Siuntinių gabenimas į Londoną: greitai saugiai – kaip tai atrodo iš tikrųjų

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei 20 metų, todėl galiu pasakyti be gražių brošiūrinių žodžių: Siuntinių gabenimas į Londoną: greitai saugiai nėra magija, bet ir ne loterija. Kartais dėžė iš Kauno atkeliauja į Wembley antradienį, o kartais ta pati trasa stringa dėl dokumentų, oro uosto eilių ar to, kad gavėjas neatidarė durų. Tarp kitko, Londono eismas irgi savo daro. Žemiau sudėliojau DUK taip, kaip dažniausiai klausia klientai – be pasakų, su kainomis, terminais, muitine ir keliomis situacijomis, kurios nutinka iš tikrųjų.

DUK: Siuntinių gabenimas į Londoną: greitai saugiai

Ar tikrai įmanomas siuntinių gabenimas į Londoną: greitai saugiai?

Taip, įmanoma, tik jei nesupainiojame „greitai“ su „per naktį be jokių sąlygų“. Normalus kelių transportas iš Lietuvos į Londoną dažniausiai juda 2–5 darbo dienas, express variantas gali tilpti į 1–3 dienas, jei viskas sutampa. Bet saugumas reiškia pakuotę, etiketę, dokumentus, draudimą ir normalų gavėjo kontaktą. Be to, Londonas nėra vienas taškas – Heathrow sandėlis ir Canary Wharf biuras gyvena skirtingu ritmu.

Kiek realių dienų reikia iki Londono?

Realistiškai sakyčiau: nuo 2 iki 5 darbo dienų, jei kalbam apie standartinį kurjerį ar grupuotą krovinį. Pirmadienį išsiųsta dėžė į Ealingą kartais būna trečiadienį, o kartais penktadienį, nes terminalas gali turėti savo eiles. Express gali būti greitesnis, bet tik tada, kai dokumentai tvarkingi. Asmeninėms siuntoms su paprastais daiktais terminai paprastesni; komercijai, ypač su HS kodais, viskas gali užtrukti.

Ar geriau siųsti kurjeriu, paštu ar krovinine mašina?

Kurjeris patogus mažoms dėžėms, paštui panašūs pasiūlymai tinka lengviems daiktams, o krovininė mašina – kai turite kelias dėžes, baldą ar paletę. Jei siunčiate 3 kg drabužių į draugo butą, nereikia statyti logistikos plano. Jei siunčiate 200 kg prekių pardavimui, jau reikia žiūrėti į krovinių pervežimą, CMR, deklaracijas ir galbūt savo EORI. Klaida būna tada, kai žmonės renkasi pigiausią mygtuką internete ir tikisi baltų pirštinių.

Kodėl siunta iš Vilniaus į Ealingą kartais greičiau keliauja nei į Croydon?

Londono viduje atstumas nėra vienintelis dalykas. Siunta iš Vilniaus į Wembley gali praeiti per Heathrow terminalą, o tada paskutinės mylios pristatymas užtrunka dėl parkavimo, liftų, reception darbo laiko. Į Croydon kartais važiuoja kitas maršrutas, per Doverį (tiksliau, dažniausiai per Doverį arba Kalė/Eurotunnel), ir ten savo įtakos turi tiltai, vėjas, muitinės patikros. Kartais siunta „atvyko į miestą“ ir vis tiek laukia rytojaus.

Ar galima atsekti siuntą iki durų?

Taip, normalus vežėjas duoda sekimo numerį, o jūs matote statusus: priimta, tranzite, muitinėje, išrūšiuota, pristatoma, įteikta. Bet stebuklų nebūna – trackingas ne visada rodo viską realiu laiku. Kartais siunta fiziniai juda, o sistema atnaujina informaciją po kelių valandų. Jei matote „delayed“ daugiau nei dieną, geriau rašyti vežėjui iškart, ne laukti penkių dienų, kol visi pradeda spėlioti.

Kas būna, kai Londono buto durininkas nepasirašo?

Čia prasideda tas „Londonas nėra kaimas“ momentas. Jei bute nieko nėra, durininkas nepriima, o telefono numeris neteisingas, siunta grįžta į depo. Buvo atvejis, kai klientas iš Kauno siuntė dokumentus į Ealingą, gavėjas buvo Canary Wharf ofise, o numerį paliko seną. Dvi dienos praėjo tik bandant surasti žmogų. Todėl rašykite mobilųjį su šalies kod +44 arba bent aiškų Lietuvos numerį.

