Saugus persikraustymas iš Anglijos su atsakingu planavimu: kas iš tikrųjų laukia jūsų krovinio

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kad kryptis „Anglija–Lietuva“ visada buvo ta pati pačių didžiausių šurmulio ir emocijų vieta. Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, visa tai tapo dar sudėtingiau, brangiau ir reikalauja daugiau kantrybės, nors daugelis klientų vis dar gyvena 2020-ųjų iliuzijose. Saugus persikraustymas iš Anglijos su atsakingu planavimu nėra tiesiog tai, ką galite užsisakyti paspaudę mygtuką internete, tai yra sudėtingas procesas, kurį reikia pradėti galvoti ne prieš savaitę, o geriau prieš mėnesį ar du. Dažnai žmonės man klausia, kodėl taip ilgai, o aš vis atsakau – nes muitinė, keliai ir vairuotojai nemėgsta staigmenų. Žemiau išdėstysiu tai, ką paprastai pasakau telefonu, kai klientas jau susiruošęs verksti dėl užstrigusio krovinio Doveriuje.

Dokumentai ir Britanijos muitinės painiava

Ar iš viso reikalingi kokius nors dokumentai išvežiant daiktus iš JK po „Brexit“?

Absoliučiai taip, be jų niekur neišvažiuosite. Nereikia manyti, kad jeigu turite lietuvišką pasą, tai muitininkas leis jus praeiti vos nusėdus į sunkvežimį. Jums būtinai reikia užpildyti transfer of residence (ToR) formą – tai tokia leidimo tipo bylą, kurioje nurodate, kad išsikraustote iš Anglijos gyventi į kitą šalį neilgai laikui (dažniausiai reikia įrodyti, kad ten gyvenote ne mažiau 12 mėnesių). Be šio dokumento, jūsų baldus gali apmokestinti PVM ir muitais, o tada kaina išaugs dvigubai, tai garantuoju. Geriausia tai padaryti iš karto, kai tik sužinojat datą, nes anglikai su tais popieriais elgiasi lėtai.

Kas tas ToR numeris ir kodėl visi jo klauso?

Tai toks unikalus kodas, kurį jums išduoda HMRC (jų mokesčių inspekcija), kai patvirtina jūsų paraišką. Be šio numerio vairuotojas negalės užpildyti eksporto deklaracijos išėjimo iš šalies taške, o be to nebus užbaigta T1 transitinė procedūra. Vieni klientai šią procedūrą praleidžia ir tada stovi sienoje po kelias dienas, kol aiškinasi. Įrašykite šį numerį visur – kurjeriui, brookeriui, vairuotojui (net jei šis užmirštąs), kad nereiktų ieškoti telefono naktį, kai jau visi miega.

Kas dėl T1 dokumento – jis man reikalingas ar tai firmos rūpestis?

Techniniu požiūriu T1 dokumentą (tai toks tarptautinio pervežimo muitinės deklaracija) dažniausiai užpildo ir tvarko pervežėjo arba jo brokerio įmonė, bet jūs turite suteikti duomenis. Jei jūsų krovinys važiuoja ne pilnu keliu (t.y. kombinuotu reisu su kitų klientų daiktais), T1 yra būtinas, kad neiškristumėte iš bendros muitinės galvos. Vieną kartą mačiau situaciją, kai brokeris užmiršo padaryti galutinį išregistravimą Lietuvoje, ir klientas negalėjo gauti savo daiktų savaitę laiko. Nors daugiausia kalba eina apie atsakingą planavimą, čia viskas priklauso nuo to, kiek kvalifikuotas tavo brokeris.

Ar galima išvežti transporto priemonę be papildomų mokesčių?

Tai vienas populiariausių klausimų. Taip, galima, jei ji yra buvusi jūsų nuosavybėje ir naudota Anglijoje ne mažiau 6 mėnesių prieš išvykdymą. Jei nusipirkote mašiną prieš savaitę ir bandote įvežti kaip asmeninį daiktą – susidursite su problemomis ir mokesčiais. Muitinė labai tikrina šią 6 mėnesių taisyklę, todėl turite būti pasiruošę paisyti dokumentus (draudimo polisą, pirkimo-savinimo sutartį). Viskas turi atrodyti nuoširdžiai, kitaip jūsų saugus persikraustymas iš Anglijos su atsakingu planavimu gains viršti į mokesčių mokėjimo maratoną.

