Profesionalus namų perkraustymas iš Anglijos – su visa įranga

Kai žmonės sako „profesionalus namų perkraustymas iš Anglijos – su visa įranga“, jie dažniausiai nori ne gražaus žodžio, o ramybės. Kad atvažiuotų ekipažas, turintis pakavimo medžiagas, baldų apsaugą, keltuvą, diržus, rankinį vežimėlį, dėžes, plėvelę, įrankius ir realų planą. Iš Anglijos į Lietuvą, Latviją ar Lenkiją vežama ne tik spinta iš IKEA. Vežami prisiminimai, dokumentai, vaikiškas vežimėlis, šaldytuvas, kompiuteris, katė narvelyje ir tas vienas dėlionės maišas, kurio niekas nepripažįsta. Todėl čia rašau paprastai – kaip vyksta iš tikrųjų, be pasakų apie „lengvą persikraustymą“.

Kainos, terminai ir pirmieji žingsniai

Kiek realiai kainuoja profesionalus namų perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą?

Kaina svyruoja labai plačiai, nes vienas žmogus veža tik 10 dėžių ir dviratį, o kitas krauna 2 miegamuosius, virtuvę, garažo įrankius ir seną sofą, kurios pats šeimininkas nebenori, bet žmona sako „neišmesk“. Orientaciniai kaštai gali būti apie 900–1 600 Eur mažam kroviniui, 1 800–3 500 Eur vidutiniam namui, o pilnam 3–4 miegamųjų namui – 4 000 Eur ar daugiau. Į kainą įeina krovininis transportas, darbas, pakavimas, apsauga, maršrutas, keltas arba tunelis, draudimas. Aišku, jeigu reikia keltuvo Londone ar Mančesteryje, tai dar papildomas kaštas.

Kiek laiko trunka profesionalus namų perkraustymas iš Anglijos su visa įranga?

Paprastai pats važiavimas iš pietų Anglijos iki Lietuvos trunka apie 2–3 dienas, bet visas procesas prasideda gerokai anksčiau. Pirmiausia reikia įvertinti krovinį, suderinti datą, pasiruošti dokumentus, galbūt gauti leidimą statyti keltuvą prie namo. Jeigu kraunama 2–3 kambarių butas, viena diena pakrauti dažniausiai užtenka. Didesniam namui reikia 1,5–2 dienų. Atvykimas į Lietuvą priklauso nuo kelto eilių, oro sąlygų, vairuotojų darbo laiko. Kartais viskas būna gražu, o kartais Doverio uoste tenka laukti ilgiau, nei kas nors norėtų.

Ar galima užsisakyti profesionalų perkraustymą iš Anglijos tik su dalimi paslaugų?

Taip, ir dažnai taip būna protingiausia. Vieni klientai nori tik transporto ir pakrovimo, nes patys viską susidėjo į dėžes. Kiti prašo, kad komanda atvažiuotų su visa įranga: dėžėmis, plėvele, žymekliais, apsauginiais kampais, baldų demontavimo įrankiais. Galima sutarti, kad pakuosime tik trapinius daiktus, o drabužius, knygas ir indus tvarkys šeimininkai. Tai pigiau, bet rizikingiau, nes žmonės ne visada žino, kaip apsaugoti televizorių ar stiklinį stalą. Mano nuomone, bent jau brangius daiktus geriau palikti specialistams.

Kodėl profesionalus namų perkraustymas iš Anglijos nėra tas pats kaip pigus furgonėlis?

Nes viena yra „aš pažįstu berniuką su furgonu“, kita – planuojamas tarptautinis krovinių gabenimas su atsakomybe. Profesionalus namų perkraustymas iš Anglijos reiškia inventorizaciją, maršruto planą, apsaugines medžiagas, tinkamą tvirtinimą, CMR dokumentus, draudimą, vairuotojų grafiką, pakrovimo seką. Furgonėlis gali tikti mažam kroviniui, bet pilnam namui – ne visada. Esu matęs, kaip pigiau pasamdytas žmogus baldus sukrovė „kaip tetris“, o po to Lietuvoje visi stebėjosi, kodėl spintos kampas suplėšytas. Ne visada pigiau reiškia geriau.

Kada geriausia pradėti derinti perkraustymą iš Anglijos į Lietuvą?

