Siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe: kaip tai vyksta realybėje

Įvadas

Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko: nuo mažų siuntų draugams Londone iki paletinių krovinių verslams. Siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe nėra tik „įveskite numerį ir stebėkite žemėlapį“. Realybėje yra tracking numeriai, statusų vėlavimai, muitinės patikrinimai po „Brexit“, keltai per Doverį ar Calais, Londono pašto kodų painiava ir kartais labai žmogiškos klaidos. Čia paaiškinsiu, kaip tai vyksta iš tikros pusės: kiek gali kainuoti, ko tikėtis iš stebėjimo ir kur dažniausiai stringa. Jei jau esate susidūrę su pakuočių ar muitinės klausimais, galite šokti prie pakuotės paruošimo arba stebėjimo ir pristatymo.

DUK

Pirmas susidūrimas: kaip veikia siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe

Ar siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe reiškia, kad viskas bus matyti iki durų?

Ne visada iki durų, nors labai norėtųsi. Paprastai matote: priimta, išrūšiuota, išvyko iš terminalo, atvyko į Didžiąją Britaniją, muitinė, perduota vietos kurjeriui, išvežta pristatymui. Toks siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe dažniausiai rodo statusus, ne gyvą vairuotojo veidą. Jei tai express, kartais būna ir GPS langas, bet ne visiems klientams. O kai siunta važiuoja grupiniu būdu per Doverį, stebėjimas gali „miegoti“ kelias valandas. Tai nėra visada melas, tiesiog sistema nespaudžia mygtuko kas penkias minutes.

Koks skirtumas tarp tracking numerio ir realaus stebėjimo?

Tracking numeris yra kaip bilieto numeris. Jis leidžia matyti, kad kažkas įvyko: etiketė sukurta, siunta nuskaityta, ji paliko sandėlį. Realus stebėjimas yra kai tie įvykiai ateina laiku ir juos galima susieti su maršrutu. Pavyzdžiui, „in transit“ po 10 valandų yra normalu, o po 4 dienų – jau klausimas. Blogi vežėjai pardavinėja „trackingą“ kaip kažkokį stebuklą, nors iš tikrųjų ten tik vienas statusas. Aš visada žiūriu, ar yra POD, ar ne.

Ar galiu matyti vairuotoją žemėlapyje, kai jis važiuoja į Londoną?

Kartais galite, bet čia reikia atsargiai su lūkesčiais. Vairuotojas Londono centre nestovi kaip taksi programėlėje ir nelaukia, kol jį stebėsite. Jei siunta atiduota DPD, UPS, DHL ar kitam didesniam tinklui, dažniausiai matysite pristatymo langą, ne realų GPS. Mažuose kurjeriuose kartais duoda nuorodą, bet nežinau 100%, ar konkretus vairuotojas ją įjungs tą dieną. Per 20 metų mačiau ir labai gražaus stebėjimo, ir tokio, kuris rodo tik „rytoj“. Tai dažniausiai priklauso nuo sistemos, ne nuo vairuotojo noro.

Kodėl kartais būna tik „label created“ ir niekas nejuda?

Tai labai dažna ir labai erzina. „Label created“ reiškia, kad etiketė sukurta, bet siunta nebūtinai palietė sandėlį. Kartais pardavėjas ją sukūrė prieš savaitę ir tik dabar neša į terminalą. Kartais, tiesa, ji ten yra, bet nuskaitymas užstrigo. Yra buvę, kad dėžė stovėjo ant padėklo Vilniuje, o sistema ramiai rodė tik etiketę. Todėl aš visada klausiu: ar turite priėmimo skeną, ne tik numerį.

Ar gavėjas Londone gauna tą patį stebėjimo numerį kaip siuntėjas?

Dažniausiai taip, numeris būna tas pats, ypač kai siunta pereina vietos partneriui Londone. Siuntėjas mato visą kelią nuo Lietuvos, gavėjas mato dalį, kuri jam svarbiausia: muitinė, perduota kurjeriui, bandyta pristatyti. Jei siunta didelė arba grupinė, kartais atsiranda antras vidaus numeris. Tada būna painiava: vienas numeris vežėjo sistemoje, kitas Royal Mail ar vietinio kurjerio pusėje. Geriausia abiem pusėm nusiųsti PDF su etikete ir instrukcija, kur tikrinti.

Kainos, terminai ir maršrutai: siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe iš Lietuvos

Kiek kainuoja siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe iš Lietuvos?

