Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas

Įvadas

Pervežimų darbas nėra filmas, kur visada rodo gražią lentelę ir visi žino, kas bus. Realybėje siunta gali būti Vilniuje, tada Kaune, Doverio terminalo kampe, po to Dartforde, o klientas mato tik „priimta sandėlyje“. Tema „Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas“ reiškia ne magiją, o normalų darbą: kodėl krovinys juda, kur jis sustojo, kas turi atsakyti ir kada jau reikia pykti rimčiau. Žinau tai iš kasdienės praktikos, ne iš gražių reklamų. Kartais viskas eina gerai. Kartais ne. Bet geriau kalbėti tiesiai, kol siuntinys dar nėra užstrigęs prie M25.

DUK: Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas prieš pakraunant krovinį

Kada prasideda Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas?

Jau tada, kai gaunu užklausą, ne tik tada, kai vairuotojas pakelia dėžę. Pirmas dalykas – svoris, matmenys, paėmimo adresas, Londono rajonas, ar tai bus mažas siuntinys, euro padėklas, ar pilnas furgonas. Jei trūksta etiketės, CMR numerio ar EORI duomenų, sekimas vėliau vis tiek rodys judesius, bet jie bus neaiškūs. Todėl Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas prasideda nuo tvarkingos knygos. (Tiksliau – nuo tvarkingos sistemos.) Po to jau galima žiūrėti tarptautiniai pervežimai, maršrutą, terminalus ir realų laiką.

Ar galima siųsti į Londoną be sekimo numerio?

Techniškai – galima, bet aš to vengčiau kaip ugnies. Yra senų klientų, kurie siunčia pagal sutartį, be atskiro numerio, o tada ieškome krovinio pagal CMR, paėmimo datą ir vairuotojo raportą. Mažam siuntiniui be tracking number tai tiesiog rizika: jei dėžė nukeliauja į kitą terminalą, kas nors ją ras tik po skambučio. Geram darbui reikia bent vidinio numerio, bent paėmimo laiko ir nuotraukos. Be to, po Brexit muitinės dokumentai dar labiau viską apsunkina.

Ką daryti, jei Londono adresas dar neaiškus?

Čia dažna istorija. Klientas sako: „Londone, kažkur prie Wembley“, ir mes visi tylime porą sekundžių. Reikia gatvės, pašto kodo, kontakto telefono, išsikrovimo lango ir ar yra dokas. Jei adresas painiojamas, siuntinys gali būti pristatytas į Enfield, o realiai reikėjo Croydon. Pataisymas vėliau kainuoja nuo £15 iki £60, kartais daugiau. Todėl prieš paimant krovinį geriau sustoti ir sutvarkyti adresą negu po to aiškintis su depu.

Kiek kainuoja normalus gabenimas mažam siuntiniui?

Mažam siuntiniui iki 10–15 kg nuo Lietuvos realiai matydavau apie €35–€75, priklausomai nuo paslaugos. Jei reikia greičiau, su sekančia diena arba konkretiu laiku Londone, kaina šauna į €90–€140. Pigiau nei rinkoje kartais reiškia, kad siunta keliaus lėčiau arba bus „perduota partneriui“, o tada prasideda žaidimas su skambučiais. Didesniems 20–30 kg siuntiniams dažnai būna €80–€180. Aš visada klausiu, ar klientui svarbiau kaina, ar ramybė.

Kodėl matmenys svarbesni už tai, ką rašo klientas?

Nes vairuotojas ir terminalas mato ne jūsų gerus norus, o kubus. Galite parašyti „maža dėžė“, bet jei ji 80x60x50 cm ir 18 kg, tai jau nėra laiškas. Netikslūs matmenys gadina kainą, padėklų planą ir kartais visą maršrutą. Yra buvę, kad „trys dėžutės“ užima visą furgono galą. Todėl matuokite, sverkite ir rašykite normaliai. Čia nėra kur gudrauti, nes galiausiai sąskaitoje vis tiek atsiras perskaičiavimas.

DUK: kodėl Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas svarbus verslui

Kas gali sugadinti, kai Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas neveikia?

