Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba
Jei ruošiatės grįžti namo ar tik keičiate gyvenimo vietą, profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba nėra tik graži frazė. Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko: nuo tvarkingai supakuoto Londono buto iki garažo, kuriame dar stovėjo dviračiai be oro. Sėkmė dažniausiai priklauso nuo smulkmenų – kada rezervuojate automobilį, kas pakuoja televizorių, ar turite inventoriaus sąrašą muitinei. Trumpai: planavimas, kaina, dokumentai, pakavimas, iškrovimas. Ir taip, kartais viskas vyksta ne pagal planą. Būtent apie tas smulkmenas čia ir kalbėsiu – be pasakų, su realiais pavyzdžiais, skaičiais ir keliomis vietomis, kur teks pasukti galvą.
DUK: Profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba – planavimas
Kiek laiko trunka profesionalus persikraustymas iš Anglijos į Lietuvą?
Realiai nuo 5 iki 12 dienų nuo pakrovimo iki iškrovimo, jei kalbame apie Anglija–Lietuva maršrutą be didelių užstrigimų. Londonas–Vilnius greičiau nei, tarkime, Aberdynas–Klaipėda, nes iki keltų terminalo reikia daugiau laiko. Kartą turėjome klientą iš Birmingamo, kuriam dokumentai užtruko dieną, todėl viskas pasislinko. Normalu. Jei sakoma „rytoj jau būsite namie“ be jokio rezervacijos patvirtinimo, klausčiau detalių. Savaitgaliai, šventės ir blogas oras taip pat gali pastumti grafiką. Todėl datas derinkite su rezervacija, ne su viltimi.
Kada užsisakyti paslaugą „Profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba“, kad neskubėti?
Užsakykite bent prieš 3–5 savaites, o liepos–rugsėjo mėnesiais geriau prieš 6–8 savaites. Paslauga „Profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba“ prasideda ne tada, kai atvažiuoja mašina, o tada, kai suskaičiuojate baldus, dėžes, liftą, parkavimą ir dokumentus. Kuo vėliau skambinate, tuo dažniau lieka tik brangesni variantai arba naktiniai reisai. Kai kurios firmos dar turi „grupinio krovinio“ langus, kur kaina geresnė, bet data griežtesnė. Tai ne blogai, tik reikia žinoti, kad jūsų daiktai keliaus kartu su kitais.
Ar reikia pačiam būti namuose Anglijoje per pakrovimą?
Idealiu atveju taip, bent pakrovimo pradžioje ir pabaigoje. Vairuotojas nėra jūsų psichologas ir neatspės, kuris dėžės šonas yra virtuvės indai, o kuris senos knygos. Bet jei negalite būti, galima palikti patikimą žmogų arba aiškų sąrašą prie durų. Esu matęs, kad viskas praėjo sklandžiai ir taip. Kartą, tiksliau – ne kartą, klientas pamiršo pasakyti, kad sofa neišeina pro laiptinę, ir tai kainavo papildomą valandą.
Ką daryti, jei nuomos sutartis baigiasi anksčiau?
Tada pirmas dalykas – ne panikuoti, o pasakyti pervežėjui datą. Dažniausiai galima derinti pakrovimą dieną prieš sutarties pabaigą, o iškrovimą Lietuvoje po dienos ar dviejų. Jei butas jau tuščias, kai kurie klientai renkasi trumpalaikį sandėliavimą, ypač kai remontas vėluoja. Tai kainuoja papildomai, bet ramybė dažnai verta tų 50–120 eurų. Buvo atvejis, kai nuomotojas Anglijoje atėjo dieną anksčiau, ir teko krauti vakare. Nepatogu, bet išsprendžiama.
Ar galima persikraustyti iš Londono į Kauną be didelio streso?