Jei kalbam apie mažą siuntą iki 5 kg, orientuokitės į 25–45 €, su paprastu tracking. 10–20 kg dažniausiai išeina 35–90 €, o 30 kg – apie 70–140 €. Paletė į Londoną gali būti 180–350 €, jei kalbam apie bendrą krovinį, ne ekspresą. Seniau siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe buvo brangesnis, dabar tracking dažnai jau įskaičiuotas. Bet kaina šoka, kai matmenys neteisingi, adresas ZE1-ZE9, arba reikia muitinės pagalbos. Pigiausia ne visada greičiausia, to aš nekartą mačiau.

Per kiek laiko siunta atkeliauja į Londoną iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos?

Iš Vilniaus ar Kauno į Londoną realiai planuočiau 2–5 darbo dienas, jei dokumentai tvarkingi. Express variantas gali būti 24–48 val., bet tada kaina lengvai šoka į 80–200 € mažoms siuntoms. Iš Klaipėdos pridėkite dieną, nes pirmiausia reikia nuvežti į terminalą. Jei siunta keliauja grupiniu krovininiu autobusu per Doverį ar Calais, terminas priklauso nuo keltų, muitinės ir eismo aplink Londoną. Ne kartą M25 uždarė visą planą. Todėl žadėti „tikrai trečiadienį“ be rezervų yra šiek tiek drąsu.

Kodėl pigiausias pasiūlymas ne visada yra pigiausias?

Čia jau nepatogi vieta. Pigiausias pasiūlymas kartais turi tik bazinį trackingą, mažą atsakomybę ir ilgą persiuntimų grandinę. Jūs mokate 18 €, o paskui aiškėja, kad draudimas 30 €, adreso taisymas 12 €, o POD užsakomas atskirai. Geros įmonės sako tiesiai: kas įskaičiuota, kas ne. Blogos rašo „viskas included“, nors patiems neaišku, kas tas viskas. Aš mėgstu paprastą taisyklę: jei pasiūlymas per gražus, prašau parodyti sąlygas raštu.

Ar ekonomiškas pervežimas į Londoną yra saugus?

Ekonomiškas pervežimas nėra savaime pavojingas. Jis tiesiog lėtesnis ir dažniau važiuoja kartu su kitais kroviniais. Dėžė gali būti perkraunama terminaluose, todėl pakuotė turi būti „kvailai stipri“, ne graži. Jei viduje trapūs daiktai, reikia oro pagalvių, kampuočių, dvigubos dėžės. Mažoms vertingoms siuntoms rinkčiau express arba papildomą draudimą. O didelėms, bet ne trapioms prekėms grupinis variantas į Londoną yra visiškai normalus sprendimas.

Kodėl siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe kartais vėluoja?

Nes kelyje yra per daug gyvų žmonių ir sprendimų. Vairuotojas gali vėluoti dėl keltų Doverio uoste, muitinė gali paprašyti papildomos prekės aprašymo, o gavėjas Londone gali neatsiliepti telefonu. Dar būna, kad sandėlis tiesiog nepažymėjo išvykimo. (Tiksliau – ne visada pažymi.) Todėl stebėjimas parodo problemą ne visada iškart. Kai statusas stovi ilgiau nei 48 val., aš jau spaudžiu vežėją, ne laukiu mandagiai.

Pakuotės, dokumentai ir muitinė po „Brexit“

Kokių dokumentų reikia siuntai į Londoną po „Brexit“?

Po „Brexit“ reikia bent commercial invoice arba pro forma invoice, net jei siunčiate draugui. Reikia siuntėjo ir gavėjo duomenų, prekių aprašymo anglų kalba, kiekio, svorio, vertės, HS kodo, jei žinomas. Verslui dar svarbu EORI numeris, Incoterms sąlyga ir PVM/muitų mokėtojo klausimas. Be šių duomenų siunta gali sustoti muitinėje prie Heathrow, Doverio ar tiesiog Londone. Daug kas vis dar galvoja, kad ES taisyklės galioja kaip anksčiau. Nebegalioja, ir čia prasideda tie nemalonūs skambučiai.

Ar privati siunta draugui ar giminei Londone turi muitinės deklaraciją?

Taip, privati siunta irgi turi eiti per muitinės logiką. Jei draugui siunčiate senus drabužius, knygą ar dovaną, vis tiek reikia aprašyti, kiek daiktų ir kokia vertė. Dovanoms būna lengviau, bet tik tada, kai tai tikrai dovana, ne komercinė siunta „prakišta“ kaip dovana. Jei vertė didelė, gavėjas gali mokėti importo PVM ar muitą. Aš visada sakau: geriau parašyti nuobodų, tikslų aprašymą, nei gražų melą. Muitinė nemėgsta kūrybos.

