Saugus transportavimas baldų iš Anglijos: patikimas pervežimas ir kas slypo po dangčiu

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, tai per tą laiką mačiau viską – nuo suardytų barokinių veidrodžių iki dingusių pianinų viduryje Anglijos. Dažnai klientai sako: „o, važiuoju patsimsi“, bet tada vėliau skambina iš Londono apšilkę, kad kėdės neįeina į liftą arba vairuotojas dingo. Saugus transportavimas baldų iš Anglijos – tai ne tik tai, ką matote reklamoje, tai dažniausiai hours of stovėjimo pasienyje ir nervų valdymas. Čia nėra jokių magijų, tiesiog reikia žinoti kelias pagrindines taisykles, kad jūsų sofa ar spinta atvyktų tokia pat, kaip ją įkėlėte. Pasakosiu tiesiog, kaip yra, be jokių „dainelių“, o jei ką pamiršiu – pasitaisysiu eigoje.

Paieška ir pasiruošimas: kaip nepaslysti į griuvėsius

Ką reikia žinoti ieškant pervežėjo?

Kai pradedate galvoti apie saugų transportavimą baldų iš Anglijos, pirmiausia neliekite tik ant „Facebook“ skelbimų su nuotraukomis beveik nuliūdusios vairuotojų veidų. Reikėtų pažiūrėti, ar įmonė turi realų adresą, nes dažnai būna taip, kad jie veža „kišeniais“ be jokios draudimo polizos. Patikrinkite, ar jie ne kalba tik apie kainą, bet ir klausia apie baldų matmenis. Jei jie neklausia, tai geraženkis, kad jiems rūpi greitis, o ne jūsų turtas. Geriau pasidaryti namų darbą ir nebūti apgautam, nei vėliau ieškoti dingusio daikto visoje Europoje.

Ar verta rinktis didelę sąstatą ar mažą?

Čia yra klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo. Didelės sąstatos (tų didelių vilkikų) dažnai būna brangiau, jei turite tik kelis daiktus, bet ten giliau pasislepia jūsų baldai nuo smulkių įbrėžimų. Mažos sąstatos („pikapai“ su priekaba) yra greitesnės ir gali paimti daiktą tiesiai iš namų (angliškai „dedicated“), tačiau jei ten jau stovi kieno nors sofa, gali būti, kad jūsų spinta bus užspausta į kampą ir gali nukristi. Pasitikėkite savo intuicija, kiek daiktų turite.

Kaip supakuoti baldus, kad nesužtumėtum?

Nebūkite didelis. Nėra ten jokių stebuklų – jei ne uždėsite storos putų plėvelės (bubble wrap) ant kampų, jie atkeliaus sulaužyti. Nereikia sutaupyti ant pakavimo medžiagos. Pats mažiausias smūgis per kelias šimtus kilometrų gali palikti įbrėžimą ant lakšto. Jei baldai yra brangūs, geriau juos išvis išardyti, nors vairuotojai dažnai nusibodo su tuo meluoti, kad „viskas įeis“, nors aišku, kad neįeis.

O jeigu aš turiu tik vieną kėdę? Ar verta?

Veltui niekas nevažiuos, tai aišku. Bet yra tokių firmų, kurios renka konsolidacines siuntas (shared loads). Saugus transportavimas baldų iš Anglijos tokiu atveju gali trukti ilgiau, nes laukia, kol užpildys visą sunkvežimį, bet kaina bus mažesnė. Vienintelis dalykas, kurio bijau – tas, kad jūsų kėdė gali būti užmesta po kokia nors šaltkalvio dėže, jei ji nebus atokiau atskirta. Užtikrinkite, kad ji būtų aiškiai pažymėta.

Ar reikia matuoti baldus prieš skambinant?

Būtina. Aš mačiau situaciją, kai klientas nupirko milžinišką vitriną, o gyveno penktame aukšte be lifto Londono centre. Ne tik kad turėjome išardyti tą vitriną ant gatvės (pilna mėšlo), bet ir sumokėti už papildomus vairuotojo valandas. Matuokite viską: plotį, aukštį, ilgį, netgi įlindžius į tuos angliškus koridorių, kurie dažnai būna siauresni už mūsų.

Ar galima pasikrauti pats Angloje ir atvežti į Lietuvą?