Taip, įmanoma, ir tai daroma gana dažnai. Londonas, Lutonas, Sloughas ar Readingas paprastai turi daugiau transporto pasirinkimų nei mažesni miesteliai. Į Kauną dažnai patogiau vežti per Dover–Calais arba Zeebrugge, tada Lenkija ir toliau į Baltijos šalis. Svarbu įvertinti Londono Congestion Charge, ULEZ, parkovimo leidimus ir aukštą butą be lifto. Beje, niekada nepatikėsiu įmonės, kuri neklausia, ar gatvėje telpa 7,5 t krovininis. Tai rimtas ženklas. Ypač jei tai senas Londono kiemas su šiukšlių konteineriais.
DUK: Profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba – kaina
Kiek kainuoja profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba?
Profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba paprastai prasideda nuo maždaug 1 000–1 500 eurų mažam kroviniui, pavyzdžiui, 10–15 dėžių ir keli baldai. Dviejų–trijų kambarių butas dažniausiai sukasi apie 1 800–3 500 eurų. Namui su garažu, sodu ir technika gali būti 4 000–6 500 eurų. Kaina auga ne nuo atstumo vien, o nuo darbo: pakilimas į 4 aukštą, pianinas, motociklas, pakavimas. Jei kas nors meta „500 eurų viskam“ be apklausos, aš paklausčiau, ką jie pamiršo.
Kas įeina į profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba paketą?
Normalus paketas turėtų apimti apklausą, maršruto planą, krovinio sutvirtinimą, CMR, pakrovimą, transportavimą, iškrovimą ir bazinį aptarimą dėl muitinės. Dėžės, plėvelė, apsauginiai kampai, čiužinių maišai dažniausiai skaičiuojami atskirai arba įtraukiami, jei derėjatės iš anksto. Paslauga „Profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba“ nėra stebuklinga dėžutė; ji turi turėti sąmatą. Prašykite, kad būtų parašyta, kas įeina ir kas ne. Bent vieną kartą klientas manė, kad pakavimas įskaičiuotas, o firmos žmogus galvojo, kad tik transportas.
Kodėl skiriasi kainos tarp firmų?
Skiriasi, nes vieni skaičiuoja tik vietą furgone, kiti – darbą, draudimą, kelto bilietą, degalų svyravimus ir vairuotojo laiką. Furgonas iš Mančesterio iki Vilniaus nėra tas pats kaip dalinis krovinys iš Londono į Klaipėdą. Dar vienas nepatogus dalykas: blogos įmonės kartais deda žemą kainą, o paskui aikštelėje prašo daugiau už „papildomą svorį“. Geros firmos dažniau būna brangesnės, bet bent žinai, ką moki. Ne visada, žinoma. Rinkoje pasitaiko visko.
Ar pigesnis variantas visada blogesnis?
Ne visada. Jei turite mažai daiktų, galite taupyti rinkdamiesi grupinį krovinį arba vežimą be pilno pakavimo. Bet pigiau nereiškia „pigiau viskas“; kartais sutaupote 300 eurų, o paskui mokate už dėžes, liftą, sandėliavimą ir nervus. Aš pats renkuosi paprasčiau: prašau trijų pasiūlymų ir žiūriu, kas parašyta smulkiu šriftu. Vienąkart mačiau klientą, kuris pasirinko pigiausią variantą ir po savaitės ieškojo vežėjo savo skalbimo mašinai iš sandėlio. Taip, būna ir taip.
Kaip sumažinti persikraustymo kainą?
Pirma, atsikratykite to, ko tikrai nenaudosite. Sena sofa, pigus televizorius ar dėžė kabelių iš 2014 metų dažnai kainuoja daugiau vežti nei pirkti iš naujo. Antra, pakuokite dalį daiktų patys, bet indus palikite profesionalams arba bent gerai apsaugokite. Trečia, venkite mėnesių, kai studentai ir šeimos grįžta masiškai. Ketvirta, sutvarkykite dokumentus iš anksto, nes laukimas pasienyje ar terminale nėra nemokamas. Kartais 100 eurų taupymas prasideda nuo sąžiningo klausimo: ar man tikrai reikia to komodo?
