Siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos ir paslėptos išlaidos

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius, ir kasdien gaunu klausimus apį tai, kaip suktis su logistika. Prieš daugiau nei 20 metų viskas atrodė paprasčiau – užpakalį užsidaro ir važiuoji. Dabar, kai kalbame apie siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos, situacija yra daug sudėtingesnė dėl Breksito ir visokių naujų reikalavimų. Klientai visada nori pigiau, tačiau pigus dažniausiai reiškia lėta arba su dideliu rizika. Tiesą sakant, paskutinis manęs klientas taupojo ant draudimo, tai dabar jis gauna telefonus iš anglų kalbos nekalbančių muitininkų. Čia ne apie gąsdinimą, o apie tai, kad reikia žinoti, už ką mokate. Rašau šitą straipsnį taip, kaip kalbėčiau su jumis kavos puodelį geriant – be jokios anonimiškos „kompanijos“ kalbos, tiesiog iš patirties, kaip tai vyksta iš Lietuvos arba Latvijos pusės.

Kaip susiformuoja kaina ir ką reikia žinoti pradžioj

Kiek vidutiniškai kainuoja siuntinių gabenimas į Londoną?

O čia yra klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti vienu sakiniu, nepasiklausius, ką būtent ketinate vežti. Jei tai tik nedidelė dėžutė su dokumentais ar drabužiais, tai kainos gali prasidėti nuo 20–30 eurų, bet tai retas atvejis. Paprastai siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos svyruoja tarp 1,5 ir 4 eurų už kilogramą, jei kalbame apie dalinį krovinią. Tiesa, paskutiniu metu degalai pagal brango, tad tiek 1,5 Eur/kg jau beveik nerasite. Reikia žiūrėti ne tik į svorį, bet ir į tai, kiek vietos jūsų daiktai užima puspriekabėje. Kartais 100 kg svorio dalykas gali kainuoti kaip 300 kg, kai jis yra labai stambus. (Aš čia pats kartais susipažįstu su sąskaitomis ir stebiuosi, kaip apskaičiuoja tūrį).

Ar brangiau siųsti į Londono centrą ar priemiestį?

Londonas yra milžiniškas miestas, ir varikliui ten ne taip lengva įvažiuoti kaip į Kauną. Jei reikia važiuoti tiesiai į „City“ arba Soho rajoną, vairuotojas gali prarasti valandą tiesiog stovėdamas spūstyse. Tas laikas yra įkainojamas į galutinę sumą. Taigi, keltis į priemiestį, pavyzdžiui, į ką nors netoli M25 žiedauto, visada bus pigiau ir greičiau. Jei turite galimybę, susitikite su vairuotoju kur nors užmiestyje, arba bent jau pasirūpinkite, kad paskutinis mylias nereikėtų važiuoti per centrinę dalį. Dėl to siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos gali šokti net 50 proc., jei adresas yra per daug „širdyje“. Beje, vairuotojai nemėgsta važiuoti į tą zoną, kur reikia mokėti už įvažiavimą (ULEZ), tai visa tai už jus bus padengta, bet už papildomą mokestį.

Kas dėl kuro priedėlio, ar jis dar taikomas?

Žinoma, kad taip. Dabar be kuro priedėlio nekuris neišsiverčia. Paskutinį kartą matęs, kad jis buvo apie 15–18 procentų (gali būti, kad dabar jau kitokio skaičiaus, reikėtų patikrinti šiandien). Jis yra pridedamas prie bazinės kainos ir keičiasi kartą per mėnesį arba dažniau. Taip, tai erzina, kad užsakant pervežimą, negali tiksliai žinoti galutinės sumos, jei kuro kaina šuolis aukštyn, bet tokia logistikos realybė. Geriausios kompanijos apie tai pranešta iš anksto, bet yra ir tokių, kurie tiesiog pridedą paslępta. Būkite atidūs.

Ar galiu užsakyti pigiau, jei neskubu?

