Siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai

Įvadas

Kai klientai sako: „mums reikia Siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai“, aš visada pirma klausiu ne apie kainą, o apie dokumentus. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nėra tas pats siuntimas kaip į Vokietiją ar Lenkiją. Yra muitinė, PVM, prekės aprašymas, HS kodai, kartais licencijos, kartais tiesiog žmogus sandėlyje, kuris nepakėlė telefono. Greitis čia dažniausiai priklauso ne nuo sunkvežimio, o nuo to, ar popieriai sutvarkyti. Jei jie tvarkingi, kelias gali būti labai normalus. Toliau surašau taip, kaip aiškinu telefonu – be gražių reklaminių pažadų.

DUK

Siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai: pasiruošimas

Ar Siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai įmanomas po „Brexit“?

Įmanomas, tik „greitai“ čia reiškia ne spaudimą vairuotojui, o tvarką popieriuose. Jei komercinė sąskaita faktūra, HS kodas, eksportinė deklaracija ir gavėjo duomenys sutampa, krovinys juda normaliai. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nėra tas pats siuntimas kaip į ES, bet ne kosmosas. Esu matęs siuntas, kurios iš Kauno pasiekdavo Londoną per 3–4 darbo dienas. Esu matęs ir tokias, kurios stovėjo dėl vienos netiksliai parašytos eilutės. Tai nėra raketų mokslas, tiesiog reikia neapsigauti paprastumu ir skubėjimu. Viskas.

Ką pirmiausia turiu paruošti, kad siunta nekabotų pasienyje?

Pirmiausia turėkite aiškų prekės aprašymą, ne „dalys“ ar „stuff“. Rašykite: aliumininiai laikikliai, plastikinės detalės automobiliui, naudotos knygos. Tada svoris, matmenys, vertė, valiuta, siuntėjas, gavėjas, Incoterms, jei verslas. muitinės dokumentų sąrašą verta turėti prie kompiuterio, ne telefone per pusę akies. Jei kas nors sako „paskui sutvarkysim“, aš jau girdžiu problemą. Geriau 20 minučių prieš išvežant nei 2 dienos Calais terminal.

Ar pakanka komercinės sąskaitos faktūros, jei siunčiu draugui į Londoną?

Ne, draugui į Londoną siunčiant asmeninius daiktus komercinė sąskaita ne visada tinka. Dažniau reikia pro forma invoice arba deklaracijos, kurioje nurodote, kad tai asmeninė siunta, ne pardavimas. Bet jei siunčiate drabužius, kuriuos parduodate internetu, jau kvapia verslu. Tada reikia sąskaitos, vertės, PVM klausimų ir tikro aprašymo. Esu matęs, kaip „seni daiktai“ virsta ginču dėl muito vertės.

Kodėl prašo HS kodo, jeigu aš tik parduodu porą detalių?

HS kodas yra prekės kalba muitinei. Be jo pareigūnas nežino, ar gabenate medines dėžes, elektros jungiklius ar kosmetiką. Kiekviena kategorija turi skirtingą muito tarifą, apribojimus, kartais sertifikatus. Jei kodas neteisingas, gali tekti taisyti deklaraciją, mokėti papildomai arba laukti. Ne visada lengva jį parinkti pačiam, ypač kai prekė sudėtinė. Tada geriau klausti brokero, kol krovinys dar stovi Jūsų sandėlyje.

Kas yra EORI ir ar gavėjas jį privalo turėti?

EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo identifikacijos numeris muitinėje. Eksportuojant iš Lietuvos į JK jo paprastai reikia eksportuotojui. (pataisau: gavėjui JK jo taip pat gali prireikti, bet tai jau jų pusės reikalas.) Jei siunčiate kaip privatus asmuo, situacija kitokia. Bet verslui be EORI pradėti gabenti komercines siuntas – tai kaip važiuoti į užsienį be dokumentų. Ne visada malonu, bet būtina.

Kainos, terminai ir maršrutai į Londoną, Mančesterį, Škotiją

Kiek realiai trunka siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai?

