Saugus perkraustymas su apdrauda tarp JK ir Lietuvos: kas iš tikrųjų slypi po krovinių dangčiu?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į EU, o siena su Lenkija dar tik pradėjo nykti. Per tą laiką mačiau viską – nuo tėvų sūnui perduodamų vieno sofos pagalvės siuntimelių iki pilnų namų perkraustymų iš Londono priemiesčių į Kauną. Žinoma, po „Brexit“ viskas tapo kur kas more komplikuota, ir klausimai apie saugumą bei draudimą kyla dažniau nei bet kada. Sunku suprasti tąs visas taisykles, ypač kai kiekvienas vežėjas sako kažką kito. Čia nesu joks teisininkas, tiesiog žmogus iš lauko, todėl pasakysiu taip, kaip yra iš tikrųjų – be jokių gražių brošiūrų.

Jei svarstote saugų perkraustymą su apdrauda tarp JK ir Lietuvos, turite žinoti, kad pigiausias pasiūlymas retai kada yra geriausias. Dažnai žmonės susiduria su situacija, kur kaina atrodo kaip dovanėlė, o paskui pasirodo, kad jūsų baldai keliauja be jokio apsaugos rato, o vairuotojas net neturi mobiliojo ryšio. Reikia atidžiai žiūrėti ne tik į eurus, bet ir į tai, kas parašyta smulkiu šriftu kontrakte.

Kaip prasideda ir baigiasi tas visas maršrutas

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai gyvenate Anglijoje. Jei pietuose, pavyzdžiui, netoli Londono, tai į Lietuvą vairuotojas nuvažiuoja per maždaug 3-4 dienas, jei nėra didelių spūsčių. Bet jei esate Škotijoje arba šiaurės Velse, pridėkite dar dieną ar dvi. Dar reikia prisimti apie tą keistą Britain-France perbraujimą (Eurotunelis ar keltas). Kartais ten eilės stovi po valandą, kartą net nuklydau į neteisingą keltą (nu taip, būna) ir praradau pusę dienos. Taigi, realiausia planuoti 5-7 dienas nuo ikrovimo iki iškraunimo.

Ar galima užsakyti ekspressą, jei būtina skubiai?

Taip, galima, tai kainuoja kaip nulis. Turint omenyje, kad paprastas saugus perkraustymas su apdrauda tarp JK ir Lietuvos vyksta daliniu kroviniu (kai vienoje sunkvežimyje yra keleto klientų daiktai), skubos režimas reiškia jums atskirą sunkvežimį. Tada jums reikės mokėti už visą vietą, nepaisant to, ar užpildysite 10 kubinių, ar 20. Verta tik tada, jei pasitraukiate iš buto kitą dieną ir turite raktus grąžinti.

Kur iš tikrų važiuoja tas sunkvežimis?

Maršrutas dažniausiai būna toks: JK -> ostas (Doveris ar Harwich) -> Prancūzija (Kalė ar Dunkerque) -> Belgija -> Vokietija -> Lenkija -> Lietuva. Kartai vairuotojai, norėdami sutaupyti kuro, važiuoja per Nyderlandus, bet ten kelių mokesčiai aukšti. Svarbiausia, kad jums nereikėtų rūpintis jokiais muitinės dokumentais, jeigu sutikite suTerms.

Kas dėl to „Brexit“ – ar dar reikia kažką daryti？

O čia yra pati skambiausia vieta. Nuo 2021 metų JK tapo trečiąja šalimi, tai yra, ne ES nare. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeti muitinę. Oficialiai tai vadinama „T1“ procedūra, bet jums, kaip klientui, nereikia jos gilitis. Teisingai užsakovai saugų perkraustymą su apdrauda tarp JK ir Lietuvos, įmonė turėtų jums pateikti Transfer of Residence (ToR) numerio užklausą formą. Be to, daiktai gali būti apmokestinti muitais, jei neparodysite, kad juos naudojote bent 6 mėnesius JK.

