Siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių: Vadovas, kurio ieškojote

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius ir išvėdau neskaičiuojamas siuntas per Lamanšą. Kai kurie sako, kad po „Brexit“ siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių tapo neįmanomas misija, bet aš čia, kad pasakyčiau – tai melas. Taip, reikia daugiau popierių, taip, kartais vairuotojas stovi eilėje prie Dover kelias valandas, bet jei viskas suplanuota teisingai, procesas vyksta sklandžiai. Anksčiau buvo galima tiesiog įmesti dėžę į furgoną ir važiuoti, dabar reikia šiek tiek galvos, bet rezultatas tas pats – jūsų prekės pasiekinėja pirkėją laiku. Štai kaip tai veikia iš vidaus.

Pagrindiniai dokumentai ir muitinės niuansai

Ar man tikrai reikalingas EORI kodas, jei siunčiu tik vieną dėžę?

Žinoma, reikalingas. Be EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodo jūsų siunta tiesiog užstrigs sienoje ir niekur nepajudės. Muitinės sistema neleidžia eksportuoti ar importuoti be to, net jei tai būtų dovanos močiutei. Užsiregistruoti galite internetu per Lietuvos muitinės puslapį, tai pavargstantis procesas, bet padaryti tai reikia iš anksto. (Tikriausiai galima kažkaip pro kitą firmą eiti, bet tada gavėjas JK turės problemų su mokesčiais, geriau savą kodą turėti). Nepamirškite, kad JK kodas skiriasi nuo EU, tačiau mums, siunčiantiems, reikalingas mūsų, Lietuvos (arba EU) kodas.

Kas tas „Exit Summary Declaration“ ir kodėl visi apie jį kalba?

Tai pagrindinis dokumentas, kurį reikia pateikti išvykstant iš ES, kitaip tariant, mums – čia. Jis praneša Britų muitinei, kas keliauja į jų šalį, dar prieš tai kai furgonas pasiekia sieną. Jei šios deklaracijos nėra, vairuotojas negaus leidimo įvažiuoti į Jungtinę Karalystę. Tai būtent vienas to dalyko, dėl ko siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių tampa galimas tik su geru brokeriu. Geriau viską pavesti profesionalams, nei vėliau gaudyti pranešimus apie baudas.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas rankose?

Vairuotojas turi turėti CMR konosamentą, kuris patvirtina, kad jis veža jūsų krovinių, komercinę invoice (sąskaitą-faktūrą) angliškai ir tą patį Exit Summary Declaration numerį. Kartais dar paprašo pakavimo sąrašo (packing list), jei daug dėžių. Būna, kad vairuotojai pamiršta pasiimti spausdintą CMR, ir tada prasideda ieškojimo akcijos telefonu, tai tikrai neramu. Visi šie popieriai turi būti paruošti ne prie pat patvirtinimo posto, o dar Lietuvoje.

Kas daryti, jei muitinė JK užstrigo sulaikė siuntą?

Tai, deja, ne retas atvejis. Jei trūksta kokių nors duomenų ar prekės yra labai specifinės, jos gali šiek tiek pavėluoti. Tuomet reikia greitai suaktikuoti muitinės brokerį JK pusėje, kuris gali pateikti papildomą informaciją. Svarbu nenuleisti rankų ir nedelsti, nes kai kuriuose terminaluose yra laisvų atidėjimo dienų limitas, po kurio pradedami skaičiuoti sandėliavimo mokesčiai, kurie gali būti astronominiai. Esu matęs, kaip mažos įmonės prarado pelną vien dėl to, kad neatkreipė dėmesio į pranešimą į el. paštą.

Ar galima siųsti maisto produktus be sertifikatų?

Mažai tikėtina, kad pavyktų be didelių problemų. Jungtinė Karalystė dabar labai griežtai žiūri į gyvūnų kilmės produktus ir vaisius. Reikės sveikatos sertifikatų ir veterinarijos patvirtinimų. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas buvo priverstas suvalgyti kelis dešimtis kilogramų lietuviškų pyragų (ne, tiesiog išmesti), nes nepavyko paruošti teisingų dokumentų. Jei prekiaujate maistu, siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių prasideda būtent nuo šių sertifikatų tikrinimo.

Kuo skiriasi DDP ir DAP siuntimo būdai?