Geriausias būdas sugadinti viską – duoti klientui numerį ir tylėti. Geras siuntinių gabenimas į Londoną su aiškiu stebėjimu reiškia, kad žmogus supranta, ką mato: „out for delivery“, „customs hold“, „damaged“, „awaiting collection“. Jei statusas stovi 36 valandas, reikia ne laukti stebuklo, o klausti terminalo, kur krovinys fiziškai yra. Kartais sistema rodo gražiai, bet sandėlyje chaosas. Todėl normalus vadybininkas turi žinoti, kas vyksta už ekrano.

Ar sekimas visada rodo tiesą?

Ne visada. Dauguma skenavimų yra tikri, bet ne visi reiškia tą patį. Pavyzdžiui, „depešas į centrą“ gali reikšti, kad siunta juda, arba kad ji guli ant padėklo ir laukia, kol kas nors ją nuskenuos. Depuose dirba žmonės, ne robotai, nors reklamos mėgsta rodyti priešingai. Aš tikrinu statusą, laiką, vietą ir ar po to buvo kitas judesys. Jei nėra judesio, pradedu skambinti.

Kodėl kartais Londonas rodomas, nors krovinys dar Doverio pusėje?

Tai erzina, bet paaiškinama. Kai kurie maršrutai planuojami kaip „London area“ jau tada, kai krovinys išlipa iš keltų arba juda per terminalą pietryčių Anglijoje. Tai nereiškia, kad siunta stovi prie Big Beno. Kartais taip daroma dėl maršruto optimizavimo, kartais dėl sistemos supaprastinimo. Man svarbiau, ar po to atsiranda konkretus depot, pvz., Park Royal, Heathrow ar Dagenham. Jei atsiranda tik bendras London, klausiu giliau.

Kodėl verslui svarbu matyti ne tik „pristatyta“?

Nes „pristatyta“ yra pabaiga, o verslui reikia proceso. Reikia žinoti, ar krovinys išvažiavo iš Kauno, ar praėjo muitinę, ar atsidūrė Heathrow terminalo zonoje, ar vairuotojas turi POD. Jeigu klientas pardavė prekes 300 parduotuvių, jam neužtenka vieno žalio varnelės. Jam reikia ETA, atvejų istorijos ir kas atsakingas už vėlavimą. Todėl aiškus sekimas yra ne malonumas, o darbo įrankis.

Kodėl bloga įmonė viską slepia po gražiu portalu?

Yra tokių, ir aš jų nemažinu. Gražus portalas, spalvota kortelė, mygtukas „track“, o realybėje niekas nežino, kur siunta. Parduodamas pigus gabenimas, bet kai prasideda problema, visi rodo į partnerį. Tai neprofesionalu. Klientas nemoka už paslėptą chaosą, jis moka už pervežimą ir informaciją. Jei įmonė negali parodyti CMR, POD ar bent terminalo statuso, tai ne skaidrumas, o migla.

DUK: Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas, dokumentai ir kainos

Kokių dokumentų reikia po Brexit?

Po Brexit be dokumentų Londone niekas stebuklų nedarys. Reikia komercinės sąskaitos, prekės aprašymo, HS kodų, vertės, siuntėjo ir gavėjo duomenų, EORI numerio, kai kuriais atvejais eksporto deklaracijos ir saugumo deklaracijos. Jei trūksta vienos eilutės, krovinys gali stovėti muitinėje. Tai ne mūsų išmonė, taip veikia taisyklės. Daugiau apie muitinės deklaracijos reikia tvarkyti prieš pakrovimą, ne po to, kai vairuotojas jau sėdi prie Calais.

Kas yra CMR ir kodėl jis vis dar svarbus?

CMR yra tarptautinio krovinio važtaraštis, tas popierinis arba elektroninis popierius, kuris pasako, kas ką veža. Jame būna siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, vienetų skaičius, svoris ir pastabos. Pabėgsiu šiek tiek – kartais CMR primena seną sąsiuvinį, kurį visi keikia, bet be jo niekur. Jei siunta dingsta ar sugenda, CMR tampa vienu iš pagrindinių dokumentų. Aš visada prašau nuotraukos prieš išvežant, ypač kai yra paletės. Po to sekimas tampa patikimesnis, nes turime ne tik numerį, bet ir įrodymą.

Ar reikia draudimo, jei siunta maža?