Ar dažnai sustoja patikrai？

Buvę atvejai, kai sustodavo ir po 4 valandas, ypatingai po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje – patikros tapo griežtesnės. Bet jei dokumentai tvarkingi (o mūsų įmonė juos ruošia iš anksto), tai dažniausiai tik truputį uždelsta. Vieną kartą mus sulaikė, nes vairuotojas užmiršo pasiimti CMR drąsojo lapo originalą... (nors dabar dažniau el. versija, bet geri seniems mokytojai vis dar nori popieriaus).

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku？

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS imtuvus. Tačiau ne visi vežėjai sutinka duoti prieigą prie sistemos klientams. Kartai tiesiog parašau: „Vairuotojas yra netoli Varšuvos“. Jei jums labai svarbu tiksliai žinoti, kur yra jūsų sofa, klauskite dėl „live tracking“ paslaugos užsakymo metu.

Draudimo paslaptys, kurių nelepina brokeriai

Kodėl visi sako, kad draudimas yra svarbus？

Nesu tikras ar tikrai suprantat tą riziką. įsivaizduokite, kad vairuotojas užmiega vairoje (o, tai, deja, ne retas reiškinys), mašina nuvažiuoja į griovį, o jūsų pianinas tampa „išsidėstęs“ dailės kūriniu. Be draudimo liktumite su nieku. O jei turite saugų perkraustymą su apdrauda tarp JK ir Lietuvos, draudimo bendrovė (pvz., PZU ar Gjensidige Europos padalinyje) turi atlyginti visą tą patyrimą.

Kiek tas draudimas kainuoja？

Paprastai tai apie 2-3% nuo viso krovinio vertės. Jei vežate daiktų už 10 tūkst. eurų, draudimo priemoka bus apie 200-300 eurų. Atrodo, kad nemažai, bet kai sugenda 5000 eurų vertės kompiuterinė stotis, tai investicija atsiperka iš karto.

Ar telefonai ir kompiuteriai yra apdrausti？

Taip, bet čia yra viena „viena“. Dauguma standartinių polisų draudžia neapdrausti daiktų, kurie turi baterijas (degimo pavojus), arba apdraudo juos tik labai maža suma. Tad jei vežate brangų MacBooką, geriau pasirūpinkite specialiu papildomu draudimu arba vežkite jį su savimi lėktuvu (kaip rankinis bagažas).

Kas nutinka, jei pats blogai supakuosiu daiktus？

Draudimo bendrovės mėgsta šitą punktą. Jei atidarysi sunkvežimį, o ten stovi vazos, užpiltos į plastikinius maišelius, ir jos sulūžo – nieko negausite. Taisyklė paprasta: negalima laikyti daiktų, kurie gali judėti. Turi būti tvirtai pritaisyti prie sienelių arba surišti juostomis.

Ar galiu apdrausti tik dalį daiktų？

Techniškai – taip, galima nurodyti apdraudžiamą sumą kontrakte. Bet kils problemų su įrodymais, kas yra kas. Geriau sudaryti sąrašą ir apdrausti viską. Jei kas nors dingsta kelyje (ir tai, turiu pasakyti, kartais nutinka – ne dėl vagysčių, o dėl klaidingų iškraunimų), turi būti aišku, kas dingsta.

Kas dėl tos „franko“ kainos？

Tai yra pinigų suma, kuria atsakote už žalą prieš draudimo įmoką pradedant. Dažniausiai pasirenkamas 0 eurų franšizės variantas, kai kalbame apie turtą, nors tai kiek padidina draudimo kainą. Tačiau saugus perkraustymas su apdrauda tarp JK ir Lietuvos be franšizės duoda daugiau ramybės.

Ar mano draudimas Anglijoje galioja čia？

Jūsų namų turto draudimas (Home Insurance) Anglijoje retai kada dengia pervežimą į kitą šalį, ypač kai tai atlieka trečioji šalis. Geriau nebesikliauti ant to ir pasirūpinti specialiu krovinių draudimu, kuris veikia visame maršrute.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną seną indą？

Nereikia detalaus sąrašo su kiekvieno puodelio serialiniu numeriu. Utenka grupuoti, pvz., „indai – 500 kg, vertė 200 eurų“ ar „baldai – 800 kg, vertė 1500 eurų“. Tačiau turi būti bent vienas brangiausias daiktas aprašytas detaliau (pvz., „Antikvarinė veidrodis spinta, 1890 m., vertė 800 eurų“).