Taip, tai vadinama „ekonominio“ arba „surenkamojo“ krovinio paslauga. Tada tavo siunta gulasi sandėlyje, kol susirenka pilnas konteineris arba puspriekabė. Siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos tokiu atveju gali būti gerokai mažesnės, netgi 30 proc. Tačiau laukti teks ilgai – kartai savaitę, kartai dvi. Jei siunčiate baldus iš buto, kai jau išsikraustote, šitas variantas gali netikti. Bet jei tai tik papildomas daiktas, pavyzdžiui, dviratis, kurio šiandien nereikia, tai kodėl gi ne? Sutaupyti pinigai visada malonu.

Kokia minimali kaina už mažą siuntą?

Daugelis kompanijų turi fiksuotą minimalią kainą, kuri prasideda nuo 40–50 eurų. Net jei jūsų siunta sveria vos 5 kg, ji vis tiek turės užimti vietą knygyne, vairuotojas turi užsirašyti dokumentus, įvežti į Angliją. Tai niekur nedingsta. Taigi, jei turite tik vieną knygeli ar keletą marškinių, geriau pasinaudoti paštu arba kurjeriais, tokiais kaip DHL, UPS, jų siuntos į Londoną kainos bus mažesnės nedideliems daiktams. Logistikos kompanijos, su kuriomis aš dirbu, paprastai neįsitraukia į tokius smulkius darbelius, nebent jie būna kaip priedas prie didesnio krovinio.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek dėžių?

Taip, bet ne taip, kaip galvojate. Vienas svarus, pakrautas į vieną didelę dėžę, kainos taip pat kaip vienas svaras, padalintas į dešimt mažų dėžučių. Mažos dėžutės erzina vairuotojus – jas sunku krauti, jos vis užsislide, prarandama vieta. Didelė dėžė arba antspauduojamas maišas (jei tai drabužiai) yra geriau. Tad jei galite, surinkite viską į kuo mažiau, bet stambesnių vienetų. Tai gali padėti susiderėti dėl siuntų į Londoną kainų, ypač jei kalbame apie dalius krovinius.

Burokratija, dokumentai ir anglų "sąžinė"

Ar reikalingas EORI kodas?

Be abejo. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, be EORI kodo joks krovinys neperžengs sienos. Jei jo neturite, jums teks jį gauti, o tai trunka laiko (paprastai 3-5 darbo dienas Lietuvoje). Be šio kodo vairuotojas tiesiog bus sustabdytas sienoje ar uoste, ir jūsų siunta stovės iki to laiko, kol viskas bus ištaisyta. Paprastai tokia delsa kainuoja brangiai – saugojimas uoste, vairuotojo laukimas. Tai visos papildomos išlaidos, kurių norite išvengti.

Kas dėl muitinės deklaravimo?

Tai būtina. Reikia pateikti prekių deklaraciją, kurioje nurodoma, kas būtent keliauja. Negalima tiesiog parašyti "daiktai", turi būti konkrečios prekės, jų vertė (tikra, ne fiktyvi!) ir svoris. Aš dažnai matau, kad žmonės bando nurodyti mažesnę vertę, kad nemokėtų PVM, bet britų muitinė nėra kvaila. Jei pagavau meluojant, baudos didelės, o krovinys gali būti konfiskuotas. Geriau būti sąžiningas ir mokėti savo mokestį. Tiesa, asmeninio naudojimo daiktai (kai keliaujate gyventi) gali būti atleidžiami nuo mokesčių, jei įrodote, kad juos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius. Čia reikia dėmesio.

Ar turiu mokėti PVM (VAT) importuojant į Angliją?

Jei siunčiate naujas prekes arba daiktą, kurio vertė didesnė nei 135 svarų, taip, mokėsite importo PVM. Jis yra 20 proc. (Štai čia tiksliai nežinau, ar jie nebuvo keitę, bet paskutinį kartą girdėjau, kad 20). Jei vertė mažesnė, gali būti, kad pirkėjas moka PVM pardavimo metu (tai tikriausiai jūsų variantas, jei parduodate per "Marketplace"). Asmeniniam naudojimui, tarkime, seni baldai iš namų, PVM neturi būti mokamas. Viskas priklauso nuo to, kaip deklaruosite. Su šitais dalykais geriausiai nešlenti, kitaip gausite didžiulę sąskaitą vėliau.

