Šeimos daiktų gabenimas į Londoną: praktinis vadovas be reklaminių frazių

Sunku patikėti, kad šioje srityje jau praėjo daugiau nei dvidešimt metų. Tuo laiku tarptautiniai pervežimai atrodė kitaip – mažiau popieriaus, mažiau taisyklių, bet ir daugiaj chaoso keliuose. Dabar, kai kalbame apie šeimos daiktų gabenimą į Londoną, situacija yra gana specifinė dėl Brexito ir visų tų naujų muitinių procedūrų, kuriuos turime dėti ant galvos. Dažnai klientai klausta: „ar tikrai taip sudėtinga?“ Iš tiesų, jei žinai, ką daryti, tai tik laiko klausimas. Jei ne – gali tapti brangiu mokymu. Štai kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių „vandeninių“ tekstų, tiesiog taip, kaip matome kasdien.

Kainos ir bendrosios klausimynos

Kiek kainuoja šeimos daiktų gabenimas į Londoną?

Tai visada pirmasis klausimas, o sunkiausia atsakyti be matavimų. Paprastai, jei turite standartinį dviejų kambarių buto turinį, tai būtų maždaug 15–20 kubinių metrų. Šeimos daiktų gabenimas į Londoną tokio apimtimi atsieina maždaug nuo 1200 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia pakavimo paslaugų, ar ne. Taip pat įtakos turi pervažiavimas per Lamanšą – keltų kainos šokiruoja. Turiu omenyje, kad jei reikia įrengti liftą arba neįvažiuojamas gatves, kaina augs. Reikia tiksliai išmatuoti, kad nenukryptume nuo biudžeto.

Ar verta važiuoti savo automobiliu?

Daugelis pagalvoja, kad nusipirks seną „vėžą“ ir nuvažiuos. Iš vienos pusės, taip galima sutaupyti, jei daiktų nedaug. Bet iš kitos – nuvažiuoti iki Londono su pilna vaza ir grįžti tuščiomis (arba su keletu dėžių) yra pavojinga dėl techninės būklės. Ir dar tas variklio darbas... Ne, manau, kad šeimos daiktų gabenimas į Londoną yra geriau patikėti profesionaliam transportui, o ne bandyti išsiveržti su „Opel Astra“ ant stogo. Esu matęs, kaip važiuojant per kalnelius Anglijoje nukrenta baldai ir viskas baigiasi liūdnai.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pagrindinis dalykas yra tūris, bet taip pat svarbi vieta iš kur ir į kur. Jei reikia vežti iš kažkurio gilaus Lietuvos kaimo, tenka pridėti už pasikrovimą iš „miško“. Londono centre yra didžiuliai apribojimai – ULEZ zona, kurioje senesniems sunkvežimiams įvažiuoti draudžiama, arba reikia mokėti didelius mokesčius. Todėl šeimos daiktų gabenimas į Londoną centrinėse apygardose (Westminster, City) visada brangesnis nei į priemiesčius. Dar viena detalė – aukštai be lifto. Penktas aukštas su liftu – viena kaina, be lifto – dvigubai, reikia samdyti keltuotojus.

Ar galima keliauti daliniu krovininiu?

Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų. T.y., mes susirenkame keletą klientų į vieną sunkvežimį ir važiuojame. Tai pigiau, bet ilgiau. Gali tekti palaukti savaitę-dvi, kol mes surinksime kitus keleivius tą patį maršrutą. Jei šeimos daiktų gabenimas į Londoną jums nėra skubus, tai idealus variantas. Bet jei turite būti bute pirmadienį ryte dėl darbo, geriau mokėti už ekskursinį reisą.

Ką daryti, jei neturiu dėžių?

Tai nėra problema. Mes visada galime užsakyti dėžes. Dažnai į kainą įeina juos pristatyti prie namų iš anksto, kad spėtumėte susirinkti. Nereikia jų grąžinti – jos lieka jums. Anglijoje dėžių kaina aukšta, tai gera dovana. Tik nenaudokite mažų prekiabankų, jose viskas subyra per pirmąjį posūkį Anglijoje (kelyje ten būna šiurkštūs asfaltai). Geriau imti standartines 50-60 litrų dėžes.

Ar į kainą įeina draudimas?

