Siuntinių gabenimas į Londoną: kaip tai veikia be jokių gėrybių?

Taigi, dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. O gal net daugiau, laikas bėga taip greitai, kad kartais nebesužinuoju. Siuntinių gabenimas į Londoną anksčiau buvo paprasta kaip duona – pakrauti, važiuoti, iškrauti. Dabar? Dabar tai visokia kita istorija, ypač po to viso „Brexit“ reikalo. Bet jei žinai, ką darai, viskas įmanoma. Čia ne apie idealas brošiūras, o apie tai, kas vyksta iš tiesų kelyje ir muitinėje. Nors kartais ir pačiam sunkiai įsivaizduoju, kaip darbą atliks kelių šimtų vairuotojų, kai ant sienos kabo pranešimas apie eilės. Bet paimkime viską iš pradžių.

Bendrai apie procesą (ir kodėl tai nevisada taip paprasta)

Kiek laiko užtrunka siuntinių gabenimas į Londoną?

Viskas priklauso nuo to, ką vadiname „normaliomis sąlygomis“. Įprastai, jei tai yra dalinis krovinys, tarkime, viena ar dvi padėklos, tai nuo įkrovos dienos iki pristatymo praeina maždaug trys iki penkių darbo dienų. Tačiau jei kalbame apie pilną furgoną, tai galima įveikti per dvi ar tris dienas, jei netyčia neužstrigsite Doverio uoste. Ten eilės gali būti tokios, kad norisi verkti. Vieną kartą vairuotojas ten praleido beveik parą tik todėl, kad kažkam pasidarė bloga su dokumentais. Taigi, žadėti tikslių terminų yra pavojinga, geriau sakyt „maždaug“.

Ar brangiau nei prieš Brexit?

Žinoma, brangiau. Nekalbu apie centus, kalbu apie tai, kad kainos šoktelėjo gerokai. Anksčiau buvo paprasta: važiuoji, pereini ribą, viskas. Dabar reikia mokėti už muitinės deklaravimą, už galimybę užeiti į šalį, o kuras? Kuro kainos tiesiog siaubingos paskutiniu metu. Be to, britai dabar taip pat moka mokesčius už importą, kurie anksčiau neegzistavo. Taigi, siuntinių gabenimas į Londoną tapo brangesniu malonumu, nors klientai vis dar stebisi, kai matau sąskaitą. Kas gali padaryti – tokie laikai.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs?

Tai, kas nutinka visada – jis mus skambina. Viską apie tai. Jei tai techninė gedėlas, mes siunčiame pagalbą, jei eilė – tiesiog laukia. Kartais gali būti taip, kad vairuotojas tiesiog nusprendžia ilsėtis ilgiau nei reikia, tai gi žmogus. Bet dažniausiai problemos kyla ne dėl jo, o dėl to, kad jūsų gavėjas Londone neatsiliepia į telefoną. Buvau atvejų, kai krovinys stovėjo kieme tris dienas, nes niekas neperspėjo atvykti jį priimti. Tai kainuoja laiką ir pinigus.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saunu, jei pasirūpinsite draudimu. Mes visada siūlome sudaryti draudimo sutartį, dažniausiai tai kainuoja maždaug 0,3–0,5 proc. nuo krovinio vertės. Be to, reikia gerai supakuoti. Vieną kartą klientas siuntė brangų paveikslą, užvyniojo į kelis sluoksnius popieriaus ir padėjo ant grindų furgono gale. Nenuostabu, kad atvyko su įbrėžimu. Draudimas padėjo, bet nervų tai kainavo daugiau. Siuntinių gabenimas į Londoną nėra lošimas, geriau užtikrinti nugarą.

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno?

Dalinis krovinys (angliškai tarkim „part load“) yra tada, kai jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visą furgoną ir paskui iškrauti visiems pilnas krovinys yra tada, kai furgonas priklauso tik jums. Jūsų siunta važiuoja tiesiai į Londoną be sustojimų (išskyrus mažai degalų). Pasirinkimas priklauso nuo skubos ir biudžeto.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Technologiškai – taip, įrenginiai yra. Bet ar tai veikia visada? Ne visada. Kartais signalas dingsta tunelyje arba tiesiog vairuotojas užmiršta įjungti įrenginį (nors tai neleidžiama). Esu girdėjęs istorijų, kai GPS rodo, kad furgonas stovi Viduržemio jūros viduryje, nors jis tiesiog stovi parduotuvės kieme Vilniuje. Taigi, stebėjimas yra geras įrankis, bet nepamirškite, kad tai tik technologija, o žmonės daro klaidas.