Mano nuomonė paprasta: jei daiktas skausmingas, drauskite. CMR atsakomybė nėra pilna prekės vertė, ji dažnai skaičiuojama pagal kilogramus, todėl brangūs elektronika, drabužiai ar detalės gali likti nuostolingi. Mažam siuntiniui draudimas gali kainuoti kelis eurus, o ramybė – daugiau. Žinoma, galima nerizikuoti, bet kai dingsta 800 eurų vertės prekė, pokalbis pasikeičia. Čia krovinių draudimas nėra dekoracija.

Kodėl kaina staiga padidėja?

Dažniausiai todėl, kad pirmas pasiūlymas buvo padarytas iš „nuojautos“, o ne iš realių matmenų. Gali atsirasti kuro priedas, tolimesnė zona Londone, liftas, laukimo laikas, redelivery arba muitinės papildymas. Kartais klientas sako „į Londona“, o iš tikrųjų reikia Dartfordo pusės, o Dartford Crossing tarifas kartais keičiasi, tai ne visada žinau iš galvos, bet maršrutą tikrai keičia. Ne visada tai sąmoningas kainų kėlimas, bet kai kuriose įmonėse taip ir būna. Todėl prašau duomenų iškart.

Kiek laiko užtrunka standartinis gabenimas iš Lietuvos?

Jei viskas sutvarkyta, mažas siuntinys į Londoną dažniausiai eina apie 3–5 darbo dienas. Padėklas gali užtrukti 5–8 darbo dienas, ypač jei laukiama grupavimo arba muitinės patikrinimo. Furgonas tiesioginiu maršrutu gali būti greitesnis, bet jis kainuoja kitaip. (Tiksliau – po 2–3 darbo dienų, jei viskas tvarkingai, kai kalbame apie greitą paslaugą.) Žiemą orai prie Doverio ir sąsiauryje gali pridėti nervų.

DUK: paskutinė mylia Londone ir kaip skaityti sekimą

Kas vyksta, kai Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas jau rodo Londoną?

Tai dar ne pabaiga, nors atrodo, kad liko tik „nuleisti prie durų“. Londone paskutinė mylia yra savas pasaulis: M25 spūstys, mokamos zonos, siauros gatvės, saugumo vartai, sandėlių eilės. Siunta gali būti Heathrow depoe, o pristatymas į City trukti ilgiau negu kelionė iš Lietuvos iki Anglijos. Pabėgsiu šiek tiek: Londone kavos aparatas sandėlyje kartais svarbesnis už durų kodą, nes kol jį randa, siunta stovi. Vairuotojui reikia adreso, telefono, kartais prieigos kodo. Čia padeda paskutinės mylios pristatymas Londone, nes be jo lengva pasiklysti.

Kodėl kartais statusas „out for delivery“ ir niekas neatvažiuoja?

Nes „out for delivery“ nereiškia, kad vairuotojas jau sukasi jūsų gatve. Tai reiškia, kad siunta buvo paimta į maršrutą. Po to gali būti spūstis, sugedęs furgonas, per daug siuntų, blogas adresas arba nepakeliamas krovinys. Aš mačiau situacijų, kai siunta grįždavo į depą 17:40 ir būdavo pažymėta kaip „delivery failed“. Todėl po pietų be judesio reikia skambinti, ne laukti rytojaus.

Ką daryti, jei gavėjas Londone neatsiliepia?

Pirmiausia – duoti vairuotojui tikrą telefono numerį, ne bendrą biuro numerį, kur niekas nepakelia. Londone pristatymai dažnai daromi siauru langu, o jei reikia grįžti kitą dieną, tai kainuoja. Jei gavėjas dirba Park Royal sandėlyje, telefonu turi atsakyti žmogus, kuris žino, kur yra vartai. Kitaip siunta grįš į depot, o tada prasidės redelivery. Tai paprasta, bet vis tiek nuolat pasikartoja.

Kas yra POD ir kodėl jo reikia?

POD – proof of delivery, pristatymo įrodymas. Tai gali būti parašas, nuotrauka, vairuotojo pastaba arba elektroninis patvirtinimas. Verslui tai svarbu ne dėl gražaus dokumento, o dėl ginčų. Jei klientas sako „negavome“, o jūs turite POD su laiku ir vieta, pokalbis tampa trumpesnis. Kartais POD būna neaiškus, ypač kai pasirašo apsauga. Tada reikia papildomos nuotraukos arba sandėlio patvirtinimo.

