontroliuojamas. Reikia sanitario pažymos (Veterinary Certificate). Be to, kai kurie produktai, pavyzdžiui, mėsa ar pienas, gali būti visai uždrausti asmeniniam ar nedideliam importui. Geriau niekada nebandyti vežti dešrų ar sūrio sau be patikrinimo, nes gali tiesiog sunaikinti prie ak ir uždėti baudą.

Ar galiu veži vaistus?

Tik su receptu ir specialiomis leidimais. Negalima tiesiog pasidėti į dėžę vitaminų ar stiprių vaistų be dokumentų. Muitinė dažnai tikrina tokius siuntinius. Esu matęs, kaip sulaikė siuntą su vaistais, nes klientas negalėjo įrodyti, kad jie skirti jo asmeniniam naudojimui.

Kas daryti, jei padariau klaidą faktūroje?

Būkite greiti. Jei siunta dar neperkėlė sienos, galima pataisyti deklaraciją. Jei jau prasukojo per muitinę UK, teks rašyti koreguojančią deklaraciją (C28) ir mokėti baudas už neteisingą duomenų pateikimą. Geriau du kartus patikrinti su mumis prieš išvykstant.

Kainos, terminai ir pinigai

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo krovinio svorio, tūrio, atstumo ir kuro kainos. Taip pat įeina muitinės išlaidos. Jei krovinys yra pavojingas (ADR), brangiau. Jei reikia lifto, brangiau. Viskas apskaičiuojama individualiai. Šiuo metu kuro kainos šokinėja, tad ir galutinė suma gali keistis kelias savaites.

Ar brangiau vežti į Škotiją nei į Londoną?

Į Škotiją (Glasgow, Edinburgas) paprastai brangiau dėl to, kad ten reikia važiuoti toliau, o krovinių ten mažiau grįžtant (tuščiažia). Londonas yra pagrindinis hubas, ten važiuoja daugiau mašinų, tad kaina gali būti konkurencingesnė. Bet viskas priklauso nuo konkretaus maršruto.

Ar galima mokėti gavėjui UK (Prepaid)?

Taip, tai dažnas atvejai. Tu sumoki čia Lietuvoje viską, o gavėjas UK tiesiog pasiima. Tačiau jei jis atsisako priimti siuntą (nepirko pavyzdžiui), tada grąžinimo išlaidas gali tekti mokėti tau. Būtinai aptarkite šitą scenarijų su vadybininku.

Kas yra „fuel surcharge“?

Tai kuro priedas. Kadangi kuro kaina keičiasi kas dieną, mes negalėtume keisti pagrindinės kainos kas savaitę, todėl pridedame procentą nuo kainos. Kai kuras brangsta, šis priedas didėja. Tai standartinė praktika pasaulyje.

Ar taikoma minimali kaina?

Taip, net jei vežate tik vieną dėžę 10 kg, negalite sumokėti tiek, kiek sveria. Mašina turi savo kainą – vairuotojo darbas, degalai. Minimali kaina dažnai būna už vieną vietą arba už minimalų užsakymą (pavyzdžiui, 200 eurų).

Kas atsitinka su mokesčiais, jei siunta dingsta?

Jei turite draudimą, draudimo kompanija sumoka prekės vertę. Jei nėra draudimo – gaila. Mes visada rekomenduojame apdrausti krovinius, ypač kai kalbame apie siuntinių vežimas į Jungtinę Karalystę saugiai ir greitai, nes kelių incidentų visada įvyksta.

Galite paskaičiuoti tikslią kainą dabar?

Galiu paskaičiuoti preliminarią, bet galutinę patvirtinsiu tik kai gausiu išmatavimus ir svorį. Kartais klientai sako „maža dėžė“, o ji atrodo kaip šaldytuvas. (Nebegalvoju, kad kas nors taip darytų, bet būna). Taigi, duomenys turi būti tiksli.

Problemos, nesklandumai ir reali situacija

Kas daryti, jei gavėjas neatsako?

Stovi sunkvežimis prie durų, o niekas neatsilenka. Tai baisiausia košmarė. Vairuotojas laukia 1 valandą nemokamai, po to prasideda laukimo mokestis. Mes stengiamės skambinti gavėjui, rašyti el. paštą. Jei niekas nebeatsako, krovinys nuvežamas į sandėlį UK, ir ten kaupiasi mokesčiai. Todėl prašome visada patikrinti kontaktus.

Ar dažnai dingsta siuntos?

Retai, bet įvyksta. Dažniausiai ne dingo, o paslydo dokumentuose arba buvo paduota į kitą sandėlį. Kartais vyksta vagystės, ypač jei tai vertybiniai daiktai ir netinkamai uždarytas konteineris. Todėl rekomenduojame GPS trackerius brangiems siuntiniams.

Kas daryti, jei prekės atvyko su defektais?