Kas dėl „groupage“ siuntų?

Tai tas pats kas dalinis krovinys, tik dažniau vartojamas terminas tarp ekspeditorių. Čia susirenka mažos siuntelės iš įvairių klientų, sudedamos į didesnę dėžę arba furgoną ir važiuoja. Tai labai populiaru maršrutuose į Londoną, nes dauguma mažų verslų nereikia pilno furgono. Tačiau reikia kantrybės, nes kol surinksime viską, gali praeiti savaitė.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Galima, bet tai yra problematiška. Dėl Brexit, asmeniniai daiktai laikomi importu, jeigu juos siunčiate ne jūs sau (tarkim, pardavinėtate). Jei tai tik perkėlimas gyvenant, reikia „Transfer of Residence“ dokumentų, kitaip mokesčiai bus dideli. Vienas klientas bandė siųsti savo seną dviratį kaip dovaną draugui, o muitinės pareigūnai jį sustabdė ir teiravosi, kodėl dviratis toks senas ir ar jis tikrai be vertės. Buvo juokinga, bet jam ne.

Dokumentai ir muitinė (pats nuobodžiausias, bet svarbiausias dalis)

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Būtinai reikia prekių sandėlio sąrašo (Packing List) ir komercinės sąskaitos (Commercial Invoice). Be šių dviejų dokumentų neišvažiuosite. Jie turi būti anglų kalba, tikslūs, su svoriais ir prekių kodais (HS kodais). Jei ten bus klaidų, muitinėje Londono pakraštyje sustosite ilgam. Siuntinių gabenimas į Londoną be šių popierių yra kaip važiuoti automobiliu be vairuotojo pažymėjimo – galima, kol nesustavo policija.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS kodas (Harmonized System Code) yra skaičius, kuris apibūdina prekę. Pavyzdžiui, batams vienas kodas, kompiuteriams kitas. Muitinė pagal jį nustato mokesčius. Jei nurodysite neteisingą kodą, gali būti bauda arba krovinys bus sulaikytas patikrinimui. Aš asmeniškai visada primyginu klientams: „geriau paklauskite manęs dešimt kartų, nei rašykite kaip norite“. Nesugalvojote kodo? Geriau nedarykite nieko.

Ar reikia EORI kodą?

Taip, tikrai. Jums reikalingas JK EORI kodas, jei esate siuntėjas, o gavėjui – jo JK EORI kodas. Be šio kodo sistema tiesiog neleis įvesti deklaracijos. Anksčiau buvo lengviau, kai viskas buvo vienoje sąjungoje, dabar kiekvienas šaukia savo kodą. Vieną kartą teko laukti dvi dienas, kol klientas susigaudė, kaip gauti šį kodą, nors tai trunka tik minutes internetu.

Kas dėl PVM (VAT)?

Jungtinėje Karalystėje PVM yra 20 proc., bet jūs dažniausiai jo nemokate, jei naudojate „Reverse Charge“ mechanizmą arba jei krovinio vertė mažesnė nei 135 svarai (tai ribos gali keistis, reikia tikrinti). Viskas įrašoma į mokesčių deklaraciją. Jei vertė didesnė, gavėjas turi sumokėti PVM importuojant. Tai dažnai sukelia pyktį gavėjams, kai jie turi mokėti pinigus prieš gaudami prekę.

Kas yra CMR sąskaita?

CMR tai ne sąskaita faktūra, o dokumentas, kuris patvirtina sandorį tarp ekspeditoriaus ir siuntėjo. Jame yra visa informacija apie krovinių gabenimas į Londoną: ką vežame, kiek svorio, kur važiuoja. Vairuotojas pasirašo jį įkrovos metu, o gavėjas – iškrovos. Jei krovinys atvyks su trūkumais, būtent šiame dokumente reikia tai užrašyti. Be to, tai pagrindas draudimo atvejui. (Arba ne, galima ir be jo, bet geriau su).

Ar galiu užpildyti dokumentus pats?

Galima, jei žinote ką darote. Bet aš nerekomenduoju. Vien maža klaida prekės pavadinime gali sukelti didelių problemų. Mūsų komanda kasdien tai daro, žinome visus niuansus. Siuntinių gabenimas į Londoną yra mūsų kasdieninis duona, o jums – tik vienas reisas. Geriau mums patikėti šį rūpestį, kad nereikėtų rūpintis vėliau.

Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi?

Tada sustojote. Muitinės pareigūnai labai mėgsta detales. Jei sąskaitoje parašyta „drabužiai“, o sandėlyje randame „batus“, tai bus problema. Krovinys gali būti nukreiptas į sandėlį patikrinimui, kas kainuoja pinigus už laiką ir sandėliavimą. Gali būti, kad teks išsiųsti naujus dokumentus, o tai vėl laikas. Geriau padaryti teisingai iš karto.

Ar reikia kvitų apie mokėjimus?

Jei prekės buvo parduotos, tai taip, reikia įrodyti, kad tai ne dovanos. Muitinė turi matyti mokėjimo istoriją, kad nustatytų tikrąją prekės vertę. Jei vertė atrodys per maža, pavyzdžiui, brangų telefoną parduodate už 10 eurų, jie nustatys savo vertę ir apmokestins pagal ją. Tai vadinama „customs valuation“.

Ką daryti, jei praradau originalius dokumentus?

Tai blogai. Bet ne viskas prarasta. Jei turite elektronines kopijas, jas dažniausiai priima. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač su specifinėmis prekėmis, gali reikėti originalų. Būkite atsargūs ir darykite kopijas. Siuntinių gabenimas į Londoną prasideda ne uoste, o jūsų stalėje, kur paruošiate popierius.

Kainos, mokesčiai ir pinigai (visada skausminga tema)

Nuo ko priklauso kaina?

Pirmiausia nuo svorio ir tūrio. 1 kilogramas plono plieno ir 1 kilogramas pūko užima skirtingą vietą furgone. Taigi, kainos skaičiuojamos pagal tą, kas didesnį – svoris ar tūris (vadinamas „chargeable weight“). Taip pat įeina kuras, muitinės išlaidos, ir atstumas. Jei reikia specialios įrangos (pvz., liftas su įrankiais), tai taip pat papildomai.

Ar kainuoja papildomai iškrovimas Londono centre?

Žinoma. Londonas yra košmaras vairuotojams. Užsibrėžti šone nelegalu be leidimo, o rasti vietą beveik neįmanoma. Jei reikia iškrauti center, greičiausiai reikės „Congestion Charge“ mokesčio, o galbūt ir specialaus leidimo (LEZ). Tai visi pridėti išlaidos. Kartais pigiau nupirkti bilietą metropolitenu ir nešti dėžę rankose nei mokėti už furgoną stovėjimą.

Kas yra „fuel surcharge“?

Tai priedas prie kainos, padengiantis kuro kainų svyravimus. Kuro kaina keičiasi kas dieną, o mes negalime keisti sutarties kainos kas savaitę. Taigi yra nustatyta procentinė dalis, kuri priklauso nuo rinkos kainos. Kai kuras pabrango, šis priedas didėja. Tai standartinė praktika visame pasaulyje, ne tik mūsų siuntinių gabename į Londoną versle.

Ar galima apmokėti gavėjui?

Taip, tai vadinama „freight collect“. Tada sąskaitą išrašome gavėjui Londone. Bet reikia jo sutikimo. Jei jis atsisakys mokėti, krovinys gali būti sulaikytas arba grąžintas atgal į Lietuvą, o tai kainuos dvigubai. Geriau iš anksto susitarti dėl mokėjimo sąlygų.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Mums jų nėra, mes sakome tiesą. Bet muitinė gali taikyti mokesčius, kurių mes negalime numatyti. Pavyzdžiui, importo mokesčiai ar PVM, apie kuriuos jau kalbėjau. Taip pat, jei krovinys buvo neteisingai deklaruotas ir gavėjas reikalauja perpakuoti, tai kainuoja. Taigi, paslėptų mokesčių nėra, bet yra netikėtų išlaidų.

Kas dėl draudimo kainos?

