Siuntinių gabenimas į Londoną: greitas ir saugus – praktinis vadovas verslui ir privatiems asmenims

Sveiki, taip sakant, esau šioje srityje jau beveik du dešimtmečius, ir galiu pasakyti – daug kas pasikeitė, o kai kas išvis liko be pagrindo. Viena ar kita, bet siuntinių gabenimas į Londoną vis dar yra vienas populiariausių maršrutų, nors po „Brexit“ tai tampa vis labiau „nervų darbas“. Anksčiau užtekdavo įdėti dėžę į sunkvežimį ir važiuoti, dabar tai reiškia krūvas popieriaus, muitinės procedūrų ir nuolatinių nedarbingumo stresų. Tačiau ne viskas taip blogai, kaip girdi per gandus. Tiesą sakant, jei žinai, su kuo kalbi, visa tai gali būti net gan sklandu. Štai trumpas (ir tromas) mano vadovas, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių „marketingo“ uždaugų.

Kaip visa tai veikia praktiškai ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko užtrunka siuntinių gabenimas į Londoną?

O čia kaip susiklas. Įprastai tarkim 3–4 dienos į Londoną, jei viskas gerai. Bet žiūrėk, jei vairuotojas užstrigs ties Calais, pridės dieną. Ar jei M25 (tas žiedas apie Londoną) sustos visiškai... o ten tai įvyksta kas antrą dieną. Tai nepykite, jei vadybininkas sako „apie“ tris dienas. O jei reikia tiksliai? Tai geriau iš anksto pasakykite, tam yra ekspresinis variantas, bet kainuoja kaip nupirkti pusė tos siuntos (tiksliau brangiau nei standartinis).

Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Žinoma, mes siunčiame nuorodą, kurioj matote, kur yra sunkvežimis. Bet būkite tikri, kartais tas GPS sustoja arba rodo, kad vairuotojas važiuoja per laukus, nes signalas dingęs. Tai yra technologija, ne magija. Dažniausiai viskas tikslu, bet kartais pasitaiko „vėlavimo“ atnaujinime. Geriausia tiesiog skambinti mums, jei matote, kad jis stovi vietoje jau 5 valandas. Gal tai tiesiog pietaus.

Kokiomis dienomis geriau siųsti?

Rekomenduočiau siųsti nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Penktadieniais visi skubia, gali susidurti su spūstimis, o vairuotojai nori namo. Jei siunčiate penktadienį, gali tekti laukti iki pirmadienio, kol iškrov sandėlyje Anglijoje, ten savaitgaliai taip pat švenčiami. O dar tie jų „Bank Holidays“... kai kuriose dalyse Anglijos reikalų nebeidysi išvis.

Ar vairuotojas padės pakrauti / iškrauti?

Jei tai yra įprastas krovinių pervežimas į Londoną vage, vairuotojas padės tiesiog nuleisti paletę iš sunkvežimio su kėbulu. Bet jei jūs turite 30 dėžių ir tikrai norite, kad jis padėtų jas įnešti į antrą aukštą be lifto... niekada. Vairuotojas yra ne krovikas, jis atsakingas už vairavimą. Už papildomą kainą galima užsakyti vyrus su rankomis, tai reikia pasakyti iš anksto.

Kas nutinka, jei vairuotojas negali prieiti prie adresato?

Tai yra klasika. Vairuotojas atvažiuoja, o gatvė uždaryta dėl lenktynių arba tiesiog per siaura. Tada jis laukia. O laukimas mokamas. Galiu prisiminti vieną atveją, kai mūsų vairuotojas praleido 4 valandas stovėdamas prie „City“, nes negalėjo pravažiuoti prie sandėlio dėl statybų. Klientas gavo sąskaitą už laukimą ir buvo labai nustebęs. Taip, tai realybė.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus (ne verslui)?

Galima, bet tai yra sudėtingiau. Negalima tiesiog parašyti „drabužiai“ ant dėžės. Jei tai asmeniniai daiktai, reikia deklaruoti kaip nekomercinį siuntinį, o gavėjas gali tekti sumokėti mokesčius (VAT ir Import Duty). Dėl to išgelbėti neįmanoma, muitinė mato viską. Be to, dažnai reikia gavėjo paso duomenų.