Siuntinių gabenimas į Londoną: greitai saugiai – kainos ir terminai

Kokia kaina už dėžę iki 10 kg?

Mažai dėžei iki 10 kg dažniausiai matysite apie 60–110 €, jei siunčiate standartiškai. Lengvesnė, iki 5 kg, kartais išeina 35–60 €, ypač per paprastus kurjerio tarifus. Express, draudimas, didesnis tūris ar sudėtingas adresas gali pakelti kainą. Ir dar: Londonas pats savaime nėra „nuotolinė zona“, bet pristatymo langas, saugumo patikra pastate ir grąžinimai kainuoja netiesiogiai. Kainų ir terminų DUK verta peržiūrėti prieš spaudžiant „pirkti“.

Ar 2 kg siunta tikrai kainuoja tiek pat?

Ne, 2 kg siunta nekainuoja tiek pat kaip 20 kg, nors kai kurie internetiniai įrankiai atrodo keistai. Kaina dažniausiai skaičiuojama nuo svorio, matmenų, zonos, pristatymo greičio ir papildomų paslaugų. Jei dėžutė maža ir sunki, vežėjas gali taikyti tūrinį svorį. Jei didelė, bet tuščia, mokėsite už orą, nes sunkvežimyje oras irgi užima vietą. Gana banalu, bet taip veikia logistika.

Kodėl paletė į Londoną gali kainuoti 180–450 €?

Paletė į Londoną dažnai kainuoja 180–450 €, o didesnė ar nestandartinė gali šokti aukščiau. Čia jau kalbame ne apie dėžutę, o apie krovinių pervežimą: krautuvai, tvirtinimas, CMR, iškrovimo vieta, galimas liftgate poreikis. Jei gavėjas Londono centre neturi rampos, atsiranda papildomas darbas. Blogas variantas – kai pardavėjas pažada „atvešime paletę prie durų“, o ten penktas aukštas be lifto.

Kada siuntinių gabenimas į Londoną: greitai saugiai tampa nebe greitas?

Kai dokumentai netvarkingi, prekių aprašymas miglotas arba gavėjas neatsako. Tada „greitai saugiai“ virsta „greitai sustojome muitinėje“. Komercinėms siuntoms reikia sąskaitos faktūros arba pro forma, prekių aprašymo, HS kodo, vertės ir siuntėjo bei gavėjo duomenų. Asmeninėms siuntoms vis tiek reikia sąrašo, ypač jei viduje yra daiktai, kurie atrodo komerciniai. Aš visada sakau: geriau 15 minučių papildomai užpildyti popierius nei dvi savaites aiškintis.

Kodėl penktadienio siuntos dažnai stringa?

Penktadienio siuntos dažnai stringa ne dėl penktadienio kaip tokio, o dėl savaitgalio ritmo. Jei krovinys nespėja išeiti iš terminalo iki penktadienio vakaro, jis gali pajudėti tik pirmadienį. Dar blogiau, kai siunčiama prieš šventes: Kalėdų laikotarpiu Heathrow, Gatwick ir kelių transporto terminalai būna apkrauti. Kartais atrodo, kad visi Anglijoje persikraustė tą pačią savaitę. Todėl planuokite bent kelias dienas į priekį.

Ar verta mokėti už express, jei reikia pirmadienį?

Verta, jei tikrai reikia. Bet „express“ nėra burtažodis, kuris apeina muitinę, blogą pakuotę ar neteisingą adresą. Jei siunčiate dokumentus, vaistus ar mažą vertingą daiktą su aiškiais duomenimis, greitesnis variantas turi prasmę. Jei siunčiate 12 kg senų knygų draugui, galbūt per daug emocijų. Express dažnai kainuoja 30–80 % daugiau, todėl prieš mokant pagalvokite, ar tikrai pirmadienis iki 10 valandos yra kritinis.

Siuntinių gabenimas į Londoną: greitai saugiai – dokumentai, muitinė ir problemos

Kokių dokumentų reikia po Brexit?