DUK apie dokumentus, muitinę ir draudimą
Kokių dokumentų reikia persikraustant iš JK į Lietuvą?
Dažniausiai reikia paso arba ID kortelės, nuosavybės arba nuomos patvirtinimo, inventoriaus sąrašo anglų ir lietuvių kalba, kartais deklaracijos apie asmeninius daiktus. Jei vežate automobilį, atskirai reikia registracijos dokumentų, draudimo ir, jei automobilis ne jūsų, leidimo. Įmonė paprastai ruošia CMR ir transporto dokumentus, bet asmeninius įrodymus turite pateikti jūs. Po Brexit procedūros pasikeitė, todėl nebeužtenka tik „turim furgoną, važiuojam“. Nesu muitas, tad galutinį atsakymą dėl konkrečios situacijos geriau patvirtinti su brokeriu.
Ar po „Brexit“ reikia muitinės deklaracijos?
Taip, iš esmės reikia, nes Jungtinė Karalystė jau nėra ES narė. Kalbame ne apie mokestį už seną fotelį, o apie tai, kad krovinys turi būti teisingai deklaruotas išvežant iš JK ir įvežant į ES. Dauguma profesionalių pervežėjų dirba su muitinės brokeriu arba turi partnerį. Jums reikia sąrašo: televizorius, stalas, 12 dėžių drabužių, vaikiška lovytė ir panašiai. Jei sąrašas parašytas „stuff from house“, nieko gero. Tai skamba juokingai, bet tokiais žodžiais žmonės realiai bando praeiti dokumentus.
Ar reikia draudimo baldams ir dėžėms?
Aš rekomenduoju draudimą bent pagrindiniams baldams ir technikai. Bazinė transporto atsakomybė dažnai skaičiuojama pagal kilogramą, o tai neskamba gražiai, kai sugadinamas 800 eurų televizorius. Pilnas draudimas kainuoja daugiau, bet ramina, ypač vežant pianiną, antikvariatą ar brangią techniką. Svarbu perskaityti išimtis: blogas pakavimas, drėgmė, senas daiktas be vertės patvirtinimo. Vienam klientui sugniužė stalo kampą, ir be nuotraukų prieš pakrovimą ginčas užtruko. Fotkuokitės, nesvarbu kaip nuobodžiai tai skamba.
Ką daryti su daiktais, kurių negalima vežti?
Negalima arba labai rizikinga vežti degalus, dujų balionus, dažus, aerozolius, šaudmenis, gyvus augalus, greitai gendančius maisto produktus. Kai kurie daiktai nėra draudžiami, bet draudimas jų nedengs, pavyzdžiui, seni dažai garaže ar atidarytas butelis kvepalų. Augalai iš JK į ES yra atskira istorija, ten gali prireikti fitosanitarinių dokumentų. Geriau iš anksto pasakyti, ką turite, o ne parodyti dėžę terminalo aikštelėje. Būna, kad klientas sako „tik pora balionėlių“, o vairuotojui tai gali baigtis rimtomis problemomis. Todėl čia būnu griežtas.
Ar verta pasilikti senus baldus, ar geriau pirkti Lietuvoje?
Ne visada verta. Jei baldas pigus, sunkus ir be sentimentalinės vertės, naujas pirkimas Lietuvoje gali būti ramesnis sprendimas. Pavyzdžiui, IKEA stalas už 40 svarų kartais kainuoja 150 eurų vien vežimo ir darbo. Kita vertus, masyvus ąžuolo stalas, geras čiužinys ar vaikų lova, kurią mylite, dažnai verti kelionės. Aš skaičiuoju paprastai: vežimo dalis + iškrovimas + rizika vs naujo daikto kaina. Ir taip, kartais žmonės perveža senus baldus tik todėl, kad „jau mokėjo už juos Anglijoje“.
DUK apie pakavimą, krovinius ir automobilius
Kaip tinkamai supakuoti baldus ilgam keliam į Lietuvą?
