Siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai: praktiškas paaiškinimas verslui

Įvadas

Jei jums reikia patikimo tarptautinio transporto, svarbiausia suprasti ne tik kainą, bet ir ritmą. Kai sakau „Siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai“, turiu galvoje ne vieną gražų šūkį, o savaitinį darbą: užsakymai, pakrovimai, CMR, muitinės deklaracijos, keltas per Dover/Calais arba Zeebrugge, iškrovimas Londono, Birmingamo, Mančesterio pusėse. Po 20+ metų matau, kad čia laimi ne tas, kuris pažada greičiausiai, o tas, kuris iš anksto numato kvailas smulkmenas. Apie pakrovimą ir tvirtinimą bei dokumentus po Brexit kalbu DUK dalyje – paprastai, be saldaus marketingo.

DUK

Kodėl siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai

Ką reiškia, kai siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai?

Tai reiškia, kad siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai, bet ne robotiškai. Turime grafiką, rezervuojamas vietas ant keltų, vairuotojai žino maršrutą, o klientas žino, kada maždaug krovinys pajudės. Bet reguliarumas nereiškia, kad kiekvieną kartą viskas bus kaip pagal laikrodį. Keltas gali vėluoti, muitinė gali paprašyti papildomų duomenų, o sandėlis gali neatidaryti durų. Todėl aš visada kalbu apie planą ir rezervą, ne apie pasaką.

Kokius didelius krovinius į Angliją siunčiate iš Lietuvos?

Dažniausiai tai būna pilni kroviniai 13,6 m puspriekabėmis: baldai, metalo gaminiai, statybinės medžiagos, maisto pramonės įranga, plastiko granulės maišuose ar big-baguose. Telpa apie 24 tonos svorio ir 82–90 m³ tūrio, bet realybėje viską riboja pakrovimas, ašinė apkrova ir iškrovimo vieta. Kartais važiuoja ir mažesni, bet sunkūs kroviniai, kur reikia lowbed arba megos. Jei krovinys neturi aiškaus svorio, iškart darosi nejauku.

Ar tinka mažesniam verslui, ar tik gamykloms?

Tinka ir mažesniam verslui, tik čia dažniausiai kalbame apie dalinius krovinius arba sujungtą transportą. Pavyzdžiui, du trys tiekėjai iš Kauno ir Vilniaus kraunasi į vieną mašiną, o Anglijoje krovinys išskirstomas. Tai pigiau, bet lėčiau ir daugiau rankinio darbo dokumentuose. Jei turite tik vieną paletę, geriau ieškoti kurjerio ar grupražo, ne visos transporto įmonės ims didelį krovinį. Mažas verslas kartais pamiršta, kad pigiausias būdas ne visada yra mažiausiai varginantis.

Kodėl reguliarumas svarbesnis už vieną pigų reiso?

Reguliarumas duoda kontrolę. Kai važiuojate kas savaitę, žinote, kiek kainuoja kelio mokestis, keltas, vairuotojo laikas, sandėlio laukimas. Galite planuoti gamybą, o klientas Anglijoje nebestovi su tuščiu sandėliu. Vienas pigus reisas kartais atrodo gerai, kol paaiškėja, kad krovinys laukia keturias dienas, nes nebuvo vietos kelte. Aš matau daugiau nuostolių nuo chaoso nei nuo sąžiningos transporto kainos.

Kada reguliarus gabenimas į Angliją nėra geras sprendimas?

Kai užsakymai atsitiktiniai, mažos partijos ir kiekvieną kartą kita iškrovimo vieta, reguliarus grafikas gali būti per sunkus. Tada geriau dirbti su ekspresiniu transportu arba rinktis dalinius krovinius pagal poreikį. Dar vienas blogas variantas – kai klientas pats nežino, kiek prekių bus kitą savaitę. Nėra prasmės mokėti už vietą, kurią paskui tenka atšaukinėti. Tiesa, kartais reguliarumas padeda net chaotiškam verslui, nes priverčia susitvarkyti procesą.

Planuojant, kai siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai

Kokiu maršrutu vyksta krovinių gabenimas į Angliją?