Po Brexit reikia bent siuntos turinio aprašymo, vertės, svorio, siuntėjo ir gavėjo duomenų. Komercijai dažniausiai reikia komercinės sąskaitos faktūros arba pro forma, HS kodų, EORI, jei taikoma, ir aiškaus Incoterms pasirinkimo. Asmeninei siuntai dažnai pakanka detalaus sąrašo, bet ne „gift“ ant popieriaus ir 40 daiktų dėžėje. Reikėtu pasitikrinti vežėjo reikalavimus, nes DPD, DHL, UPS ar FedEx formos šiek tiek skiriasi. Jei tai komercija, žiūrėkite dokumentų ir muitinės DUK.

Kas yra EORI ir kam jis reikalingas?

EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris muitinei. Paprastam žmogui, siunčiančiam asmeninius daiktus draugui į Londoną, jo dažniausiai nereikia. Bet jei vežate prekes pardavimui, nuolat siunčiate klientams ar dirbate su B2B, be EORI gali pradėti lįsti problemos. Kartais siunta vis tiek keliauja, bet dokumentų tikrinimas užtrunka. Jei nesate tikri, pasakykite vežėjui, kas yra siunta, o ne bandykite atspėti.

Ar asmeninei siuntai reikia deklaracijos?

Taip, asmeninei siuntai dažniausiai reikia deklaracijos arba bent paprastos deklaracijos formos, kurią pildote kurjerio sistemoje. Net jei rašote „used clothes“, reikia nurodyti kiekį, vertę ir priežastį. Jei siunčiate dovaną, galima pažymėti gift, bet tai neatleidžia nuo turinio aprašymo. Blogai būna tada, kai žmonės rašo „personal items“ ir mano, kad muitinė turi skaityti mintis. Neturi.

Kas nutinka, jei įdėjau ne tai, ką parašiau?

Tuomet ji gali būti sulaikyta, grąžinta, apmokestinta arba prašoma pateikti papildomus dokumentus. Realus pavyzdys: klientas įdėjo kvepalų, alkoholio ir keletą elektroninių įrenginių, o deklaracijoje parašė „dovanos“. Dėl alkoholio ir kvepalų gali atsirasti papildomų taisyklių, o elektronika be vertės atrodo įtartinai. Nereikia dramatiškai tikslinti kiekvieno seno marškinėlio, bet esminiai daiktai turi būti parašyti normaliai.

Kodėl kai kurios įmonės meluoja apie „be muitinės“?

Taip, pasitaiko. Kai kurios įmonės sako „be muitinės“, nes nori greičiau parduoti, arba tiesiog pačios nesupranta proceso. Po Brexit Anglija nėra ES vidaus siunta, tad kažkoks muitinės informacijos srautas vis tiek turi būti. Gali būti, kad vežėjas surinks duomenis už jus, bet „be popierių“ nereiškia „be taisyklių“. Jei kas nors žada stebuklą ir labai pigią kainą, aš jau klausau atsargiau.

Ką daryti, kai siunta sulaikyta Heathrow arba Tilbury?

Heathrow, Tilbury, Felixstowe ar kitas terminalas gali sulaikyti siuntą dėl dokumentų, patikros, muito mokesčių ar neatitikimų. Ne visada žinau 100%, kuris konkretus pareigūnas ar skyrius laiko siuntą, nes matome tik statusą. Reikia rašyti vežėjui, pateikti sąskaitą, paaiškinti prekes, pridėti nuotrauką, jei prašo. Kartais pakanka vieno HS kodo pataisymo, kartais – gavėjo patvirtinimo. Svarbiausia neignoruoti laiškų su tema „customs action required“.

Pakuotė, draudimas ir realūs klientų nesusipratimai

Kaip pakuoti daiktus, kad jie išgyventų kelionę per Doverį?

Stipri dėžė, vidinis paminkštinimas, oro tarpų panaikinimas ir lipdukas „fragile“ – tai minimumas, ne dekoracija. Jei daiktas juda dėžėje, jis greičiausiai ir keliaus trankydamasis per visą maršrutą. Skystumai – dvigubai užsandarinti, dokumentai – plastike, trapi dalis – atskirai. Aš matau daug dėžių, kurios gražios iš išorės, bet viduje tik laikraštis. (Tiksliau, kartais net ne laikraštis, o oro pagalvė be oro.)

