Siuntinių gabenimas į Londoną: patogus ir efektyvus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo padangų viršų kelyje iki cisternų, užstrigusių sniego driftuose. Tačiau siuntinių gabenimas į Londoną visada buvo ir išliks savitas skyrius. Nėra tiek paprasta kaip anksčiau, kai tiesiog įvažiuodai į keltą ir važiuodai. Dabar, pasikeitusiais pasaulio ir Didžiosios Britanijos realumais, reikia žinoti daugiau detalių, kad siunta tiesiogiai pasiektų adresatą. Čia kalbėsime ne apie sausas instrukcijas iš vadovėlių, o apie tai, kaip tai atrodo iš vidaus, su visomis smulkmenomis ir rizikomis, kurios kibo ant pečių kasdien.

Kainos ir eiliškumas (arba kodėl kainuoja tiek, kainuoja)

Kiek kainuoja siuntinių gabenimas į Londoną?

Tai, žinoma, pirmasis klausimas. Kainos šiuo metu juda kaip liejantis asfaltas vasarą – visą laiką kinta. Priklauso nuo tai, ką vežate, kiek tai sveria ir ar norite, tai atvyktų rytoj. Jei tai paprasta keturių pakių siunta į "parts" (perdavimo) punktą, gali tekti sumokėti vos kelias dešimtis eurų. Bet jei reikia vežti baldus ar statybinę techniką, skaičiai bus kurie didesni. Degalai, kelių mokesčiai Anglijoje ir, žinoma, darbo jėga – viskas brangsta. Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti tiksliai, – geriausia klausti iš karto, kai galvojate kreiptis, nes kaina gali pasikeisti net per valandą.

Ar galima gauti akciją ar nuolaidą?

Galima, bet nereikėtų to laukti kaip vėjo atgajos. Kartais didelės logistikos kompanijos turi "paskutinių vietų" pasiūlymus, jei vairuotojas važiuoja tuščias atgal iš Anglijos. Tada siuntinių gabenimas į Londoną gali atsieiti pigiau. Bet tai tas atvejis, kai reikia turėti lankstumo dėl išvežimo laiko. Jei jūsų klientas laukia siuntos konkrečiu metu, geriau susimokėti fiksuotą kainą ir būti ramiam. Nuolaidos dažniausiai taikomos tik nuolatiniams klientams, kurie siunčia paletės kiekį kas savaitę, o ne vieną kartą per metus.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo vietovės?

Londonas ne tik miestas, o milžiniška aglomeracija. Atvežti siuntą į miesto centrą (pavyzdžiui, į Soho ar Westminster) yra visai kas kita nei į pramoninę zoną prie miesto pakraščio. Užstatymas (congestion charge), mažos streets, kur net sunkvežimis prasukti nebegali – vis tai įeina į kainą. Tenka dirbti su vietiniais kurjeriais, kurie įveža prekes mažais sunkvežimiais. Taigi, jei adresas yra giliau mieste, tikėkitės priemokos už "Londono zoną".

Ar galima iškarto sužinoti galutinę kainą?

Įprastai taip, jei turite tikslius išmatavimus ir svorį. Bet kartais nutinka staigmenų. Atvykus į terminalą, gali pasirodyti, kad siunta netelpa į standartinę vietą ar reikia specialios apkrovos technikos (krautuvo). Tada kainos "skrenda" aukštyn. Mano patirtis sako, kad 90 proc. atvejų kaina fiksuota, bet tie 10 proc. sukelia daugiausia nervų. Visada geriau nufotografuoti krovinių prieš kraunant (nors tai ne visada įmanoma), kad nebūtų ginčų vėliau.

Dokumentai ir muitinė (Biurokratijos baisenybės)

Kokius dokumentus reikia ruošti?

Būtinas komercinis dokumentas (pavyzdžiui, SF), kuriame turi būti nurodytas gavėjo kodas (EORI), siuntos turinys, svoris ir vertė. Be šių dokumentų vairuotojas tiesiog neišvažiuos iš Lietuvos ar neišsives prekių iš Europos Sąjungos. Dar reikės eksporto deklaracijos, ją dažniausiai padeda padaryti logistikos agentas. Nesijaudinkite, jei nesuprantate visų tų formų – už tai jus sumokėtą pinigą atlieka specialistai, o jums tiesiog reikia pateikti duomenis apie prekes.

Kas tas EORI kodas ir kur jį gauti?