Ką daryti, jeigu neturiu ToR, bet reikia važiuoti tuoj pat?

Geriausia nieko nedaryti ir pervažiuoti, o tikrai bandyti išveži daiktus be ToR – tai labai rizikuota. Yra tik viena išeitis – galite mokėti mokesčius (muitą ir PVM), tačiau tai brangu. Tiesa, vėliau galite pateikti pareiškimą dėl mokesčių grąžinimo, bet tai procesas ilgas, varginantis ir be garantijų, kad gausite viską atgal. Nemanau, kad norite švaistyti nervus dėl to, kad nesugebėjote užpildyti vienos formos ankščiau. Geriau palaukite savaitę-dvi ir susitvarkykite su dokumentais.

Ar reikia inventorizacinio sąrašo, ar galiu tiesiog parašyti „baldai“?

Negalima. Muitinė reikalauja detalaus sąrašo, kur nurodyta kas yra kas (pvz., „sofa“ ar „miegamojo komplektas“), medžiaga, iš kurios pagaminta, ir, svarbiausia, apytikrė vertė. Jei rašote tiesiog „daiktai 500 kg“, tai neduoda jokių užtikrinimų, kad viduje nėra prekių, skirtų prekybai. Esu matęs, kaip muitininkai prašo atidaryti sunkvežimį tik todėl, kad sąrašas buvo pernelyg bendras. Pasirašykite viską sąžiningai, tai užtruks valandą, bet sutaupys dienų laiko sienoje.

Ar turiu būti fiziškai pasirašinėjamas ką nors pas muitinę?

Dažniausiai ne, šiandien viskas daroma elektroniniu būdu per brokerius. Tačiau jeigu kyla abejonių dėl krovinio turinio ar dokumentų tikrumo, gali būti paprašyta atvykti asmeniškai. Buvo atvejis, kai klientas neįvedė teisingai VIN kodo automobiliui ir teko važiuoti paaiškinti į muitinės postą. Gerai, kad jis gyveno netoli, kitu atveju galėjo būti įdomi situacija. Taigi, tikrinte duomenis du kartus prieš siunčiant brokeriui.

Kainos ir kaip nenukristi į brangų siuntą

Kodėl vienos firmos keliauja brangiau, kitos pigiau?

Klausimas, į kurį atsakyti beveik neįmanoma taip, kad patiktų visiems. Pigios firmos dažnai renka krovinius (t.y. veką po 5-6 klientus viename sunkvežimyje), o tai reiškia, kad jūsų daiktai gali būti perkraunami iš vieno sunkvežimio į kitą sandėlyje (tai vadinama cross-trade). O brangesnios firmos siūlo dedicated (rezervuotą) reisą – tai yra saugus persikraustymas iš Anglijos su atsakingu planavimu, kai vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų namų į jūsų naujus namus niekur nestabdydamas. Žinoma, kaina skiriasi kaip dangus ir žemė.

Kiek maždaug kainuoja vienas kubinis metras?

Priklauso nuo sezono ir degalų kainos, bet šiuo metu kalbėtume apie 80–120 eurų už kubinį metrą, jei tai dalinis krovinys. Jei imate pilną sunkvežimį (apie 30-33 kubus), tai gali sueiti į 2500–3500 eurų, vėlgi priklausomai nu to, iš kur (Londonas ar kaimo vietovė) ir į kur (Vilnius ar Kaunas). Londono rajonuose dar reikia prisidėti ULEZ ir congestion charge mokesčius, kurie, turiu pripažinti, šiuo metu yra tikrai įkyrūs.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Retai kada įeina į bazinę kainą, nebent tai yra specialus pasiūlymas. Paprastai dėžės, burbuliukai, lipdukas ir kiti dalykai mokami atskirai arba pagal suvartotą kiekį. Nereikia manyti, kad dėžė kainuoja centus – geriausios, dvigubos sienelės dėžės kainuoja brangiai, bet jos ir apsaugo jūsų stiklinius indus nuo sulaužymo. Vieną kartą klientas norėjo taupyti ant dėžių ir padėjo indus į senas, drabužių dėžes iš parduotuvės – galite pasispėlioti, kaip atrodė tos servizės atvykus.

Kas yra „palikimo mokestis“ (waiting charge)?