DDP (Delivered Duty Paid) reiškia, kad jūs kaip siuntėjas sumokate visus mokesčius už gavėją – tai labiau „be rūpesčių“ variantas pirkėjui. DAP (Delivered at Place) reiškia, kad mokesčius turi sumokėti gavėjas siuntai atsiėmus. DDP daugiau darbo jums, nes reikia susitarti su brokeriu apie mokesčių mokėjimą užsienyje, bet klientui tai patogiau. DAP kartais sukelia nemalonumus, kai klientas nesitiki, kad jam reikės mokėti PVM ir muito, atsisako siuntos, ir ji grįžta atgal.

Ar reikia mokėti PVM importuojant į JK?

Dažniausiai taip. Jei siuntos vertė viršija 135 svarų sterlingų, turi būti sumokėtas importo PVM. Jei mažiau, gali būti taikoma kita tvarka (pvz., „IOSS“ sistema), bet tai daugiau apie mažmeninę prekybą. Dideliems krovinims visada susiduriame su PVM. Svarbu nurodyti teisingą prekių kodą (HS kodas), nes nuo jo priklauso mokestis. Kartais klientai bando nurodyti mažesnę vertę, kad sutaupyti, bet muitininkai to nemėgsta ir gali tiksliai įvertinti rinkos kainą, o tada baudos garantuotos.

Kas vyksta, jei neteisingai užpildau sąskaitą-faktūrą?

Tada bus laukimas. Muitinės sistema atmes deklaraciją, kol bus pataisyta klaida. Gali būti, kad reikės išsiųsti naują, pataisytą dokumentą. Vieną kartą klientas rašė „Drabužiai“ vietoje konkrečios medžiagos sudėties, ir tai užtruko dvi dienas. Dėl to siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių tampa košmaru, viskas sustoja, o vairuotojas verčia laukti prie pat sienos arba važiuoja į artimiausią stovėjimą aikštelę, kas kainuoja pinigus.

Kainos, terminai ir logistikos realijos

Kiek vidutiniškai trunka kelionės į Londoną ar Mančesterį?

Anksčiau sakydavau 2-3 dienas, dabar įvertinkite 3-4 dienas. Visa tai priklauso nuo eilių prie Dover ar „Eurotunnelio“. Jei viskas tvarkingai su dokumentais, tai fizinis važiavimas užtrunka maždaug dieną ir pusę, bet muitinės ir kiti formalumai prideda laiko. Taip pat reikia atsižvelgti į „Kent Access Permit“, kurį reikia gauti iš anksto, jei važiuoji per Kentą. Be to, dabar daugiau patikrinimų, tai yra realybė, su kuria reikia susitaikyti.

Kodėl kaina padidėjo palyginti su ankstesniais metais?

Priežasčių keletas – brangstantys degalai, pasaulinės infliacijos ir, svarbiausia, papildomi administraciniai darbai. Mums reikia daugiau laiko skirti dokumentams, o brokerio paslaugos nėra nemokamos. Taip pat ir patys vairuotojai nori uždirbti daugiau, nes jie praleidžia daugiau laiko pasienio punktose. Be to, po „Brexit“ kai kurios britų firmos nustojo vežti į Europą, todėl pasiūlas sumažėjo, o paklausa išliko, kas natūraliai pakėlė kainas.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad siunta atvyks tiksliai laiku?

Tiksliai garantuoti negali niekas, nes mes nevalome eismo įvykių ar oro sąlygų (o Britanijoje jų gana dažnai). Bet galima sumažinti riziką siunčiant krovečius, kurie reguliariai važiuoja šiuo maršrutu ir turi gerus kontaktus terminaluose. Jei reikia siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių ir garantijų, geriau rinktis didesnes, patikimas kompanijas, o ne nelegalius „gazerius“ iš skelbimų portalų.

Kas daryti, jei siunta pavėluoja, o klientas pyksta?

Pirmiausia reikia aiškiai ir nuoširdžiai paaiškinti situaciją. Klientai dažnai nemano į „Brexit“ problemas ar audrą jūroje. Jei tai mūsų kaltė, reikia prašyti atsiprašyti, jei ne – parodyti dokumentus, kad aiškėtų priežastis. Kartais tiesiog reikia nuplauti pyktį draugišku bendravimu, nes dalykiniai santykiai svarbiau už vieną vėlavusią siuntą. Žmonės supranta, jei tu kalbi kaip žmogus, o ne kaip robotas.