Kaip jau minėjau, tai procentas nuo vertės. Jei siuntate 10 000 eurų vertės prekes, draudimas kainuos maždaug 30–50 eurų. Tai nėra daug, palyginus su ta verte. Aš visada stengiuosi įkalbėti klientus daryti draudimą. Siuntinių gabenimas į Londoną yra saugus, bet nelaimingi atsitikimai (avarijos, gaisrai) nutinka.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei siunčiate reguliariai, kiekvieną savaitę, taip, mes galime pasiūlyti fiksuotą kainą. Kartais netgi gauname geresnes kainas iš uosto arba pervežėjų. Bet vienkartinei siuntai nuolaidos būna retos, nes maršrutų formavimas kainuoja. Tačiau visada verta paklausti, niekas neukirs už klausimą.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Krovinys turi būti grąžintas atgal arba parduotas (sunaikintas) vietoje. Abu variantai kainuoja. Grąžinimas – dvigubai pervežimas. Naikinimas – mokestis už aplinkos apsaugą. Todėl labai svarbu tikrinti, ar gavėjas tikrai laukia siuntos. Būvau atvejų, kai įmonė bankrotavo, o krovinys jau buvo kelyje.

Specifinės situacijos (kai kažkas ne taip)

Ar galima siųsti maistą į Londoną?

Galima, bet tai yra labai griežtai reguliuojama. Gyvūnų kilmės produktai (mėsa, sūris) be specialių leidimų dažniausiai draudžiami arba labai apriboti. Vaisiai ir daržovės galimos, bet turi atitikti standartus. Siuntinių gabenimas į Londoną su maistu be sveikatos sertifikatų yra lošimas. Geriau nesiųsti mamos keptų pyragų, nes jų gali tiesiog konfiskuoti muitininkai, nors jie jų suvalgys patys (juokauju, bet dal tiesos yra).

Kas dėl alkoholio ir tabako?

Tai rizikinga. Alkoholis ir tabakai yra akcizuojamos prekės. Reikia specialių licencijų ir deklaravimų. Jei bandysite siųsti keletą butelių vyno kaip dovaną, gali būti, kad praeisite, jei vertė maža. Bet jei tai bus prekyba – be licencijos neiššeis. Muitinė labai gerai jaučia alkoholio kvapą.

Ar galima siųsti pavojingas kargas (ADR)?

Taip, bet tai atskira paslauga. Reikia specialių furgonų, pažymėtų ADR, ir specialiai paruoštų vairuotojų. Negalima tiesiog įmesti dažų ar batelių su benzinu į įprastą furgoną. Tai yra nelegalu ir pavojingu. Jei turite tokių krovinių, praneškite iš karto, mes rasime tinkamą transportą.

Kas dėl transporto priemonių (automobilių, motociklų)?

Automobilius vežame dažnai. Reikia techninio paso, nuosavybės dokumento. Automobilis turi būti paruoštas: turi būti mažai degalų (kad neužsidegtų), akumuliatorius atjungtas. Kai kurie klientai bando užpildyti baką iki pilna, bet to daryti negalima – uoste tai uždrausta dėl gaisro rizikos.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Jei tai yra „kuro iki kuro“ (nuo durų iki durų) paslauga, taip, jis padės. Bet jis nebus statybininkas. Jei reikia nešti 50 kg dėžes į trečią aukštą be lifto, tai jis gali atsisakyti. Už papildomą įrangą (pikapą su liftu) reikia mokėti daugiau. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas dirbs kaip krovikas 5 valandas.

Kas nutinka, jei siunta sugenda kelyje?

Tada kviečiame draudimo kompaniją. Reikia užpildyti pranešimą apie žalą (protokolą), padaryti nuotraukas. svarbu tai padaryti iš karto, kai vairuotojas atvyksta. Negalima pradėti iškrauti, o paskui gailintis. Be draudimo, mes bandysime padėti, bet atsakomybės apimtis yra ribota (pagal CMR konvenciją, tai apie 8,33 SDR už kg, kas nėra daug).

Ar galima siųsti šaltai laikomus prekes (šaldytuves)?

Taip, tai vadinama „reefer“ transportu. Reikia šaldytuvo furgono. Prieš išvykstant reikia nustatyti reikiamą temperatūrą (-18 arba +2 laipsniai) ir tikrinti ją kelionės metu. Vairuotojas turi kas kiek laiko užrašyti temperatūrą į žurnalą. Jei šaldytuvas suges, turime problemą.

Kaip elgtis, jei gavėjo adresas neteisingas?

Vairuotojas bandys susisiekti. Jei niekas neatsiliepia, jis važiuoja į artimiausią sandėlį laukti nurodymų. Tai kainuoja. Todėl prašome patikrinti adresus du kartus. Londono gatvės pavadinimai gali būti labai panašūs, pvz., „High Street“ yra beveik kiekviename mieste.