Tuomet reikia fotografuoti pažeidimus prieš išpakavimą (tai svarbu!) ir parašyti pranešimą (protokolą) vairuotojui. Be to, nebegalite reikalauti kompensacijos iš pervežėjo, jei pasirašėte, kad „viskas tvarkoje“, o namie radojau sulaužytą stalą. Nuotraukos yra jūsų draugas.

Ar galiu atšaukti siuntą, kai ji jau važiuoja?

Galima, bet tai kainuos. Jums reikės sumokėti už važiavimą iki tos vietos ir grįžtamojo kelio išlaidas. Kartais pigiau leisti ją važiuoti iki galo ir paskui grąžinti, negu stabdyti pusiaukelėje.

Kas yra demurrage ir storage mokesčiai?

Demurrage – tai mokestis už laukimą uoste arba terminaluose (pavyzdžiui, jei vėluojate paimti konteinerį). Storage – tai sandėlio laikymo mokestis UK, jei siunta nebuvo išsiimta laiku. Tie mokesčiai gali būti labai aukšti, todėl visada stenkitės išimti siuntą laiku.

Ar jums patinka dirbti su JK klientais?

Sunku pasakyti. Kai kurie yra labai draugiški ir suprantantys, kiti – griežti ir reikalaujantys. Po „Brexit“ jie patys patiria daug streso su muitine, tad kartais nusiteikę priešiškai. Bet mes jau pripratome. Svarbiausia aiškiai sutarti dėl taisyklių iš pradžių.

Ką daryti, jei neturiu laiko užpildyti dokumentų?

Tada mums juos reikia mokėti (mūsų paslaugos). Mūsų brokeriai gali tai padaryti už jus. Jums tereikia pateikti prekių sąrašą ir kainas. Tai sutaupo daug nervų, ypač kai kalbame apie sudėtingas kategorijas.

Ar tikrai „Siuntinių vežimas į Jungtinę Karalystę saugiai ir greitai“ įmanomas mažoms firmoms?

Žinoma, įmanomas. Tereikia nebandyti apgauti sistemos ir būti sąžiningu. Mažos firmos dažnai baiminasi dėl biurokratijos, bet jei turite gerą partnerį logistikoje, viskas vyksta sklandžiai. Mes padedame ir mažiems, ir dideliems.

Ką daryti, jei viskas negerai (paskutiniai klausimai)

Kas nutinka, jei vairuotojas praranda dokumentus?

Tai baisu, bet įvyksta. Tada turiame spausdinti kopijas ir siųsti į vietą elektroniniu būdu. Muitinės dažnai priima elektronines versijas, jei aiškiai pažymėta, kad originalai prarasti. Bet tai sukelia vėlavimą ir papildomus rūpesčius.

Ar galima kreiptis į teismą dėl sugadinto krovinio?

Galima, bet tai užtrunka mėnesius ar metus. Geriau išspręsti taikiai per draudimą. Teismo procesai UK yra brangūs. Esu matęs vieną atveją, kai firma kovojo 2 metus dėl 5000 eurų ir galiausiai pralaimėjo dėl blogai sudarytos sutarties.

Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro klientai?

Pamiršta nurodyti HS kodus, neteisingai nurodyta svoris, arba nepateikiamas gavėjo telefono numeris. Taip pat dažnai būna, kad gavėjas nežino, kad jis turi sumokėti mokesčius, ir atsisako priimti siuntą. Komunikacija yra raktas.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Nekartai. Pigu pigu, bet tada gali būti, kad krovinys važiuoja su pervežėju, kuris neturi draudimo, arba važiuoja 5 dienų ilgiau. Patikimumas šioje srityje brangesnis nei pigumas. Ypač kai siunčiate brangius daiktus.

Ar jūsų firma garantuoja terminus?

Mes džiugiai įrašome į sutartį, bet visada yra straipsnis „jėgos maior“ (force majeure). Mes nesusikursime su gamtą ar muitinės streiku. Bet stengiamės laikytis to, kas promiseinta. (Atsiprašau, turiu omenyje pažadą).

Galite padėti su importu iš JK į Lietuvą?

Taip, tai tas pats procesas tik atvirkščiai. Ten taip pat reikia EORI, deklaracijų ir mokesčių. Mums nėra skirtumo, kur važiuoja mašina – ten ar atgal. Viskas vyksta pagal tas pačias taisykles.

Išvada

Viskas apie siuntinių vežimas į Jungtinę Karalystę saugiai ir greitai atrodo sudėtinga tik tol, kol pats to nedarai. Po šių metų darbo jau matau šablonus ir žinau, kur užstringa ratas. Svarbiausia – nepanikuoti ir turėti gera partnerį, kuris supranta tų dokumentų kalbą. Jei pasiruošiate gerai, jūsų prekės atvyks laiku ir sažižurės. Nors kartais gali užtrukti dieną ilgiau dėl rūkų ant Temzės, bet kas daro? Tokia jau logistikos tiesa.