Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Saugus siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos: kas pasikeitė ir kaip neišprotėti nuo dokumentų
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – laikai keičiasi, o logistika vis tiek lieka logistika, tik dokumentų daugėja. Anksčiau užtekdavo padėti dėžę į furgoną ir važiuoti, dabar reikia žinoti, kas yra EORI numeris ir kodės muitinės pareigūnai kartais bando išsiaiškinti net tai, ką nė neaišku kiekvienam. Saugus siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos dabar yra nebe tik apie vairuotojo įgūdžius, bet ir apie tai, ar tavo dokumentai užpildyti teisingai, kad jį nesustabdytų sienoje. Žmonės dažnai klausia, ar viskas taip sudėtinga, tiesą sakant, jeigu žinai keletas triukų, tai viskas vyksta sklandžiai, nors pasitaiko ir keisčiausių situacijų kelyje, apie kurias būtų gera žinoti iš anksto.
Dokumentai ir muitinės reikalavimai (arba kodėl reikia rašyti daugiau negu galvoji)
Kokius dokumentus reikia tur�ti siunčiant dalykus į JK?
Tikrai vienas pagrindinių dalykų yra komercinė paskutinis? Ne, paskutinis... (prašom, komercinė sąskaita-faktūra). Be jos niekur nepraeisi. Be to, būtinas eksporto deklaravimas Lietuvoje ir importo deklaravimas Jungtinėje Karalystėje. Jei siunti kaip asmuo, ne įmonė, gali tekti pildyti specialias formas arba CN22/CN23 etiketes, priklausomai nuo vertės. Be šių popierių vairuotojas gali tiesiog neįleisti krovinių į keltą arba Eurotunelį, tad reikia pasirūpinti iš anksto.
Ar reikia EORI numerį?
Jei esi įmonė, kuri dažnai dirba su prekyba, tai be EORI (Economic Operators Registration and Identification) numerio tikrai neįsivaizduojamas saugus siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos. Asmenims, siunčiantiems dovanas ar asmeninius daiktus, dažniausiai EORI nereikalingas, bet viskas priklauso nuo to, ką ir kaip dažnai siunti. Geriausia pasitikrinti su muitine, nes taisyklės kartais keičiasi nebesuprasdamas ką, o aš galiu klysti dėl smulkių naujienų. Bet įmonėms tai privalomas dalykas.
Kas daryti, jei nesužinojau prekės kodo (HS code)?
Tai tikrai bėda, nes be tinkamo kodo muitinė neleis deklaruoti prekės. Kartais klientai sako tiesiog "drabužiai" arba "žaislai", o to neužtenka. Reikia žinoti tikslių audinių sudėtį arba medžiagą. Galiu pasiūlyti pasikonsultuoti su brokeriu arba bandyti paieškoti internetinėse muitinės duomenų bazėse, bet jei suklysi, gali tekti mokėti baudą arba didesnes muito mokesčius, tad geriau neišgalvoti.
Ar galiu siųsti maistą?
O tai tai, čia yra gana sudėtinga sritis. Kai kuriuos produktus, pavyzdžiui, mėsos ar pieno produktus, iš ES į JK be specialių leidimų nebeįleidžia. Buvo atvejis, kai klientas norėjo atvežti keletą kilogramų rūkytos lašišos šeimai, ir jį sustabdė pasienyje. Tikrai reikia tikrinti, ar tai nėra draudžiamų arba ribotų produktų sąraše, nes saugus siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos maisto atžvilgiu yra ypatingai reglamentuojamas dėl veterinarijos taisyklių.
Kas yra "Origin Certificate" ir ar jis būtinas?
Tai dokumentas, patvirtinantis prekės kilmę. Jei prekės pagamintos Lietuvoje arba ES, tai gali padėti išvengti muito mokesčių JK, jei turi prekybos susitarimą. Bet ne visada reikia, o kartais ir sunku gauti iš gamintojo. Jeigu siunti mažą vertės siuntą, tai nereikės, o jei didelį partiją krovinį, tai tikrai verta pasidomėti, nes tai gali sutaupyti nemažai pinigų gavėjui.
Ką daryti, jei dokumentuose įrašiau neteisingą gavėjo adresą?