Kas nutinka, jei trūksta dokumentų?

Tada prasideda vėlytos naktys. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pamiršo pridėti techninę pasą traktoriui. Jis manęs prašė: "Gal kažką išgalvosim?". Neišeina. Viskas turi būti pagal knygą. Be techninės pasos (Certificate of Conformity) arba panašaus dokumento, krovinys nebus įleistas. Jis stovėjo uoste dvi savaites, kol gavome atitikties pažymą iš gamintojo. Tai kainavo klientui daugiau nei patį pervežimą. Tad pasirūpinkite dokumentais iš anksto.

Ar galiu siųsti maisto produktus?

Tai labai sudėtinga sritis. Anglija yra labai griežta dėl maisto importo iš ES, ypač jei tai mėsos arba pieno produktai. Yra draudimų, yra apribojimų. Paprastai aš nepatarauju siųti maisto, nebent tai yra įpakuota, ilgaamžiška maisto prekė parduotuvėms. Jei tai babinas su pyragais mamos virtuvei, britai greičiausiai viską sugrąžins arba sunaikins. Nenoriu jums gąsdinti, bet rizika didelė. Geriau neišsigadinti savo (ar gavėjo) nervų dėl kepyklės gaminių.

Kas dėl draudimo, ar jis įskaičiuotas?

Dauguma siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos pasiūlymų neįtraukia draudimo, jis yra papildomas pasirinkimas. Mano nuomone, draudimas būtinas. Žinau, daugelis sako "o ko gali nutikti"? Gali viskas. Vairuotojas gali užkabinti kaskadą priešais, gali būti gaisras (retai, bet būna), arba tiesiog krovinys nukrenta kraunant. Draudimo kaina paprastai yra apie 0,5–1 proc. nuo krovinio vertės. Už 50 eurų galite apsidrausti už 5000 eurų vertės krovinį. Ar verta taupyti šias 50 eurų? Nebent jums visiškai nerūpi jūsų daiktai.

Ar sunku susitvarkyti su "Brexit" dokumentais?

Jeigu niekad to nedarėte, tai atrodyti kaip siaubas. Yra komercinė sąvarta (Commercial Invoice), eksporto deklaravimas, importo deklaravimas. Tiesa, dažniausiai pervežėjas arba brokeris padeda suformuoti dokumentus, bet jums reikia duoti duomenis. Yra sistemų, kurios tai daro automatiškai, jei įvedate prekes. Bet vis tiek reikia tikslumo. Vien klaida prekės kode (HS kodas) gali lemti tai, kad mokėsite didesnį muito tarifą. Geriau pasikonsultuoti su specialistu.

Konkretūs dalykai – baldai, dviračiai, keiktukai

Kaip pervežti baldai arba sofas?

Baldai yra vienas populiariausių dalykų, kuriuos vežame į Londoną. Čia svarbu ne tiek kaina, kiek pakavimas. Sofą reikia gerai apvynioti, pridengti, kad neapsibraižytų. Krovinių gabenimas į Londoną kainos baldams dažnai skaičiuojamos pagal tai, kiek jie užima "plokštumos" vietos (paviršiaus kvadratiniai metrai puspriekabėje). Jei turite tik kedę, tai pigu, jei visą svetainės komplektą – brangiau. Dar svarbu galas – ar yra liftas? Jei ne, vairuotojas gali paprašyti papildomo mokestio už nešimą laiptais, ypač jei aukštas daugiau nei 2-3.

O jei noriu atvežti seno automobilio?

Automobilių pervežimas į Angliją yra atskira disciplina. Čia jau nebe paprasta siunta, o olandiška priekaba arba RO-RO laivas. Automobilio pervežimas kainuoja nuo 600–800 eurų (priklausomai nuo vietos Anglijoje), tačiau čia didžiausia bėda – registracija. Po atvykimo turite 6 mėnesius užsiregistruoti automobilį JK, o tai reikalauja mokesčių (VAT), mokėjimo už numerius, techninės apžiūros (MOT). Tad jei pervežiate šrotą, tai gal ir verta, jei seną "BMW", tai apskaičiuokite, ar to verta.

