perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Saugus transportavimas į Angliją: ramybė jums garantuota nėra graži reklaminė frazė, kurią kažkas parašo tik dėl vaizdo. Tai reiškia, kad krovinys, baldai, dokumentai, motociklas ar kelios dėžės šeimos daiktų turi ne tik „atvykti“, bet atvykti tvarkingai, su žinomais etapais, normaliu pakrovimu, apsauga nuo drėgmės, pritvirtinimu, muitine, CMR, draudimu ir žmogumi, kuris paima telefoną. Aš per 20+ metų mačiau visko: nuo puikaus darbo iki tokio chaoso, kad norėjosi išlipti ties Doveriu ir nueiti pėsčiom. Jei ruošiatės siųsti ką nors į Londoną, Birmingemą, Mančesterį, Liverpulį ar mažesnį miestelį, ramybė prasideda ne kelionės dieną, o tada, kai pirmą kartą suskambinat ir paklausiat: „O kaip viskas tikrai vyksta?“
Paprastai nuo Lietuvos iki Anglijos važiuojama apie 2–4 dienas, bet čia jau su visais tais „jeigu“. Jeigu krovinys pakraunamas Vilniuje pirmadienį, į Londoną dažniausiai galima atvykti trečiadienį ar ketvirtadienį. Jeigu važiuojama iki Škotijos, Vakarų Anglijos ar Kornvalio, pridėkite dar dieną. Keltas per Lamanšą, eilės Doverio uoste, muitinės patikra, vairuotojo darbo laikas – viskas gali pasisukti. Man yra buvę, kad 300 km atstumas nuo uosto iki sandėlio truko beveik dieną dėl spūsčių. Tai ne idealus pasaulis.
Ne, ir čia reikia pasakyti tiesiai. Nė vienas normalus vežėjas negali pažadėti, kad niekada nieko neatsitiks. Kelyje būna audrų, eilių, vėlavimų, sugedusių keltų, klaidingų adresų, neteisingų dokumentų. Saugus transportavimas į Angliją: ramybė jums garantuota reiškia kitaip: rizikos yra valdomos, krovinys tinkamai ruošiamas, vairuotojas žino maršrutą, o problema neperauga į dramą. Jeigu kas nors sako „viskas bus absoliučiai be jokių problemų“, aš šiek tiek įtariau žiūriu.
Dažniausiai reikia CMR važtaraščio, pakuočių sąrašo, gavėjo kontaktų, siuntėjo duomenų ir, jei krovinys komercinis, sąskaitos faktūros ar eksporto deklaracijos. Po „Brexit“ Anglija nebe ELPA/ES bendroje rinkoje, tad popierizmo daugiau. Asmeniniams daiktams kartais užtenka paprastesnio aprašo, bet jei vežate naujas prekes pardavimui, prasideda muitinė. Geriausia viską paruošti prieš pakrovimą, ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie rampos. Esu matęs, kaip vienas netikslus prekės kodas sustabdė visą reikalą.
Galima, bet tik su sąlyga, kad jie bus normaliai apsaugoti. Baldai be originalios dėžės nėra „pavojingi savaime“, pavojingi jie tada, kai juos meta į kampą kaip malkas. Reikia kampuočių, plėvelės, kartono, diržų, kartais medinės konstrukcijos. Ypač lakuoti stalai, veidrodžiai, sofų kampai ir stiklinės dalys. Turėjau klientą, kuris sakė: „Nesupakuokit, viskas tvirtas.“ Po to spintelės kampas buvo tvirtas, tik ne ten, kur reikia. Todėl geriau per daug apsaugoti nei paskui aiškintis.
Asmeniškai aš to nerekomenduočiau, nebent tai labai maža, saugi ir legaliai įforminta situacija. Sunkvežimyje nėra vietos „pakeleiviams“, o draudimas tokių dalykų paprastai nepadengia. Be to, sienos perėjime, muitinėje ir dokumentuose viskas turi švariai sutapti. Jei kas nors nori važiuoti slėptuvėje ar „tik iki Kelno“, tai jau ne transportavimas, o problema. Kartais klientai juokauja, bet muitinė nejuokauja. Geriau žmogui pirkti bilietą autobusu ar lėktuvu, o daiktus vežti atskirai, tvarkingai.