Ar galima pasirinkti pristatymo laiką Londone?

Galima, bet ne visada taip lengva, kaip norėtųsi. Daugelis standartinių siuntų važiuoja bendru maršrutu, todėl laikas būna orientacinis. Jei reikia konkretaus lango, pavyzdžiui, 08:00–10:00 Wembley rajone, tai jau premium paslauga arba atskiras furgonas. Kaina gali būti gerokai didesnė, ypač centro zonoje. Aš visada sakau: jei laikas kritiškas, sakykite tai prieš užsakymą, ne tada, kai krovinys jau rieda.

DUK: problemos, vėlavimai ir realios situacijos

Ką daryti, jei siuntinys dingo?

Pirmiausia nereiškia, kad jis dingo. Pervežimuose „dingo“ dažnai reiškia „nebesimato tame terminale, kuriame turėtų būti“. Reikia CMR numerio, tracking number, paskutinio skenavimo vietos ir datos. Tada klausiame depot, ar nebuvo perskenuota, ar nepateko į damaged goods, ar nėra adresų klaidos. Jei po 48–72 valandų nėra jokio atsakymo, darome formalų tyrimą. Tik tada kalbame apie pretenziją, o ne paniką.

Kodėl siunta gali būti pažymėta sugadinta?

Dėl labai paprastų dalykų: per silpna dėžė, blogas pakavimas, drėgmė, kritimas, neteisingas etiketės klijavimas. Kartais žala atsiranda sandėlyje, kartais jau važiuojant M25. Jei siunčiate trapų krovinį, reikia dėžės, kampuočių, plėvelės ir užrašo. Tik užrašas „fragile“ nepadės, jei viduje laisvai juda metalas. Yra buvę, kad klientas kaltino visus, o problema buvo ta, jog dėžė buvo perpildyta.

Kas nutinka, jei muitinė sustabdo krovinį?

Tuomet sekimas gali rodyti customs hold arba panašų statusą. Tai reiškia, kad dokumentuose kažkas neaišku: HS kodas, vertė, prekės aprašymas, EORI arba eksporto duomenys. Svarbu greitai atsakyti brokeriui, nes kiekviena diena gali kainuoti sandėliavimą. Kartais mokestis būna mažas, bet nervai dideli. Aš nepatarčiau „pataisyti“ sąskaitos po fakto melu, nes tai gali sugadinti viską dar labiau.

Kodėl kartais siunta atkeliauja anksčiau nei žadėta?

Taip irgi būna, nors žmonės tuo mažiau tiki. Jei krovinys pateko į gerą maršrutą, greitai praėjo muitinę ir naktį išvažiavo per Doverį, jis gali atsidurti Londone greičiau. Kartais terminalas turi laisvą vietą furgone, kartais maršrutas tiesiog susidėlioja gražiai. Bet aš nenoriu žadėti to klientui kaip garantijos. Geriau pažadėti 4–5 dienas ir pristatyti per 3, negu atvirkščiai.

Ar pigiausias variantas visada blogas?

Ne visada, bet dažnai reikia klausti, kas už tos kainos slepiasi. Pigus variantas gali būti puikus, jei klientas neturi skubos ir krovinys paprastas. Blogai prasideda tada, kai pigumas derinamas su pažadu „rytoj Londone“. Tuomet kažkas turi būti sumažinta: informacija, draudimas, komunikacija arba maršrutas. Aš matau skirtumą tarp ekonomiško ir neatsakingo. Jei klientui reikia ramybės, ne visada imu pigiausią pasiūlymą.

Išvada

Apibendrinant, Siuntinių gabenimas į Londoną: aiškus sekimas yra ne tik numeris telefone. Tai tvarkingi dokumentai, realūs terminai, matmenys, kontaktai, POD ir žmogus, kuris atsako, kai sistema nutilo. Londone paskutinė mylia gali sugadinti net gerą planą, todėl geriau viską pasakyti iš anksto. Jei siunčiate kartą per metus – klauskite. Jei siunčiate kas savaitę – turėkite tvarką popieriuose ir galvoje.