EORI (Economic Operator Registration and Identification) kodas – tai jūsų "pasas" prekybai su ES ir Anglija. Be jo neįmanoma atlikti jokių muitinių procedūrų. Gavėjas Londone turi turėti savo GB kodą, o siuntėjas iš Lietuvos – savo ES kodą. Viena kartą gavau situation, kai klientas užmiršo pasidaryti šį kodą, ir siunta stovėjau pasienyje tris dienas. Dabar tikrinu tai iš karto. Tai gaunama internetu per Jungtinės Karalystės vyriausybės svetainę, nemokamai, bet reikia laiko, kol ją patvirtins.

Ar reikia mokėti muitus ar PVM?

Jei siunčiate asmeninės rūšies daiktus į Angliją ir jų vertė mažesnė nei 135 svar sterlingų, gav�jas dažniausiai nemoka mokesčių. Jei verslo siunta – tai jau kita istorija. Anglijos gavėjas turi susimokėti PVM (VAT) ir galimus muitus, priklausomai nuo prekės tipo. Siuntinių gabenimas į Londoną verslo klientams dažnai apima sąskaitų išrašymą su įskaitomu PVM. Visada aptarkite šį klausimą su gavėju iš anksto, kad jis nebtų nustebintas, kai reikės sumokėti papildomai atsiimant siuntą.

Kas dėl BREXIT? Ar labai pakeitė?

O, kaip tik pakeitė. Anksčiau tai buvo praktiškai vidinės pervežimai, be jokių sustojimų. Dabar kiekviena siunta turi praeiti muitinės kontrolę. Kartai tai vyksta sklandžiai, ypač jei dokumentai tvarkingi, bet kartais trunka valandas, o net dienas. Buvo atvejų, kai dokumente buvo klaidingai nurodytas prekės kodas (HS code), ir vairuotojas privalėjo laukti patikrinimo. Tai viena didžiausių priežasčių, kodėl terminai pasislenka dabar lyginant su 2016 metais.

Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi?

Tada prasideda "cirkas". Anglų muitininkai yra griežti. Jei trūksta informacijos, siunta gali būti grąžinta atgal arba sunaikinta (nors sunaikinimas retas atvejis, įprasta – bauda ir grąžinimas). Už dokumentų taisymą "vietoje" taip pat imama didelė rinkliava. Geriau pasidaryti dviskart ir išsiųsti vadybininkui patikrinti, nei vėliau gelbėti siuntą Doverio uoste.

Pakavimas ir ką galima vežti

Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Taisyklė paprasta: kuo tvirtiau, tuo geriau. Vairuotojas gali varyti 2000 km, o kelyje – duobės ir lenktyniai. Jei tai nešiojamas kompiuteris, jis turi būti dėžutėje, užpiltas putomis arba apvyniotas burbuliuku plėvele kartu su kartonu. Negalima tiesiog paduoti minkšto paketo su pašto dėžute. Kartais klientai klausia, ar reikia dėti ant paletės – jei sveria daugiau nei 300 kg, tiesiog privaloma.

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet tai sudėtingiausia sritis. Anglija turi labai griežtas zoohigienines taisykles. Mėsos, pieno produktų, kiaušinių be specialių sertifikatų (sanitarijos pažymos) vežti negalima. Vaisiai ir daržovės lengviau, bet irgi reikia deklaruoti kilmę. Kartą bandžiau vežti keletą kilogramų lietuviško kepto sūrio draugams – ant sienos (tai yra, pasienio punkte) teko valgyti patys, nes neleido įvežti, nors tai buvo asmeninė siunta.

O alkoholį ar tabaką galima?

Asmeniniais tikslais – taip, bet yra ribojimai. Alkoholio – keletas litrų, tabako – keleta pakelių. Jei daugiau, tai jau laikoma prekyba ir reikia licencijų bei didelių mokesčių. Siuntinių gabenimas į Londoną su alkoholiu be dokumentų yra beprotybė – muitinė tai suranda beveik visada, o baudos milžiniškos. Nenoriu būti ten, kai randa tokę siuntą su dešimtimis butelių be dokumentų.

Ar galima vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Galima, bet tai specializuota paslauga. Ne kiekvienas vairuotojas turi leidimą vežti degalus, aerozolius ar chemikalus. Būtina nedelsiant pranešti apie tai, ką užsakinėjate transportą. Paslėpti to negalima – sankcijos per didelės. Be to, tokioms siuntoms reikalingi specialūs maršrutai, kad tiksliau, aplink miestus, todėl tai brangiau ir ilgiau trunka.

Ar drabužius reikia kabinti?