Tai mokestis, kurį mokate, jeigu vairuotojas atvyksta į adresą, o jūsų nėra, arba butas dar nėra paruoštas iškraunant. Vairuotojo laikas yra pinigai, jeigu jis stovi vietoje valandą ar dvi, tai firmos tai užskaito. Taip pat, jeigu reikia naudotis liftu, o jis yra trumpas ar netinka, gali tekti mokėti už kėlimą rankomis (ir tai ne pigu). Geriau suspėkoti, verčiau paskambinti vairuotojui ir pasakyti, kad vėluoji 10 minučių.

Ar galima gauti nuolaidą, jei pervežiu daug daiktų?

Visada galima derėtis, ypač jeigu pervežate didelį tūrį, pvz., visą namų ūkį su garažu. Tiesiog nedarykite to pačios klaidos, kurią daro dauguma – pradėkite derėtis ne iš karto, o paskaičiavus tikrąjį tūrį. Kartais klientai sako, kad turi „mažai daiktų“, o atvykus paaiškėna, kad užpildyti du garažai. Tokiu atveju nuolaidos nebus, bus tik nusivylimas ir konfliktai dėl papildomos vietos.

Kuo skiriasi kaina jei aš pats pakuojuu? (tokia rašyba klaida)

Jei pats pakuoju, kaina gali būti šiek tiek mažesnė, nes nereikia mokėti už darbo rankas, tačiau draudimas tuomet nebegalioja, jeigu kažkas suyra dėl blogo pakavimo. Firmos dažnai rašo sutartyse, kad neatsakingai užpakuoti daiktai nėra draudžiami. Jei nupakavote televizorių į dėžę be burbuliukų, o jis sužaloja – atsakomybė jūsų. Taip yra su visomis firmomis. Todėl, jei norite taupyti, pakuojuokite knygas, drabužius, bet brangius daiktus palikite profesionalams.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Yra vienas dalykas – mokesčiai už sunkvežimio važiavimą į miesto centrus (Londonas, Birmingamas ir t.t.). Taip pat, jeigu yra blogas privažiavimas prie namų, gali tekti nuomotis mažesnę mašiną su kranu arba ilgėjus. Kartais klientai pamiršta pasakyti, kad gyvena kalnų kaimelyje, kuriuo sunkvežimis neįvažiuoja, tada reikia perkrauti į visą kitą transportą, o tai kainuoja.

Pakavimas – kas padės atlikti saugų persikraustymą iš Anglijos su atsakingu planavimu

Kokias dėžes naudoti geriausia?

Naudokite tik naujas arba labai geros būklės dėžes. Senos, sugedusios dėžės gali nebeišlaikyti svorio, ypač jei jose bus knygos ar įrankiai. Rekomenduoju dvigubos sienelės (double wall) dėžes, jos kainuos šiek tiek daugiau, bet sutaupys nervų. Nenaudokite mažų dėžių dideliems daiktams – taps nepraktiška nešioti. O stiklą ir keramiką reikia rašyti „FRAGILE“ dideliais raidėmis, nors ir taip visi žino, kad stiklas yra trapus.

Kaip supakuoti pianiną ar didelę biuro kėdę?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis turi būti supakuotas į specialią dėžę, uždengtas storu kilimėliu ir pritvirtintas (jį reikia nuimti nuo kojų, jei tai flygelis). Biuro kėdės reikia suvynioti, kad nesuktųsi ratu ir nebraižytų kitų daiktų. Kartais žmonės mano, kad tai tiesiog baldas, bet ne, tai subalansuotas mechanizmas, kuris gali sugesti nuo smūgio. Čia tikrai reikės profesionalų.

Ar galima vežti maisto produktus ir vaistus?

Maisto produktus (nešienai ar batonams), o galiojančius vaistus – įprastai galima, jeigu tai asmeniniam vartojimui ir nekomerciniais kiekiais (t.y., ne visas priekaba su miltais). Tačiau yra apribojimai mėsai ir pienui (dėl ligų). Geriau suvalgyti visus kiaulienos gaminius prieš išvykdami, nes muitinė gali juos konfiskuoti. O vaistus turėkite originaliose pakuotėse su receptais, jei yra stipriosios veiklos.

Kodėl negalima krauti daiktų į plastikines dėžutes?

Plastikinės dėžutės (tos, kurios ant vienos krenta) yra patogios sandėliuose, bet ne pervežiant. Sunkvežimyje vyksta vibracija, ir plastikinės dėžutės gali iššokti iš vietos, o jeigu dar ir nepridarytos (uždarytos) – jų turinys išsibarstys. Kartelės ant jų laikosi prastai. Geriau pasilikti prie standartinių kartoninių, kurias galima uždaryti lipnia juosta.