Ar galima siųsti gyvūnus?

Gyvūnų gabenimas į Londoną yra griežtai reglamentuotas. Reikia veterinarijos pažymos, mikroschemos (čipas). Negalima tiesiog įdėti šunies į dėžę ir vežti. Reikia specialaus transporto su ventiliacija. Geriau pasikreipti į gyvūnų pervežimo specialistus, nors mes kartais padedame su mažais gyvūnais (kačių, šunų) kelionėse.

Kas dėl didelių projektų (statybinių medžiagų, mašinų)?

Tai mūsų mėgstama dalis. Reikia gero planavimo – ar tiltai pakels, ar gatvės plačios. Kartais reikia lydinimo leidimų (policijos). Siuntinių gabenimas į Londoną su 20 tonų traktoriumi yra iššūkis, bet įveikiamas su tinkamu planavimu.

Ar vairuotojai kalba angliškai?

Dauguma kalba bent truputį. Bet ne visi laisvai. Angliškai kalbantis vairuotojas brangesnis. Jei jums būtina, kad vairuotojas kalbėtų su gavėjui, praneškite iš anksto. Dažniausiai užtenka mūsų dispečerių, kurie sukalbės su gavėju.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Gali būti priežasčių. Staigiai padidėjo kuro kaina, pasikeitė svaro kursas (mes skaičiuojame eurus, o išlaidos ten svarais), arba staigiai užpildė visus laisvus vietų uoste. Logistika – tai gyvas organizmas, kainos juda kaip akcijų biržoje.

Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet kada? Jei atšaukiate prieš dieną, tai galima nemokamai arba su mažu baudu. Jei vairuotojas jau atvyko pas jūsų įmonę ir užkrovė pusę krovinio, o jūs sakykite „nebera“, tai mums reikės sumokėti vairuotojui už jo laiką. Tai nėra nemalonu.

Ką daryti, jei siunta vėluoja, o prekės būtinos šiandien?

Galima organizuoti „express“ pervežimą. Tai kainuos brangiai, bet mes galima surasti furgoną, kuris važiuoja tiesiogiai ir pristatys rytoj. Arba skraidyti lėktuvu, jei krovinys mažas ir labai brangus. Siuntinių gabenimas į Londoną turi variantus net ir ekstremaliomis situacijomis.

Ar saugu siųsti vaistus?

Tik su licencija. Vaistai yra kontroliuojamos prekės. Reikia eksporto importo leidimų. Negalima tiesiog siųsti vaistų iš vaistinės draugui. Muitinė juos sustabdys iš karto.

Kas dėl grąžinimo prekių (Return Loads)?

Jei prekės buvo siųstos ir grąžinamos (pvz., defektuotos), tai reikia įrodyti, kad tai tos pačios prekės. Kitokiu atveju jas apmokestins kaip naują importą. Reikia turėti „Return Goods“ dokumentą. Tai padeda sutaupyti mokesčių.

Kaip apsidrausti nuo bankroto?

Nepasitikėkite tik žodžiu. Patikrinkite, ar pervežėjas turi draudimą „Civilinė atsakomybė“. Mes turime didelį draudimą, kuris dengia net ir mūsų klaidas. Tai suteikia ramybę.

Ar galima pasitikėti pigiausiomis kainomis rinkoje?

O jei. Jei kaina per maža, tai kažką trūksta. Gal jie neturi draudimo, gal jie veža senais sunkvežimiais, kurie geda pusiaukelėje. Siuntinių gabenimas į Londoną – tai ne vien kaina, tai ir saugumas bei tikrumas. Geriau sumokėti šimtu litų daugiau, nei gaišti tūkstančius nervų.

Išvada

Na, trumpai tariant, siuntinių gabenimas į Londoną nėra jokia rocket science, bet po visų tų naujų taisyklių jis tapo daug sudėtingesnis nei buvo anksčiau. Svarbiausia yra ne paslėpti problemų, o jas išspresti iš anksto – gerai parengti dokumentus ir pasirūpinti draudimu. Jei viską darysite sąžiningai ir su proga, prekės pasieks gavėją laiku. O jei kils klausimų ar abejonų, tiesiog skambinkite mums, mes jau matome viską – ir eiles, ir geras, ir blogas situacijas. Geriau klausti daug kartų nei padaryti klaidą vieną.