Nebūtinai. Jei tai verslas, drabužiai dažniausiai bunduojamos (sukamos) į dėžes ant metalini lentynų (kabančios pakuotės). Taip sutaupoma vieta ir drabužiai nesiglamgdo. Kitiems klientams – tiesiog susukti į dėžes. Vakuojamos dėžės puikiai tinka, apsaugo nuo drėgmės, ypač jei kelyje lyja arba persikraunant keltu.

Ar reikia pažymėti dėžutes?

Absoliučiai taip. Kiekviena dėžė turi turėti etiketę su gavėjo vardu, adresu ir telefono numeriumi. Tarkime, vairuotojas gali sustoti degalinei, pasiimti kitą krovinių, ir sumaišyti. Be etikečių – tai chaosas. Mano patirtis: jei gavėjo numerį užrašote storu rašalu (markeriu) ant dėžės, tai išgelbėja 50 proc. situacijų, kai nukrito lipdukas.

Terminai ir pristatymas (Kada bus? O gal vakar?)

Per kiek laiko atveža siuntą?

Standartinis terminas dabar yra 3-5 darbo dienos. Anksčiau, prieš Brisitas (Brexit), buvo įmanoma ir per 2 dienas nulipti. Dabar reikia skirti laiko muitinės išėjimui iš Lietuvos/Lenkijos ir įvažiavimui į Angliją. Jei siunta keliauja per "groupage" (pildomą krovininį), tai gali šiek tiek užtrukti, nes tenka surinkti reikiamą kiekį prekių viename furgone.

Ar galima pristatyti rytoj?

Jei dabar yra pirmadienis, o trečiadienį reikia būti Londone – tikėtina, tačiau tai bus brangu. Reikės tiesioginio krovinio (dedicated), kai vairuotojas važiuoja tiesiai su jūsų siunta nieko nekovojant užsidarant. Taip pat reikės paskubinti muitinę (greitojo išėjimo). Tai įmanoma, bet ne verta pinigų, nebent tai gyvybiškai svarbu.

Kas dėl "Next Day" pristatymo?

To dažniausiai siūlo didelės kurjerių kompanijos (DHL, UPS), kurios turi savo lėktuvus. Bet jei kalbame apie krovinių transportą sunkvežimiais, "Next Day" (rytoj) yra retas reiškinys dėl fizinio atstumo ir persikrovimo. Galiu iškarto pasakyti, kad tokių pažadų geriau laikytinėti su skeptiškumu, nebent tai labai maža siunta.

Ar vairuotojas paskambins prieš atvykdamas?

Geri logistika bendrovės tai daro įprastai. Vairuotojas turi gavėjo numerį. Bet žiūrėk, ten yra dalykas – Londonas yra labai užstatytas, ir vairuotojai dažnai nenori važiuoti į centrą dėl ribojimų. Todėl jie gali paskambinti ir pasakyti "susitikime artimiausioje aikštelėje". Reikia būti pasiruošusiam, kad galiai gale teks nuvažiuoti pačiam už 3-5 km pasiimti siuntą iš terminalo.

Ar veža šeštadieniais ar sekmadieniais?

Anglijoje vairuotojų poilsio laikas (tacho grafikas) yra griežtai reglamentuojamas. Sunkvežimiai su kroviniais Lietuvoje daro poilsį šeštadienį, jei tai ne savaitinis pristatymas, dažniausiai stovi. Pristatymai sekmadieniais į Londoną yra labai reti ir brangūs (Out of hours service). Geriau neišsigąsti, kad niekas neatsiliepia sekmadienį – tiesiog tokioms dienoms reikia suderinti iš anksto ir užmokėti dvigubai.

Ką daryti, jei vėluoja?

Pirmiausia – nesioti nervus. Vėlavimai dažniausiai būna dėl perkrovų uostuose (dėl blogo oro ar techninių gedimų) arba muitinės patikrinimų. Reikia skambinti savo vadybininkui. Jei jis neatsiliepia, tai blogas ženklas (tokia įmonė geriau pakeisti). Normaliose kompanijose informuojama apie vėlavimą iš karto, kai tai paaiškėja. Pats siuntinių gabenimas į Londoną dėl tokių kliūčių gali atsiliepti diena-dvi.

Rizikos ir problemos (Tikroviška pusė)

Ar dažnai dingsta siuntos?