Idealiai – prieš 4–8 savaites, ypač jei planuojate vasarą, rugpjūtį ar prieš šventes. Tada lengviau rasti gerą datą, keltą, ekipažą ir keltuvą. Jeigu skubate, įmanoma ir per savaitę, bet rizika didesnė: geros transporto vietos gali būti užimtos, keltų bilietai brangesni, o pakavimo medžiagų sandėlyje ne visada būna tiek, kiek reikia. Kartais klientas parašo: „reikia rytoj“, ir aš galvoju, ar čia juokas, ar realybė. Dažniausiai realybė.

Pakavimas, įranga ir baldų apsauga

Kokios įrangos reikia, kad perkraustymas iš Anglijos būtų tikrai profesionalus?

Reikia ne tik sunkvežimio. Reikia baldų apsauginių pledų, tempiamos plėvelės, kampuočių, diržų, ratinių vežimėlių, pakopinio vežimėlio sunkesniems daiktams, kopėčių, atsuktuvų, raktų rinkinių, dėžių skirtingų dydžių, lipdukų, žymeklių, putplasčio, burbulinės plėvelės. Jei name yra sunkių seifų, pianinų ar didelių vitrinų, reikia specialios technikos. Keltuvai Londone, Birmingame ar Lidsui – dažnas reikalas, ypač kai liftas mažas arba jo visai nėra. Be įrangos „profesionalus“ tėra gražus žodis reklamoje.

Ar komanda gali atvykti su dėžėmis ir viskuo, kas reikia pakavimui?

Gali, ir dažniausiai taip reikia daryti, jei namas didelis. Mes atvežame dėžes drabužiams, knygoms, indams, dokumentams, avalynei, virtuvės reikmenims. Taip pat plėvelę, žirkles, lipdukus, popierių, maišus, apsaugines medžiagas. Klientui nereikia bėgti po B&Q ar Homebase ieškant 40 dėžių, kurios vis tiek per mažos. Aišku, jeigu žmogus pats nori pakuotis savaitę prieš išvažiuodamas, galima dalį medžiagų palikti ankščiau. Tik prašau – nerašykite ant dėžių „misc“ ant 12 dėžių, nes Lietuvoje kas nors vis tiek keiks.

Kaip saugomi baldai per perkraustymą iš Anglijos į Lietuvą?

Pirmiausia baldai nuvalomi, tada apsaugomi plėvele, kampais ir pledais. Stalai, spintos, komodos dažniausiai demontuojami, jei tai saugu ir įmanoma. Varžtai dedami į pasirašytus maišelius, nes kas nors visada jų ieškos paskutinę minutę. Minkšti baldai apvyniojami plėvele, kad neįsigertų drėgmė ir dulkės. Vežime jie tvirtinami diržais, ne tiesiog „prie sienos“. Tai svarbu, nes kelias Doveris–Kalė–Vokietija–Lenkija–Lietuva nėra lygus kaip stalviršis.

Ar galima perkraustyti buitinę techniką iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, bet čia reikia būti atsargesniems. Šaldytuvą prieš gabenimą reikia atjungti bent prieš 12–24 valandas, išvalyti, išdžiovinti ir vežti kuo vertikaliau. Skalbyklę reikia užfiksuoti transportiniais varžtais – jeigu jų nėra, rizika didėja. Televizorius, kompiuteriai, monitoriai geriausiai keliauja originaliose dėžėse arba specialioje apsaugoje. Orkaitės ir indaplovės dažniausiai keliauja stabiliai, tik reikia jas gerai pritvirtinti. Esu matęs, kaip žmonės norėjo vežti seną šaldytuvą „nes dar geras“, o po kelio jis pradėjo tekėti. Tai nebuvo linksma.

Ką daryti su trapiais daiktais – indais, paveikslais, kolekcijomis?

Trapūs daiktai pakuojami atskirai, sluoksniais, su burbuline plėvele, popieriumi ir kietomis dėžėmis. Indai statomi vertikaliai, ne horizontaliai kaip lėkštės ant lentynos. Paveikslai ir veidrodžiai dengiami kampuotais apsaugais, plėvele, tada dedami į specialią dėžę arba tvirtinami atskirai. Kolekcijos, porcelianas, senos monetos, dokumentai – tai jau kita istorija. Čia geriau klausti konkrečiai, nes vienas „trapus“ klientui reiškia puodelį, kitam – močiutės servizą, vertą daugiau nei mano pirmas automobilis.

Maršrutas, dokumentai ir muitinė

Koks maršrutas naudojamas pervežant krovinius iš Anglijos į Lietuvą?