Ar verta drausti siuntą kelionės metu?

Be abejo. Tai maža investicija, kuri gali padėti išvengti didelių nuostolių. Yra nusižiūrėta, kad yra įmonių, kurios tiesiog pasislepia, kai atsiranda problemų, todėl turėkite savo draudimą arba įsitikinkite, kad pervežėjas jį turi. Esu matęs, kaip degalai užsiliepsnojo (laba dieve, retai) arba buvo vogta krovinio dalis, ir be draudimo verslas galėtų bankrutuoti. Geriau sausokite sau.

Ar yra kažkokių užsidaromų terminų, kada negalima siųsti?

Techniškai ne, bet praktiškai yra. Kalėdos ir Naujieji metai – tai chaosas, terminalai užpildyti iki kraštų. Taip pat yra tam tikrų „feribotų“ streikų Prancūzijoje ar JK, kurie gali viską sustabdyti. Geriau planuoti siuntas savaitę-dvi iki švenčių, kad siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių nebaigtųsi vairuotojui stovint 24 valandas eilėje išalkusiam.

Kiek gali kainuoti papildomi išlaidos, jei kas negerai?

Tai priklauso nuo pobūdžio. Sandėliavimas gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki šimtų eurų per dieną. Dokumentų pataisymas – apie 50-100 eurų. Jei reikia grąžinti siuntą, tai susumuojate visą pervežimo kainą atgal ir naują į priekį. Labai brangu yra padaryti klaidą deklaracijoje dėl mokesčių, tuomet gali tekti mokėti baudas už neteisingą duomenų pateikimą, o tai ne smulkmenos.

Specifinės situacijos ir patarimai

Ar galima siųsti asmeninius daiktus (kelioninę bagažą)?

Taip, galima, bet tai turi būti aiškiai pažymėta kaip „asmeniniai daiktai, nekomercinės vertės“ ir jie negali būti nauji (pavyzdžiui, negalita siųsti 10 neuždarytų telefonų kaip dovanų). Muitinė dažnai patikrina, ar nėra prekybos tikslų. Jei daiktai naudoti, tai daug paprasčiau, tiesiog reikia sąrašo ir maždauginės vertės. Žinokite, jei siųsite daug rūbų su etiketėmis, gali būti įtarimų, kad prekiaujate.

Kaip elgtis su paletėmis – ar jas gražina?

Tai dažna problema. Europoje (EU) yra „keitimo“ sistema, bet JK dabar yra „užsienio“ šalis, tad keitimas nebegalioja taip paprastai. Reikia tartis su gavėju, ar jis grąžina paletes, ar jas parduodate, arba naudojate „vienos kartos“ (nekeičiamas) paletes. Esu matęs, kaip firmas dėl to susipyko, nes lietuviai norėjo 10 eurų už paleę, o britai sakydavo, kad jų toks nėra. Viską reikia užrašyti į sutartį.

Ar vairuotojai patys gali iškrauti siuntą?

Paprastai ne, jei tai nenurodyta ir nenuomota. Vairuotojų darbas yra vairuoti, o ne kelti dėžes. Reikia, kad pirkėjas JK turėtų keltuvą (forklift) arba bent jau kelias poras rankų, kad iškrautų. Jei vairuotojas turi laukti valandą, kol gavėjas surašo komandą, tai gali būti papildomai apmokestinta kaip laukimo laikas. Nekelkite vairuotojui reikalavimų, kurių jis negali atlikti fiziškai ar pagal instrukcijas.

Ar saugu siųsti brangius elektronikos dirbinius?

Siųsti galima, bet reikia ypatingo dėmesio pakavimui ir draudimui. Taip pat būtinai reikia nurodyti SERIJINĖS NUMERIUS (serijiniai numeriai) dokumentuose. Be jų, jei kažkas dingsta ar sugenda, draudimo kompanija gali atmesti išmoką. Buvau atvejų, kai siuntėjas užmiršta parašyti serijinius numerius, o vėliau teismo kelią ejo neverta.

Kas yra „Incoterms“ ir kurį geriau naudoti?

