Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną

Įvadas

Per 20+ metų tarptautinių pervežimų esu matęs visko: nuo tvarkingų paletų Londono sandėlyje iki dėžių, kurios keliavo be adresų lipdukų. Ši paslauga – Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną – nėra stebuklas, tiesiog reguliarus grafikas, geras pasiruošimas ir žmogus, kuris nepražiopsos CMR. Klientams svarbu suprasti, kad Jungtinė Karalystė po „Brexit“ nebėra paprastas ES siuntimas: reikia muitinės, dokumentų ir realaus laiko rezervacijos. Bet kai viskas sudėliota, veikia.

DUK

Kas vyksta, kai užsakomas Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną

Ar tikrai veikia Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną?

Taip, veikia, tik nereikia to suprasti kaip „įdėjai į mašiną ir rytoj Vilniuje“. Dauguma maršrutų surenkami pagal užsakymus: pirmiausia Londonas, Birmingham, Manchester ar Leeds, tada keltas per Dover/Calais arba Rotterdam/Zeebrugge. Jei krovinys paruoštas iki paskutinės valandos, dažniausiai telpa į artimiausią reiso langą. (pataisau – ne visada kas antrą dieną, savaitgaliais grafikas gali būti kitoks). Esu matęs, kad vienas vėluojantis sandėlis perkelia visą grupinį krovinį. Bet rimti vežėjai tai valdo, neaiškina pasakų.

Kaip dažnai išeina mašinos iš Londono?

Iš Londono zonos mašinos dažniausiai išeina kas vieną ar dvi dienas, priklausomai nuo užsakymų srauto. Jei turite nuolatinį eBay, Amazon ar mažmeninės prekybos klientą, galima susidėlioti fiksuotus išvykimo langus. Praktiškai atrodo taip: pirmadienį surinkimas, antradienį išvažiavimas, ketvirtadienį–penktadienį pristatymas Lietuvoje. Beje, kartais didžiausia problema ne kelias, o eilės Doverio uoste – juokas, bet ten būna realiai. Todėl geriau rezervuoti vietą prieš porą dienų, ne paskutinę minutę.

Ar galima siųsti nuo vienos dėžės?

Galima, tik tada kaina už kilogramą dažniausiai atrodo keistai didelė. Viena dėžė, tarkim 10–20 kg, dažniausiai keliauja kaip kurjerinė arba grupinė siunta, o ne kaip pilna paletė. Jei siunčiate asmeninius daiktus, drabužius, dokumentus ar mažą prekybinį kiekį, tai normalu. Bet jei nuolat siunčiate 30–50 dėžių, jau verta galvoti apie paletes arba konsolidaciją sandėlyje. Aš visada sakau: neskaičiuokite tik vienos siuntos, žiūrėkite į mėnesio srautą.

Kur atvyksta kroviniai į Lietuvą?

Dauguma krovinių ateina per Klaipėdos uostą, Zeebrugge arba Rotterdamą, tada važiuoja į Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį ar Alytų. Jei krovinys mažesnis, jis gali būti perkraunamas terminaluose, o ne važiuoti tiesiai iki durų. Tai nereiškia, kad kažkas dingsta, tiesiog taip dirba grupinis transportas. Klientams, kurie nori greičiau, kartais tinka oro transportas, bet kaina tada šoka stipriai. Svarbu iš anksto pasakyti, ar reikia pristatymo iki sandėlio, iki durų, ar tik iki terminalo.

Ką reiškia „kas antrą dieną“ praktiškai?

Praktiškai tai reiškia, kad vežėjas turi reguliarų grafiką, bet ne visada tą pačią valandą. Pavyzdžiui, siuntiniai iš Jungtinės Karalystės gali būti surenkami antradienį ir ketvirtadienį, o Lietuvoje iškraunami ketvirtadienį arba šeštadienį. Jei įvyksta muitinės patikrinimas, laikas pasislenka. Jei vairuotojas vėluoja į keltą, irgi. Todėl klientui geriausia planuoti ne pagal gražiausią pažadą, o pagal realų rezervacijos langą ir buferį.

Kainos, terminai ir realūs scenarijai: Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną

Kiek kainuoja Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną?

Kai klientai klausia, kiek kainuoja Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną, aš pirma žiūriu ne į kilometrų skaičių, o į krovinio pobūdį. Maža dėžė gali būti apie £25–£45, paletė dažniausiai £90–£180, o 500 kg grupinis krovinys – maždaug £250–£450. Jei reikia FTL, kaina šoka iki £700–£1 200. Kainą dar keičia muitinis įforminimas, lifto poreikis, pristatymas į salą ir tai, ar klientas nori DAP ar DDP. Trumpai: pigiausias variantas ne visada būna ramiausias.