Pagrindinis draudimas įeina, jis dengia 3-4 eurus už kilogramą. Tai standartas. Tačiau jei turite brangų pianiną, paveikslus ar tūkstančio eurų vertės elektroniką, reikia šiek tiek pasidairyti. Pridėti apdraudimą kainos nemažai pakels, bet geriau sausu. Kartais klientai sako: „man viskas bus gerai“, o paskui vairuotojas staigiai stabdo ir televizorius lūžta. Geriau užtikrinti.

Kaip sudaroma sutartis?

Viskas vyksta el. paštu arba paprastai per žinutes. Nereikia eiti į biurą pasirašyti krūvą popierių. Atsiunčiame užsakymą, jūs patvirtinat. Svarbiausia – nurodyti tikslų daiktų sąrašą (inventorių). Jei sąraše parašysite 20 dėžių, o bus 40, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti pakrauti papildomą krovinią arba reikalauti papildomo mokėjo vietoje.

Ar galima vežti alkoholį?

Tai gana delikatiška tema. Oficialiai, jei persikeliate gyventi (Transfer of Residence), galite atsivežti tam tikrą kiekį be muito. Bet jei tai tiesiog krovinys, turi mokėti akcizus. Dažnai klientai bando „užmigdyti“ dešimtą butelį degtinės tarp drabužių. Muitininkai Londone tai mato per rentgeną kaip savo penkis pirštus. Geriau deklaruoti, kad būtų mažiau galvos skausmo.

Ar galima vežti maistą?

Ne, nerekomenduoju. Anglijos muitinė yra labai griežta dėl maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų. Vieną kartą mus sulaikė, nes klientas įmetė keletą dešrų ir rūkytos lašišos. Teko viską išmesti ir gauti baudą. Šeimos daiktų gabenimas į Londoną turi būti apie daiktus, o ne apie šaldytuvo turinį. Geriau suvalgykite čia, o ten nusipirkite naujo.

Kaip atrodi jūsų sunkvežimis?

Įprastai tai 90 kubinių metrų sunkvežimiai su „liftu“ gale. Jie atrodo kaip dideli dėžės. Viskas uždaryta, todėl lietus nebaškia. Vairuotojas turi visus įrankius – vežimėlius, kaiščius, virves. Jis vienas sužino įkalėti viską į patalpą, kad niekas nešoktų. Viskas tvarkinga, nors iš išorės gali atrodyti purvina, nes keliaujame per statybvietes.

Ar reikia mokėti už iškrovimą?

Jei tai standartinis paslaugos rinkinys „nuo durų iki durų“, tai ne. Viskas įskaičiuota. Bet jei, pavyzdžiui, reikia nešti daiktus į antrą aukštą be lifto, o mūsų vairuotojas vienas (be padėjėjo), tai gali kilti problemų. Geriau iš anksto pasakyti, kad reikia dviejų vyrų komandos. Už papildomą žmogų reikia mokėti atskirai.

Dokumentai ir muitinė (Brexito realybė)

Ar reikia T1 dokumento?

Daugeliui atrodo, kad tai kažkas kosmiško. Iš tiesų, dabar, kai Jungtinė Karalystė nebėra ES, prekės turi keliauti su T1 tranzito deklaracija. Tai reiškia, kad krovinius uždaro muitinė Lietuvoje (išvykimo šalyje), o atidaro Anglijoje. Be šio dokumento šeimos daiktų gabenimas į Londoną yra neįmanomas legaliai. Mums tai kasdienybė, bet jei bandytum važiuoti pats, tektų samdyti brokerį.

Kas daryti su Transfer of Residence (ToR)?

Tai pagrindas, jei norite nemokėti muito ir PVM. Jei gyvenote ne ES šalyse (arba Anglijoje) daugiau nei 12 mėnesių ir dabar persikeliate gyventi galutinai, galite kreiptis dėl ToR numerio. Jis suteikia atleidimus. Be jo, jei atvežite baldus, mokesčiai gali siekti 20-25 proc. nuo vertės. Vertybių nustatymas (angliškai „valuation“) ten būna griežtas.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Kai viskas tvarkinga – T1 yra, ToR numeris yra – tai trunka kelias valandas. Bet jei trūksta kokių nors dokumentų, pvz., neįvedėte kuro bako talpos (nereikia dabar, bet anksčiau reikėjo) arba blogai parašėte prekių kodus (HS codes), gali užstrigti. Esu matęs, kaip sunkvežimiai stovėjo angliškame uoste po tris dienas. Tai brangu – vairuotojas laukia, dienos mokestis.