Nes ne visos įmonės skaičiuoja tą patį. Viena pasiūlys pigiau, nes veža grupinį krovinį ir turi vietos. Kita ims brangiau, nes duoda atskirą transportą, draudimą, pakavimą, dokumentų tvarkymą. Trečia gali būti „toks geras pasiūlymas“, kad paskui paaiškėja: pakrovimas neįskaičiuotas, laukimas neįskaičiuotas, iškrovimas neįskaičiuotas. Įprastai mažesnis krovinys iki Anglijos gali kainuoti kelis šimtus eurų, pilnas krovinys – gerokai daugiau. Pigiau ne visada blogai, bet per pigiai dažnai reiškia, kad kažkas praleista.
Ne visada, ir tai reikia klausti pirmiausia. Kai kurios įmonės atveža mašiną su hidrobortu, bet vairuotojas negali nešti baldų į trečią aukštą. Kitos turi du žmones pakrovimui, bet už papildomą mokestį. Trečios tik pristato prie durų ir tiek. Jeigu adresas Londono centre, kur sunku sustoti, arba sandėlis be rampos, viskas gali užtrukti. Aš visada prašau kliento pasakyti: aukštas, liftas, durų plotis, ar yra kur pastatyti sunkvežimį. Nes paskui „tik 10 minučių iškrovimui“ virsta dviem valandom.
Gera pakuotė nėra tada, kai viskas apvyniota plėvele ir atrodo kaip mumija. Reikia, kad daiktai būtų sudėlioti pagal svorį, trapūs daiktai atskirai, skysčiai sandariai, dokumentai rankoje, o dėžės nepersunkintos. Dėžė, kurią gali pakelti tik du vyrai, dažniausiai yra bloga idėja, nes ji ir važiuoja kaip bomba. Drabužius galima spausti vakuuminiais maišais, bet stiklą, elektroniką ir rėmus reikia apsaugoti atskirai. Esu matęs, kaip kiaušinių dėklas apsaugojo puodelį geriau nei „profesionali“ plėvelė.
Mano nuomone, jei daiktai brangūs, trapūs ar emociškai svarbūs, taip. Bazinis CMR draudimas turi ribas ir jis nėra „visko garantija“. Jis dengia tam tikras situacijas, bet ne visada dengia blogą pakavimą, natūralų nusidėvėjimą ar neteisingą deklaraciją. Papildomas krovinio draudimas kainuoja daugiau, tačiau ramybė kartais verta tų dešimčių ar šimtų eurų. Jeigu vežate seną močiutės komodą, kuri finansine verte gal ir ne milijoninė, bet jums brangi, apie draudimą reikia kalbėti atvirai. Ne viskas išsprendžiama pinigais, aišku.
Tada visi nervinasi, bet normalus vežėjas bent aiškiai informuoja. Doveris, Kalė, Folkestonas, Lamanšo tunelis – tai vietos, kur planas gali pasikeisti per valandą. Eilės būna dėl oro, patikrų, streikų, muitinės, avarijų ar tiesiog penktadienio vakaro. Jeigu važiuojate grupiniu transportu, vieno krovinio vėlavimas gali šiek tiek paveikti ir kitus. Čia nėra stebuklų. Geras ženklas yra ne tai, kad niekas nevėluoja, o tai, kad jums sako: „Stovime čia, kitas etapas toks, tikėtinas laikas toks.“
Po „Brexit“ taip, bent jau kalbant apie komercinius krovinius ir daugelį formalių siuntų. Asmeniniai daiktai dažnai keliauja paprasčiau, ypač jei tai naudoti daiktai persikraustant, bet dokumentai vis tiek turi būti tvarkingi. Jei vežate prekes pardavimui, reikės HS kodų, vertės, kilmės, gavėjo duomenų. Nežinau 100%, kaip kiekvienas konkretus atvejis elgsis muitinėje, nes sprendimai priklauso nuo krovinio, vertės ir pareigūno patikros. Bet šiaip jau popieriai turi būti švarūs. Ne rytoj, o prieš išvykstant.