Kodėl kaina kartais pasikeičia po užklausos?

Nes pirma užklausa dažnai būna „nuo lubų“. Klientas parašo: 2 dėžės, 30 kg, Londonas į Vilnių. O vėliau paaiškėja, kad viena dėžė 90 cm, kita su baterijomis, adresas už miesto, gavėjas dirba tik iki 14 val. Tada kaina keičiasi. Tai nėra būtinai gudravimas, tiesiog logistikoje smulkmenos valgo pinigus. Aš visada prašau matmenų, svorio, vertės, HS kodo ir pristatymo sąlygų. Be šių duomenų kaina yra tik orientyras.

Ar pigiau siųsti paletes ar dėžes?

Paletės dažniausiai patogesnės, kai kalbame apie prekybą, dalis, įrangą ar didesnius kiekius. Dėžės atrodo paprasčiau, bet jei jų daug, jos gali būti brangesnės dėl rankinio rūšiavimo. Paletę galima krauti šakiniu krautuvu, apvynioti plėvele, pažymėti ir lengviau sekti. Bet jei siunčiate mažas prekes klientams tiesiai į namus, paletė neturi prasmės. Mano patarimas: vienai dviem dėžėms – kurjeris, didesniam srautui – konsolidacija arba paletinis gabenimas.

Kiek trunka iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos?

Į Vilnių realistiškai planuočiau 3–5 darbo dienas, į Kauną panašiai, į Klaipėdą kartais greičiau, jei krovinys ateina jūra. Jei viskas idealu, gali būti ir per 2 dienas, bet aš nenoriu klientui pažadėti idealo. Po „Brexit“ dokumentai, muitinės patikrinimai ir uosto eilės gali pridėti laiko. Jei prekės sezoninės, pavyzdžiui, Kalėdų pardavimai, geriau siųsti anksčiau. Patikėkit, paskutinę savaitę visi nori „greitai“, o vietos nėra.

Kas nutinka, jei sandėlis vėluoja su pakrovimu?

Tada pradedama matematika: ar vairuotojas spėja į keltą, ar reikia laukti kitos mašinos, ar sandėlis dirba iki vakaro. Esu matęs situaciją, kai Londono sandėlis pažadėjo pakrauti iki 15 val., o realiai pradėjo 18 val. Vairuotojas praleido keltą, krovinys pajudėjo tik po dienos. Klientas pyksta, aišku, bet kaltė ne visada ant vežėjo. Todėl sutartyje arba užsakyme turi būti pakrovimo langas, kontaktas ir kas moka už laukimą.

Dokumentai, muitinė ir Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Minimalus paketas: komercinė sąskaita faktūra, packing list, CMR, eksporto deklaracija ir gavėjo duomenys. Jei prekės komercinės, reikia prekių aprašymo, vertės, kiekio, HS kodo ir Incoterms sąlygų. Jei siunčiate asmeninius daiktus, reikės sąrašo ir paaiškinimo, kodėl jie keliauja. Dokumentuose klaidos atrodo mažos, bet muitinėje jos tampa didelės. Aš visada prašau nusiųsti dokumentus prieš pakrovimą, ne tada, kai mašina jau stovi pasienyje.

Kas yra EORI numeris?

EORI numeris yra identifikatorius, kurio reikia įmonėms, dirbančioms su muitine. Jungtinės Karalystės eksportuotojui reikia JK EORI, o ES importuotojui – ES EORI. Be jo deklaracijos paprastai nejuda taip, kaip reikia. Jei siunčiate kartais, galbūt viską tvarkys brokeris, bet numeriai vis tiek bus reikalingi. Klientai dažnai pamiršta šitą dalyką iki paskutinės minutės, tada prasideda bėgimas. Geriau pasitikrinti iš anksto, ypač jei prekės keliauja nuolat.

Ar reikia muitinės brokerio?

Ne visada, bet dažnai taip. Jei turite paprastą siuntą ir vežėjas teikia muitinės paslaugas, galite apsieiti be atskiro brokerio. Jei prekės sudėtingos, didelės vertės arba keliauja nuolat, brokeris padeda išvengti kvailų klaidų. Jis tvarko deklaracijas, HS kodus, PVM klausimus ir komunikaciją su muitine. Tiesa, kai kurios įmonės brokerio paslaugas įtraukia į bendrą kainą, o kitos skaičiuoja atskirai. Todėl visada klauskite, kas tiksliai įeina į pasiūlymą.