Ar reikia išimti daiktus iš spintų ir stalčių?

Taip, visada reikia. Jeigu paliksite drabužius spintoje, spinta taps per sunki ir gali atitrūkti nuo pamatų, nešdami ją sugadinsite parketą arba patys spintą. Stalčius reikia išimti arba uždaryti (jeigu jie turi fiksatorius), kad neiššliuštų važiuojant. Vieną kartą matęs, kaip stalčius atsidarė ir iškrito visos servizės – vaizdas buvo liūdnas.

Kaip užfiksuoti daiktų būklę prieš pakavimą?

Padarykite nuotraukas. Nufotografuokite sudužusius kampus, įbrėžimus ant baldų prieš tai, kai juos supakuosite. Jeigu atvykus bus naujų pažeidimų, turėsite įrodymų, kad to nebuvo anksčiau. Be nuotraukų draudimo ieškiniai labai sunkiai sprendžiami – tiesiog žodžiai prieš žodį. Skubėkite daryti nuotraukas, o ne palikite tai rytoj.

Ar saugu vežti augalus?

Augalus vežti į Lietuvą galima, bet tik jeigu jie turi fitosanitarinį pasą (tai toks dokumentas, patvirtinantis, kad augalas nėra užkrėstas kenkėjų). Be jo, muitinė gali sunaikinti augalą. Anglijoje gauti tokį dokumentą galima, bet tai kainuoja ir laiko. Siūlau apleisti didelius krūmus ir nusipirkti naujus Lietuvoje, tai pigiau ir mažiau streso tiek jums, tiek augalui.

Neprognozuojamos situacijos kelyje ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei lėktuvas/Doverio perkėla迟到 (vėluoja)?

Jeigu vėluoja keltas arba yra eilės (kas Doveriuje yra norma, ypač po „Brexit“), pristatymas vėluoja. Niekas negali nieko padaryti su tuo. Vairuotojas praneš, kiek maždaug užtrunka, bet tiksliai niekas nepasakys. Geriau susitaikyti su ta mintimi, kad pristatymas gali pavėluoti diena ar dvi, ypač jeigu yra šventės ar blogas oras. Nereikėtų skambinti brokeriui kiekvieną valandą ir klausti „kur mano daiktai“.

Ar vairuotojas gali atvežti daiktus sekmadienį?

Techniškai gali, bet Lietuvoje sunkvežimiams yra apribojimai (pvz., sekmadieniais negalima važiuoti keliais, esančiais už miestų ribų). Jeigu gyvenate toliau nuo miesto, gali tekti laukti iki pirmadienio ryto. Be to, dauguma vairuotojų nori ilsėtis savaitgaliais, todėl reikia tai suderinti iš anksto. Už papildomą mokėtiną galima viską suorganizuoti, bet tai kainuoja.

Kas jei pas mane netelpa sunkvežimis?

Tai labai dažna problema senuosiuose miesto centro kvartaluose. Jeigu vairuotojas pamato, kad negalės užvažiuoti, jis gali iškrauti artimiausioje vietoje (pavyzdžiui, artimiausioje aikštelėje). Tada jūs turite susirasti pagalbininkus, kurie perneštų daiktus. Planuokite iš anksto – nueikite pažiūrėti, ar gali užvažiuoti 18 metrų sunkvežimis, o jeigu ne, suraskite vietą, kur jis galės stovėti.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų to nedaro dėl draudimo ir tachografo reikalavimų (vairuotojas turi ilsėtis). Tačiau yra ir tokių, kurie leidžia, bet tai reikalauja atskiro susitarimo. Jeigu jums labai reikia, prašykite iš karto, kai užsakote. Aš asmeniškai nelabai rekomenduoju, nes 20 valandų kelionė sunkvežimiu su kroviniu nėra labai komfortiška pramoga.

Kas daryti, jei atvykus trūksta dėžių iškrauti?

Jei pasirašėte, kad reikės 20 dėžių, o jų reikia 30, vairuotojas jų neturės papildomų (ne jis jų gamintojas). Jums teks bėgti į statybines parduotuves ir pirkti brangiau. Geriau pasiimti dėžių su reserve. Nedažnai, bet būna, kad klientas pervertina savo sugebėjimus suskaičiuoti tūrį.