Dažniausias kelias iš Lietuvos eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, tada keltas į Doverį arba per Zeebrugge. Jei krovinys važiuoja į pietų Angliją, Doveris dažnai logiškesnis, nors eismo spūstys ten gali būti bjaurios. Į šiaurę, Leeds, Manchester ar Glasgow, kartais patogiau eiti per Zeebrugge ir toliau per Midlands. Maršrutas keičiasi dėl oro, kelto kainos, vairuotojo valandų ir to, ar klientas nori greičiau, ar pigiau.

Kiek trunka kelionė iki Londono, Birmingamo ar Mančesterio?

Realistiškai nuo Lietuvos iki Londono reikia skaičiuoti apie 3–5 dienas, jei viskas susiklodo normaliai. Birmingamas dažniausiai būna panašiai, Mančesteris gali būti diena ilgiau dėl vairuotojo režimo ir vietinio pristatymo. Bet „normaliai“ nereiškia visada. Buvo savaitė, kai paromas vėlavimą rodė kaip dvi valandas, o realiai mašina stovėjo beveik pusę paros. Beje, kelio kava tuo metu nieko negelbsti. Todėl klientams sakau: planuokime penkias dienas, o jei atvažiuoja per tris – gerai.

Ar galima derinti dalinius krovinius į Angliją?

Galima, tik reikia aiškiai pasakyti, kad tai nebus tas pats, kas pilnas krovinys. Daliniai kroviniai reiškia, kad jūsų paletės keliaus su kitais kroviniais, bus perskirstymai, galimi papildomi CMR priedai ir ilgesnis maršrutas. Tai tinka, kai nėra skubu ir norima sumažinti kainą. Netinka, kai krovinys jautrus, greitai gendantis arba labai brangus. Aš visada klausių: ar norite pigiau, ar ramiau? Nes abu vienu metu ne visada išeina.

Kas nutinka, kai paromo keltas vėluoja?

Nieko dramatiško, jei turime rezervą, bet nervų tai kainuoja. Vairuotojas gali neišpildyti darbo laiko, klientas Anglijoje laukia iškrovimo, o sandėlis gali atsisakyti priimti po pietų. Ne visada žinau 100%, ar vėlavimas bus keturios valandos ar dvylika, nes uostas gyvena savo gyvenimu. Geresnės įmonės iškart perskaičiuoja grafiką ir praneša klientui. Blogesnės tyli, kol kas nors pradeda šaukti telefonu.

Ar turite fiksuotą grafiką?

Fiksuotas grafikas yra, bet jis visada su žvaigždute. Pavyzdžiui, išvykimas iš Kauno trečiadienį, keltas ketvirtadienį, iškrovimas penktadienį arba pirmadienį. Tai veikia, kai užsakymai pakartojami ir dokumentai paruošiami laiku. Jei krovinys atvažiuoja penktadienį 17:00 be dokumentų, grafikas tampa tik pageidavimu. (Tiksliau – ne grafikas, o graži mintis.)

Dokumentai, muitinė ir kaina, kai siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai

Kiek maždaug kainuoja didelio krovinio siuntimas į Angliją?

Kaina labai priklauso nuo krovinio, maršruto ir to, ar reikia laukti. Orientaciniai skaičiai pilnam 13,6 m tentui gali būti apie 1 800–3 500 eurų, kartais daugiau, kai degalai, keltas ar vairuotojų trūkumas pakelia rinką. Daliniam kroviniui kaina skaičiuojama nuo paletės vietos, pvz., 120–350 eurų už paletę, bet čia yra daug sąlygų. Negabaritui ar lowbed kainos kyla greitai. Geriausia duoti svorį, matmenis, pakrovimo/iškrovimo adresus ir terminą, tada skaičius būna ne iš lubų.

Kodėl kaina keičiasi nuo savaitės iki savaitės?

Transporto rinkoje savaitė yra ilgas laikas. Keltas gali pabrangti, vairuotojui reikia kitokio grafiko, kliento sandėlis gali būti už 300 km toliau nei sakė, o degalai šokinėja. Kartais kaina keičiasi todėl, kad pirmu telefonu klientas pasakė „standartinis krovinys“, o vėliau paaiškėjo, jog reikia kabinti, krauti šoniniu būdu arba laukti dvi dienas. Tai nėra noras apgauti. Tai paprasta logistika, kur smulkmenos valgo pinigus.

Kokie dokumentai reikalingi po „Brexit“?