Kaip pakuoti siuntinį, kad jis atlaikytų kelią per Doverį ar Calais?

Londonas nėra švelnus siuntoms. Dėžė keliauja per rūšiavimo linijas, sandėlius, kartais lietų, kartais šaltį. Reikia tvirtos kartoninės dėžės, lipnios juostos per siūles, oro tarpų užpildymo. Jei siunčiate skysčius, buteliukai į maišelius ir dar į atskirą dėžutę. Etiketę klijuoju ant lygaus paviršiaus, ne ant kampų, ir dar vieną kopiją įdedu viduje. Su tom etiketėm būna daug dramų, kai lietus jas išplaukia. (Tiksliau – dažniau, nei norėtųsi.)

Ką daryti, jei siunčiu dovaną, o ne pardavimą?

Čia buvo viena tų istorijų, kurios moko geriau nei seminarai. Klientas siuntė rankų darbo žvakes į Londoną kaip dovaną, bet sąskaitoje parašė tik „gifts“. Muitinė paprašė medžiagų sąrašo, nes žvakės gali būti degios prekės. Siunta stovėjo, gavėjas nervinosi, visi kaltino kurjerį. Reikėjo papildomo aprašymo: vaškas, kvapas, kiekis, vertė. Po to viskas pajudėjo per dieną. Tai va, „nieko ypatingo“ kartais ir yra ypatinga.

Ar galiu siųsti maistą, kosmetiką ar elektroniką į Londoną?

Maistą, kosmetiką ir elektroniką galima siųsti, bet ne viską ir ne taip pat. Mėsos, pieno produktų taisyklės po „Brexit“ griežtesnės, todėl čia būčiau labai atsargus. Kosmetika su alkoholiu, baterijos, power bankai, kvepalai – visiems gali prireikti papildomų žymėjimų. Elektronikai reikia modelio, baterijų tipo, vertės. Jei siunčiate vieną telefoną draugui, tai viena. Jei siunčiate 20 telefonų be aiškios paskirties, muitinė gali matyti komerciją.

Stebėjimas, pristatymas ir problemos Londone

Ką reiškia statusas „out for delivery“ Londone?

„Out for delivery“ reiškia, kad siunta jau vietos kurjerio automobilyje arba pasiruošusi maršrutui tą dieną. Londone tai nereiškia, kad ji bus prie durų per 20 minučių. Vairuotojas gali turėti 80–150 siuntų, o jūsų adresas gali būti pabaigoje. Jei matote šį statusą ryte, paprastai verta laukti iki vakaro. Kartais būna pristatymo langas, kartais tik SMS. Ir taip, kartais „out for delivery“ staiga virsta „delivery rescheduled“, nors niekas nepaaiškina kodėl.

Gavėjas ne namie. Kas tada?

Gavėjas ne namie – standartinė Londono istorija. Kurjeris palieka kortelę, siūlo safe place, kaimyną arba atsiėmimo vietą. Jei gavėjas iš anksto pasirinko „leave with neighbour“, rizika mažesnė, bet ne nulinė. Jei niekas nepasirinkta, siunta grįžta į depą ir bandymas kartojamas. Blogas variantas būna tada, kai adresas butas be durų kodo, o gavėjas neatsiliepia. Tada siunta gali keliauti pirmyn atgal kaip teniso kamuoliukas.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, kai siunta jau kelyje?

Galite, bet ne visada ir ne nemokamai. Kai siunta dar Lietuvos sandėlyje, adreso keitimas paprastesnis. Kai ji jau Didžiojoje Britanijoje, prasideda mokesčiai ir rankinis darbas. Kai ji jau „out for delivery“ Londone, dažniausiai jau per vėlu. Kai kurie vežėjai leidžia nukreipti į pickup point, kiti reikalauja gavėjo patvirtinimo. Aš visada prašau kliento prieš išsiunčiant tris kartus patikrinti pašto kodą. Londono pašto kodai atrodo panašiai, o skirtumas tarp SW1 ir SW10 gali kainuoti dieną.

Kas yra POD ir kodėl jis svarbus?

POD yra proof of delivery, lietuviškai – pristatymo įrodymas. Jame būna data, laikas, gavėjas arba pasirašymas, kartais nuotrauka prie durų. Verslui tai labai svarbu, nes ginčuose POD yra pagrindas, o ne pokalbis „aš manau, kad atnešė“. Jei klientas sako, kad negavo, pirmas dokumentas, kurio prašau, yra POD. Be jo sunku spręsti, kur dingo atsakomybė. Ir dar: jei gavėjas pasirašo be pastabų, vėliau įrodinėti sugadinimą sunkiau.