Ar įmanoma sekti kur yra mano krovinys realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Užsakydami klauskite, ar galite gauti nuorodą. Tai padeda susitaikyti su nenumatytais vėlavimais – matote, kad sunkvežimis stovi Frankfurte arba kažkur prie Kauno. Ramėja, kai žinai, kur jis yra, o ne tiesiog laukiate neaiškumoje.

Kas nutinka su daiktais, jei aš negaliu juos priimti tądien?

Jeigu nepadėsite pasiimti dėl savo kaltės (negavote atostogų, užsimojote ir pan.), krovinys gali būti vežtas į sandėlį Lietuvoje. Sandėliavimas mokamas (kai kur po 50 eurų per dieną ir daugiau). Tai brangu pramoga. Todėl planuokite atvykimą tiksliai. Nors mes ir kalbame apie saugų persikraustymą iš Anglijos su atsakingu planavimu, pati didžiausia atsakomybė – būti namuose laiku.

Ar dažnai sulūžsta kažkas kelyje?

Reikia būti sąžiningu – retai, jeigu gerai supakuota. Vairuotojai yra profesionalai, jie žino, kaip vairuoti taip, kad krovinis neišsibarstytų. Dažniausiai problema būna ne kelias, o blogas pakavimas arba netvirtinimas patalpose. Vieną kartą klientas užkabinėjo spintą prie sienos, o ne prie grindų, ji atkrito vairuotojui stabdžiant. Niekas nemirė, bet spinta buvo nepataisoma.

Ką daryti, jei radau pažeidimą atvykus?

Nedelsdami susisiekite su vadybininku. Nufotografuokite pažeidimą ir pakuotę. Jeigu pažeidimas viduje, tai reiškia, kad blogai supakuota (jeigu pakuotė išoriškai gera). Jeigu pakuotė suardyta – kaltė pervežėjo. Nedelskite, nes vėliau bus sunku įrodyti, kad tai ne jūs padariai pati vėliau.

Ar galima pasitikėti visomis firmomis, kurios skelbia internete?

Absoliučiai ne. Yra daug firmų, kurios yra tik tarpininkai ir pasigauna pigias mašinas iš rytų. Jie gali paimti pinigus ir dingti, arba atvežti daiktus sulūžusius. Patikrinkite atsiliepimus (ne tik tuos, kurie yra jų puslapyje, o ir „Google Maps“ ar „Trustpilot“). Ieškokite firmų, kurios turi realų sandėlį, o ne tik virtualų biurą.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Anglijoje tai norma, Lietuvoje – ne taip labai, bet vairuotojai visada vertina gerą požiūrį. Jei vairuotojas padėjo neišnešti į antrą aukštą be kėlimo mechanizmo, arba buvo ypatingai mandagus, galite padėti šiek tiek. Tai nėra privaloma, bet gerina santykius ir, žinote, žmonės dirba geriau, kai juos vertina. (Nebent jis tiesiog padarė savo darbą, tuomet nėra ką).

Ar reikia draudimo, jeigu pervežu tik senus daiktus?

Taip ir ne. Jeigu daiktai verti daugiau nei jus norite juos parduoti, draudimas vertas. Jeigu tai senos sofos, kurias ir taip numatėte išmesti, gali nebūti verta mokėti už papildomą draudimo polisą. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad minimalus draudimas dažnai būna įtrauktas į sutartį, bet jis dengia labai mažą sumą (pvz., 10 eurų už kilogramą). Skaitykite smulkmenas.

Išvada

Viskas, ką čia parašiau, yra gauta iš realaus darbo, ne iš vadovėlių. Rizikuoti ir vežti brangius daiktus be dokumentų arba pasitikėti abejotinais pervežėjais – tai tas patys kaip lošti rulete. Saugus persikraustymas iš Anglijos su atsakingu planavimu galimas tik tada, kai klientas supranta, kad jis pats taip pat yra atsakingas už procesą, o ne tik tas vairuotojas, kuris važiuoja pirmyn. Gerai suderinkite dokumentus, tiksliai pasiskaičiuokite tūrį ir pasiruoškite nenumatytiems vėlavimams – tada atvykimas į naujus namus bus malonus įvykis, o ne košmaras. Sėkmės kelyje ir tikimės, kad jūsų dėžės atvyks saugios.