Galima, jeigu turite tinkamą transportą ir dokumentus. Bet saugus transportavimas baldų iš Anglijos savo jėgomis yra rizikingas dėl to, kad jūs neesmu profesionalus krovikas. Ir jei susidursite su muitine, o nėra teisingai užpildytos eksporto deklaracijos (EX1), jums gali neleisti išvažiuoti arba priversti grįžti atgal. Nėra ko gižti su jais, jie turi griežtas taisykles.

Kuo skiriasi agentas nuo pervežėjo?

Agentas tiesiog suranda vairuotoją už jums, o pervežėjas tas vairuotojas yra. Agentas gali būti naudingas, jei nesuprantate anglų kalbos arba neturite laiko ieškoti, bet jis užims savo maržą. Pas mane buvo atvejis, kai agentas pažadėjo „saugų“ vežimą, o pasirodė, kad atsiuntė kokį čeką su pusgriuvusia priekaba. Geriau kalbėti tiesiogiai su tuo, kas vairuoja.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Nors „sąskaitą“ už draudimą dažnai įdeda į kainą, patikrinkite, ar jis apima ir „krovos/iškrovos“ momentus. Daugelis firmų sako, kad turi draudimą, bet jis galioja tik tada, kai daiktai jau uždaryti sunkvežimyje. Jei vairuotojas iškrenta laiptais su jūsų sofa ir ją laužo, dažnai paaiškėja, kad draudimas to nedengia. Baldų transportavimas iš Anglijos be pilno CMR draudimo yra lošimas kazino.

Ką daryti, jei vairuotojas nežino angliškai?

Gali būti juokinga, bet ir baisu. Jei jis negalės susikalbėti su klientu Angloje, kaip jis sužinos, kad reikia važiuoti į „Matalan“ sandėlį, o ne į „Tesco“? Pasirinkite tokius pervežėjus, kurie turi angliškai kalbančius koordinatorius, bent jau telefonu. Nemanau, kad norite lipti į furgoną ir važiuoti vertimu.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“ šūksnys

Ką daryti su muitinės deklaracija dabar?

Po „Brexit“ viskas tapo sunkiau. Jei pervežate naudojamus baldus į Lietuvą, tai dažniausiai netenkite mokesčio (jei galite įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius). Bet reikia pateikti „Transfer of Residence“ dokumentus. Jei to nepadarysite, mokesčiai gali būti dideli. Geriau pasiduoti šią painąją procedūrą profesionalams.

Ar reikia EORI kodas?

Jei esate fizinis asmuis ir vežate savo daiktus, galbūt ne visada, bet jei tai yra komercinis siuntimas (pavyzdžiui, nusipirkote ir parduodate), kodas būtinas. Aš pats kartais užmirštu, ką šitas kodas reiškia (tiek jų yra), be jo sistema tiesiog neleidžia užregistruoti siuntos. Geriau jį susikurti iš anksto, nei stovėti ant sienos ir žiūrėti, kaip eilės didėja.

Kaip deklaruoti vertę?

Nerašykite, kad vitrina, kuri kainavo 2000 svarų, verta 50 svarų. Muitinės tautybininkai (officeriai) nėra kvaili, jie turi „Google“ ir žino, kiek kainuoja „John Lewis“ baldai. Jei pagausite melavimą, gali būti bauda. Rašykite realų kainą, net jei dėl to reikės sumokėti PVM. Nėra ko gižti su jais.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra?

Kai kas klaidingai manuo, kad tai 5 minutes. Jei viskas tvarkoje (perfeitas), tai gali būti ir greita, bet jei trūksta vieno kvito arba priklauso papildoma patikra, gali tekti laukti kelias dienas arba net savaitę. Yra tokia vieta „Dover“, kur užeiti trunka valandą, o išėjimą – pusės dienos. Tai realybė.

Ar gali atsitikti, kad baldus uždaro sandėlyje?

Taip, tai mano didžiausias košmaras. Jei dokumentai neteisingi, gaminiai (t. y. jūsų baldai) gali būti „palaiminti“ (laikinai uždaryti) muitinės sandėlyje tol, kol nepateiksite teisingų popierių. Ten taip pat kaupiasi saugojimo mokesčiai, kurie auga kas valandą. Baldų gabenimas iš Anglijos tampa brangiausiu gyvenime, jei ten užstrigsite.