Dažniausiai maršrutas eina per Doverį arba Folkestone’ą, tada keltu arba Eurotuneliu į Prancūziją, toliau per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir į Lietuvą. Kartais, priklausomai nuo kelto, oro uosto ar vairuotojų grafiko, maršrutas šiek tiek keičiasi. Į Klaipėdą, Kauną, Vilnių ar Šiaulius vežama panašiai, tik galutinis atstumas skiriasi. Jeigu klientas gyvena Edinburge ar Glazge, dar reikia laiko iki keltų. Kartais maršrutas atrodo paprastas, kol pamatai spūstį prie Zeebrugge arba eilę prie sienos.

Ar po „Brexit“ reikia muitinės dokumentų perkraustant asmeninius daiktus?

Taip, dokumentai svarbūs. Asmeniniams daiktams, kurie ne nauji ir naudojami bent kurį laiką, dažniausiai taikomos lengvatos, bet tai reikia tinkamai parodyti. Reikia inventorizacijos sąrašo, paso ar ID kopijos, adreso įrodymo, kartais darbo sutarties, registracijos patvirtinimo ar kitų dokumentų, priklausomai nuo situacijos. Jeigu vežami nauji daiktai, kompiuteriai, technika ar baldai verslui, klausimai gali būti griežtesni. Ne visada aš esu 100% tikras dėl kiekvieno smulkmeniško muito niuanso, todėl tokius atvejus geriau tikrinti su brokeriu.

Kas yra inventorizacijos sąrašas perkraustymui iš Anglijos?

Tai paprastas, bet labai svarbus daiktų sąrašas: dėžė 1 – knygos, dėžė 2 – virtuvės indai, dėžė 3 – žieminiai drabužiai, baldai, technika, jų apytikslė vertė. Sąrašas padeda muitinei, draudimui ir jums patiems. Atvykus į Lietuvą mažiau bėgama ieškant, kur dingo tas maišas su įkrovikliais. Geras sąrašas neturi būti romanas, bet turi būti aiškus. Jei rašote „stuff from garage“, tai ne sąrašas, o galvos skausmas.

Ar galima vežti alkoholį, cigaretes ar maistą perkraustymo metu?

Asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrus kiekius, bet reikia žiūrėti galiojančias taisykles. Alkoholis, cigaretės, kava, kvepalai – viskas turi ribas, o jos keičiasi, todėl čia geriau nepasikliauti „kažkas vežė ir praėjo“. Maistas taip pat gali kelti problemų, ypač mėsa, pieno produktai, augalai, sėklos. Kartais žmonės nori vežti pusę šaldiklio lašinių, ir tada prasideda linksmybės. Jei tikslas – ramus perkraustymas, geriau nerizikuoti su produktais, kurių negalima legaliai įvežti.

Ką daryti, jei pervežami daiktai nėra visi mano?

Tada reikia aiškumo. Jei vežate draugo sofą, brolio įrankius ar įmonės kompiuterius, dokumentuose tai turi atsispindėti. Asmeninių daiktų perkraustymas paprastai susijęs su jūsų namų ūkiu, ne su komerciniu kroviniu. Jeigu maišosi asmeniniai ir komerciniai daiktai, gali tekti kita procedūra, kiti dokumentai ar net papildomi mokesčiai. Esu matęs situacijų, kai klientas sako „tik pora dėžių“, o ten – internetinės parduotuvės sandėlis. Taip negalima, nes vėliau visi klausimai krenta ant vežėjo ir gavėjo.

Įvairios situacijos, rizikos ir realybė

Ar profesionalus perkraustymas iš Anglijos tinka, jei kraustomės iš nuomojamo buto?

Tinka, ypač jei nuomojamas butas Londone, Bristolyje, Kembridže ar kitame mieste, kur sunku pastatyti sunkvežimį. Dažnai reikia rezervuoti parkingo vietą, gauti leidimą, naudoti keltuvą pro langą. Nuomotojui reikia palikti butą tvarkingą, todėl kartais daroma šiukšlių išvežimo paslauga. Realistiška situacija: klientas pamiršta, kad šeimininkas ateis apžiūrėti buto, o mes dar demontuojame lovos rėmą. Todėl grafiką reikia derinti ne tik su mumis, bet ir su nuomotoju.

Ką daryti, jei naujas namas Lietuvoje dar nėra paruoštas?

Tada reikia sandėliavimo. Dažnas variantas – krovinius iš Anglijos atvežame į saugomą sandėlį Lietuvoje, o klientui atiduodame tada, kai butas ar namas paruoštas. Tai kainuoja papildomai, bet gelbsti, kai statybos vėluoja, remontas užsitęsia ar nuoma prasideda vėliau. Kartais žmonės nori viską iškrauti tą pačią dieną, nors grindys dar šlapios, o elektrikas neatvažiavo. Taip negalima, nes baldai ant drėgno paviršiaus – bloga idėja.