Po Brexit Jungtinė Karalystė nėra ES muitų teritorijoje, todėl reikia eksporto ir importo duomenų. Dažniausiai prašome prekės aprašymo, HS kodo, vertės, kiekio, svorio, pardavimo sąskaitos, Incoterms ir EORI numerio. CMR yra transporto dokumentas, bet jis nepakeičia muitinės deklaracijos. Jei dirbate DDP, situacija dar sudėtingesnė, nes pardavėjas turi daugiau atsakomybės. Čia visada geriau pasitikrinti su brokeriu, nes neteisingas kodas gali sustabdyti visą mašiną.

Kas atsako už muitinės deklaraciją?

Tai priklauso nuo sutarties ir Incoterms. Jei dirbate EXW arba FCA, dažniausiai atsakomybės dalinasi eksportuotojas, importuotojas ir jų brokeriai. Jei prašote vežėjo „viskuo pasirūpinti“, reikia raštu pasakyti, kas tiksliai: eksportas, importas, PVM, leidimai, mokėjimai. Vežėjas gali padėti su dokumentų perdavimu, bet ne visada turi teisę ar informaciją deklaruoti už jus. Nepatogu, bet daug problemų prasideda nuo žodžių „maniau, kad jūs tvarkot“.

Ką reiškia CMR, EX1, EORI ir kodėl jie nepakeičia vienas kito?

CMR rodo, kas, ką ir kur veža – tai transporto kvitas. EX1 yra eksporto procedūros dokumentas, susijęs su muitine. EORI yra numeris, leidžiantis įmonei bendrauti su muitine. Žmonės juos painioja, nes visi atrodo kaip „popieriai vežimui“, bet funkcijos visiškai skirtingos. Be CMR krovinys gali keliauti, bet ginčo metu bus blogai. Be muitinės duomenų jis gali tiesiog stovėti pasienyje arba uoste.

Pakrovimas, tvirtinimas ir saugus krovinių gabenimas

Kaip reikia paruošti krovinį gabenti?

Pirma, reikia žinoti svorį ir matmenis ne iš katalogo, o realius. Paletė turi būti sveika, krovinys aptemptas plėvele ar diržais, o sunkios detalės – pritvirtintos taip, kad nejudėtų staigiai stabdant. Jei kraunama ant aukšto, reikia pagalvių ar atramų. Jei krovinys džiūsta, kvepia, barškasi ar gali pasislinkti, apie tai reikia pasakyti iš anksto. Pakrovimas ir tvirtinimas atrodo kaip techninė smulkmena, bet būtent ten prasideda daug problemų.

Ar reikia fotofiksacijos prieš pakrovimą?

Labai rekomenduoju. Nuotraukos prieš pakrovimą kainuoja tiek, kiek vienas kavos gurkšnis, o ginčo metu gali sutaupyti tūkstančius. Geriausia nufotografuoti paletes iš keturių pusių, etiketes, pažeidimus, jei jų jau yra, ir kaip krovinys atrodo uždarytoje mašinoje. Ne visada vairuotojas pats tai daro, nes jis turi krauti, važiuoti, pildyti dokumentus. Todėl paprašykite aiškiai, ne „gal galit“, o „mums reikia nuotraukų prieš išvažiuojant“.

Ką daryti, jei krovinys netelpa į standartinį tentą?

Tada nestumiam į standartą per jėgą, nes taip gimsta įbrėžimai, avarijos ir blogas skonis burnoj. Reikia žiūrėti, ar užtenka aukščio, ar galima krauti šoniniu būdu, ar reikia nuimti stogą, ar krovinys išsikiša. Kartais tinka mega tentas, kartais lowbed, kartais atviras platforminis transportas. Jei matmenys artimi ribai, prašau brėžinio arba nuotraukos. Geriau pusvalandį aiškintis prieš užsakymą nei po to klausyti, kodėl krovinys stovi kieme.

Ar galima siųsti statybinę techniką į Angliją?

Galima, tik tai nebėra paprastas krovinys. Reikia svorio, matmenų, ar technika važiuoja savo eiga, ar kraunama kranu, kiek pločio ir aukščio. Kai kuriais atvejais reikia leidimų, konvojaus arba specialaus maršruto. Jei siunčiate naudotą techniką, muitinė gali klausti apie vertę, kilmę ir paskirtį. Esu matęs, kaip mašina atrodė „paprasčiausias ekskavatorius“, o vėliau paaiškėjo papildomi priedai ir neteisingas svoris.