O jei aš nusipirkau iš „eBay“ ar „Gumtree“?

Tuomet tai yra prekė. Reikės mokėti PVM ir galbūt importo mokesčius, jei vertė viršija 150 eurų (tikslią sumą patikrinkite, nes dažnai keičiasi). Reikės gauti pirkimo kvitą. Jei pirkote iš „Gumtree“ iš kaimyno už 10 svarų, reikia rašti, kad „naudojami asmeniniai daiktai“, kitaip apmokejins kaip prekę.

Ar turiu būti fiziškai pasienyje?

Nebūtinai. Jei naudojate tarpininką, visas dokumentus galima padaryti nuotoliniu būdu. Bet yra rizika, kažkas ne taip sukelia, ir tada reikia skubiai ką nors pataisyti. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės važiuodavo pasienio punktas tiesiog parodyti vairuotojo pažymėjimą, nes sistema sustrigo.

Kas tokios „sanitarijos“ taisyklės?

Nuo pandemijos liko kokių keistų reikalavimų dėl medžiagos apdorojimo, bet dabar tai jau nebe taip aktualu. Vis tik, jei pervežate „užterštus“ daiktus (pavyzdžiui, senus čiužinius su erkių), galite turėti problemų. Geriau užtikrinti, kad baldai yra švarūs, kitaip muitinė jums nepadės (jiems rūpi biologinė sauga).

Kelionės eiga: realus gyvenimas kelyje

Kiek laiko trunka atvykti?

Trumpai: 2–3 dienos. Ilgai: jei „Eurotunnel“ (tunelis) atidėlioja važiavimą dėl vėjo arba avarijos, gali užtrukti ir penkias dienas. Nereikėtųtikėti, kad išryt važiuoja ir vakare jau jaučia gėrimą Vilniuje. Vairuotojai turi poilsio laikus, kurie yra griežtai reglamentuojomi. Negali jie važiuoti 24 valandas iš eilės, nors kai kurie bandytų.

Ar geriau važiuoti tuneliu ar keltu?

Tunelis („Eurotunnel“) yra greitesnis – 35 minutės ir esi Prancūzijoje. Keltas (pvz., „Dover-Calais“) trunka apie 1.5–2 valandas, bet yra pigesnias, o vairuotojai gali pailsėti, valgyti nemokamai. Saugus transportavimas baldų iš Anglijos per keltą gali būti šiek tiek rizikingesnis, jei jūra yra audringa – furgonas gali švuokštis ir baldai gali nukristi, jei blogai užsegta.

Kaip vairuotojas randa mano adresą?

Dabar visi naudoja „Google Maps“ arba „Waze“, bet Anglijoje kaimiškose vietose (pvz., „Cornwall“ arba „Wales“) signalas dingsta. Būtinai pasidarykite nuotrauką, kaip atrodo jūsų namai arba kaip privažiuoti. Vieną kartą vairuotojas rašė man, kad stovi uždarytose vartuose 2 valandas, nes nebuvo telefono ryšio, o klientas miegojo.

Ar jie sustoja poilsio?

Turi sustoti. Tai įstatymas. Jie sustoja specialiuose stovyklavietėse, kurias mes vadiname „poilsio aikštelėmis“. Kartais ten gali būti ne saugu (vyksta vagysčių), todėl patikrinkite, ar jūsų vairuotojas sėdi saugioje vietoje. Yra tokios vietos kaip „Moto“ arba „Welcome Break“, kurios yra saugesnės, bet brangesnės.

O jei pasidaužia sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus. Tada turi laukti kitos priekabos. Transportavimas baldų iš Anglijos gali sustoti. Dažnai reikia perkrauti daiktus į kitą furgoną, o tai yra momentas, kai dažniausiai daužomi baldai. Būkite pasiruošę, kad tokia situacija gali atsitikti, nors tikimės, kad ne.

Ar galiu sekti savo siuntą?

Geros firmos duoda „tracking“ numerį. Jei jo nėra, tai ženklas, kad jie veža kaip nori. Paprastai sistemose matote, kur furgonas yra, bet ne visada tiksliai, nes signalas gali būti netikslus. Bet bent jau žinosite, ar jis jau Kiršoje ar dar tik Belgijoje.