Dažniausiai maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, tada į Doverį, Folkstoną arba per Lamanšo tunelį. Kartais važiuojama per Prancūziją iki Calais. Vairuotojai derina laiką, kelto bilietus, darbo pertraukas ir eiles. Trumpiausias kelias ne visada greičiausias. Pavyzdžiui, kartais geriau palaukti naktį ir išvykti anksti, nei stovėti Doverio kamštyje. Tai toks darbas, kur žemėlapis rodo vieną dalyką, o realybė rodo kitą. Ir dažniausiai realybė turi kavos automato kvapą.
Asmeniniams daiktams galima vežti nedidelius kiekius, bet komerciniam maistui, alkoholiui ar tabakui taisyklės griežtesnės. Ypač maistas gyvūninės kilmės: mėsa, pieno produktai, žuvis – čia reikia žiūrėti atidžiau. Alkoholis ir cigaretės turi limitus, o jei vežama didesnė partija, muitinė gali klausti, ar tai tikrai asmeniniam naudojimui. Ne viena įmonė yra „patyrusi“ dėl gražaus noro įkišti papildomą dėžę. Jei nesate tikri, klauskite prieš pakraunant. Po fakto aiškintis yra brangu ir nemalonu.
Anglijoje daug siaurų gatvių, senų namų, riboto stovėjimo, tiltų su aukščio apribojimais ir sandėlių, kurie dirba tik pagal langą. Londonas, Bristolis, Bathas, Edinburgas – gražūs miestai, bet logistui jie kartais yra galvos skausmas. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie durų, reikia planuoti mažesnę mašiną, keltuvą arba iškrovimą šiek tiek toliau. Būna, kad klientas sako „prie pat namo“, o realybėje reikia nešti 80 metrų per kiemą. Todėl nuotraukos ir tikslūs komentarai labai padeda.
CMR yra tarptautinis važtaraštis, kuriame fiksuojama, kas, ką, iš kur, kur ir kokios būklės veža. Tai ne šiaip popierėlis „kad būtų“. Jei krovinys sugadinamas, vėluoja, pasimeta arba ginčijamasi dėl kiekio, CMR tampa pagrindiniu dokumentu. Jame žymimos pastabos, pakuotės, pažeidimai, data. Todėl prieš pasirašant reikia skaityti, ne tik braukti parašą. Esu matęs, kaip žmogus pasirašė „priimta be pastabų“, nors dėžė jau buvo įplėšta. Paskui buvo labai daug emocijų ir labai mažai argumentų.
Geras vežėjas neklausia tik „kiek dėžių?“. Jis klausia svorio, matmenų, pakuotės, vertės, adresų, kontaktų, ar yra liftas, ar krovinys komercinis, ar reikia draudimo. Jis paaiškina, kas įeina į kainą, o kas ne. Jis nepasakoja pasakų, kad viskas bus „bet kada, bet kur, už 50 eurų“. Taip pat svarbu, ar įmonė turi registraciją, draudimą, realius kontaktus, patirtį su Anglija. Aš visada žiūriu ne į gražiausią svetainę, o į tai, ar žmogus supranta detales.
Dažniausiai taip, jei viskas tvarkingai supakuota ir pažymėta. Grupinis transportas reiškia, kad jūsų krovinys važiuoja kartu su kitų klientų kroviniais, tad kaina būna draugiškesnė. Minusas tas, kad maršrutas gali būti ilgesnis, nes reikia sustoti keliuose taškuose. Pliusas tas, kad profesionaliai apkraunant viskas stovi tvirtai. Nesaugu tampa tada, kai į vieną mašiną kiša viską be tvarkos: baldus prie buitinės technikos, drėgnas dėžes prie dokumentų. Tai jau ne ekonomija, o eksperimentas.