Dokumentai, muitinė ir tas „Brexit“

Kokius dokumentus reikia parengti?

Būtina komercinė sąskaita (Invoice) ir pakavimo sąrašas (Packing List). Be jų neišvažiuosite. Sąskaitoje turi būti tikslios prekės, svoris, kiekis ir HS kodas – tas keistas skaičius, kuris nulemia mokesčius. Jei parašysite mažiau svorio, nei iš tiesų yra, muitinė gali pristabdyti visą sunkvežimį ir baudoti. Patirtis sako, geriau parašyti daugiau 0.5 kg.

Kas tas HS kodas ir kodė jis svarbus?

HS kodas (arba Tarpo kodas) yra skaičių rinkinys, identifikuojantis prekę. Tai nėra joks kosmosas, bet turi būti tikslus. Pavyzdžiui, jei siunčiate stalą, kodas bus vienas, jei metalinį – kitas. Jei suklysite, muitinė gali nurašyti kitą kodą, o mokesčiai gali iššokti į dangų. Nėra tokios situacijos, kad kodas „približimas“. Turi būti tiksliai pagal sąrašą.

Ar reikia EORI kodo?

Abiejų šalių siuntėjams ir gavėjams. Lietuvoje – lietuviškas, Anglijoje – anglų. Jei Anglijos gavėjas jo neturi, jis negaus siuntos. Tai būna dažn problema, kai siunčiate kaimynui dovaną, o jis nežino, kas tas EORI. Jis gali jį gauti per dieną internete, bet tai užtrunka laiko, o sunkvežimis negali laukti amžinai.

Kaip vyksta muitinės patikra Anglijoje?

Pasitaiko retai, bet kai pasitaiko – būna sunkiai. Jei jie „užkabina“ siuntą, ji nukeliama į sandėlį patikrai. Ten jos atidaro, peržiūri. Už tai taip pat reikia mokėti. Geriausia, kai viskas tvarkinga, tada dažniausiai tik elektroninė patikra. Bet jei siunčiate maistą ar gyvūnus – tikimės 100% patikros.

Ar galiu nurodyti mažesnę vertę sąskaitoje (kad mažiau mokesčių)?

Negalima. Tai yra kriminalinis nusikaltimas (muitinės klastojimas). Jei jie sugaus – baudos didžiulės. Ir vėlgi, patirtis: jei siunčiate daiktą, kurio rinkos vertė 1000 eurų, o parašote 50, jie nekvaili. Jie žino, kiek kainuoja „iPhone“ arba „Bosso“ grąžtas. Nerašykite kvailysčių, geriau mokėkite teisingai.

Kas yra DDP ir DAP terminai?

DDP reiškia, kad mokate viską iki pat durų – mokesčius, muitus, viską. DAP reiškia, kad mes pristatome, o gavėjas turi sumokėti mokesčius muitinėje. Anglijos klientai dažnai nori DDP, kadangi jiems patogiau, bet mums reikia gauti jų mokesčių numerį (VAT). Jei jo neturiame, negalime padaryti DDP.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir kaip užsaugoti save

Nuo ko priklauso kaina?

Gal visų pirma nuo degalų (ir jie nebe toks mažas). Tada nuo tūrio – jei dėžė didelė, bet tuščia, mokate už orą. Ir svorio, žinoma. Taip pat nuo adreso – centro pristatymas brangesnis nei prie miesto pakraščio. Taip pat ir siuntinių gabenimas į Londoną priklauso nuo to, ar reikia specialios technikos. Nėra vieno fiksuoto kainyno, viskas skaičiuojama individualiai.

Ar brangsta siuntinių gabenimas į Londoną dabar?

Lyginant su prieš 5 metus – taip, brangsta. Bet ne tiek daug, kaip galvojate. Infliacija, degalai, britų formalumai... Tai viską kelia. Tačiau jei turite pilną sunkvežimį, kaina kvadratiniame metre nukrenta. Siuntinys po 30 kg – tai jau brangu, nes ten kurjerio darbas. Krovinių pervežimas dideliu kiekvienu visada pigiau vienetui.

Kas yra „adreso korekcija“?