Ar reikia prekių sąrašo (inventoriaus)?

Būtinai. Jis turi būti anglų kalba. Nereikia rašyti „15 dėžių su daiktais“, reikia detaliai: „3 dėžės su virtuvės reikmenimis, 1 dėžė su knygomis, 1 sofa“. Muitininkai mėgsta tikslumą. Jei sąrašas bus per daug bendras, jie gali pradėti kelti rūkį ir tikrinti fiziškai. Tai uždelgs šeimos daiktų gabenimą į Londoną.

Kas yra muitinės brokeris?

Tai žmogus (įmonė), kuris užpildo visus tuos popierius už tave. Mūsų klientams mes tai darome automatiškai. Jei važiuoji savo mašina, turi susirasti brokerį Anglijoje, kuris padarys importą. Jų paslaugos kainuoja apie 100-200 svarų, bet be jų neišliksi. Sistemą sukūrė taip, kad paprastam žmogui nebūtų lengva.

Ar galiu vežti savo motociklą?

Taip, bet tai kaip atskira kategorija. Motociklą reikia deklaruoti atskirai, nes jis turi savo VIN kodą. Be to, jei motociklas naujas (pvz., nupirktas prieš 6 mėnesių), mokesčiai bus dideli. Jei senas – nulis. Kartais klientai bando įkišti jį į sunkvežimį kaip papildomą krovinį be pranešimo. Vėlgi, rentgenas viską parodo.

Kas daryti, jei neturiu ToR numerio?

Tuomet mokėsi PVM (20 %) ir galbūt muito. Daiktams, kurie buvo naudojami daugiau nei 6 mėnesių, mokesčiai gali būti mažesni arba nulis, bet tai reikalauja įrodymų (pirkimo čekiai, nuotraukos). Be ToR viskas daug sudėtingiau ir brangiau. Geriau jį gauti iš anksto per britų mokesčių tarnybos puslapį (HMRC).

Ar pasas ar asmens kodas reikalingas?

Mums reikalingi asmens dokumentų numeriai deklaracijai pildyti. Be to, jei prekes siunčia trečiasis asmuo (pvz., tėvai), reikia jų sutikimo. Bet paprastai šeimos daiktų gabenimas į Londoną vyksta tada, kai savininkas pats važiuoja arba jau yra ten ir laukia. Tiesiog reikia mums nusiųsti paso nuotrauką.

Ar yra kokių nors draudžiamų daiktų?

Žinoma, ginklai, sprogmenys, narkotikai – tai aišku. Bet taip pat negalima vežti kai kurių augalų (dažniausiai dirbtinių nereikia, bet natūralių gali būti problemos). Ir visiškai draudžiama vežti pavojingias medžiagas (degalus, dažus) dideliais kiekiais. Vairuotojas tiesiog neleis pakrauti, nes gaudome baudą.

Kas vyksta su vairuotoju pasienyje?

Jis tiesiog praeina per „juostą“. T1 dokumentas yra elektroninėje sistemoje. Kartais jį sustabdo patikrinti, bet retai, jei viskas tvarkoje. Dažniausia problemos kyla ne Lietuvos pasienyje, o Anglijoje, išlipant iš keltų arba tunelio. Ten britų muitinė yra griežtesnė. Vieną kartą jie iškratė visą sunkvežimį, nes kliudė keletas dėžių su neaiškiu turiniu (buvo seni automobilių rezervuarai).

Londono specifika ir iškrovimas

Ar sunku rasti adresą Londone?

Londonas – chaosas. Navigacija veikia, bet vienvietės gatvės („One way streets“) sukelia galvos skausmą. Vairuotojas turi būti labai atsargus. Jei jūsų namai yra zonoje 1 (centras), ten be sustojimo negalima važiuoti. Reikia iš anksto numatyti, kur sustoti. Kartais teka važiuoti ratu po keturis kartus, kol laisva vieta.

Kas yra Parking Permit (stočių leidimas)?

