Profesionalus namų kraustymas be streso į/iš Anglijos: praktinis vadovas ir patirtis

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo pasididžiavusių "kūbikų" iki lietuvių, kurie verčia vairuotojus verkti iš vargo. Profesionalus namų kraustymas be streso į/iš Anglijos skamba kaip gražus reklamos šūkis, bet realybėje tai yra sudėtingas logistinis mazgas. Anglija (ypač po Brexito) nebe ta pati, muitinės griežtesnės, o keliai užstrigę tiesioginis siaubas. Čia nėra tiek, kad pakrauti ir nuvežti, čia reikia žinoti, ką daryti, kai pasienio pareigūnas užklausia apie seną sovietinę skalbyklę. Rašau šitą tekstą ne kaip konsultantas, o kaip vyras, kuris tą kelią nukėlė šimtus kartų ir nori, kad jums neprireistų mokėti už savo klaidas nervais.

Burokratija, dokumentai ir pasienio siaubai

Ar reikalingas T1 dokumentas kraustant iš Anglijos į Lietuvą?

Na, čia yra pats "skanus" dalykas po Brexito. Jeigu tu perkeli daiktus, kuriuos esi pirkęs Anglijoje ir mokėjai VAT (PVM), tuomet dažniausiai tau reikia T1 dokumento, taip vadinamo transitinio režimo deklaracijos. Be jo, daiktai gali likti "užstrigę" pasienyje arba tau reikės sumokęs importo mokesčius Lietuvoje, o tai gali būti baisiai brangu (geriau sakykime, 21 proc., o ne 0). Bet yra išimčių, pavyzdžiui, jeigu tai tavo asmeniniai naudojami daiktai ir pateiki "Transfer of Residence" dokumentą, tai T1 gali nebūti reikalingas. Aš visada sakau klientams – geriau papildomai pasiklausti brokerio, nei vėliau gailėtis.

Kas tas "Transfer of Relief" ir ar tai man aktualu?

Tai yra toks dalykas, kuris leidžia atsisakyti importo mokesčių, jeigu persikeli gyventi į EU šalį iš Anglijos (arba atvirkščiai). Sąlyga paprasta – turi gyventi Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir turius tais daiktais naudotis bent 6 mėnesius. Tada tu deklaruoji, kad tai ne prekybinis siuntinys, o turtas. Vieną kartą buvo toks atvejis, klientas bandė įvežti visiškai naujus baldus su etiketėmis ir sakydavo, kad "naudojo", bet muitinėje jam protingai paaiškino, kad nauja sofa – tai prekybinė prekė, o ne asmeninis daiktas. Žiūrėk, tiesiog būk sąžiningas, nes jie turi akis kaip sakalai.

Ar galiu įvežti maisto produktų ar vaistų?

Čia yra labai pavojinga zona. Anglija dabar yra "trečioji šalis" ir dėl maisto produktų taisyklės yra griežtos. Mėsos, pieno produktų, vaisių, daržovių – geriau nebandyti įvežti, jeigu nenori, kad tavo viskas būtų sunaikinta pasienyje. Vieną kartą teko stebėti, kaip moteris verčia įvežti šaltą keptą vištą su daržovėmis į Lietuvą... galvojau, pareigūnas užsiduos. Vaistų galima įvežti tik asmeniniam reikalui, originalioje pakuotėje, su receptu (jeigu reikalingas). Geriau nusipirkt vaistus Čekijoje ar Lenkijoje, nei rizikuoti su Anglijos muitine.

Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu ar technine apžiūra, jeigu važiuoju su savo automobiliu?

Jei tu ne tik veži daiktus, bet ir pats važiuoji savo automobiliu, turi atkreipti dėmesį į tai, kada baigiasi T1 leidimas tavo automobiliui (jeigu jis registruotas ne ES). Jeigu turi "Transfer of Residence", gali įvežti automobilį be mokesčių, bet vėliau turi jį perregistruoti Lietuvoje per tam tikrą laiką (paprastai 6 mėnesiai). Techninė apžiūra – jeigu ji galioja ES (pvz., Vokietijos), tai gerai, jeigu tik Anglijos – tai Lietuvoje gali tekti daryti naują. Ir nepamiršk, kad jeigu vairuoji su anglų vairuotojo pažymėjimu, po 6 mėnesių gyvenimo ES jis galioja kaip lietuviškas (tik reikia iškeisti į kortelę).

Ar tikrai reikia inventorinio sąrašo ir kaip jį daryti?