Jei dokumentai paruošti, grupinis krovinys dažniausiai juda 3–5 darbo dienas iki pagrindinių miestų. Ekspresinis variantas gali būti 1–2 dienos, bet jis kainuoja žymiai daugiau. Pilnas sunkvežimis į Londoną ar Mančesterį kartais pasiekia per 2–3 dienas, jei nėra eismo ir muitinės trikdžių. Greičiausias ne visada reiškia protingiausias. Kartais geriau palaukti dieną, nei mokėti dvigubai už paniką. Pridėkite dar savaitgalį, šventes ir uosto eilę – štai jums reali schema, ne reklaminė. Dažnai, deja.

Kodėl viena įmonė sako 2 d.d., kita 5 d.d., o abi atrodo rimtos?

Tai dažniausiai reiškia, kad viena įmonė skaičiuoja tik vairavimo laiką, o kita – visą grandinę: terminalą, muitinį įforminimą, konsolidaciją, savaitgalį ir šventes. Pirmieji sako: iškrovėme, vadinasi, atvežėme, todėl 2 d.d. gali būti tiesos dalis, o 5 d.d. – realybė. Aš klientams sakau planuoti pagal blogesnį variantą, ypač kai krovinys grupinis ir laukia, kol susirinks kita dalis. Jei atvyksta anksčiau, malonus siurprizas. Tai nėra melas, tiesiog skirtingai matuojama, kartais ir sąžiningai. Štai kodėl siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai reikalauja realaus plano, ne tik gražios datos.

Ar keltas per Doverį visada greičiausias kelias?

Doveris ir Calais yra klasikinis kelias, bet ne visada greičiausias. Kartais per Zeebrugge arba Rotterdamą eina ramiau, ypač kai Doverio uoste kamščiai. Jei krovinys važiuoja į Škotiją, šiaurės maršrutai per Nyderlandus gali būti patogesni. O kai orai blogi, keltas gali laukti, ir niekas jūsų neskambučio nepagreitins. Todėl geras logistas turi ne vieną planą ir ne vieną kontaktą uoste. Tai svarbu. Kartais maršrutas per Vokietiją ir Nyderlandus atrodo ilgesnis, bet atveža ramiau.

Kada siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai tampa brangesnis?

Brangiau tampa tada, kai siunta tampa „skubi“ per vėlai. Papildomas ekspreso tarifas, specialus automobilis, laukimas terminaluose, sandėliavimas, muitinės brokerio pataisymai – viskas susideda į sąskaitą. Jei trūksta dokumentų, gali atsirasti £50–£250 per dieną delspinigių ar saugojimo mokesčių. Kartais pigiausias pasiūlymas kainuoja brangiau, nes nepaaiškina, kas įeina. Todėl klausinėju: iki kurio adreso, su iškrovimu ar be, kas moka mokesčius.

Kokia kaina už vieną euro palletę į Mančesterį ar Birmingamą?

Viena standartinė euro palletė 120x80 cm, iki 300–500 kg, į Mančesterį ar Birmingamą dažnai kainuoja apie 180–350 eurų grupiniu transportu. Jei reikia ekspreso, gali šokti iki 450–700 eurų. Mažos siuntos per kurjerį – nuo £80 iki £180, priklausomai nuo dydžio. Čia šiek tiek nukrypsiu: kava kelyje irgi pabrango, bet tai ne logistikos kaltė. Kaina visada turi būti lyginama su paslaugos ribomis.

Siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai stringa muitinėje – kodėl taip būna

Kodėl muitinė gali sustabdyti siuntą, nors viskas atrodo tvarkingai?

Gal todėl, kad „atrodo tvarkingai“ ir „muitinė priima“ nėra tas pats. Vienas netikslus HS kodas, per maža deklaruota vertė ar neaiškus prekės aprašymas gali sustabdyti visą partiją. Nežinau 100%, kuris terminalo darbuotojas tą dieną bus nuotaikingas, bet žinau: popieriai turi kalbėti vienodai. Sąskaita, pakuotės lapas, CMR ir deklaracija negali prieštarauti vienas kitam. Esu matęs, kaip viena eilutė sugadino savaitę.

Kas moka importo PVM ir muito mokestį JK – siuntėjas ar gavėjas?

Paprastai importo PVM ir muito mokestį moka gavėjas JK, jei sąlygos taip numatytos. JK importo PVM dažnai yra 20%, o muito tarifas priklauso nuo HS kodo. Versle tai dažnai priklauso nuo Incoterms: DAP reiškia, kad gavėjas tvarkosi su importu, DDP – kad eksportuotojas įsipareigoja pristatyti su sumokėtais mokesčiais. DDP atrodo patogiau klientui, bet pardavėjui rizikingiau. Jei nesate tikri, nenaudokite DDP tik todėl, kad gražiai skamba. Paprašykite brokero paskaičiuoti realią kainą.