Jei krovinys didelis, brangus, jautrus arba reikia labai tikslaus laiko, atskiras transportas dažnai geresnis. Jūs mokate už tai, kad mašina važiuoja tiesiai į jūsų punktą, be ilgų sustojimų kitur. Tai tinka perkraustymams, stambiems baldams, įrangai, automobiliams ar prekių partijoms. Bet kaina bus didesnė. Jeigu vežate tris dėžes ir drabužių maišus, atskiras sunkvežimis būtų tiesiog beprotiškas. Čia kaip su taksi: patogu, bet ne visada reikia.
Geriausia – nieko nekeisti paskutinę minutę. Iškrovimas turi būti suderintas iš anksto, nes vairuotojas negali palikti krovinio bet kur. Jei gavėjas negali būti vietoje, reikia nurodyti kitą atsakingą asmenį su telefonu ir įgaliojimu. Kai kurie sandėliai priima tik pagal darbo valandas, kitur reikia išankstinio vizito. Jei niekas neatvyksta, gali tekti mokėti už laukimą arba perkelti pristatymą. Tai nepatogu visiems, ypač kai vairuotojui baigiasi darbo laikas. Todėl Anglijos pusėje žmogus privalo būti pasiekiamas.
Daugelis rimtų vežėjų gali duoti informaciją apie krovinio vietą, ypač jei transportas turi GPS. Bet nereikia tikėtis, kad kiekvieną minutę matysite mašinos taškelį telefone. Kartais ryšys prastas, kartais duomenys atnaujinami ne iškart, kartais vairuotojas tiesiog parašo, kai sustoja. Svarbiausia – turėti aiškų ryšio kanalą. Geras procesas atrodo taip: išvyko, kirto sieną, atvyko į uostą, iškrovimas planuojamas ryte. Ne visada reikia „gyvo žemėlapio“, kartais užtenka normalaus žmogaus atsakymo.
Nes ne visada problema yra vežimas. Kartais daiktas jau buvo trapus, pakuotė silpna, baldas senas, o stalčius neužfiksuotas. Kartais pakuotojai per daug pasitiki „bus gerai“. Vežant per du tūkstančius kilometrų vibracija daro savo. Drėgmė, temperatūra, staigus stabdymas, krovinių persidėliojimas – viskas turi įtakos. Aš esu matęs ir labai gerų pakuočių, kurios neišlaikė. Bet dažniausiai pažeidimai atsiranda ten, kur taupyta 20 eurų pakavimo medžiagoms. Nepatogu sakyti, bet taip būna.
Nesirašykite „priimta be pastabų“, jei pastaba yra. Nufotografuokite pažeidimą, pakuotę, etiketes, CMR, viską iš eilės. Praneškite vežėjui nedelsiant, geriausia tą pačią dieną. Neslėpkite nieko ir neperdėkite, nes paskui sunkiau patikėti net tiesa. Jei dėžė įplėšta, bet viduje viskas sveika, tai irgi reikia fiksuoti. Jeigu viskas sugadinta, nedarykite remonto patys, kol nebuvo įvertinimo. Draudimas nemėgsta improvizacijos, ypač kai kvapai dažais ir nauju medžiu.
Gali, ypač jei tai grupinis krovinys ir turite laiko. Bet labai pigus pervežimas dažnai reiškia, kad kažkur trūksta: pakavimo, draudimo, komunikacijos, dokumentų tikrinimo. Aš nesakau, kad visos pigios įmonės blogos. Tiesiog reikia klausinėti. Kiek kainuoja pakrovimas? Ar yra draudimas? Kokia atsakomybė? Kas moka už laukimą? Jei atsakymai migloti, tai ne „lankstumas“, o rizika. Kartais geriau sumokėti 100 eurų daugiau ir miegoti ramiau. O kartais tikrai randate normalų žmogų su normalia kaina.