Ką daryti, jei atvykęs pastebiu dužų？

Skubiai nufotografuokite pažeidimą dar sunkvežimyje, kol nieko nebuvo pajudinta. Tada parašykite pranešimą vairuotojui (arba įmonei) tą pačią dieną. Jei pasakysite po savaitės, kad „vakar pastebėjau“, draudikas galvos nesukins – atmes.

Kaina ir kaip jos išvengti (arba bent sumažinti)

Kaip suskaičiuojama kaina – pagal svorį ar tūrį？

Visada pagal tūrį (kubinius metrus) ir atstumą. Svoris čia yra antrinis dalykas, nebenaudojate geležies. Pavyzdžiui, standartinis vieno kambario buto turimas tūris yra apie 10-12 kubinių metrų. Tuo tikslu, jeigu žinote, kad jums saugus perkraustymas su apdrauda tarp JK ir Lietuvos reikalingas tik mažai daliai, tai gali būti pigiau suskubti su kuo nors kitu.

Ar verta laukti, kol surinks pilną mašiną？

Jei nenorite mokėti už pilną sunkvežimį, taip. Tai vadinama „daliniu kroviniu“. Jūsų daiktai laukia sandėlyje (pavyzdžiude, netoli Birmingham ar Londono), kol surandami kiti klientai tame pačiame ar gretimame regione. Tai gali užtrukti savaitę-dvi, bet sutaupote iki 50% kainos.

Kas yra „paskutinis milas“ paslauga？

Tai kai vairuotoja atveža daiktus ne į sandėlį Vilniuje, o į jūsų namus. Bet čia yra pavojus – jei gyvenate senamiestyje, kur sunkvežimis neprivažiuoja, teks jums patiesioms išsivežti daiktus iki artimiausios galinės vietos (arba užsisakyti mažesnę mašiną). Tai daro brangiau.

Ar galiu kas nors su savim važiuoti？

Ne, įstatymai draudžia keleivius kroviniuose sunkvežimiuose (draudimas negalioja). Taip pat čia ne autobusas. Viską reikia planuoti taip, kad skrisite lėktuvu ar važiuosite savo mašina.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių？

Gera Klausimas. Dažnai klientai pamiršta apie ikrovimo/iškrovimo mokestį, jei jis nėra įtrauktas į pagrindinę kainą. Taip pat gali būti mokestis už laikomąją aikštelę (angliškai „demurrage“), jei jūsų daiktai stovi sandėlyje ilgiau nei numatyta (paprastai 2 savaitės nemokamai).

Ar pigu vežti per „Facebook“ grupes？

Rizikinga. Ten daug „vargšų vairuotojų“, kurie važiuoja atgal tuščiomis ir nori uždirbti pinigų. Jie neturi jokio draudimo. Pamilęs vieną istoriją, kai toks vairuotojas paėmė pinigus iš 3 klientų, išsikrovė vienam, o kitiems pasakė, kad variklis sugedo. Tikrą saugų perkraustymą su apdrauda tarp JK ir Lietuvos gali garantuoti tik įmonė, kuri turi licenciją.

Ką daryti, jei neturiu ką supakuoti？

Galite pasamdyti mūsų pakavimo komandą. Tai papildoma paslauga – vaikai atvažiuoja, sukuria daiktus į dėžes, užmoja juos juostomis. Tiesa, kai kurie klientai sako, kad tai per brangu, tai pakuoja patys... o paskaičiuoja, kad paskui rūpestis dėl sulaužytų kojų verta daugiau.

Ar galima mokėti kreditine kortele？

Dažniausia taip, bet kai kurios mažos įmonės mėgsta grynlius ar pavedimą į sąskaitą, kad išvengtų banko mokesčių. Reikia klausti iš anksto.