Ką daryti, jei gavėjas nesutinka mokėti mokesčių?

Jei gavėjas atsisako mokėti, siunta nestovi amžinai. Ji gali būti grąžinta siuntėjui, perduota muitinės sandėliui arba, blogiausiu atveju, sunaikinta po tam tikro termino. Grąžinimas kainuoja, ir dažniausiai moka tas, kas siuntė. Todėl prieš išvežant reikia aiškiai pasakyti klientui: „JK pusėje bus importo PVM, pasiruoškite“. Ne visada malonu, bet geriau nepatogus klausimas nei sąskaita už grįžimą.

Ar Northern Ireland taisyklės tokios pačios kaip Anglijai?

Northern Ireland nėra paprasta Anglijos pratęsinio dalis logistikos prasme. Dėl protokolo ir specialios tvarkos ten gali atsirasti kitoks dokumentų tikrinimas, ypač jei prekės keliauja per Didžiąją Britaniją. Maisto produktams, augalams, gyvūniniams produktams taisyklės dar griežtesnės. Aš tokiais atvejais visada tikrinu atskirai, o ne spėlioju. Jei krovinys į Belfastą ar Derry, geriau skirti papildomą dieną biurokratijai.

Kas yra T1, T2 ar tranzitas, ir ar man to reikia?

T1, T2 ir tranzitas yra muitinės procedūros, kurios leidžia kontroliuojamai gabenti prekes per teritorijas. Paprastam mažam siuntiniui jų gali nereikėti. Verslui, ypač kai krovinys važiuoja per ES į JK arba atvirkščiai, tranzitas kartais padeda išvengti dvigubo tikrinimo. (tiksliau – ne visada padeda, bet duoda daugiau kontrolės.) tranzito paaiškinimą galima pasiskaityti ramiau, bet praktiškai geriau klausti brokero.

Pakuotė, draudimas ir nemalonios realybės

Ar verta drausti siuntą, kai ji važiuoja grupiniu transportu?

Taip, verta, ypač kai krovinys grupinis ir keičia kelis terminalus. Grupavimas nėra blogai, priešingai, jis dažnai taupo pinigus. Bet kiekvienas perkrovimas yra rizika: įbrėžimas, drėgmė, pametimas, neteisingas sandėlis. Draudimas nekainuoja tiek, kiek kainuoja ginčas po gedimo. Jei siunčiate brangią elektroniką, įrankius ar atsargines dalis, nedėkite „rizikuojam“. Tai ne loterijos bilietas.

Ką reiškia „iki bortelio“ ir kodėl po to atsiranda papildomų mokesčių?

„Iki bortelio“ reiškia, kad vežėjas atveža iki krovininės zonos, bet nekrauna, neiškrauna ir neneša į patalpas. Po to klientai nustemba, kodėl reikia lifto, keltuvo ar papildomo žmogaus. Ypač nemalonu, kai siunta sunki, o adrese nėra dokų. Prieš užsakant reikia pasakyti: kiek kg, ar yra rampa, ar reikia uodegos lifto. Jei meluojame sau, sąskaita pataiso mus.

Ar galima siųsti skysčius, baterijas ar kvepalus į JK?

Galima, bet ne viską ir ne taip paprastai. Baterijos, skysčiai, kvepalai, dažai, aerosoliai gali būti pavojingas krovinys arba reikalauti specialių pakuočių. Jei deklaruosite kvepalus kaip „dovaną“, o jie išsilieja ant kitų siuntų, bus linksma tik vežėjui, ne jums. Reikia MSDS, ženklinimo, kartais leidimų. Tokius krovinius siųskite tik tada, kai tiksliai žinote taisykles.

Kiek svarbu matmenys ir svoris, jei krovinys atrodo nedidelis?

Labai svarbu. Vežėjai skaičiuoja ne tik faktinį svorį, bet ir tūrinį svorį. Didelė dėžė su lengvu pūkuotu tekstile gali kainuoti kaip sunkus krovinys. Jei matmenys suklysti 10 cm, galiausiai sąskaita pasikeičia. Nevisada tai daroma tyčia, kartais žmogus matuoja greitai ir blogai. Geriausia: nuotrauka, matmenys, svoris, paletės aukštis – viskas vienoje žinutėje.