Jeigu parašote neteisingą indeksą ar gatvę, vairuotojui tenka važinėti ir ieškoti. Tas laikas – pinigai. Jei jam reikia skambinti gavėjui ir klausti kelio, tai laikas pinigus. Adresas turi būti aiškus ir tikslus. Buvo atveju, kai klientas užmiršo nurodyti, kad sandėlis yra antrame kieme, vairuotojas apvažiavo visą rajoną... kas sekėsi, turbūt spėjate.

Ką daryti, jei siunta pažeista?

Pirma, dar nieko nekelkite iš tos vietos. Nufotografuokite pažeidimą tiek, kiek įmanoma, ant fono, matant tą pažeidimą. Parašykite pastabą ant kurjerio dokumento (CMR). Jei neparašysite tuomet, vėliau neįrodysite. Draudimas be to įrodymo nebmokės. O dar geriau – užsisakykite „Dėžės į dėžę“ paslaugą, tai mažina riziką.

Ar verta drausti siuntą?

Jei siunčiate brangius dalykus – absoliučiai taip. Standartinis draudimas dažnai padengia tik labai mažą sumą (pvz., 10 EUR už kg). Siunčiate kompiuterius 2000 eurų vertės? Tada geriau papildomai apdrausti visą sumą, o ne rizikuoti. Niekas negarantuoja, kad sunkvežimis nenuvažiuos į griovį (nors tokios statistiškai retos).

Ar galima atsisakyti siuntos, kai ji jau keliuoja?

Galima, bet tai nepignu. Jei mes jau paėmėme ir vežame, o jūs sūdote „stabdykite“, mums reikia užkabinti ją iš maršruto arba gražinti atgal. Tai kainuos tiek, kiek tiekėm iki tol, dažnai ir daugiau. Geriau galvokite iš anksto.

Kas yra kurjerio paslaugos mokestis (Courier fee)?

Kai atvežame į sandėlį Anglijoje, ten vietinis kurjeris paima ir veža prie gavėjo. Jis taip pat ima pinigus už savo darbą. Tai ne mokesčis mums, bet mums reikia jį sumokėti gavėjo vardu, kad gav�jas gautų siuntą. Tai standartinė praktikaDidžiojoje Britanijoje.

Specifika, keiki daiktai ir problemos

Ar galima siųsti maistą (drabužius, klausimas apie maistą)? (pataisymas – drabužius galima, klausimas apie maistą)

Maistas yra pavojingas sritis. Gyvūninės kilmės produktai (kiauliena, jautiena) – praktiškai nebe įmanoma be pažangių licencijų. Sausainiai, sausas maistas, šokoladas – galima, bet reikia atkreipti dėmesį į sudedamąsias dalis. Jei ten yra kiaulienos arba riešutų (alergenai), turi būti pažymėta. Geriau klausti mūsų prieš siunčiant.

Ar galima siųsti alkoholį ir tabaką?

Galima, bet tai turi būti deklaruojama. Be to, yra didelis akcizas. Jūs negalite tiesiog įdėti butelio vyno ir rašyti „dovanos“. Jis bus apmokestintas pagal taisykles, o gavėjas gali tiesiog atsisakyti, nes mokesčiai didesni už butelio kainą. Nėra verta rizikuoti.

Kas dėl ADR (pavojingų krovinių)?

Chemija, dažai, aerozoliai – tai viskas ADR. Reikia specialių dokumentų, specialių sunkvežimių. Negalima tiesiog įkišti dažų į dėžę tarp drabužių. Tai yra nelegalu ir pavojinga. Jei sprogstate, ne tik siuntos neišgelbėsite, bet ir gausite baudą.

Ar galiu siųsti baldus?

Taip, dažnai vežame. Bet juos reikia labai gerai supakuoti. Kartoninės plokštės, putos, o ne tik seni laikraščiai. Girdėjau istoriją, kad klientas atvežė sofas tiesiog su plastikine maiše, ir jis atėjo nulūžęs. Niekas neatsakingas už jūsų prastą pakavimą. (Nesu tikras dėl to sofo, ar vairuotojas bandė jį sukišti per kampus, bet faktas liko – lūžo).

Kaip elgtis su returning pallets (gražinamomis paletėmis)?