Pakavimas ir keiksnių situacijos

Ką daryti su maistu ir skysčiais？

Geriau nevežti. Muitinė gali uždaryti dėl higienos taisyklių. Alkoholis vynas – tai kita istorija, reikia deklaruoti, nes viršijus nustatytą kiekį (dažnai 90 litrų) jis taps apmokestinas. Bet dėl atidarytų konservų... geriau išmesti.

Ar galiu vežti savo dviratį？

Taip, dviračiai labai popiarūs tarp tų, kurie grįžta iš Londono. Juos reikia gerai apsaugoti, nes rėmai lengvai lenkiamos. Vieną kartą matėme, kaip dviračiai buvo užmezuoti ant kitų daiktų be apsauginės plastikinės dangos... rezultatas buvo tragiškas.

Kaip su augalais？

Augalai turi dirvožemį, o dirvožemis yra draudžiamas importuoti į ES iš JK (dėl kenkėjų). Oficialiai jų vežti negalima, jei neturite specialios fitosanitarinės licencijos. Žmonės juos slepia, bet jei muitininkai ras, konfiskuos baigt.

Kas dėl vaistų？

Vykite su savimi, o ne su kroviniu. Jei turite didelį kiekį receptinių vaistų, g reikėti gydytojo pažymos. O jei tiesiog kažkokių vitaminų, tai įdedami į bendrą krovinių masę, bet geriau nepergyventi.

Ar gerai naudoti senas dėžes iš parduotuvių？

Jei tai stiprios vyno dėžės, tai gerai. O jei senos popierinės dėžės, kurios jau drėgnos... tada jos gali sugriūti po svorio. Geriau nusipirkti naujas, specialias perkraustymo dėžes („double wall“).

Ar reikia išmontuoti baldus？

Paprastai taip. Stalai, spintos, lovos turi būti išmontuotos. Priešingu atveju jie užims per daug vietos ir gali sulūžti per vairavimą. Vairuotojai nėra stalius, jie nešioja jau paruoštus dalis.

Kas jei turiu pavojingus daiktus (dažai, benzinas)？

Tai griežtai draudžiama. Ne tik dėl draudimo, bet ir dėl gaisro. Jei kelyje užsidegs, ir bus rastas benzino kanistra, draudikas neatsakyti nieko. Tą saugų perkraustymą su apdrauda tarp JK ir Lietuvos galima pamiršti.

Ar galiu vežti savo katę ar šunį？

Ne šiame sunkvežimyje. Gyvūnai turi keliauti specialiomis gyvūnų pervežimo kompanijomis, kurios turi atitinkamas transporto priemones su oro kondicionieriumi ir vandens.

Realus gyvenimas ir problemos

Ar dažnai dingsta daiktai？

Statistiškai labai retai, esčia tik 0.1% atvejų. Bet tas vienas procentas gali būti jūsų. Dažniausiai dingsta maži dalykai – dalys nuo kompiuterių, papuošalai, jei jie palikti atvirose dėžėse. Viską užrakinkite.

Kas nutinka jei vairuotojas susirga？

Tada įmonė turi siųsti kitą vairuotoją pasiimti mašiną. Tai gali uždelsti 1-2 dienas. Jums atlyginamas nuostolis, bet ne emocijos. Buvo atvejis, kai vairuotojas susirgo per Kalėdas ir klientas gavo savo dovanas tik po Naujųjų.

Ar galiu pasitikėti pažadu „pristatysime rytoj“？

Nesitikėkite. Kelionės trukmė yra prognozuojama, bet ne garantuojama. Oras, kelionės, muitinė – vis tai įtaką. Geresnė pasakyti „pristatysime tarp penktadienio ir sekmadienio“.

Ką daryti, jei atvykęs pastebiu, kad trūksta dėžės？

Pirmiausia patikrinkite, ar ji nebuvo palikta ikrovimo vietoje. Jei tikrai dingusi, skambinkite dispečeriui. Kartais jos nuklysta į kitą miestą dėl klaidos sandėlyje. Paprastai jos randamos.