Baldus reikia išardyti, jei įmanoma, o varžtus sudėti į maišelius ir priklijuoti prie to baldo. Kampai saugomi kampuočiais, paviršiai – plėvele, stiklas – atskiru sluoksniu, ne tik „nuo senų laikų“ palikta antklode. Čiužinius geriausia dėti į specialius maišus, nes drėgmė ir purvas greitai daro savo. Turėjome atvejį, kai klientas pats apvyniojo spintą plėvele taip stipriai, kad ją teko pjauti Lietuvoje. (Pataisau: ne plėvele, o lipnia juosta kartu su plėvele.) Tai buvo linksma, bet ne vairuotojui.
Ar galima vežti automobilių kartu su baldais?
Galima, bet ne visada vienu reisu. Automobilis gali keliauti atskiru autovežiu, o baldai – krovininiu transportu. Jei bandysite įkišti mašiną į tą patį furgoną, tai nebent labai mažas krovininis ir labai trumpas atstumas, kas Anglija–Lietuva nėra realu. Reikia pasirūpinti registracija, draudimu, technine apžiūra, muitine. Kartais pigiau ir protingiau automobilį parduoti Anglijoje ir nusipirkti Lietuvoje, ypač jei jis senas. Žinau, kad sunku atsiskirti, bet skaičiai kartais rėkia.
Kiek dėžių telpa į standartinį krovininį automobilį?
Standartinis 7,5 t furgonas talpina labai skirtingai, nes svarbiau ne svoris, o tūris. Maždaug 80–120 vidutinių dėžių gali tilpti, jei nėra didelės lovos, sofos, dviračių ir skalbimo mašinos. Jei kalbame apie visą namą, reikia didesnio transporto arba kelių reisų. Dėžės turi būti vienodo dydžio, kad jas galima krauti kaip mūrą, ne kaip bulvių maišus turguje. Vienas neteisingai supakuotas sunkių knygų rinkinys gali sugadinti visą krautuvą. Patikėkite, vairuotojas tai pamato per minutę.
Ar įmanoma vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ar televizorių?
Šaldytuvą prieš vežimą reikia atjungti bent prieš 12–24 valandas, išdžiovinti ir tvirtai pastatyti. Skalbimo mašiną būtina užfiksuoti transportiniais varžtais, kitaip būgnas gali labai gražiai pasigadinti kelyje. Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje arba specialioje dėžėje, stovintį vertikaliai, ne apkrautą kitais daiktais. Jei televizoriaus dėžės nėra, kai kurios firmos atsisako vežti be papildomos rizikos. Esu matęs, kaip „tik trumpas kelias iki terminalo“ baigiasi įtrūkusiu ekranu. Todėl čia neimprovizuojame. Tikrai ne tas atvejis, kai galima sakyti „kažkaip pravažiuos“.
Kas nutinka, jei kelias per Dover užstringa?
Dover–Calais arba Dover–Dunkirk maršrutai kartais stringa dėl oro, muitinės patikrinimų, streikų ar tiesiog eismo. Jei kelias užstringa, profesionalus pervežėjas turi alternatyvų: laukti, keisti keltą, kartais važiuoti per Zeebrugge. Tai gali pridėti pusę dienos arba visą dieną. Todėl iškrovimo data Lietuvoje retai būna „tiksliai 14:00“ be jokių „bet“. Aš klientams sakau planuoti tą dieną be skubaus priėmimo, remontininkų ir močiutės pietų. Juokauju, bet ne visai. Ypač kai vairuotojas dar turi grįžti į bazę.
DUK apie atvykimą, iškrovimą ir realias problemas
Ar galima užsisakyti tik iškrovimą Lietuvoje?