Ką daryti, jei prekės neturi HS kodo?

HS kodas yra prekių klasifikacijos kodas, be jo muitinė sunkiau supranta, kas vyksta. Nežinau 100%, ar visada reikės to paties kodo, nes kartais prekė atrodo paprasta, bet turi techninių savybių. Pvz., elektros įrenginys gali būti klasifikuojamas ne tik pagal paskirtį, bet ir pagal sudėtį. Geriausia pasitikrinti su brokeriu arba muitinės specialistu prieš siunčiant. Jei kodas neteisingas, vėliau gali tekti tikslinti deklaraciją ir mokėti papildomus mokesčius.

Kodėl muitinė gali sulaikyti siuntą?

Muitinė sulaiko siuntą dėl dokumentų neatitikimų, neaiškios vertės, trūkstamo HS kodo arba įtartinai mažos deklaruotos kainos. Kartais priežastis labai paprasta: sąskaitoje parašyta „parts“, nors reikėtų „automotive brake pads“. Toks aprašymas niekam nepadeda. Esu matęs, kad siunta stovėjo ne dėl vertės, o todėl, kad gavėjas neatsakė į prašymą pateikti informaciją. Todėl telefono numeris, el. paštas ir greita reakcija čia labai svarbūs.

Apsaugos, pakuotės ir nepatogūs siuntinių iš JK klausimai

Kaip saugiai supakuoti siuntinį?

Pakuotė turi atlaikyti ne jūsų namų grindis, o sandėlį, krautuvą, keltą, kitas paletes ir galinį iškrovimą. Naudokite stiprų kartoną, tarpus užpildykite, paletę apvyniokite plėvele, kampus apsaugokite. Lipdukai turi būti bent dviejose pusėse, ypač jei siunta keliauja grupiniu transportu. Blogas kartonas ir vienas lipdukas ant viršaus – tai jau problema laukia. Jei prekės trapios, rašykite „fragile“, bet nesitikėkite, kad visi elgsis kaip su kiaušiniais.

Ar draudimas tikrai apsaugo?

Draudimas padeda, bet jis nėra stebuklų lazdelė. Reikia žinoti, kas draudžiama: siuntos vertė, pakuotės kokybė, įvykio aprašymas, nuotraukos, CMR pažymos. Jei prekė buvo blogai supakuota, draudikas gali klausti nepatogių klausimų. Jei nuostolis mažas, kartais administracija kainuoja daugiau nei išmoka. Todėl brangiems daiktams verta imti papildomą draudimą, o ne manyti, kad „kažkaip bus“. Daugiau apie rizikas galite skaityti čia: siuntų draudimas.

Ką daryti, jei gavėjas pastebi įbrėžimą?

Pirma, neskambinti rėkiant vairuotojui, nes tai nepadės. Reikia nusifotografuoti pakuotę, paletę, prekę, CMR pažymą ir viską išsiųsti vežėjui tą pačią dieną. Jei iškrovimo metu matomas pažeidimas, reikia pažymėti CMR arba surašyti aktą. Vėliau pasakyti „radau po trijų dienų“ dažniausiai reiškia ilgą diskusiją. Esu matęs, kad klientas laimėjo pretenziją tik todėl, jog turėjo nuotraukas prieš iškraunant. Tai banalu, bet veikia.

Ar galima siųsti alkoholį, baterijas ar kvepalus?

Galima, bet ne visada paprastu maršrutu. Alkoholiui reikia licencijų ir mokesčių klausimų, baterijos dažnai patenka į pavojingų krovinių taisykles, kvepalai gali būti ribojami dėl degumo. Tokios siuntos turėtu keliauti specialiu transportu arba su aiškiu leidimu. Jei klientas parašo tik „kvepalai, nieko tokio“, tai jau raudona vėliava. Reikia MSDS, klasifikacijos, pakuočių specifikacijos ir tinkamo deklaravimo. Čia geriau būti nuobodu, negu vėliau aiškintis, kodėl krovinys stovi.

Kodėl kai kurios įmonės ima papildomus mokesčius?