Tai ganėtinai dažna problema. Jei klaida pastebima prieš išvykstant, viskas tvarkoma greitai. Jei krovinys jau važiuoja, gali tekti keisti adresą jau vietoje arba grąžinti atgal. Tai kainuoja pinigus ir laiką, todėl patikrinkite duomenis du kartus. Kartais vairuotojai gali paskambinti gavėjui ir pasiaiškinti, bet jei adresas visiškai neteisingas, siunta gali užstrigti sandėlyje Londone arba Birmingeme.
Ar reikia mokėti PVM importuojant į JK?
Taip, daugeliu atvejų taip. Importuojant prekes į Jungtinę Karalystę, tenka mokėti PVM (VAT), nebent siuntos vertė yra labai maža (mažiau nei 135 svarų sterlingų, tada gali būti kitokia tvarka, bet čia reikia tikrinti dabartines taisykles, nes aš ne visada žinau, ką jie ten pakeitė šią savaitę). PVM paprastai moka gavėjas JK, kai deklaruoja importą, arba per kurjerį, jei naudojamas paprastas pristatymas.
Kaip deklaruoti naudotas prekes?
Naudotos prekes taip pat reikia deklaruoti, o jų vertę nurodyti ne kaip naujų, o kaip rinkos vertę (t. y. kiek jos kainuotų parduodant naudotomis). Negalima rašyti, kad senas stalas kainuoja tiek, kiek pirkai parduotuvėje prieš 10 metų. Muitinė turi būdų patikrinti ir gali sumesti vertę iki 1 euro, jei jiems atrodys per didelė.
Ar galiu siųsti vaistus be recepto?
Čia tikrai reikia būti atsargiam. Kai kurie vaistai be recepto leidžiami, bet tik tam tikr kiekyje ir asmeniniam naudojimui. Jei siunti dideles dėžes paracetamolio, tai gal bus įtariama prekyba. Geriausia turėti gydytojo išrašą arba kvitą, kad tai tikrai tau reikalingi vaistai, o ne verslas. Saugus siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos turi būti teisėtas, kitaip gali tekti paaiškinti su policija.
Kas vyksta, jei muitinė pasirinks siuntą patikrinimui?
Tai vadinama "random check". Siunta sustojoma, atidaroma, tikrinama, kas viduje. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dažniausiai nieko blogo neįvyksta, tik pasitvarko dokumentai, bet laikas prarandamas. Tokiu atveju mes pranešame klientui, kad yra delsimas, ir stengiamės išspręsti kuo greičiau, nors įtampą keliantis klientas visada supyksta.
Ar galima atsiųsti siuntą atgal nemokamai, jei gavėjas jos nepriima?
Nemokamai tikrai ne. Jei gavėjas atsisako priimti siuntą arba neatsiranda, ji grąžinama atsiuntėjui, bet turi sumokėti už grąžinimo pervežimą ir sandėliavimą. Buvo atvejis, kai vienas vaikinas siuntė telefoną pardavimui, pirkėjas neatsirado, ir telefonas kelias savaites gulėjo sandėlyje, kol sukėlė didelių sąskaitų. Geriau iš anksto suderinti su gavėju.
Kuo skiriasi eksporto deklaracija nuo importo?
Eksporto deklaracija pildoma Lietuvoje, kai krovinys išvyksta iš šalies, o importo – JK, kai atvyksta. Tai dvi skirtingos procedūros, nors susijusios. Mes, kaip tarpininkai, dažniausiai darome eksportą, o importą dažnai atlieka JK brokeris arba kurjerių kompanija vietoje. Svarbu, kad abu būtų padaryti, kitaip krovinys bus "užstrigęs" ore.
Kainos, laikai ir realybė (ne tas, kas reklamuojama)
Kiek laiko užtrunka siunta atvykti į JK?
Standartiškai tai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų, jei viskas vyksta sklandžiai. Jei važiuojame dalinėmis siuntomis (part load), tai gali užtrukti ilgiau, kol surinksime pilną furgoną. Kartais pasitaiko, kad vairuotojas užstringa Kalais uoste dėl migracijos patikrinimų arba techninių problemų, tada terminas pasislenka. Saugus siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos yra greitas, tik jei orai ir biurokratija leidžia.
Nuo ko priklauso kaina?