Absoliučiai taip, be jo niekur nepraeisi. Inventorinis sąrašas turi būti detalus, su nurodytais daiktų pavadinimais, bukle, vertės (naujos ar naudotos) ir svoriais. Nerašyk "baldai" – parašyk "2 vnt. minkštos sofos, rudos spalvos, odinės, naudotos, vertė 200 GBP". Kiekvienas daiktas turi būti užrašytas, nes kitaip muitininkas gali nuspręsti, kad tu bandai slėpti ką nors brangaus. Esu matęs, kaip žmonės rašo "knygos" viena eilute, o ten – tūkstančiai vertės knygų kolekcija. Geriau pasidėk daugiau darbo dabar, nei vėliau paaiškinti, kodėl melavai.

Kainos, pinigai ir įvairios "nemalonios" detalės

Kiek vidutiniškai kainuoja profesionalus namų kraustymas be streso į/iš Anglijos?

Žiūrėk, čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje kainos ant etiketės. Viskas priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), atstumo (ar tu Londone, ar šiaurės Škotijoje) ir to, kiek greitai reikia vežti. Vidutiniškai, jeigu kalbame apie butą (apie 20-30 kubų), tai gali siekti nuo 1500 iki 3000 eurų viena kryptimi. Jeigu pilnas namas su baldais, braižomais ir viskuo – skamba į 5-7 tūkstančius. Kainos šiuo metu šokinėja, nes degalai brangsta, o tarifai Anglijoje už darbą irgi auga. Nesižiūrėk į tuos pigiausius skelbimus "kūbiku" – pasilik be kojų gali.

Kodėl viena firma kainuoja 500 EUR, o kita 2000 EUR už tą patį kiekį?

Tai yra klasikinis klausimas, kurį girdžiu kasdien. 500 eurų kainą siūlo tie, kurie veža "kūbiku" (t.y. jie užpildo savo vilažą kitų klientų daiktais). Tu gali laukti savo daiktų savaitę ar dvi, kol jis susirinks keliuose. O 2000 eurų – tai gali būti ekskursinis vilažas, kuris važiuoja tiesiai pas tave. Be to, pigios firmos dažnai nekaunia draudimo, arba jis yra simbolinis. Vienas mano klientas taip taupė, o galiausiai jam teismo keliu gaudė savo daiktus, kai vilažas "dingo" kelionėje. Geriau sumokėti už ramybę.

Ar į kainą įskaičiuotas pakavimas (įranga, dėžės)?

Paprastai ne, neskaičiuojant. Dauguma firmų kainuoja už patį transportą, o dėžės, lipdukai, burbuliukai, plėvelės – tai viskas papildomai. Kai kurios gali pasiūlyti "viską įskaičiuota" paketą, bet tuomet tikrink, kas ten įeina. Aš visada patariu klientams nusipirkti dėžių patys (pvz., iš "B&Q" Anglijoje arba "Jumex" Lietuvoje), nes tai kelis kartus pigiau nei per pervežėją. Bet jeigu nori, kad jie viską supakuotų už tave – tai gali kainuoti nemažai, bet tai tą profesionalų namų kraustymą be streso į/iš Anglijos ir padaro.

Ar ima mokestį už sunkius daiktus (pianinas, seifas)?

Žinoma, ima. Pianinas ar didelis seifas nėra paprasta sofa – jiems reikia specialios technikos (keltuvo, arba tiesiog kelios smegenys), o tai laikas ir rizika. Pianiną nešti iš penkto aukšto be lifto Londonas yra košmaras, už kurį reikia mokėti. Paprastai tai fiksuotas mokestis, pavyzdžiui, 100-200 eurų už vieną tokią vietą. Neišsigąsk, jeigu pareikalauja papildomai – geriau, kad jie už tai pasiimtų, nei nulūžtų nugaros ir išverstų tavo koridorių.

Ar reikia mokėti užstojamąjį už vilažą Anglijoje (congestion charge, ULEZ)?

Tai yra labai svarbu, jeigu keli į Londoną ar jo centrą. Jeigu tavo vilažas neatitinka ULEZ standartų (diesel senesnis nei 2015 m., benzininis senesnis nei 2006 m.), tau teks mokėti kasdienę mokestį, o jis nėra mažas – gali siekti 100-200 svarų per dieną. Be to, užstojamasis mokesčiu (Congestion Charge) taip pat veikia. Užtikrink, kad šie dalykai būtų aptarti ankstesniais etapais, nes paskui gali gauti didelę sąskaitą iš Londono merijos, kurią pervežėjas tiesiog perdarys tau.

Pakavimo procesas: kas daryti, o ką geriau palikti

Ar verta rūpintis dėžėmis paties, ar geriau pirkti pas pervežėją?