Ką daryti, jei siunta dingsta arba ateina sugadinta?

Pirmiausia reikia fotografijų: dėžės iš visų pusių, pažeidimo vietos, turinio, etiketės. Tada rašote pretenziją vežėjui, ne tik skambinate vadybininkui, kuris pasakys „pabandykite rytoj“. Jei siunta dingo, reikalinga vertės įrodymo grandinė: sąskaita, apmokėjimas, pirkimo dokumentas. Jei draudimo nėra, kompensacija gali būti juokinga, pvz., kelios dešimtys svarų arba eurų. Čia ir atsiskiria profesionalai nuo tų, kurie tik parduoda etiketes. Todėl brangioms siuntoms draudimas nėra prabanga.

Praktiški patarimai prieš užsakant pervežimą į Londoną

Kokius matmenis ir svorį reikia pateikti užsakant?

Matmenis reikia pateikti tikrus: ilgį, plotį, aukštį centimetrais ir svorį kilogramais. Svoris ne „apie“, o kiek rodo svarstyklės. Vežėjai skaičiuoja ir tūrinį svorį, formulė dažnai ilgis × plotis × aukštis / 5000. Tai reiškia, kad didelė lengva dėžė gali kainuoti kaip sunki. Pavyzdžiui, 60×50×50 cm pagal tūrį gali duoti 30 kg, net jei realiai sveria 8 kg. Todėl pakuočių dydis kartais kainuoja daugiau nei turinys.

Kodėl kartais galutinė kaina Londonui pakyla po matavimų?

Čia skaudžiausia klientams, bet logika paprasta. Jei užsakant parašyta 20 kg, o terminale sveria 27 kg, kaina keičiasi. Jei dėžė išsipučia ir tampa 70 cm vietoj 50 cm, keičiasi tūrinis svoris. Kai kurios įmonės dar pritaiko minimalų svorį arba papildomą mokestį už neteisingus duomenis. Gera žinia: sąžiningas vežėjas parodo perskaičiavimą. Bloga žinia: kai kurie palaukia, kol siunta jau bus kelyje, tada klientas neturi kur dėtis. Todėl matuokite prieš užsakymą, ne po.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Verta, jei siuntos vertė jums tikrai skaudi. Bazinė atsakomybė dažnai nėra tokia, kokios žmonės tikisi. Galite manyti, kad apdrausta viskas, o realybėje kompensuojama pagal svorį arba labai ribotą sumą. Papildomas draudimas kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės, pvz., 1–3 %, bet sąlygos skiriasi. Nereikėtų drausti daiktų be įrodymų, nes pretenzijoje vis tiek prašys vertės. Jei siunčiate seną šeimos daiktą be čekio, draudimas gali būti sudėtingas.

Kaip pasirinkti vežėją, kuris neatrodys kaip rizika?

Žiūriu į tris dalykus: ar aiškiai pasako, kas vyksta po „Brexit“, ar turi realų trackingą su keliais statusais, ir ar sąlygos parašytos žmonių kalba. Jei atsakymas į paprastą klausimą yra „nesijaudinkite, viskas bus gerai“, man jau dega lemputė. Geras vežėjas pasakys ir blogus scenarijus: vėlavimas, muitinė, papildomi mokesčiai. Blogas vežėjas parduos tik kainą. O pervežime kaina yra tik durų rankena, ne visas namas.

Koks mano paprastas check-listas prieš išsiunčiant siuntą į Londoną?

Pirmiausia sutvarkyčiau adresą su pašto kodu ir telefono numeriu. Tada paruoščiau pakuotę taip, kad ji atlaikytų ne vieną permestą dėžę. Po to – sąskaita arba deklaracija anglų kalba, aiškūs aprašymai, vertė, HS kodai, jei žinomi. Prieš atiduodant siuntą nufotografuočiau turinį ir etiketę. Dar pasakyčiau gavėjui Londone, kad būtų pasiekiamas telefonu. Ir paskutinė smulkmena: nesiųskite penktadienio vakarą, jei siunta turi būti Londone pirmadienį. Taip, žmonės vis tiek taip daro.

Išvada

Jei jums aktualus siuntinių siuntimas į Londoną su stebėjimo galimybe, žiūrėkite ne tik į kainą. Tikrinkite statusus, dokumentus, pakuotę, atsakomybės limitus ir tai, kas atsitiks, kai gavėjas Londone nebus namie. Geriausias planas yra paprastas: teisingi matmenys, aiški deklaracija, tvirta dėžė, realus tracking numeris ir nufotografuotas turinys prieš išsiunčiant. Tada net jei kelias stringa, bent jau žinosite, kur stringa.