Nes kai kurios įmonės iš pradžių duoda gražią kainą, o paskui pradeda sąrašą: sandėliavimas, perkrovimas, dokumentų tikrinimas, lifto mokestis, adreso korekcija. Ir taip, yra įmonių, kurios tiesiog tyčiojasi iš kliento nežinojimo. Normalūs papildomi mokesčiai turi būti paaiškinti iš anksto. Jei pasiūlyme parašyta „iki durų“, klauskite, ar tai reiškia iki durų, ar iki šaligatvio. Logistikoje frazės kartais kainuoja pinigus, todėl geriau būti nuobodžiam prieš siunčiant.

Kaip užsisakyti paslaugą „Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną“ be galvos skausmo

Kaip užsisakyti kas antrą dieną teisingai?

Pirma, nepasirašinėkite nieko, kol neturite pilno pasiūlymo su grafiku, kaina, dokumentais ir atsakomybėmis. Antra, pasakykite ne tik iš kur ir kur, bet ir kas yra prekės, kiek jos sveria, kokia vertė, ar reikia muitinės. Trečia, rezervaciją darykite prieš išvežant prekes iš pardavėjo sandėlio. Ai, dar vienas dalykas: jei pardavėjas sako „galim rytoj“, o vežėjas sako „tik po keturių dienų“, tikėkitės lėtesnio varianto. Taip ramiau.

Kokią informaciją reikia pateikti vadybininkui?

Duokite pilną adresą su pašto kodu, kontaktinį asmenį, pakrovimo langą, iškrovimo langą, svorį, matmenis, prekių kiekį ir vertę. Jei yra paletės, nurodykite EUR ar pramoninį dydį, ar galima krauti vieną ant kitos. Jei prekės komercinės, reikia HS kodų, Incoterms ir dokumentų kopijų. Kuo daugiau duomenų iš karto, tuo mažiau vėliau bus „o gal galite paaiškinti“. Vadybininkas nėra burtininkas, jis dirba su tuo, ką gauna.

Ar galiu gauti sekimo numerį?

Dažniausiai taip, bet sekimas skiriasi nuo kurjerio „matyti kiekvieną kampą“ stiliaus. Grupiniame transporte galite matyti, kad krovinys išvyko, atvyko į terminalą, iškrautas Lietuvoje. Ne visada matysite vairuotojo vardą ir tikslią minutę. Jei siunta labai svarbi, galima užsakyti papildomą statusų atnaujinimą. Kartais sekimas stringa ne todėl, kad krovinys dingęs, o todėl, kad terminalas dar neatnaujino sistemos. Jei reikia sandėliavimo sprendimų, žiūrėkite: sandėliavimas Vilniuje.

Ar tinka eBay, Amazon ar Etsy pardavėjams?

Tinka, ypač jei pardavėjas nuolat perka prekes iš JK tiekėjų arba grąžina prekes į sandėlį. Tik reikia atskirti asmeninį siuntimą nuo komercinio srauto. Jei siunčiate 5 dėžes kartą per mėnesį, viskas paprasčiau. Jei siunčiate 200 užsakymų klientams, jau reikia proceso: etiketės, grąžinimai, inventorius, dokumentai. Amazon FBA atveju dar svarbu, ar siunta atitinka jų priėmimo taisykles. Nesvarbu, kiek gražiai viskas supakuota, jei sandėlis nepriims – problema liks jūsų.

Ką pasirinkti: kurjerį, paletę ar grupinį krovinį?

Kurjeris tinka mažoms dėžėms, paletė – sunkesniam ir tvarkingesniam kroviniui, grupinis krovinys – kai norite taupyti, bet nesate pilnos mašinos vertas. Jei prekės brangios arba labai skubios, geriau mokėti daugiau už tiesioginį transportą. Jei tai reguliarus papildymas sandėliui, grupinis maršrutas kas antrą dieną dažniausiai yra protingiausias. Aš niekada nerenku pagal vieną kainą, žiūriu į riziką, terminą ir tai, kas bus, jei kažkas strigs. Logistika be plano B yra ne planas, o viltis.

Išvada

Siuntinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės kas antrą dieną veikia, kai klientas atiduoda tikrus duomenis, pasiruošia dokumentus ir nesitiki stebuklų už mažiausią kainą. Reikia žinoti muitinės taisykles, pakavimo reikalavimus, terminus ir tai, kad Jungtinė Karalystė jau nėra paprastas „vidinis Europos“ maršrutas. Geriausias rezultatas gaunasi tada, kai pardavėjas, vežėjas, brokeris ir gavėjas kalba ta pačia kalba. Tada net ir nenumatytos problemos išsprendžiamos, o ne virsta drama.