Kodėl kartais tenka perkrauti?

Perkrovimas nėra pirmas pasirinkimas, bet kartais jis gelbsti grafiką. Pavyzdžiui, viena mašina sugenda Lenkijoje, o krovinys turi būti Londono sandėlyje ryte. Tada dalis arba visas krovinys perkeliamas į kitą transportą, kad neprarastume dienos. Blogai tai būna tada, kai perkraunama be normalios apžiūros ir naujo CMR priedo. Gera įmonė viską fiksuoja, praneša klientui ir nepraranda grandinės.

Draudimas, rizikos ir realios problemos kelyje

Ar verta drausti krovinį?

Taip, ypač jei krovinys brangus, trapus arba jį sunku pakeisti. CMR atsakomybė nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas, ir ji gali nepadengti visos rinkos vertės. Draudimas dažniausiai kainuoja apie 0,2–0,5% deklaruotos vertės, bet sąlygos skiriasi. Jei vežate įrangą už 40 000 eurų, keli šimtai eurų apsaugai nėra kvailystė. Bloga žinia: kai kurie klientai tai prisimena tik tada, kai jau kažkas atsitiko.

Ką daryti, jei atvykus yra pažeidimų?

Pirmiausia nefilmuoti tik telefono ekrane ir nerašyti pykčio žinučių. Reikia pastebėti pažeidimą prieš pasirašant iškrovimą arba iškart po jo, įrašyti pastabą į CMR, daryti nuotraukas, saugoti pakuotę. Jei įmanoma, pakviesti sandėlio darbuotoją patvirtinti. Tada pranešti vežėjui ir draudikui raštu, ne tik telefonu. Kuo daugiau tvarkos pirmą valandą, tuo mažiau ginčų po mėnesio.

Kodėl kai kurios įmonės žada per greitai?

Nes kartais jos nori tik paimti užsakymą, o problemas spręs vėliau. Girdėjau pažadų „rytoj Anglijoje“ su kroviniu, kuriam realiai reikėjo dokumentų, kelto ir tinkamo transporto. Tokia praktika gadina visą rinką, nes klientas galvoja, kad transportas yra mygtuko paspaudimas. Iš tikrųjų tai gyvi vairuotojai, uostai, muitinė, sandėliai ir oras. Geras tiekėjas kartais pasakys „negalime taip“, ir tai yra geras ženklas.

Kaip atrodo nepatogi, bet reali situacija?

Buvo atvejis, kai krovinys iš Šiaulių turėjo būti Birmingame penktadienį, bet iškrovimo adresas pasikeitė į mažą gatvelę prie Londono. Vairuotojas negalėjo ten normaliai manevruoti, o klientas sakė, kad „visi kažkaip atvažiuoja“. Galiausiai teko derinti mažesnį automobilį perskirstymui, o tai kainavo papildomai. Tokios istorijos nepatogios, bet jos vyksta. Todėl adresas turi būti tikras, ne „kaip Google parodė“.

Kaip pradėti reguliarų gabenimą į Angliją?

Pradėkite ne nuo klausimo „kiek pigiausiai“, o nuo vienos lentelės: krovinio tipas, svoris, matmenys, kiekis per savaitę, pakrovimo miestas, iškrovimo zona, terminai ir kas tvarko dokumentus. Tada galima parinkti grafiką, transporto tipą ir rezervuoti vietas. Mes, kai siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai, pirmą mėnesį dažniausiai stebime, kur stringa. Po to grafikas tampa tvirtesnis. Jei vis dar galvojate, kad siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai tik tada, kai viskas tobula, ne – būtent netobulumus ir tvarkome.

Išvada

Jei vis dar svarstote, ar siunčiame didelius krovinius į Angliją reguliariai tinka jūsų verslui, žiūrėkite ne tik į vieną sąskaitą. Reguliarus gabenimas veikia tada, kai yra aiškūs kroviniai, tvarkingi dokumentai, realūs terminai ir partneris, kuris nemeluoja, kad visada bus lengva. Kartais bus vėlavimų, perkrovimų, papildomų klausimų. Bet kai procesas sustyguotas, jis taupo laiką, pinigus ir nervus – o logistikoje tai nėra mažas dalykas.