Jei siunčiate prekes keičiamo sistemos (exchange) paletėse, tuomet gavėjas turi jums gražinti tas paletes. Jei ne – jums reikia pirkti naujas. Anglijoje paletės brangios, tad nepamirškite jų. Geriau susitarti dėl „One way“ (vienkartinės) paletės, norint išvengti galvos skausmo.

O kas jei aš tiesiog noriu nusiųsti vieną dėžę?

Tai yra „part load“ arba LTL (less than truckload). Mes surinkime kitų klientų siuntas ir važiuojame. Pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visą sunkvežimį. Jei skubate – mokėkite už pilną vietą.

Ar galima siųsti į Londono „Congestion Zone“?

Galima, bet ten reikia speciali leidimas, ir mums reikia tai įtraukti į kainą. Jei neužsifiksuosite, mums gali tekti mokėti baudą, kurią vėliau perskirsime jums. Geriau iš karto pasakykite, kad adresas yra centre (pvz., City ar Westminster).

Kas nutinka su siunta, jei gavėjas neatsako?

Vairuotojas laukia standartiniškai 30 min. Jei niekas neatsako, jis važiuoja toliau (arba į depotą). Tada prasideda laukimo mokesčiai sandėlyje Anglijoje (Storage charge). Kasdien auga. Jei gav�jas neatsako per savaitę, siunta gali būti sunaikinta arba parduota. Negirdite telefono? Nežinokite, kur siunta – skambinkite.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Visada yra rizika. Nors mes stengiamės dirbti su patikimomis firmomis, vagystės pasitaiko. Ypač Didžiojoje Britanijoje, ypašiuose sandėliuose. Neneškite auksinių luitų paprastose dėžėse. Naudokite seifus arba specialias apsaugotas transporto priemones.

Ar reikia gavėjo paso kopijos?

Kartais reikia, ypač jei tai asmeninė siunta arba jei muitinė užklausia. Geriau iš anksto pasiruošti. Anglijoje gana griežti dėl asmens duomenų ir identifikavimo, tad tai nėra keista.

Kaip elgtis, jei siunta dingusi?

Prašome pranešti mums nedelsiant. Mes pradedame paiešką prieš 24 valandas. Bet sužinoti tiksliai, kur ji dingo, galiu užtrukti dieną ar dvi. Sunkvežimiai turi GPS, bet kartais jie neveikia (kažkas atjungė arba signalas blogas). Kantrybė – čia svarbiausia.

Kuo skiriasi krovinių gabenimas į Londoną nuo kitų EU vietų?

Pirmiausia – tas „užkraustas“ tūris. Antroji – anglų daugniau rašo skundų. Trečia – kelių dangos (blogesnės). Ketvirta – vairuotojai ten kalba angliškai (ne visi mūsų). Kitaip sakant, daugiau biurokratijos ir mažiau „galima kažkaip praslysti“.

Ar reikia atsiskaityti iš anksto?

Naujiems klientams – taip, 100% iš anksto arba depozitas. Esamiems galiu duoti atidėjimą (pvz., 14 dienų). Bet esu patyręs daug situacijų, kai po pristatymo klientas „dingdavo“ ir reikėjo ieškoti per teismus. Niekas nenori būti kvailys, kuris pavogė prekes.

Kas yra „tail lift“?

Tai kėbulas, kuris leidžia nuleisti paletę ant žemės, jei nėra pakrovimo rampos. Jūsų sandėlyje nėra rampų? Tuomet tikrai reikalingas tail lift. Nenurodžius – vairuotojas gali atvykti su paprasta vage ir negalės iškrauti.

O dėl to ULEZ mokesčio Londono centre?

Jei vairuotojas važiuoja į zoną, moka mokestį. Jei jis ne, tai ne. Bet dažnai reikia važiuoti. Už tai reikia mokėti, kitaip baudos didelės. Įtraukiame į sąskaitą arba prašome kliento užpildyti formą. Dabar tas mokestis pakilo, tai galvoju, jis jau beveik 15 svarų dienai? (Nesu tikras, tikslų skaičių reikia tikrinti šiandien, bet žinoj, jis didelis).

Ar galima siųsti poilsio dienomis (Sekmadienis)?

Ne, sandėliai dirba iki penktadienio (retai šeštadienį). Sekmadienis – poilsis. Jei vairuotojas atvažiuoja sekmadienį, jis laukia iki ryto. Tai vėl tie patys laukimo mokesčiai. Geriau planuoti, kad atvyktų darbo dieną.