Kaip jau minėjau, pats nusipirkti dėžių dažniausiai pigiau. Anglijoje "cardboard boxes" galima rasti pigiai, o Lietuvoje – "Jumex" turi standartinių dėžių. Bet jeigu pasirinksi pervežėjo paslaugas, gali būti, kad jis atveš dėžes, kurios yra tam tikros formos, idealiai įeinančios į vilažą, tai taip sutaupysi vietos. Vienas klientas susirinko dėžes iš parduotuvės po bananų – jos buvo lygios, smarkiai drėgnos ir viskas susilankstė. Nenaudok junk dėžių, nebent turi tikrai tvirtų.

Kaip supakuoti lūžtantį daiktus (indai, vazos)?

Čia nėra magijos – reikia daug burbuliukų (bubble wrap). Kiekvienas indas turi būti apvyniotas atskirai, o tarp jų padėtos šiaudai arba popierius. Dėžės dugnas padenk storu popieriumi. Ir svarbiausia – dėžės viršuje užrašyk "TRAPI" arba "FRAGILE". Kartais vairuotojai yra pavargę ir gali numesti dėžę su viskuo, jeigu nematys įspėjimo. Aš asmeniškai visada patariu verti brangiausius indus su savimi į automobilį, jeigu keliaujat kartu.

Ar galiu vežti augalus (gėles)?

Galima, bet tai yra rizikinga. Pirmiausia, augalai turi būti švarios šaknys (be žemės), kitaip neišleis per fitosanitarinę kontrolę. Antra, augalai vilaže gali užšalti (žiema) arba išdegti (vasarą). Viena klientė bandė įvežti didelį figą, tačiau pavasario šaltukai vilaže nukentėjo ir augalas atvyko be lapų. Geriau palikti augalus draugams arba kaimynams Anglijoje, jeigu brangi širdžiai, o ne rizikuoti, kad jis bus sunaikintas pasienyje.

Kas daryti su skysčiais (valymo priemonės, aliejus)?

Skysčių neįleidžiame, nes jeigu dėžė nukris, tu turėsi chaosą. Visus skysčius (šampūnus, valiklius, aliejus) reikia supakuoti į plastikinius maišelius, uždaryti ir padėti į dėžę, o ne tiesiog statyti į vilažą. Buvo atvejis, kai vaza su aliejumi sulūžo – visa kėdė ir kilimas buvo naikinami. Geriau atsikratyti skysčių arba vežti tik tuos, kurie yra originalioje, uždarytoje pakuotėje ir nedideliais kiekiais.

Ar galiu vežti techniką (televizorius, kompiuteris)?

Galima, bet nepamiršk, kad Anglijoje ir Lietuvoje skiriasi elektros lizdai (tipai 230V, bet kištukai skirtingi). Televizoriai dažnai turi skirtingų kanalų derinimo sistemas (DVB-T vs DVB-T2), taigi gali reikėti papildomo dekoderio. Kompiuterius geriau vežti su savimi, jeigu keliaujat lėktuvu, o ne vilažu, nes juos yra lengviau pavogti arba pažeisti. Jeigu veži vilažu – užrakink juos į dėžę ir priklijuok "Aukštos vertės".

Kelionės eiga, laikas ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Teoriškai, jeigu vairuotum 24 valandas per parą ir nustotum, tai užtruktum maždaug 30-36 valandas. Bet realybėje? Vilažas važiuoja lėčiau, jam reikia poilsio (vairuotojo poilsio laikas reguliuojamas), yra muitinės, keltai. Įprastai tai trunka 3-4 dienas. Jeigu vilažas užstrigs Anglijoje dėl eismo (kas nutinka beveik kiekvieną kartą), tai gali užtrukti ir savaitę. Neklausk konkretaus datos ir valandos, nes niekas negali garantuoti, kad ant M25 kelio nebus avarija.

Kur paprastai užeina vairuotojai pernakvoti?

Vairuotojai turi poilsio laiką, todėl jie sustoja specialiose stovyklavietėse (truck stops). Anglijoje tai gali būti "Welcome Break" ar panašios vietos, o Europoje – dideliems keliams skirtos aikštelės. Kartais jie gali užsukti į paprastą degalinę, jeigu ten yra vieta. Nenujauk, kad jie nueis į viešbutį miesto centre – jie ilsisi vilaže arba specialiuose kabinose (kurios yra brangios). Vieną kartą vairuotojas pasakė, kad praleido naktį gatvėje prie magistralės, nes visos vietos buvo užimtos – tai realus gyvenimas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju vilaže?