Nes dokumentai yra kaip raktai nuo viso proceso. Jei važtaraštis, sąskaita, leidimai ar gavėjo patvirtinimai yra dėžėje, kurią iškraus paskutinę, o sandėlis dirba iki 15:00, prasidės linksmybės. Originalus pasas, sutartys, banko dokumentai – visai ne krovinio vieta. Geriausia turėti elektronines kopijas ir originalus vežtis atskirai. Esu matęs, kaip vienas pamirštas popierius sustabdė iškrovimą beveik parai. Atrodo smulkmena, kol ta smulkmena stovi ant vairuotojo sėdynės, o krovinys laukia.
Taip, įmanomas, bet tik tada, kai šeima ir vežėjas kalba ta pačia kalba. Reikia sąrašo, etikečių, nuotraukų, svarbių daiktų atskiro maišo, dokumentų rankoje. Vaikų žaislai, vaistai, kompiuteriai, auksinė žuvelė (juokas, bet būna visko) neturi keliauti tame pačiame maiše su indais. Persikraustymas visada šiek tiek netvarkingas, nes emocijos maišosi su dėžėmis. Jei viskas suplanuota prieš savaitę, o ne prieš 20 minučių, procesas tampa daug ramesnis. Šeimos ramybė yra beveik toks pat krovinys kaip baldai.
Paklausčiau bent šių: ar kaina galutinė, ar įeina pakrovimas ir iškrovimas, ar yra draudimas, ar krovinys važiuos grupiniu ar atskiru transportu, kiek realiai trunka kelionė, kas vyksta vėlavimo atveju. Dar – ar reikia specialios pakuotės, ar vežėjas dirba su jūsų miestu Anglijoje, ar gali pristatyti iki durų. Ir svarbiausia: kas bus kontaktinis žmogus kelionės metu. Jei atsakymai gražūs, bet labai migloti, prašykite parašyti el. paštu. Ne dėl paranojos, o dėl tvarkos.
Sąrašas turi būti paprastas, bet tikslus: dėžės numeris, trumpas turinys, apytikslis svoris, trapumas, vertė, ar reikia ypatingo tvarkymo. Pvz., „Dėžė 4 – indai, trapūs, 12 kg“, o ne „šiukšlių maišas su stiklais“. Jei daiktai komerciniai, reikia aprašymo ir vertės. Jei asmeniniai, vis tiek verta turėti inventorių. Paskui, iškraunant, lengviau patikrinti, ar viskas atvyko. Aš žinau, kad niekas nemėgsta rašyti sąrašų, bet paskui visi dėkoja. Dažniausiai pusbalsiu.
Taip, ypač baldus, elektroniką, meno kūrinius, automobilius, brangią įrangą. Nuotraukos padeda įrodyti būklę prieš kelionę ir labai pagreitina ginčų sprendimą, jei kas nors nutinka. Fotografuokite iš kelių pusių, nufotografuokite kampus, įbrėžimus, pakuotę. Tai neatima daug laiko, o nauda didelė. Vieną kartą klientas turėjo nuotrauką, kurioje matėsi, kad įbrėžimas buvo jau prieš vežimą. Ginčas baigėsi per penkias minutes. Be nuotraukos būtų kovoję dvi savaites.
Pervežimas iki Anglijos gali reikšti tik atvykimą į šalį arba iki miesto, o pristatymas iki durų – konkrečią adresą, iškrovimą ir perdavimą gavėjui. Kai kurie pasiūlymai atrodo pigūs, nes jie baigiasi sandėlyje arba pakraunant į kitą mažą mašiną. Todėl reikia tiksliai klausti: „Ar atvežate prie durų? Ar įnešate į vidų? Ar reikia keltuvo?“ Londono centre „iki durų“ gali būti sudėtingiau nei iki kaimo sodybos. Logistikoje frazės skamba paprastai, bet detalės valdo kainą.
Grupinis krovinys tinka mažesniems siuntiniams, kai nereikia skubėti ir norisi geresnės kainos. Dalinis krovinys dažniausiai reiškia, kad užimate daugiau vietos, bet vis tiek važiuojate ne vieni. Jei turite pusę sunkvežimio baldų, dalinis variantas gali būti protingas. Jei turite vieną dėžę, grupinis. Jei turite visą butą ir norite konkretaus laiko, gal jau artėjama prie atskiro transporto. Čia nėra vieno atsakymo visiems. Geras logistas pirmiausia žiūri į krovinį, o ne bando įkišti jus į savo grafiką.