Kainą lemia krovinio svoris, tūris, atstumas ir kuro kainos. Taip pat įeina muitinės išlaidos ir mokesčiai. Jei siunta yra labai didelė arba neįprasta (pvz., labai ilga), kaina gali būti didesnė. Dar taip pat veikia sezono pokyčiai – prieš Kalėdas kainos šoką, kaip ir visur. Geriausia paskambinti ir paklausti konkretaus pasiūlymo, o ne tikėtis kainos iš lentos.
Ar brangiau siųsti į Škotiją nei į Londoną?
Šiek tiek gali brangiau, jei tenka važiuoti toliau į šiaurę, tačiau dauguma maršrutų ir taip eina per visą šalį. Skirtumas gali būti nedidelis, bet jei reikia vežti į labiau atokias vietas, kaip Hbridas salose, tai tenka skaičiuoti keltą ir papildomus valandas. Taigi, Londonas dažnai pigesnis dėl didesnio krovinio srauto, bet ne visada.
Kas yra "Fuel surcharge"?
Tai kuro priedlaida, kai kuro kainos šokinėja aukštyn. Daugelis pervežėjų ją taiko, kad padengtų išlaidas, kai benzinas pabrango. Ankščiau to nebuvo, o dabar tai norma. Kai kurioms įmonėms ji keičiasi kas savaitę, todėl gali būti, kad šiandien kaina viena, o kitą savaitę – kita, dėl to vienintelio dalyko.
Galima susiderėti dėl kainos?
Jeigu siunti didelį kiekį daiktų arba reguliariai, taip, visada galima kalbėtis apie nuolaidas. Vienkartinėms siuntoms kaina dažniausiai fiksuota. Bet niekas nedraudžia paklausti, ar yra galimybė paskirsti siuntą ir taip sutaupyti. Mes stengiamės būti lankstūs, ypač jei klientas su mumis dirba jau ne pirmą kartą.
Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų kompanijų?
Vienos kompanijos siūlo "viskas įskaičiuota", kitos imasi mokesčių už kiekvieną žingsnį atskirai. Kartais pigi kaina reiškia, kad siunta važiuos tris savaites sandėlyje, kol surinks partnerių. Kita vertus, brangi kaina gali garantuoti greitą pristatymą ir didesnį atsakomybės lygį. Svarbu ne tik pasižiūrėti į skaičius, bet ir skaityti smulkmenas.
Ar atsiskaitymas galimas tik pavedimu?
Dažniausiai taip, įmonėms sutinka ir sąskaitą-faktūrą išrašyti su atidėjimu, jei sutarta. Fiziškiems asmenims dažnai reikia sumokėti iš anksto pavedimu arba grynaisiais, jei atvykstate pas mus į biurą (nors šiandien retas kas naudoja grynus). Dirbame ir su Payera, ir tiesiogiai.
Kas daro, jei siunta pavėluoja?
Jei dėl mūsų kaltės, mes stengiamės kompensuoti bent jau dalį išlaidų arba pranešti iš anksto. Jei pavėluoja dėl muitinės, tai čia jau ne nuo mūsų priklauso, bet visada padedame išspręst problemą. klientams labai nepatinka laukti, todėl stengiamės būti tiesūs ir nesakyti "bus rytoj", jei tikrai nežinome.
Ar galima siųsti paštu pigiau?
Galima, bet tada turi atsakingai už tai, kas vyksta. Paštas dažnai neima atsakomybės už brangius daiktus, o muitinės procedūros gali būti sudėtingesnes. Mažoms siuntoms tinka, o kai kalbame apie saugų siuntų pristatymą į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos, geriau pasirinkti patikimą kurjerį arba logistikos partnerį, kuris seka krovinius.
Pakavimas ir techninės pusės (kaip nepadaugyti streso)
Kaip teisingai supakuoti baldus?
Baldai turi būti iškarti, o ne tik supilti į dėžę. Reikia naudoti burbulių plėvelę, kampų apsaugas ir stiprią juostą. Vienas klientas bandė siųsti vitriną be išardymo – tiesiog apvyniojo antklode. Natūraliai, ji atvyko sušlifuota. Geriau leisti pinigus geram pakavimui nei vėliau verkti dėl nugarės suirusio stalo.
Ar reikia pažymėti dėžes?