Kas daroma, jei užstrigsa ant sienos?

Ten būna didelės eilės. Vairuotojai gali praleisti valandas stovėdami. Kartais reikia pasimokyti kantrybės. Negalima jų tardyti kas valandą, kiek jų atvyks. Jie patys nori baigti darbą ir grįžti namo. Pasienio kontrolė dabar yra daug griežtesnė nei buvo anksčiau.

Pristatymas ir galutinis rezultatas

Ar jie iškrauna baldus į namus?

Tai priklauso nuo sutarties. Paprastai „iki durų“ („curbside“) reiškia, jie išmeta ant šaligatvio. Jei norite, kad nuneštų į antrą aukštą, tai kainuoja papildomai. Nemažai klientų nusivilia, kai pamato, kaip jų 200 kilogramų sofa stovi gatvėje, o vairuotojas žiūri į laikrodį.

Ką daryti su pakavimo medžiaga?

Jūsų problema. Vairuotojai neneša šiukšlių. Nors kai kurie gali su sutartu palikti tas dėžes. Jei neatsižadėsite jų patys, turėsite vežti į savo konteinerį. Putų plėvelės daugiau nei prisotina aplinką, taigi geriau jas susiskaičiuoti.

O jei randu sužeidimą pristatymo metu?

Skubiai užfiksuokite nuotrauką su vairuotojo fone (jei jis sutinka). Jei ne, rašykite įmonės vadovui per 24 valandas. Jei paliksite vėliau, jie galės sakyti, kad tai jūs susilaužėte patys. Nekantraukite.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Lietuvoje nėra įprasta, bet Anglijoje tai labiau paplitę. Jei vairuotojas padėjo išnešti sunkų daiktą arba buvo mandagus, 10–20 svarų arba eurų (jei jis priima) tikrai pagerins nuotaiką. Nėra privaloma, bet žmoniška.

Kas nutinka, jei nieko namie nėra?

Tuomet vairuotojas turi problemą. Jis negali palikti siuntos gatvėje. Jis gali važiuoti į artimiausią sandėlį (taip vadinamas „depot“), ten jums pridės saugojimo mokesčius. Geriau būti namie arba paduoti raktus kaimynui.

Ar galiu atiduoti raktus pašto dėžutėje?

Niekada. Niekada nedarykite to. Kažkas gali juos pavogti. Vairuotojai neturi laiko ir noro ieškoti jūsų raktų kažkur po kilimu. Geriau pasirūpinkite, kad kas nors atiduotų ranka.

Ką daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai?

Kalbėkite angliškai arba rusiškai, jei jis iš Rytų. Dažniausiai jiems pakanka rodyklių. Sutarkite iš anksto, koks bus kontaktinis kalbos būdas. Būna, kad ir „punktai“ ir gestai padeda susikalbėti apie tai, kur dėti sofą.

Ar turiu pasirašyti kažkokius dokumentus?

Taip, pristatymo metu duodamas „CMR“ kvitas arba pristatymo lapas. Pasitikrinkite, ar ten parašyta, kad „vizualiai nenužalota“. Jei matote įbrėžimą, nepasirašykite, kad viskas gerai. Pasirašykite „su pastabomis“ ir aprašykite defektą.

Problemų sprendimas ir patarimai

Ką daryti, jei įmonė neatsiliepia?

Rašykite į „Consumer Protection“ arba teismą. Bet pirmiausia sušaukite visą dokumentų rinkinį – sutartis, pavedimus, žinutes. Be rašytinių įrodymų teismas nieko nedarys. Yra firmų, kurios tiesiog ignoruoja skambučius po to, kai pasidaro riziku.

Ar greičiau vežti iš Škotijos ar iš Londono?

Iš Londono daugiau traukos ir eismo, bet daugiau maršrutų. Iš Škotijos gali būti ilgiau, nes reikia važiuoti per visą Angliją. Saugus transportavimas baldų iš Anglijos iš šiaurės gali kainuoti brangiau dėl didesnio atstumo, bet kartais ten mažiau įtampos vairuotojams.

O jei aš persikraustau visiškai?