Verta, bet nepalikite visko paskutinei savaitei. Persikraustymai dažnai vėluoja, nes buto perdavimas, rakto gavimas, naujo būsto paruošimas ir dokumentai nesusitvarko taip gražiai, kaip Excelio lentelėje. Geriausia transportą rezervuoti anksčiau, o datą palikti šiek tiek „gyvą“, jei įmanoma. Ypač vasarą, prieš šventes ir savaitgalius vietos greitai išgraibomos. Turėjau klientų, kurie norėjo „bet kada rytoj“, nes taip išėjo. Rytoj visada galima, tik kaina ir stresas būna kitokie.
Kuo greičiau pranešti vežėjui. Adreso keitimas kelyje nėra tas pats, kas pakeisti telefono ekrano foną. Tai gali pakeisti maršrutą, muitinės duomenis, iškrovimo laiką, kainą ir net dokumentus. Jei krovinys jau kertą sieną, pokyčiai tampa dar sudėtingesni. Mažas adreso patikslinimas, pavyzdžiui, tas pats miestas, kita gatvė, dažniausiai įmanomas. Bet jei vietoj Birmingamo staiga atsiranda Aberdynas, tai jau kita daina. Todėl adresas turi būti tikslus iki užsakymo patvirtinimo.
Taip, bet reikia specialaus pasiruošimo, ne tik gero noro. Trapūs kroviniai – stiklas, veidrodžiai, televizoriai, paveikslai, keramika, medicininė ar laboratorinė įranga – turi būti pažymėti, apsaugoti ir dažniausiai vežami taip, kad nekrautų viršuje sunkių daiktų. Kartais reikia medinės dėžės ar specialaus tvirtinimo. Jei kas nors sako „dėsim viršuje, bus gerai“, aš prašau parodyti, kaip tiksliai tas „viršuje“ bus pritvirtinta. Nes viršuje daiktas irgi juda, tik kitu ritmu.
Nes kelionėje visada atsiranda smulkmenų, kurios tampa didelėmis, jei niekas neatsako. Telefonas pakeltas, žinutė perskaityta, vairuotojas informuoja, dispečeris žino dokumentus – tai ramina labiau nei 30 eurų nuolaida. Kai krovinys kerta kelias šalis, reikia greito sprendimo. Jei vežėjas dingsta iki Anglijos, o paskui dar ir kelyje tyli, prasideda tikras stresas. Geras ryšys nereiškia, kad jis skambins kas valandą. Reiškia, kad kai reikia, jūs gaunate aiškų atsakymą.
Galima tik tada, kai už tos frazės yra konkretūs veiksmai. Garantija nėra magija. Ji turi būti paremta sutartimi, draudimu, procedūromis, patyrusiu vairuotoju, tinkama pakuote, dokumentų tikrinimu ir normalia komunikacija. Jei kas nors naudoja frazę saugus transportavimas į Angliją: ramybė jums garantuota tik kaip šūkį, bet negali paaiškinti, kaip apsaugos krovinį, tai tuščias žodis. Aš labiau pasitikiu vežėju, kuris sako: „Štai kaip darome, štai kur rizika, štai kaip ją mažiname.“ Tai skamba mažiau gražiai, bet daug realiau.
Saugus transportavimas į Angliją: ramybė jums garantuota prasideda nuo paprastų dalykų: tikslaus sąrašo, geros pakuotės, aiškios kainos, dokumentų, draudimo ir vežėjo, kuris nebijо atsakyti į nemalonius klausimus. Anglija nėra šalia, kur galima viską spręsti „kaip nors“, ypač po „Brexit“. Jei vežate baldus, daiktus ar komercinį krovinį į Londoną, Mančesterį, Birmingemą ar kitą miestą, planuokite anksčiau ir nesigėdykite klausti detalių. Ramesnė kelionė dažniausiai kainuoja ne milijonus, o tiesiog šiek tiek tvarkos prieš išvykstant.