Ar galima užsakyti perkraustymą „nuo durų iki durų“?

Taip, tai yra vienas populiariausių variantų. Komanda atvažiuoja į Anglijos adresą, pakrauna, atveža į Lietuvos adresą, iškrauna ir pastato pagal poreikį. Bet „nuo durų iki durų“ nereiškia, kad visada galima privažiuoti iki pat laukinių durų. Kai kuriose vietose riboja gatvės plotis, tiltai, medžiai, kaimynų automobiliai ar savivaldybės taisyklės. Todėl prieš užsakymą reikia nuotraukų, adresų, prieigos aprašymo. Kartais geriau būti atviram prieš pradedant, nei ginčytis krovininėje aikštelėje.

Ką daryti, jei reikia perkraustyti naminius gyvūnus kartu su daiktais?

Gyvūnų pervežimas nėra paprastas „įmesim į furgoną“ klausimas. Reikia narvelio, vandens, maisto, dokumentų, mikročipo, skiepų, kartais veterinarijos pažymų, priklausomai nuo maršruto ir gyvūno. Per ilgą kelionę gyvūnas neturėtų būti kraunamas kartu su baldais, triukšmu ir dulkėmis. Geriausia, kad augintinis keliautų atskirai, saugiai ir su žmogumi, kuris jį pažįsta. Esu matęs katę, kuri per perkraustymą elgėsi ramiau nei visi suaugusieji kartu sudėjus. Ir, tiesą sakant, buvo teisus.

Ar yra draudimas profesionaliam namų perkraustymui iš Anglijos?

Taip, bet svarbu suprasti, ką tas draudimas dengia. Dauguma vežėjų turi krovinio draudimą, tačiau sąlygos skiriasi: kartais dengiamas visas krovinys, kartais tik tam tikri įvykiai, kartais reikia tinkamo pakavimo. Jei televizorius vežamas be apsaugos, nes „taip greičiau“, draudimas gali nepadėti. Jei baldas senas, pažeistas prieš kraunant, tai reikia fiksuoti. Todėl prieš pakrovimą verta peržiūrėti būklę, daryti nuotraukas ir nesigėdyti užduoti kvailų klausimų. Kvaili klausimai kartais sutaupo daug pinigų.

Pasiruošimas klientui ir išvados

Kaip klientui pasiruošti perkraustymui iš Anglijos, kad viskas eitųsi sklandžiau?

Pirmiausia – nerūšiuokite visko paskutinę naktį. Pradėkite nuo daiktų, kurių nereikia kasdien: sezoninių drabužių, knygų, dekoracijų, garažo įrankių. Pažymėkite dėžes: virtuvė, miegamasis, vonia, vaikų kambarys. Atskirai sudėkite dokumentus, vaistus, vertingus daiktus, kompiuterius, papuošalus. Geriausia, kad šiuos daiktus vežtumėte patys. Prieš atvykstant komandai, nuimkite nuotraukas nuo sienų, ištuštinkite stalčius, paruoškite prieigą. Ir, prašau, neslėpkite sunkių daiktų garaže, „gal nepamiršim“. Pamirštama.

Ar verta pačiam iš anksto išardyti baldus?

Kartais verta, kartais ne. Jei baldas paprastas ir turite įrankius, galite išardyti stalą ar lentyną. Bet jei tai stumdoma spinta, lova su mechanizmu, virtuvės baldai ar senas ąžuolinis komplektas, geriau palikti specialistams. Netinkamai išardytas baldas vėliau sunkiai surenkamas, o trūkstama detalė gali sugadinti visą planą. Esu matęs lentynų, kurios po savarankiško išardymo tapo šiuolaikinio meno objektu. Ne visada tas menas kambariui tinka.

Ką daryti su daiktais, kurių nebereikia?

Parduokite, paaukokite, išmeskite arba užsakykite šiukšlių išvežimą. Tai skamba paprastai, bet praktiškai sunkiausia dalis. Žmonės meta: „gal prireiks“, „gal taisysiu“, „vaikai dar augs“. Kartais tiesa, kartais ne. Profesionalus perkraustymas tampa brangesnis, kai vežate daiktus, kurių nenaudosite. Jeigu sofa Anglijoje jau trapi, Lietuvoje ji stebuklingai nesutaisys savo gyvenimo. Tačiau sprendimas visada jūsų – aš tik primenu, kad kiekvienas kubinis metras kainuoja.

Ar galima derinti perkraustymą su automobilių gabenimu iš Anglijos?