Tai kita lyga. Reikia daryti išsamią inventorizaciją. Geriau pasamdyti firmą, kuri specializuojasi „Removals“ (persikraustymuose), o ne paprastu krovinių vežime. Jie turi specialias dėžes knygoms, drabužiams ir t.t.

Ar galima vežti plonas plokštes (pvz., vitrinos)?

Labai pavojinga. Tokios plokštės dažnai lūžta nuo vibracijos. Turi būti supakuotos į specialų rėmą (crate). Netaisyklingai pakavus, atkeliaus stačiakampių stiklų rinkinys.

Ką daryti su buitine technika?

Reikia išleisti vandenį (iš skalbyklės) ir užfiksuoti būgną. Jei ne, ji gali užlikti. Šaldytuvus reikia išjungti iš anksto, kad išdžiūtų, kitaip bus pelėsis ir bjaurus kvapas.

Ar galima vežti augalus?

Galiu pasakyti tiek: dažniausiai nebus problema, jei tai nėra saugomos rūšys. Bet jei uosto inspektorius pamatys žemę šaknyse, gali uždrausti. Geriau nuplauti šaknis ir supakuoti į dėžę.

Ar verta pirkti draudimą atskirai?

Jei įmonės draudimas atrodo įtartai mažas, taip. Galite pasidaryti „Cargo insurance“ pas savo draudimo brokerį. Tai kainuos, bet bus ramybė. Ypatingai brangiems daiktams (menas, antikvariatas) tai būtina.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Ji kalba tik apie kainą. Ji neatsako į telefonus. Ji neturi svetainės, tik „Facebook“ puslapį, sukurtą prieš savaitę. Jei jūsų klausymas apie draudimą sukelia tylą arba „ai, viskas tvarkoje, nebijokite“ – bėkite.

Ar reikia mokėti užsisakant?

Dabar dažnai imama depozitas – 10–30 proc. Jei jie prašo mokėti 100% iš anksto per „PayPal“ į asmeninę sąskaitą – tai apgavystė. Niekada taip nedarykite. Mokėkite tik pavedimu į įmonės sąskaitą.

O jei aš pats važiuoju susirinkti?

Nors čia straipsnis apie paslaugas, paminėsiu. Nepamirškite „Green Card“ draudimo transportui. Be jo neįleis į EU teritoriją. Išsivežite daiktą – nebegalite grįžti tuos pačius patvarkai.

Ką daryti su pižamomis ir krumpliais? (Nukrypimas)

Žinau, žinau, ne apie tai kalbėjome. Bet žmonės bando vežti maisto produktus. Muitinė to nemėgsta. Kai kas bando vežti alkoholį virš ribos. Geriau to nedaroti, jei nesinorite prarasti vairuotojo licencijos.

Kodėl kartai vairuotojai būna pikti?

Jie pavargę. Jie stovėjo eilėje 6 valandas. Jie neturi miego. Nekreipkite dėmesio į toną, jei darbas atliktas gerai. Jų darbas yra vienas sunkiausių – jie gyvena furgone savaitėmis.

Ar saugu vežti per žiemą?

Žiemą yra daugiau avarijų. Užšąla keliai. Saugus transportavimas baldų iš Anglijos žiemą reikalauja, kad vairuotojas turėtų grandines (žinoma, sunkvežimiui jos ne visada būtinos, bet reikia žinoti maršrutą). Pasirūpinkite, kad įmonė turi „Winter tires“ politiką.

Galutinis patarimas – kas svarbiausia?

Nesileiskite į spaudimą. Jei jie verčia mokėti dabar arba „prarasite vietą“, tai pardavimo triukas. Geriau palaukti savaitę ir rasti patikimesnę įmonę, nei gailėtis sulaužytų baldų. Pasitikėjimas yra viskas.

Išvada

Trumpai tariant, saugus transportavimas baldų iš Anglijos neįmanomas be detalaus pasiruošimo ir šaltos galvos. Nenaudokite pigiausių variantų, kai kalba eina apie jūsų namų turinį, nes taip sutaupysite tik iki to momento, kai kažkas sutrupės. Rinkitės tuos, kurie tyliai, atsakingai ir nedrįs žadėti permainų, jei negali to padaryti. Patirtis parodė, kad kantrybė ir dėmesys smulkmenoms (draudimas, įpakavimas) išgelbstia daugiau nei viena sofa.