Tai tarptautinės prekybos taisyklės, kurios nustato, kas ką moka ir kur atsakingumas perkeliamas. Siunčiant į JK dažniausiai naudojame EXW (mums pasiimti pas jūsų sandėlyje) arba FCA (jūs atvežate į mūsų terminalą). Jei norite siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių, geriau pasirinkti EXW, mes pasirūpinsime viskuo nuo jūsų durų iki pat gavėjo, o jums nereikės galvoti apie vairuotojų paiešką.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma firmų suteikia tokia galimybę, bet kartais žemėlapis rodo vairuotojo vietą tik tada, kai jis sustoja pailsėti. Ne visada tikslu, kai vairuotojas važiuoja dideliu greičiu, signalas gali pradingti. Geriau klausti savo logistikos vadybininko tiesiogiai, jis dažniausiai turi geresnę informaciją iš vairuotojo telefonu nei sistema. Sistemos yra geros, bet žmogus visada žino daugiau.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas negali palikti siuntos kieme (jei nėra sutarta). Siunta turi grįžti atgal, o tai kainuoja pinigus. Prieš tai reikia ilgiau ginčytis su klientu dėl atsisakymo priežasčių. Jei tai jūsų klaida (pvz., siuntėte blogą prekę), jums reikės padengti grąžinimo išlaidas. Todėl visada tikrinkite, ar klientas tikrai laukia siuntos.

Ar verta rinktis traukinių transportą vietoj sunkvežimių?

Kartais taip, ypač jei siunta didelė ir neskubė. Traukiniai į UK važiuoja per tunelį, jie mažiau priklausomi nuo oro sąlygų nei keltai. Bet ten savų niuansų – reikia vežti iki terminalo, pakrauti į vagoną. Pavėluoja dažniau nei galvoji, nes traukinio sudarymas – sudėtingas procesas. Bet siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių traukiniais gali būti pigesnis dideliems kiekiams.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Nežiūrėkite tik į mažiausią kainą. Žiūrėkite į atsiliepimus, į tai, kiek jie dirbo rinkoje, ar jie turi realių sunkvežimių, o ne tik subrangovų. Paklauskite draugų verslininkų. Patikimas pervežėjas bus nuoširdus, pateiks aiškią sutartį ir nebus dingęs, kai atsiranda problema. Blogi įmonių paslaptis slepiasi tame, kad jie niekada neatsiliepia į skambučius, kai kas blogai.

Ar yra kažkokių specialių reikalavimų pakuojant siuntą?

Ji turi atlaikyti kelionę ant 120 cm aukščio paletės ir kelių stiprių sustojimų. Nenaudokite senų, sudėvėtų dėžių. Jei viduje yra tuščia vieta, užpildykite ją burbuliukine plėvele, kad dėžės nešoktų. Esu matęs, kaip atidarius vagoną, ten visa virtė kaip maišų maisymo mašinoje. Geras pakavimas tai pusė sėkmės.

Kodėl kartai prašo mokėti už „vairuotojo laukimą“?

Jei vairuotojas atvyksta į vietą laiku, o ten nieko nėra – nėra kur iškrauti ar nėra kas padėti, jis pradeda laukti. Jo laikas brangus. Dažnai klientai mano, kad vairuotojas gali tiesiog „palaukti valandąle“ nemokamai, bet taip nebus. Paprastai pirmoji valanda nemokama, o toliau – tikrinamas laikrodis. Tai sąžininga, nes jis galėtų jau važiuoti kitą užsakymą.

Ar dažnai pasitaiko sugadintų siuntų?

Nebent labai blogai supakuota. Logistika nėra velykų piestas, krata yra, bet profesionalios kompanijos su ja susitvarko. Dažniau pasitaiko, kad dingsta mažos siuntinėliai (kurjeriai), o dideli kroviniai dažniau atkeliauja, bet gali būti įbrėžta paletė. Svarbu tikrinti būklę gavėjui prieš pasirašant dokumentus, jei pastebėsite įbrėžimus – užrašykite tai ant konosamento.

Ką daryti, jei praradome siuntos numerį?

Bepanikos. Paskambinę pervežėjui pagal sutartį ar data ir maršrutą, mes galime surasti jūsų siuntą. Sistemos yra sudėtingos, bet viskas yra įrašyta. Negalima tiesiog sėdėti ir laukti, kad pats rasis. Skambinkite iš karto. (Kartais numeris tiesiog blogai nukopijuotas, tenka slėpti tarpus, tai patikrinkite).