Ką daryti, kai pakuotė pavažiuoja iškrypusi, bet viduje viskas gerai?

Jei pakuotė iškrypusi, net ir kai viduje viskas gerai, reikia tai fiksuoti. Padarykite nuotraukas prieš atidarydami, prie CMR pažymėkite pažeidimą, parašykite vežėjui. Paskui, jei pretenzija neatsiras, bent turėsite įrodymą. Kartais klientas sako: „nieko, aš pats sutvarkysiu“, o po mėnesio prašo kompensacijos. Tada be dokumentų sunku ginčytis. Štai kodėl popieriai yra ne tik muitinei.

Verslui: sutartys, grąžinimai, didesni kroviniai

Kaip veikia grąžinimai iš JK atgal į Lietuvą?

Grąžinimas iš JK atgal į Lietuvą turi savo biurokratiją. Jei prekė buvo eksportuota su komercine sąskaita, grįžtant gali teikti grąžinamų prekių deklaraciją arba paaiškinimą. Jei tai asmeninis daiktas, situacija paprastesnė, bet vis tiek reikia aprašymo. Blogiausia, kai grąžinama ne ta prekė arba be originalių dokumentų. Todėl pardavėjams rekomenduoju turėti grąžinimų procedūrą prieš pradedant pardavimus.

Ar geriau siųsti pavienius siuntinius ar kaupti iki pilno krovinio?

Jei turite 1–3 palečių per mėnesį, grupinis transportas dažniausiai logiškas. Kai pradėsite siųsti kas savaitę po 4–6 paletes, jau verta skaičiuoti dalinį arba pilną krovinį. Pilnas automobilis į JK nėra pigus malonumas, bet jis duoda kontrolę: vienas siuntėjas, vienas maršrutas, mažiau perkrovimų. Verslui augant standartiniai įkainiai pradeda „kąsti“. Tada jau kalbamės individualiai.

Kokias klaidas daro pradedantys pardavėjai eBay, Amazon ar savo parduotuvėje?

Didžiausia klaida – manyti, kad internetinė prekyba baigiasi tada, kai paspaudžiama „išsiųsta“. Reikia žinoti, kas moka importo PVM, kaip tvarkomi grąžinimai, kaip aprašomos prekės. eBay, Amazon ar Shopify parduotuvė nepanaikina muitinės. Dar viena klaida – žadėti klientui 2 dienas, kai realiai reikia 5. Tada nukenčia ne tik logistika, bet ir reputacija.

Ką tikrinti renkantis vežėją, kad neįkliūtumėte ant pigiausio pasiūlymo?

Renkantis vežėją tikrinkite, ar jis aiškiai atsako į nemalonius klausimus. Kas nutiks, jei krovinys sulaikytas? Kas moka saugojimą? Ar yra draudimas? Ar kaina iki durų ar iki terminalo? Blogos įmonės mėgsta gražias frazes ir mažą kainą, o detales palikti „vėliau“. Vėliau paprastai būna sąskaita. Geras tiekėjas nepabūga pasakyti, kur gali strigti.

Kada jau verta derėtis individualią kainą, o ne naudotis standartiniu įkainiu?

Verta derėtis, kai siuntiniai tampa reguliarūs arba kai turite specifinių poreikių. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį išvežate 5 paletes į Leeds, arba reikia temperatūrinio režimo. Standartinis įkainis tada nėra pats geriausias sprendimas. Individuali sutartis gali duoti fiksuotą dieną, kainą, atsakingą vadybininką. Bet jei siunčiate vieną dėžę per metus, derėjimasis vargu ar ką pakeis. Čia paprastumas laimi.

Išvada

Siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai yra įmanomas, tik nereikia manyti, kad greitis gimsta paskutinę minutę. Pirmiausia dokumentai, tada pakuotė, tada kaina, tada maršrutas – ne atvirkščiai. Jei ieškote Siuntinių gabenimas į Jungtinę Karalystę patikimai ir greitai, rinkitės vežėją, kuris aiškiai sako, kas gali strigti, o ne tik gražiai pažada. Tada ir Doveris, ir Londonas, ir Mančesteris atrodo kur kas ramiau.