Sakyčiau, ne, tai nebefilmas. GPS stebėjimo sistemų dėka viskas matoma. Bet yra atvejų, kai siunta "užstringa" tarp sandėlių. Pavyzdžiui, gavėjas nenurodyė telefono numerio, o kurjeris negali įlipti į kiemą. Tuok siunta gali gulėj savaitę. Dingsta tada, kai siunčiate brangias prekes be draudimo ir neįvertinate jų – tai jūsų rizika.

Kas nutinka, jei siunta sužalota?

Viskas priklauso nuo pakavimo. Jei ant paletės stovi dėžės, o viršuje guli sunkus gręžtuvas, aišku, po kelias šimtus kilometrų dėžės bus plokščios. Už tai atsakinga vežėjo įmonė tik tada, jei pakavimas buvo tinkamas. Visada siūlau įsigyti krovinio draudimą (ji dažnai būna maždaug 2-3 proc. nuo vertės). Be to, padaryti nuotraukas prieš išvežant – geriausias įrodymas.

Ar įmanoma, kad vairuotojas atsisako vežti?

Taip, kartais įvyksta. Pavyzdžiui, jei atvykęs jis mato, kad krovinius reikia krauti rankomis trečiajame aukšte be lifto, o jis tik vairuoti ir gabenti su technika. Krovos darbas neįeina į standartinę kainą. Tokiu atveju reikės mokėti už "pagalbininkus" (krautojus) vietoje. Vieną kartą vairuotojas atsisakė vežti, nes klientas bandė įpilti į furgoną dėžę, kuri buvo netvarkingai užknipyta ir skendėjo tepale.

Ar galiu sekti savo siuntą?

Būtinai. Be sekimo sistemos mes negalėtume dirbti. Gausite nuorodą arba galite rašyti vadybininkui. Mano nuomone, tai suteikia ramybės. Matote, kur kurjeris šiuo metu yra – ar jau kirto La Manšą, ar jau važiuoja per M25 žiedą aplink Londoną.

Kokios yra dažniausios problemos su gavėjais Anglijoje?

Pagrindinė – kalbos barjeras ir liūdnas nuotaika (juokauju). Bet sėkmingiau, gavėjai dažnai nėra vietos arba pasako "mes dirbam 9-5", o kurjeris atvyksta 8:30 ryte. Anglai yra gana griežti dėl darbo laiko. Jei ten ką praleisit, reikės laukti kito dienos, o tai kainuoja pinigus (detention charge). Geriau suderinti laiką iš anksto.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Taip, bet turi būti ypatingas režimas. Jei tai auksas ar brangūs telefonai, reikalingas apsaugotas transportas (tinkama įranga, apsauga). Tokie dalykai nėra dedami į paprastą furgoną kartu su statybinėmis medžiagomis. Draudimas turi būti maksimalus. Siuntinių gabenimas į Londoną su didžiąja verte visada keliauja atskirai, greičiau ir brangiau.

Kas daro logistika, kai viskas sugriauna?

O, tuomet prasideda heroizmas. Buvo kartas, kai uostas Doveris buvo užblokuotas protestuotojų. Mums teko perkreipti visas mašinas per kitus uostus, pavyzdžiui, Iminghemą arą Harwichą. Tai papildomi 150-200 km viena kryptimi. Mes tai dėjome ant savo pečių (nuostoliai), kad klientas nesijaustų, o mes vėliau derėjomės. Tokios situacijos (nors ir retos) parodo, kur įmonė stipri.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Nesu tikras (čia tik mano nuomonė), ar verta. Jei vienas kainuoja 200, o kitas 150 – klauskite, kuo skiriasi. Gal pirmasis yra su pilnu draudimu, o antrasis važiuos per naktį per 4 šalis neramus. Pigus variantas dažniausiai baigiasi tuo, kad siunta vėluoja arba ji neįskaičiuota krovos vietoje. Už kokybę reikia mokėti, ypač kai kalba eina apie tarptautinius pervežimus.

Išvada

Viskas susiveda į vieną – planuokite ir nebijokite klausti. Siuntinių gabenimas į Londoną dabar yra procesas, kuris reikalauja daugiau dėmesio dokumentams nei prieš dešimtmetį. Tik pasiruožęs klientas, kuris žino, kas yra EORI kodas ir koks tikslus svoris, išvengia didžiausios dalies problemų. Nerašykime štampų – kartais vėluos, kartais pritrūks vietos, tačiau su patikimu partneriu viskas pasieks paskirtį. Pagrindas tai suprasti ir suvokti, kad anglų muitinė tai ne "žaidimas". Sėkmės kelyje ir tiek, o jei kas – žinokit, kur mane rasti.