Labai svarbu. Jei Londone yra geltonos linijos arba apribojimai („Controlled Parking Zone“), negalima tiesiog sustoti ir vežti daiktus. Gausite baudą (PCN), kuri svyruoja nuo 60 iki 130 svarų. Reikia kreiptis į savivaldybę (Council) ir gauti laikiną leidimą „suspension of parking bay“. Tai trunka kelias dienas, taip galite užsakyti iš anksto.

Ką daryti, jei nėra kur pastatyti sunkvežimį?

Tuomet teka vežti per mažesnį transporterį (7.5 tonų arba „Luton“ sunkvežimį su liftu). Jis talpina mažiau (apie 20-25 kubinius), bet gali važiuoti į tas vietas, kur didelis neprilįs. Tai brangiau, bet kartais vienintelis išėjimas. Šeimos daiktų gabenimas į Londoną centrą be to neįsivaizduojamas.

Ar gali būti problema su kaimynais?

O, taip. Londono kaimynai mėgsta skųstis. Jei sunkvežimis stovės ir trikš (variklis veikia) per ilgai, gali atvažiuoti policija. Taip pat jei blokuojate kaimyno važiavimą. Geriau juos įspėti iš anksto, o vairuotojui pasakyti, kad būtų kuo tyliau. Nereikia jų erzinti.

Kiek laiko užtrunka iškrovimas?

Įprastai 15 kubinių metrų iškrauname per 1-2 valandas, jei yra liftas ir prieiga arti. Jei reikia nešti 50 metrų per kiemą ir į 3-ą aukštą be lifto – tai gali užtrukti visą dieną. Todėl labai svarbu tiksliai aprašyti objektą. Mes nesam magai, mums reikia žinoti, su kuo turime deal‘ą.

Ar reikia mokėti už Londono mokesčius (Congestion Charge)?

Jei važiuojame į centrą (tą pačią zoną, kur ir Trafalgar Square), taip. Dabar tas mokestis (ULEZ + Congestion) gali siekti iki 15-20 svarų per dieną. Jei įsivažiuojame po 6 valandos vakare (po „rush hour“), gali būti pigiau. Mes į tai žiūrime pragmatiškai – bandome planuoti maršrutą taip, išvengti papildomų išlaidų.

Ar galima palikti daiktus lauke?

Nerekomenduoju. Londone yra vagysčių problema, net ir giliuose priemiesčiuose. Jei vairuotojas iškrauna dėžes į kiemą ir palieka jas be priežiūros, kas nors gali „pasiimti“ gražiausią dėžę. Geriau stebėti procesą arba leisti vairuotojai įnešti tiesiai į namus.

Kas daryti, jei buto durys per mažos?

Tai klasika. Senieji Londono butai turi siauras duris. Didelis sofos arba spinta gali neprilįsti. Tada tenka išmontuoti durų arkas arba išsukti baldus pro langą (jei yra balkonas). Tai papildomi darbai, už kuriuos reikia mokėti. Geriau išmatuoti duris iš anksto.

Ar reikia padėti vairuotojui?

Jei jis vienas, taip, labai praverčia. Bent padėti nukreipti arba laikyti duris atviras. Jei komanda dviejų vyrų, jie susitvarko patys. Bet gera kava arba vanduo visada vertinami. Anglijos orai gali būti drėgni, tad vairuotojas pavargsta.

Kas nutinka, jei sugenda vairuotojo telefonas?

Buvo atvejis, kai vairuotojas netiko susisiekti su klientu, nes netiko ryšys (tunelis). Jis tiesiog važiavo pagal adresą. Jei ir jūsų gatvės pavadinimas pasikartoja (pvz., „High Street“ yra visur), gali važiuoti ne ten. Būtinai nurodykite pašto kodą (Postcode) – tai Anglijoje svarbiau negu gatvės pavadinimas.

Rizikos ir neplanuotos situacijos

Kas daryti, jei susidaužo daiktas?

Iškart praneškite vairuotojui. Jis turi užpildyti „Defect report“ (pažeidimo aktą). Be to, nebandykite patys suremontuoti ir tada kaltinti. Nuotraukos reikalingos. Tada kreipiatės į mus, o mes į draudiką. Jei nebus akto, draudikas atsisakys mokėti.