Ar galima siųsti dviračius?

Taip, dviračiai – tai kasdienybė. Geriausia juos supakuoti į dėžę arba suplenkti (jei tai dviračias su tokiu mechanizmu). Jei dviračio nėra dėžėje, gali būti pažeistas rėmas. Siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos dviračiams yra gana pigios, jei tai nėra keli tūkstančiai eurų vertės "trekking" dviračiai. Tiesiog užsakykite pasirinktinį transporterį. Nepamirškite, kad dviračias Anglijoje laikomas transporto priemone, tad turi atitikti techninius reikalavimus, jei ketinsite važinėti (žiburiai, šalmai ir pan.), bet tai jau ne mano srities reikalas.

Kas dėl keiktukų ar elektros prietaisų?

Anglijoje, kaip žinote, kitokie lizdai. Jei siunčiate televizorių ar kompiuterį, jis tiesiog neįsijungs be adapterio. Arba reikės pakeisti laidą. Siunčiant elektros prietaisus, svarbu nurodyti, kad jie yra 220V (Anglijoje taip pat 230V, bet jei tai iš JAV ar Japonijos pirkta, tai degs). Geriau nešioti adapterius su savimi, o ne juos pirkti ten, brangiau. (Aš pats nuvaižiavėj be adapterio, teko važiuoti į parduotuvę vidurnaktyje, visai smagu nebuvo).

Ar telpa į vieną puspriekabę 2 butų daiktai?

Įprastai į standartinę puspriekabę (tarpinė) telpa apie 20–25 kubinius metrus arba apie 10–12 tonų svorio. Du butų daiktai – tai daug. Jei tai niekada nebuvo iškraustyta, tai telpa, jei jau turite pilną "dviejų kambarių butą" su sofais, spintomis, tai tikėtina, kad reikės pilnos puspriekabės (arba net 15 metrų furgono). Sakyčia, du butai reiškia pilną puspriekabę. Jei mažiau, tai gali būti dalinis krovimas. Užsakykite vertintoją arba gerai pagalvokite apie tūrį.

Kaip vežti brangų pianiną?

Pianinai tai yra mano baisus košmaras. Jie sunkūs, jie trapūs, jie brangūs. Juos pervežti reikia ne įprastu vairuotoju, o su "riggers" – specialiais krovikais, kurie moka užkelti instrumentą neįdamgo sienoms. Siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos pianinams prasideda nuo tūkstančio eurų (priklausomai nuo vietos). Neapsimoka taupyti čia – viena nukritusi klaviatūra viršija visą pervežimo kainą. Geriau iškviesti specialistus.

Ar galima siųsti vaistus?

Tai labai jautrus klausimas. Asmeniniam vartojui, su receptu, paprastai leidžiama vežti tam tikrą kiekį vaistų (pavyzdžiui, mėnesio normą). Bet jie turi būti originalioje pakuotėje su jūsų vardu. Siųsti vaistus dideliais kiekiais (prekybai) be licencijos yra nelegalu ir baudžiama. Muitinė žiūri į tai labai atidžiai. Nesiųskite vaistų paštu, jei nenorite problemų su teisėsauga.

Rizikos ir problemai (ką daryti, kai kažkas ne taip)

Kas daryti, jei siunta pasikeičia?

Keičiasi dažnai. Vieną kartą klientas pasakė "3 dėžės", o atvykęs vairuotojas pamatė 10 dėžių ir dar dviratį. Aišku, kaina pasikeičia. Vairuotojas negali įkrauti daugiau, negu yra vietos. Jei atsitiko taip, kad daugiau daiktų nei buvo planuota, teks ieškoti kitos transporto priemonės arba palikti dalį ir vežti vėliau. Tai papildomi nervai ir pinigai. Būkite sąžiningi užsakant.