Ar įmonė atsisako atvežti, jei kyla problema？

Legitos įmonės neatsisako. Nors gali būti pavojingų variantų, kurios pareikalauja papildomo mokesčio už „sunkiai pasiekiamą vietą“. Geriau pasakyti iš anksto, kad gyvenate 5 aukšte be lifto.

Ar verta įsigyti „viskas įskaičiuota“ paketą？

Jei norite ramybės, taip. Tada jums nereikia galvoti apie dėžes, juostas, ikrovimą, muitinę. Brangiau, bet jūsų laikas brangesnis.

Ar galima įsigyti tik „kelio“ draudimą？

Galima, tai pigiau, bet jis dengia tik avarijų ar gaisrų atvejus. Jis nedengia jūsų klaidų (blogas pakavimas). Pilnas draudimas apima viską.

Kas dėl grąžinimo galimybių？

Jei atšaukiate užsakymą prieš 2 savaites, dažniausiai grąžinama pinigų dalis. Jei atšaukiate dieną prieš važiavimą – prarandate depozitą, nes vairuotojas jau gali būti kelyje.

Ar įmanoma susiderėti dėl kainos？

Visada verta pabandyti, ypač jei jums nereikia jokių papildomų paslaugų. Tačiau saugus perkraustymas su apdrauda tarp JK ir Lietuvos turi savo kainų lubas, kurias nulemti neįmanoma be nuostolio.

Kaip sužinoti, ar įmonė tikrai egzistuoja？

Patikrinkite „Companies House“ (JK) arba Lietuvos įmonių registrą. Ieškokite atsiliepimų „Google Maps“ ar „Trustpilot“. Jei atsiliepimų nėra arba jie visi nuo prieš metus parašyti viena diena – bėkite.

Kas dėl to, kad daiktai sugenda dėl blogų kelių Lietuvoje？

Tai yra draudimo rizika. Kelių būklė tikrai prasta, ypač rajonuose. Vairuotojai stengiasi važiuoti lėčiau, bet šuoliai nevyksta. Todėl pakavimas turi būti tikrai kietas.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui？

Nebūtina, bet jei jis padėjo išnešti daiktus į 5 aukštą be lifto (kas ne įtraukta į kainą), tai malonus gestas. Dažniausiai jie tiesiog prašo skysčio.

Ką daryti, jei pasikraunu daugiau nei planavau？

Jeigu vietos mašinoje liko, tai ne problema. Jei ne, teks palikti dalį ir vežti kita kartu. Geriau tiksliai parodyti, kiek daiktų, dar prieš atvykstant (siųsdami nuotraukas).

Ar galima sekti savo daiktus mobiliajame programme？

Keletas didelių kompanijų turi savo apps. Bet dažniausiai tiesiog gausite SMS pranešimą: „Jūsų daiktai perėjo Lenkijos sieną“.

Ar saugu vežti brangius paveikslus？

Tik jei jie yra specialiuose rėmuose ir supakuoti į medines dėžes. Tiesiog užmesti į dėžę su popieriumi – tai jų mirtis. Paveikslai yra labai jautrūs drėgmei.

Galutiniai apibendrinimai ir patarimai

Galiausiai viskas suveikia ir jūsų daiktai atkeliauja saugiai. Svarbiausia yra ne pasitikėjimas savimi, o pasirinkimas teisingos kompanijos, kuri nebijo atsakomybės. Saugus perkraustymas su apdrauda tarp JK ir Lietuvos nėra tiesiog darbas, tai procesas, reikalaujantis kantrybės ir detalaus planavimo. Nenoriu gąsdinti, bet blogiausia, kas gali nutikti, yra ne ta, kad kažkas dingsta, o kad jūs gaunate daiktus sulūžusius dėl to, kad jūs patys sutaupėte ant dėžių. Gerai apgalvokite kiekvieną žingsnį ir klauskite, kol nesupratote. O aš visada pasakysiu tiesą, kaip čia parašiau. Sėkmės naujuose namuose!