Ar reikia tikrinti dėžę prieš vairuotoją išvažiavus?

Absoliučiai taip. Užsirašykite, kad dėžės sveikos. Jei vairuotojas išvažiuoja, o tu pastebi dėmę ar skylutę – nebeįrodysi. Tai tavo žodžiai prieš jo. Vairuotojai dažnai sako: „Aš ją tokią ir gavau“.

Ką daryti, jei prekės netelpa į dėžę?

Tada tu ne į dėžę dedi. Dedi ant paletės, užlenki, riši. Jei dėžė plyšta dėl per didelio svorio – tai tavo problema. Geriau paimti stipresnę dėžę („double wall“). Pigios dėžės suyla po svorio, ir tai atrodo bjauriai, kai atvyksta į klientą.

Galima užsisakyti ekspressą iš Londono į Lietuvą?

Taip, vežame ir atgal. Siuntinių gabenimas į Londoną yra viena kryptis, bet atgal taip pat intensyviai. Ekspressas gali būti per 48 valandas (radar). Reikia tiesiog mums duoti prekes iki tam tikros valandos, kad spėtume užsikrauti.

O dėl kalbos barjero su Anglijos muitininku?

Dažniausiai jie rašo el. paštu anglų kalba. Mūsų logistai sugeba tai skaityti (tikiuosi). Jei ne, naudojame vertėjus. Bet svarbiausia – dokumentai turi būti angliškai (vertinami). Negalima siųsti dokumentų lietuviškai, jų niekas nesupras.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Niekada. Pigiausias variantas reiškia, kad tavo siunta gali būti permesta iš vieno sunkvežimio į kitą 5 kartus per Europą. O kiekviena perkrovimas – tai rizika pažeisti. Pasirinkite vidutinę kainą – ten bus balansas tarp greičio ir saugumo.

Ką daryti, jei klientas nepriima siuntos?

Jis atsisako? Gražiname atgal. Bet tai kainuoja pinigus (abiem kryptims). Dažniausiai tiek pat, kiek kainavo pristatyti. Būkite tikri, kad gavėjas laukia tos siuntos.

Ar galima siųsti temperatūros režimo prekes (šaldytus)?

Galima, bet tik su specialiu sunkvežimių (frigo). Kainos didelės. Negalima tiesiog įdėti šaldytos mėsos į įprastą sunkvežimį ir tikėtis, kad ji neišsirugs. Po 3 dienų kelionės ji bus pavojinga.

Kaip sužinoti, kad siunta pasiekė sandėlį Anglijoje?

Gaunate pranešimą „Arrived at depot“. Po to pradedama „Last mile“ (paskutinis kilometras) procesas. Tai gali užtrukti dar 1-2 dienas, kol vietinis kurjeris susiruošia.

Ar reikia pažymėti „Fragile“ (trapu)?

Taip, tai padeda, bet neduoda 100% garantijos. Vairuotojai stengiasi saugoti tokią dėžę, bet jei ji užgriuva kita 500 kg dėžė viršuje, „Fragile“ užrašas nepades. Geriau įdėkite daugiau putų.

Kas dėl to, kad Anglijoje važiuoja kairėje pusėje?

Tai svarbu tik vairuotojui, ne siuntai. Sunkvežimiai ten dideli, jie sugeba suktis. Bet gatvės siauros, todėl sunkvežimiai dažnai užkliūna. Tai ne jų kaltė, ten miestai suprojektuoti prieš 300 metų.

Galima siųsti dviračius?

Taip, dažnai. Geriau išardyti ir supakuoti į dėžę. Jei nešiojamas pilnas – rizikuojate, kad sulūžantis priekinis ratas arba pedaleriai. Dėžė – saugesnė.

Ar dabar aišku, kaip tas siuntinių gabenimas į Londoną vyksta? Tikiuosi, kad taip, bent jau tiek, kiek galiu pasakyti be visiškai profesionalios kalbos. Pagrindas – suprasti dokumentus ir nebijoti klausti. Geriau klausti 10 kartų, nei vieną kartą neteisingai užpildyti puslapį. Sėkmės maršrutuose!