Taip, būtinai. Kiekviena dėžė turi turėti numerį ir gavėjo adresą. Dar geriau, jei bus sąrašas, kas yra kurioje dėžėje. Tai labai palengvina suradimą, jei viena dėžė dingsta arba atsiskiria nuo likusio krovinių. Be to, vairuotojai gerbia tokius siuntėjus, kurie supranta, ką daro.
Kokios taisyklės dėl pavojingų krovinių?
Degiosios medžiagos, aerozoliai, chemija – tai visi pavojingi kroviniai. Jų negalima tiesiog įmesti į bendrą furgoną. Reikia specialios dokumentacijos (MSDS) ir leidimų. Jei bandysi paslėpti balioną su dažais tarp drabužių, ir tai atsitiks incidentas, atsakomybė bus didelė. Geriau iš karto pasakyti tiesą.
Ką daryti, jei daiktas nestovi stačiai?
Jei daiktas nestabili, reikia jį prifixuoti, t. y. pririšti prie paletės arba dėžės viduje. Vairuotojai gali staigiai stabdyti, ir tvisk – daiktas apvirsta, sudaužo kitus. Naudokime putų (poreplės) užpildus tarpus, tai užtikrina saugumą. Tai nebrangu, bet taupo nervus.
Ar galima siųsti transporto priemones?
Motociklus, keturračius galima, bet tai jau kita kategorija. Reikia ištuštinti bakus (palikti labai mažai kuro), kad nebuvo degiosios medžiagos pavojus, ir užtvirtinti ant specialios platformos. Dokumentai taip pat skiriasi, ten reikia važiuoklės numerio ir kitokių dalykų. Ne kiekvienas pervežėjas sutys ims tokį darbą.
Kaip apskaičiuoti tūrį (CBM)?
Tūris skaičiuojamas dauginant ilgį, plotį ir aukštį metrais. Jei daiktai nėra stačiakampiai, ima didžiausius matmenis. Pavyzdžiui, jei turi sofos, kurios ilgis 2m, o aukštis 1m, tūris bus 2 CBM, net jei ji storečių. Tai būtina, kad žinotume, kiek vietos ji užims furgone.
Ką daryti, jei netelpu į standartinę paletę?
Jeigu daiktas didelis, jis vežamas kaip "atskira krovinio dalis" (LCL arba FTL, priklausomai nuo dydžio). Tiesiog pranešk mums matmenis, mes surasime būdą, kaip ją pristatyti. Kartais reikia specialios technikos pakrovimui, tai taip pat įeina į kainą.
Ar reikia drausti siuntą?
Labai rekomenduojama, ypač jei vertinga. Standartinis draudimas dažnai dengia tik 10 EUR už kg, kas gali nepakakti elektronikai ar brangiam baldui. Galima pasirinkti "visos rizikos" draudimą. Už keletą eurų sutaupysi nemažai nervų, jei kas nors atsitiks kelyje.
Kokios problemos kyla su paletėmis?
Blogiausia, kai klientas duoda seną, suirusią paletę. Ji gali tiesiog užlūžti keltuose, o tai bėda. Reikia naudoti standartines (EUR paletės), gerą būklę. Jei neturi savo, galima išsinuomoti pas mus, tai nėra brangu.
Bėdos, sprendimai ir realios situacijos (iš gyvenimo)
Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?
Tai gyvenimas. Vieną kartą mūsų vairuotojas sugedo Vokietijoje, ir teko organizuoti pervežimą į kitą furgoną. Dėl to siunta pavėlavo dviem dienoms. Mes viską apmokėjome, pranešėme klientui, bet streso tuo metu buvo daug. Tokių dalykų išvengti visiškai neįmanoma, net jei turiš naujausią furgoną.
Ar dažnai dingsta siuntos?
Sėkmė, labai retai. Logistika šiandena yra tikslus procesas su GPS sekimu. Bet pasitaiko atvejų, kai siunta nukelia į neteisingą sandėlį (pavyzdžiui, vietoj Mančesterio nukeliao į Londoną dėl klaidos etiketėje). Tada tenka ieškoti ir pervežti. Tai laiko reikalauja, bet paprastai randama.
Kas daryti, jei gavėjas skundžiasi, kad daiktas sulūžo?