Ar jūsų įmonė atsakinga už vėlavimus?

Mes dėl vėlavimo neatsakome, jei tai ne mūsų kaltė. Uraganas jūroje, spūsts prie „Dover“ uosto arba policijos patikra – tai jėgos maioras. Tačiau stengiamės pranešti. Vieną kartą laive užstrigo keltų sistema ir vėlavome 12 valandų. Klientas buvo supratus, bet visgi buvo nervuota.

Kaip atpažinti gerdą pervežėją?

Yra požymių. Jei jieprašo mokėti visą sumą iš karto į asmeninę sąskaitą prieš važiavimą – bėkite. Normalios įmonės ima avansą (10-30 %), likutį – atlikus darbą. Taip pat, jei neturi tinklalapio arba jis atrodo keistas, geriau nedaryti sandorio. Rinkitės tuos, kurie tai darba jau 20 metų (kaip mes).

Ar saugu duoti daiktus paštom?

Nėra. Tai nėra šeimos daiktų gabenimas į Londoną, o siuntų siuntimas. Paštom neima didelių dėžių, o jei ir ima, neatsako už jų turinį. Vieną kartą klientas bandė siųsti kompiuterį per paštą, jis dingo. Teismas ilgai truko, bet pinigų negavo. Geriau pasikrauti ir važiuoti.

Kas daryti, jei pasikeičia planai?

Praneškite kuo anksčiau. Jei atšaukiate išvažiavimą prieš dieną, turime grąžinti avansą, bet gali būti, kad prarandame užsakymą iš kito kliento. Jei atšaukiate prieš savaitę, viskas tvarkoje. Būkite sąžiningi, mes taip pat.

Ar įmanoma vežti gyvūnus?

Šunis ir kates galima, bet tik specialiomis transportavimo būdais. Negalima tiesiog įkišti šunies į kabiną su vairuotoju (draudžiama sanitarinių normų). Reikia kreiptis į gyvūnų pervežimo specialistus. Jie žino apie mikroschemas ir pasus.

Ar galima užsakyti pakavimą vieną dieną prieš išvykstant?

Galima, bet brangu. Mes tada skubame, dirbam naktį. Geriau planuoti savaitei. Tada turi laiko viską tvarkingai susirinkti, o ne mesmeti viską į maišus. Sudėlioti dėžes į „Lego“ stiliaus tvarką – tai menas.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Išvežti. Nedėkite šiukšlių į dėžes. Vienas klientas taip padarė – užpyldė dėžes senais laikraščiais ir tuščiomis pakuotėmis. Anglijoj už šiukšlių išvežimą reikia mokėti („council tax“ tai apima, bet ne tūkstančius kilogramų). Mes ne vežame atliekas.

Ar reikia tikrinti daiktus prieš vairuotojo išvykstant?

Taip. Patikrinkite, ar viskas įkelta. Vieną kartą liko stovėti dėžė su vitrina garaže. Vairuotojas išvažiavo 500 km. Turėjome grįžti arba siųsti kurjeriu. Nėra malonu. Tikrinkite sąrašą (konosamentą).

Ar galiu vežti vaikių žaislus?

Žinoma, vaikiškus vežimėlius, loveles – viskas eina. Tik jei tai yra brangios žaislų kolekcijos, įrašykite į sąrašą kaip „brangūs žaislai“, o ne tiesiog „žaislai“. Draudimo suma gali skirtis. O taip, vaikams viskas įleidžiama nemokamai.

Pabaigos mintys

Viskas su šeimos daiktų gabenimu į Londoną atrodo sudėtinga tik tol, kol pradedi rašyti sąrašus ir rinktis dėžes. Kai jau vairuotojas užsidaro duris ir važiuoja į vakarus, tau lieka tik laukti SMS pranešimo. Svarbiausia – nebijoti klausti dalykų, kurie atrodo kvaili, pvz., ar tūris matuojamas su iškišamomis rankenomis (ne, matuojamas išorėje). Niekada nežinai, kas gali nutikti kelyje – nuo pneumato plyšimo iki muitinės inspektoriaus prasto nuotaikio. Bet su gera komanda viskas išsivysto sėkmingai. Gerai kelionės (ir sausų batų Londone).