Taip, dažnai klientai nori vežti ir namų daiktus, ir automobilį. Automobilis gali būti gabenamas atskiru transporteriu arba, priklausomai nuo situacijos, kitu logistiniu sprendimu. Reikia registracijos dokumentų, pirkimo–pardavimo arba nuosavybės įrodymų, draudimo ir muitinės aspektų. Jei automobilis nevažiuoja, reikia žinoti iš anksto, nes jį krauti sunkiau. Kartais žmonės pamiršta, kad automobilis be rakto yra ne automobilis, o metalo problema.

Kaip pasirinkti patikimą perkraustymo įmonę iš Anglijos?

Žiūrėkite ne tik į kainą. Žiūrėkite, ar įmonė aiškiai atsako į klausimus, ar prašo nuotraukų, ar turi draudimą, ar paaiškina dokumentus, ar gali parodyti panašius darbus. Patikima įmonė neklaus tik „kiek dėžių?“ ir neduoda kainos per 3 minutes, jei krovinyje yra visas namas. Gerai, kai yra sutartis, inventorizacija, kontakto asmuo, realus terminas. Blogas ženklas – kai viskas „čia pat, labai pigiai, viską sutvarkysim“, bet niekas negali pasakyti, kas tiksliai atvažiuos.

Galutiniai praktiniai patarimai

Ką daryti atvykus į Lietuvą – kaip priimti krovinį?

Pirmiausia patikrinkite, ar atvažiavo visos dėžės ir baldai pagal sąrašą. Jei matote pažeidimą, fiksuokite iškart: nuotraukos, pastabos, informacija vežėjui. Neatidėliokite, nes po savaitės sunku įrodyti, kas įvyko. Iškraunant geriau nurodyti, kur ką statyti, kitaip spinta gali atsidurti svetainėje, o skalbimo mašina – koridoriuje. Taip, taip būna. Po iškrovimo verta pasirašyti priėmimą, bet jei yra problemų, rašykite jas aiškiai.

Ar profesionalus namų perkraustymas iš Anglijos gali būti pigesnis, jei pats viską pakuošiu?

Gali būti, bet ne visada tiek, kiek tikimasi. Jei pakuojate gerai, tvarkingai ir su tinkamomis medžiagomis, taip – galima sutaupyti darbo laiko. Bet jeigu dėžės plyšta, indai supakuoti rankšluosčiais, o televizorius apvyniotas antklode, rizika didėja. Vežėjui tada reikia daugiau laiko viską perdirbti arba saugiau perkrauti. Todėl geriausias kompromisas – patys pakuojate drabužius, knygas, smulkmenas, o trapinius ir brangius daiktus paliekate komandai.

Kiek dėžių reikia vidutiniam namui perkraustyti iš Anglijos?

Labai apytiksliai: 1–2 kambarių butui reikia 20–40 dėžių, 3 kambarių butui – 50–80, o namui – 100 ir daugiau. Bet skaičius priklauso nuo žmonių, daiktų, knygų, drabužių, virtuvės įrangos. Kai kurie žmonės turi 12 dėžių batų, kiti – 3 dėžes ir viską. Geriausia daryti preliminarų sąrašą arba vaizdo apžvalgą. Nuotraukos kartais pasako daugiau nei 20 žinučių.

Ar verta vežti senus baldus iš Anglijos į Lietuvą?

Kartais taip, ypač jei baldai kokybiški, emocinės vertės ar nauji. Bet sena, sunki, pigi medienos drožlių spinta ne visada verta kelionės kainos. Reikia įvertinti svorį, tūrį, būklę ir sentimentus. Jei baldas jau Anglijoje braška, Lietuvoje jis greičiausiai nepasikeis. Kita vertus, ąžuolinis stalas ar geras čiužinys gali būti vertas vežimo. Čia reikia sąžiningo pokalbio su savimi – ir kartais su žmona ar vyru.

Ką daryti, jei perkraustymo dieną viskas vyksta ne pagal planą?

Pirmiausia – nesudėlioti visko ant vienos dienos, jei įmanoma. Bet jei atsitinka: keltuvas vėluoja, kaimynas užstatė įvažiavimą, lietus pradėjo pilti, vaikas susirgo, nuomotojas neatnešė rakto – sprendimai ieškomi vietoje. Gera komanda turi planą B, atsarginių medžiagų ir geba keisti tvarką. Kartais reikia pradėti nuo garažo, kartais nuo miegamojo, kartais nuo trapiausių daiktų. Perkraustymas retai būna kaip filmas, kur visi šypsosi ir niekas neprakeikia.