Reikia nuotraukų. Jei vairuotojas iškrovė ir gavėjas pasirašė dokumentus be pastabų, o vėliau parašė, kad sulūžo – tai sunku įrodyti. Todėl visada prašome patikrinti, kol vairuotojas dar vietoje yra. Jei matyti žalą – rašom pastabą į kurjerio lapą. Tada draudimas veikia.
Ar galima keisti maršrutą siuntant?
Jei siunta jau kelyje, tai sunku ir brangu. Reikia sustabdyti furgoną, iškrauti, pakrauti į kitą... Geriau iš anksto numatyti galutinis adresą. Kartais klientai pasako "atvežk į vieną vietą, o po valandos jau nurodo kitą". Tai neveikia taip greitai logistikoje.
Kaip elgtis su nelaimingu atsitikimu (avarija)?
Avarijos retos, bet įvyksta. Tada nedelsiant kviečiame draudimo įmonę, darome nuotraukas, rašome protokolus. Svarbiausia nieko nepaliesti vietoje iki patikrinimo. Vienas kartą klientas bandė ištraukti daiktus sulūžusioje mašinoje ir sugadino įrodymus. Draudimas atsisakė mokėti. Būk kantrus.
Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti į JK?
Dėl "Brexit" buvo tokia banga, kai mažos lietuviškos firmos nustojo vežti, nes buvo per daug problemų su dokumentais. Dabar daugelis sugrįžo, bet kai kurie vis dar nori vengti to vargo. Todėl rasti patikimą partnerį, kuris supranta specifiką, yra pusė sėkmės.
Ar saugu siųsti brangius daiktus?
Taip, jeigu visa užpildyta teisingai ir pasirinktas draudimas. Saugus siuntų pristatymas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos yra mūsų kasdienybė, ir mūsų užduotis – užtikrinti, kad jis pasiektų tikslą. Tiesą sakant, didesnė rizika yra ne vagystės (sėslumai furgonuose geri), o o nežmoniškas pakavimas.
Kas daryti, jei nebeturiuTracking numerio?
Geriausiai susisiekti su mumis telefonu arba el. paštu. Pagal gavėjo duomenis galime surasti kurjerį arba furgoną. Kartais sistemos užstringa ir duomenys neatnaujinamos realiu laiku, bet žmogus visada padės. Tikrai nereikia panikuoti.
Ar galima atšaukti siuntą jau išvykus?
Galima, bet tada mokesčiai nebus grąžinami, nes darbas jau atliktas. Krovinys reikia grąžinti atgal, tai kainuoja. Geriau galvoti iš anksto, ar tikrai norite siųsti tą dėžę su seniais žurnalais, kurios kainuos grąžinti daugiau negu patys žurnalai.
Ar reikia gavėjo telefono numerio?
Absoliučiai būtina. Be to niekur neprieisi. Vairuotojas negali laukti valandą prie namų, jei nieko neatsiliepia. Anglijoje daug kur yra "Restricted access" zonų, kur reikia pranešti iš anksto, be telefono neįmanoma. Užrašykite tikslų numerį.
Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro klientai?
Dažniausiai blogai rašo adresus (nepažymi indekso arba gatvės), nenurodo prekių kodų, arba bando apgauti muitinę nurodydami mažesnę vertę. Tai vis sukelia delsimus. Būkite sąžiningi ir tikslūs, tai greičiau ir pigiau.
Ar tikrai reikia 20 metų patirties, kad suprastum šią sritį?
Gal ir ne 20, bet sužinoti visų niuansų, pvz., kokie reikalavimai yra transportuojant išorinius baterijas arba kaip elgtis su JK importu po Brexit, trunka ilgiau. Todėl aš visada sakau – geriau klausti specialisto ir gauti atsakymą "nežinau, tikrinsiu", nei suklysti savarankiškai.
Išvada
Viskas apie saugų siuntų pristatymą į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos atrodo sudėtinga tik tada, kai bandai tai daryti pirmą kartą be pagalbos. Tarkime tiesiškai – dokumentų yra daug, taisyklės keičiasi, o kelias ilgas, bet su gerais partneriais viskas įmanoma. Nereikia bijoti klausti ir derėtis, o svarbiausia – nebandyti išvengti muitinės, nes tai visada baigiasi brangiau. Gerai suplanuotas siuntimas sutaupo ne tik pinigus, bet ir nervus, tad verta skirti laiko paruošimui.