Ar pakeitėsi kažkas dėl vairuotojų vizų ar leidimų?

Taip, dabar reikia specialių leidimų tiems vairuotojams, kurie veža keleivius ar tam tikrus krovinius (pvz., pavojingas medžiagas). Paprastam kroviniui dažniausiai užtenka pasų, bet taisyklės keičiasi dažnai, reikia sekti naujienas. Mes visada tikriname, ar mūsų vairuotojai turi reikiamus dokumentus, kadangi siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių neįmanomas, jei vairuotojas neįleidžiamas į šalį.

Galima pasirašyti sutartį anglų kalba?

Žinoma, visos operacijos su JK vyksta anglų kalba – dokumentai, sąskaitos, konosamentai. Tai standartas. Muitinės dokumentai Lietuvoje gali būti lietuviškai, bet viskas, kas keliauja per sieną, turi būti angliškai arba dvikalbiai. Taip suprantama visiems dalyviams – ir mums, ir britų muitininkams.

Kodėl rekomenduojate nedelsiant mums skambinti, o ne rašyti el. paštu?

Kadangi laikas – pinigai, ir kartais reikia sprendimo per 10 minučių. Vairuotojas gali būti priekyje eilės ir jo laukia sprendimas – važiuoti ar suktis atgal. El. paštu gali praeiti valanda ar dvi, o tada gali būti per vėlu. Gyvas bendravimas išspręstų problemą greičiau.

Ar yra galimybė susimažinti siuntų kainas jungiant jas?

Taip, tai vadinama dalinio krovinio (LTL) logistika. Jei jūsų siunta neužpildo visos sunkvežimio erdvės, mes galime ją sujungti su kito kliento siunta. Tai pigiau, bet šiek tiek lėčiau, nes reikia užvažiuoti prie kelio vietų paimti ir išleisti krovinius. Jei skubate – imkite visą furgoną, jei ne – laukite kolektyvinio.

Ką daryti, jei norime siųsti labai didelį projektinį krovinią (pvz., mašiną)?

Tai jau nebe standartinis siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių. Reikės specialių leidimų, lydinčių automobilių, ir kruopščiai išmatuoti maršrutą, ar tiltai atlaikys. Tokiuose atvejuose reikia kreiptis į projektinių krovinių ekspertus, o ne tiesiog į skelbimą. Tai brangu ir sudėtinga, bet įmanoma.

Ar tikrai verta viską šitą daryti, ar geriau rasti vietinį tiekėją JK?

Klausimas kiekvienam savas. Jei jūsų prekės unikalios ir kokybiškos Lietuvoje, verta vežti. Jei tai kas nors, ką galima nusipirkti tiesiog Londono sandėlyje – gal ir neverta gaišti laiko su dokumentais. Bet dauguma mūsų klientų vis tiek randa laisvę ir pelną prekiaudami su JK, tik reikia būti kantriems ir pasiruošusiems.

Ar jūsų kompanija užtikrina, kad dokumentai bus tvarkingi?

Mūsų brokerai dirba šioje srityje jau daug metų, tačiau mes irgi ne robotai, kartais ir mes mesime klaidų (nors stengiamės jų vengti). Bet mes atsakome už savo darbą. Jei mes suklydome, mes sutvarkome problemas savo lėšomis. Todėl svarbu pasirinkti partnerį, su kuriuo galima tiesiog kalbėti ir kuris nebijo prisiimti atsakomybę.

Išvados

Gerai, kad sugebėjote iki čia nuskaityti. Svarbiausia yra suprasti, kad logistika – tai ne tik furgonai važiuojantys keliu, tai dokumentai ir suderinimai. Po „Brexit“ siuntinių transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių tapo šiek tiek sudėtingesnis, bet visiškai įgyvendinamas. Jei pasiruošiate iš anksto, tikrinate duomenis ir bendraujate su savo pervežėju, viskas turėtų būti gerai. Nepasiduokite pirmam straipsnyje internete pasiskaitytam mythui, kad dabar nebeįmanoma nieko siųsti – tiesiog reikia šiek tiek daugiau kantrybės.