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Galite, bet tada turite žinoti, kada. Jei atšaukiate prieš 48 valandų iki važiavimo, paprastai baudos nėra arba ji maža. Jei atšaukiate tada, kai vairuotojas jau važiuoja pas jus arba jau yra pakrovęs, tai turėsite sumokėti už pilną arba bent jau dalį kelio. Juk laikas – tai pinigai. Negalima žaisti su vairuotojais, jie taip pat maitina šeimas.

Kas daryti, jei vairuotojas negali rasti adreso?

Londonas – chaosas. GPS kartais klaidinga, gatvės uždarytos dėl statybų. Jei vairuotojui reikia ilgai ieškoti, jis gali pradėti skaičiuoti laukimo mokestį. Geriausia nurodykite ne tik adresą, bet ir artimiausią didelį objektą (pavyzdžiui, "prie Tesco supermarketo") arba atsiųskite nuotrauką, kur turi važiuoti. Lietuviški adresai anglams kartais būna sunkiai įskaitomi, tad padėkite jiems.

Ar galiu sekti, kur yra mano siunta?

Dauguma kompanijų siūlo sekimą internetu. Bet tiesą sakant, tai tikrai ne toks tikslus, kaip Uber taksio. Kartą vairuotojas pamiršo įjungti GPS ir jo vieta rodėsi Vokietijoje, nors jis buvo Belgijoje. Geriausia tiesiog turėti vairuotojo numerų ir galimybę paskambinti jam (jei jis kalba angliškai arba lietuviškai). Sekimas yra geras dalykas, bet jo tikslumas varijuoja.

Kas daryti, jei siunta atėjo su defektu?

Pirmiausia – nieko nebraižyti ant sąvartos (CMR). Jei pastebėjote sužalotą dėžę arba trūkstamą daiktą, tai turi būti užrašyta CMR dokumente vairuotojo buvimo vietoje. Jei pasirašote, kad viskas tvarkoje, o vėliau namie pamatote, kad lūžo koja, draudimas nieko nekompensuos. Be užrašo ant dokumento – jokių pretenzijų. Tai aš kartojau tūkstantį kartų klientams.

Ar verta rinktis mažą, nežinomą firą?

Noriu sakyti "ne", bet taip pat noriu sakyti "taip", jei ji yra gera. Mažos firmos dažnai dirba su entuziazmu, bet jos neturi didelių resursų, jei kažkas suklysta. Didelės firmos turi biurokratiją, bet jos atstoja nuostolius. Žinokite, jei kaina yra per daug gera (pvz., 50 proc. mažesnė nei rinkos), tai kažkas čia ne tas. Gali būti, kad jie neturi draudimo, arba jie bus "narkotikų kurjeriai" (kaip buvo vienas atvejis Vilniuje). Saugiau rinktis vidutinę, patikimą kompaniją su atsiliepimais.

Kas dėl grąžinimo, jei gavėjas nepriima?

Jei gavėjas atsisako priimti siuntą arba jo nėra namuose (ir nieko neišsprendė), ji grįžta atgal. Tai kainuoja dvigubai – tiek į vieną pusę, tiek atgal. Be to, reikės sumokėti už sandėliavimą atgalėj. Tad tikrai įsitikinkite, kad žmogus tikrai laukia tos siuntos. Nesiųskite dovanų "išašar", jei neįsitikinę, kad ji bus priimta.

O jei aš noriu atsiimti pats uoste?

Galima, bet tai nėra taip paprasta. Reikės gauti leidimą iš vairuotojo/broko, eiti į uostą (pavyzdžiui, Immingham ar Tilbury), susitarti su muitinės pareigūnu. Jūs turite mokėti už iškraunimą pirmiau nei pasiimsite. Dažniausiai tai neišsiperka, jei nebent jums labai skubu arba vairuotojas dingo. Paprasčiau palaukti pristatymo iki adreso.

Ar galima mokėti grynaisiais pinigais?