Taip, galima užsisakyti tik iškrovimą Lietuvoje, ypač jei dalį kelio organizuojate patys. Bet tada labai svarbu, kaip krovinys buvo pakrautas Anglijoje. Jei viskas sudėta chaotiškai, iškrovimas Vilniuje ar Šiauliuose virsta archeologiniais kasinėjimais. Reikia žinoti, ar atvyks ta pati komanda, ar tik vietiniai darbuotojai. Dažnai pigiau ir saugiau pirkti visą grandinę: pakrovimas, transportavimas, iškrovimas. Atskiri gabalai gražūs tik tada, kai visi moka bendrauti. Bent jau mano praktikoje. Tai sutaupo ginčų. Ir tai svarbu.
Ką daryti, jei Lietuvoje nėra kur iškrauti?
Pirma, neslėpkite to iki paskutinės minutės. Jei Lietuvoje nėra kiemo, lifto ar parkavimo vietos, pervežėjas turi žinoti iš anksto. Galima derinti laikiną iškrovimą, leidimą savivaldybėje, kaimyno kiemą arba trumpą sandėliavimą. Kartais reikia mažesnio automobilio, kuris nuveš dėžes nuo pagrindinės mašinos iki durų. Buvo atvejis Kaune, kai senamiestyje krovininis negalėjo pravažiuoti, ir viskas baigėsi rankiniu pernešimu per tris kiemus. Brangu? Taip. Bet bent daiktai namuose.
Ar galiu gauti sandėliavimą, kol tvarkausi butą?
Taip, dauguma normalių pervežėjų gali pasiūlyti sandėliavimą kelioms dienoms, savaitei ar ilgiau. Tai naudinga, kai butas dar dažomas, virtuvė neužsakyta arba atvykstate savaitgaliui, o pilnas iškrovimas neįmanomas. Kaina dažniausiai skaičiuojama už paletę, kubinį metrą arba laiką. Svarbu, kad daiktai būtų inventorizuoti ir nufotografuoti prieš sandėliavimą. Ne visada sandėlis šiltas ir sausus kaip reklamoje, tad verta paklausti tiesiai. Jei sakote „tik porai dienų“, vis tiek gaukite raštu.
Kaip pasiruošti pirmajai nakčiai po persikraustymo?
Pirmajai nakčiai palikite atskirą lagaminą: drabužius, vaistus, pakrovėjus, tualetinius reikmenis, vieną keptuvę, kavos aparatą, jei be jo negyvenate. Dėžes pažymėkite ne tik „virtuvė“, bet ir „pirmas vakaras“. Po 14 valandų kelio niekas nenori ieškoti dantų šepetukų tarp 40 dėžių. Pirmą dieną nesistenkite išpakuoti visko; tai tik susigadins nuotaika. Geriau surinkti lovą, prijungti skalbimo mašiną ir ryte jaustis žmogumi. Patikėkite, netvarka palauks.
Ar tikrai verta rinktis profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba?
Mano sąžiningas atsakymas – taip, jei daiktų daugiau nei du lagaminai ir pora dėžių. Profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba reiškia ne tik furgoną, bet ir planą, pakavimą, dokumentus, rizikų valdymą ir žmogų, kuris paims telefoną, kai kažkas negerai. Pervežimai iš Anglijos į Lietuvą nėra romantiška kelionė; tai darbas su svoriais, terminais, muitine ir nuotaikomis. Bloga įmonė gali sugadinti viską, todėl rinkitės pagal komunikaciją, o ne tik logotipą. Gera žinia: kai viskas paruošta, grįžimas namo tampa daug švaresnis. Ir tai tikrai verta.
Išvada
Profesionalus persikraustymas iš Anglijos: patarimai ir pagalba prasideda nuo paprasto sąžiningumo: susirašykite daiktus, pasakykite datas, neklausykite pažadų, kurie skamba per gražiai. Geriausias rezultatas būna tada, kai klientas, pervežėjas ir, jei reikia, muitinės partneris kalba ta pačia kalba – ne būtinai pažodžiui, bet aiškiai. Jei viską planuojate iš anksto, grįžimas į Lietuvą gali būti sunkus, bet ne baisus. Tik neskubėkite paskutinę savaitę.