Ar draudimas viską padengia?

Ne viską. Draudimas padengia konkretų įvykį pagal sąlygas: dingimą, sugadinimą, kartais vėlavimo žalą, jei ji įtraukta. Bet jei pakuotė buvo prasta, prekė netinkamai paruošta arba deklaruota mažesnė vertė, išmoka gali būti mažesnė arba atmesta. Todėl draudimo vertė turi atitikti realią vertę, ne „kad tik pigiau“. Jei siunčiate laptopą, nurodykite modelį ir vertę. Jei siunčiate seną fotoaparatą, parašykite, kad jis senas, bet veikia.

Ką daryti su trapiais daiktais?

Trapiems daiktams nenaudočiau pusiau tuščios dėžės ir „kažką įdėsiu aplinkui“. Kiekvienas daiktas turi būti atskirai suvyniotas, fiksuotas, o tarp daiktų turi būti minkštas sluoksnis. Stiklas, keramika ir monitoriai kenčia ne tik nuo smūgių, bet ir nuo vibracijos. Jei daiktas brangus ar sentimentalus, geriau siųsti specialiu reisu arba visai gerai pagalvoti. Ne viskas, kas techniškai įmanoma, yra protinga.

Ar galima siųsti maistą, alkoholį, kvepalus?

Maistą galima siųsti tik labai atsargiai: sausi, uždaryti produktai be greitai gendančių dalių dažniausiai paprastesni. Alkoholis, cigaretės, kvepalai, baterijos ir aerozoliai turi savo apribojimus. Kai kurie vežėjai jų visai neima oro transportu arba reikalauja specialaus žymėjimo. Jei siunčiate draugui lietuviškų sausainių, parašykite „biscuits“; jei siunčiate 10 butelių degtinės, jau turite kitą pokalbį. Ir taip, kvapai skysčiuose nėra tik kvepalai.

Kodėl adresas Londono centre kartais yra didesnė problema nei kilometrai?

Londono centre adresas kartais sunkesnis nei pati kelionė iš Lietuvos. Canary Wharf, City, dideli biurų kompleksai, reception valandos, parkavimo zonos, liftai ir saugumo patikros gali sulėtinti pristatymą. Tarp kitko, kartais kurjeris stovi gatvėje ne todėl, kad nežino kelio, o todėl, kad negali palikti automobilio. Jei gavėjas dirba iki 18 val., nurodykite alternatyvų laiką arba leidimą palikti saugioje vietoje. Bet tik jei rizika priimtina.

Ką reiškia „collection only“ ir kodėl jis erzina?

„Collection only“ reiškia, kad siuntą reikia nuvežti į tašką, o vežėjas jos nepasiims iš namų ar sandėlio. Tai erzina, kai turite sunkią dėžę ar paletę, nes tada sutaupymas atrodo nebesutaupymas. Jei siunčiate vieną mažą paketą, drop-off punktas gali būti patogus. Jei turite 40 kg prekių, geriau rinktis pickup, net jei kainuoja daugiau. Kitaip gausite gražią sąskaitą ir labai blogą nuotaiką.

Ar verta keisti vežėją, jei vieną kartą vėlavo?

Vienas vėlavimas dar nereiškia, kad reikia iškart keisti viską. Logistikoje būna oro, terminalų, švenčių, dokumentų ir žmogiškų klaidų. Bet jei vėlavimai kartojasi, siuntos dingsta, o klientų aptarnavimas atsako šablonais po savaitės – tada keiskite. Geras vežėjas pasako, kas nutiko, ką darysite toliau ir kada laukti atsakymo. Blogas tik sako „sistema rodo“. Sistema gali rodyti, bet žmogus vis tiek turi aiškinti.

Išvada

Jei viską susivedi į paprastą formulę: tikslus aprašymas, gera pakuotė, realus terminas, tinkamas draudimas ir vežėjas, kuris nebekalba pasakų, tai siuntinių gabenimas į Londoną: greitai saugiai yra visiškai pasiekiamas dalykas. Ne visada pigiausias, ne visada per vieną dieną, bet normaliomis sąlygomis – taip. Prieš siųsdami pasitikrinkite etiketę, telefoną, HS kodą, jei reikia, ir nepamirškite: greičiausias variantas ne visada yra protingiausias.