Keletas vairuotojų priima, bet didelės kompanijos draudžia. Be to, siųsti grynusius pinigus paštu arba siunta yra nelegalu be specialių leidimų (jei viršija 10 tūkst. eurų). Mokėjimas banku yra saugesnis ir paliekka pėdsakus. Jei mokate pinigų vairuotojui į rankas, tikėkitės, kad jis tai įrašys į sąskaitą-faktūrą, kad jūs galėtumėt įrodyti išlaidas.

Kokios garantijos, kad mano daiktai nebus pavogti?

Nėra 100 proc. garantijos. Bet įmonės, kurios dirba legaliai, turi draudimą, apsaugotas puspriekabes su GPS, patikimus vairuotojus. Pavogimai pasaulyje vyksta, bet rečiau, nei anksčiau. Geriausia nedėti į siuntas brangių daiktų be apsaugos (pvz., deimantų popieriniame maišelyje). O jei dėte, apdrauskite juos už pilną vertę.

Ar galiu siųsti pavojingus krovinius (peroksą, dažus)?

Galima, bet tai turi būti deklaruota. Pavojingi krovinių (ADR) pervežimas brangesnis ir reikalauja specialios puspriekabės. Negalima tiesiog įmesti dažų į dėžę ir manyti, kad viskas gerai. Jei sprogsta arba užsidega, vairuotojas gali susižaloti, o jums bus didžiuliais baudos. Būkite sąžiningi dėl turinio.

Kaip elgtis su nešvariais daiktais (pavyzdžiui, padangomis)?

Naudotos padangos gali būti vežamos tik jei jos yra pakavamos ir nėra blogai kvepiamos (yra tam tikri apribojimai). Britai mėgsta švarą, o jų muitinė gali atmesti nešvarius daiktus. Geriau išplauti padangas prieš vežant arba uždėti į maišus. Nenoriu būti bjaurus, bet ypač jei tai bus padangos nuo žemės ūkio technikos su purvu, jas gali tiesiog uždrausti įvežti.

Ar reikia mokėti už "Long Length" (ilgas daiktus)?

Taip, jei daiktas ilgesnis nei 2–3 metrai (priklausomai nuo puspriekabės). Ilgos lentos, vamzdiai, grindys užima vietą ir trukdo krauti kitus daiktus. Už tai taikomas papildomas mokestis (paprastai apie 50–100 eurų). Nenuviliokite vairuotojo atvykus su 5 metrų ilgio grindimis, kai tikėjosi mažų dėžučių.

Kas nutinka per šventes (Kalėdos, Naujieji)?

Viskas brangsta. Vairuotojai nedirba, sandėliai uždaryti. Siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos šventinės laikotarpiu gali šokti net 30 proc., taip pat galimybės gerokai sumažėja. Jei galite, planuokite pervežimus lapkričio arba sausio mėnesį. Gruodį visa logistika stovi, o vairuotojai nori namo prie šeimos.

Ar galima paprašyti išpakuoti?

Standartinė paslauga yra "kraunamos prie durų" (Threshold delivery). Jei norite, kad vairuotojas nešiotų dėžę į virtuvę ir ją išpakuotų, tai papildoma paslauga (White glove). Tai kainuoja brangiai. Anglijoje darbo jėga brangi, tad tokių dalykų reikia prašyti iš anksto.

Baigiamieji žodžiai apie tai, ką svarbiausia

Viskas su siuntinių gabenimas į Londoną: prieinamos kainos susideda ne tik iš to, kiek jūs mokate už sąskaitą, bet ir iš to, kiek laiko skiriate pasiruošimui. Gerai parengti dokumentai, tikslūs matmenys ir sąžiningumas su vairuotojais gali jums sutaupyti daugiau nei bet koks nuolaidos kodas. Nesažiningai užpildyta CMR sąvarta arba bandymas sutaupyti ant draudimo ilgainiui atsiperka su kaunu. Geriau skirti valandą laiko viską išnagrinėjant ir pasikalbėti su logistikos vadovu, nei vėliau spręsti problemas uoste arba ieškoti dingusios siuntos. Tarkime, aš jau 20 metų šioje srityje, ir dažniausiai brangiausia išlaida yra tas nusivylimas, kai viskas neina taip, kaip planavote. Tad pasirūpinkite iš anksto.