Dauguma firmų to nedaro dėl draudimo ir saugumo taisyklių. Vairuotojas turi atsakomybę už savo krovinių, o keleivis – tai papildoma rizika. Be to, vilažo kabina yra skirta vienam arba dviem žmonėms, ten nėra vietos keleiviui. Jeigu labai nori, gali bandyti susitarti su mažomis firmomis, bet aš to nedaryčiau – po 10 valandų vairo su užrakinta kabina tu pajausi savingę kaip konservą. Geriau skristi lėktuvu.

Kas nutinka, jeigu vilažas sugenda kelyje?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Jeigu tai techninė problema, vairuotojas kviečia pagalbą, o firma turi organizuoti kitą vilažą perkraunimui (bet tai gali trukti). Jeigu tai avarija – tada viskas aiškinamas su draudimu. Svarbu, kad turėtum kontakto numerą, kurį gali skambinti bet kuriuo paros laiku. Kartais gali nutikti, kad vilažas užstrigs dėl padangų plyšimo – tai paprasta dalykas, bet užtrunka valandą ar dvi, o laikas bėga.

Ar vežate į tolimas vietas (Škotija, Velsas, Kornvalis)?

Vežame, bet už tai papildomai imama, nes tai nėra pagrindinis maršrutas. Jeigu gyveni šiaurės Škotijoje (Inverness), vairuotojui teks važiuoti papildomai 500-600 km viena kryptimi. Tai reiškia daugiau degalų, vairuotojo laiko ir rizikos. Mažos firmos gali atsisakyti tokių užsakymų arba užsakyti didelę kainą. Jeigu gyveni toli nuo pagrindinių kelių, geriau susitarti dėl daiktų pristatymo arčiau esančioje sandėlyje.

Rizikos, patirtys ir "nepatogūs" klausimai

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Pirma, jeigu kaina peržiūrėta per žemą. Antra, jeigu neturi tinklalapio arba jis atrodo keistai. Trečia, jeigu neduoda sutarties arba sutartyje nėra aiškios atsakomybės. Užklausk apie draudimą – jeigu jie vengia atsakyti, bėk. Buvau matęs firmas, kurios dirba be jokios registracijos, tiesiog "pagal draugų draugą". Jeigu tavo daiktai dingsta, niekas tau nepadės. Geriau rinktis firmą, kuri turi atsiliepimus (net jeigu ir ne visi teigiami).

Kas nutinka, jeigu daiktai pažeisti pervežimo metu?

Jei turi draudimą, turi užpildyti pranešimą apie žalą (CMR dokumentas) ir tada kreiptis į draudimo kompaniją. Be to, gali kreiptis į pačią firmą. Profesionalus namų kraustymas be streso į/iš Anglijos apima draudimą, bet dažnai žmonės nusiperka pigų "basic" draudimą, kuris nedengia visko. Vienas klientas atvežė brangų paveikslą, kuris buvo supakuotas kaip paprasta dėžė – žinoma, jis susilankstė. Draudimas to neatsisakė mokėti, nes dėžė nebuvo pakrauta tinkamai.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sėkmingai – ne, tai yra retas atvejis, jeigu rinkis normalią firmą. Bet pasitaiko "nykstantių" dėžių atvejų, ypač jeigu daiktai kraunami kartu su kitų klientų (kūbiku). Gali būti, kad dėžė nukrito gale vilažo ir užstrigo, arba buvo padėta neteisingai vietoje. Visada pažymėk savo dėžes unikaliais numeriais ir spalvomis, kad lengviau būtų susirasti. Aš asmeniškai visada patariu klientams sekti savo dėžes kraunant.

Kodėl vairuotojai kartais būna "nepageidaujami"?

Žinoma, yra ir tokių. Kartais jie pavargę, išalkę, arba tiesiog nėra mandagūs. Anglijoje kelių policija yra griežta, todėl vairuotojai yra nuolatinėje įtampoje. Jeigu vairuotojas elgės nekultūškai, nepaisyk to (jeigu jis dirba), bet pranešk firmai. Vieną kartą girdėjau, kaip vairuotojas šaukėsi į klientą, kad tas per lėtai nešė dėžes – tai nėra priimtina. Profesionalumas yra svarbiau už greitį.

Ar galiu pasitikėti tuo, kad mano daiktai saugūs?

Gali, jeigu pasirinksi patikimą partnerį. Užtikrink, kad vilažas turi GPS stebėjimą, kad galėtum matyti, kur jis yra. Be to, gali paprašyti nuotraukų iš prieškraustymo. Aš visada sakau – pasitikėjimas yra gerai, bet kontrolė dar geriau. Jeigu firmos atstovas vengia atsakinėti į simple klausimus, tai gali būti signalas, kad kažkaip slepiama.

Išvados

Galiausiai, noriu pasakyti, kad tai nėra lengvas procesas, bet jeigu pasiruoši, viskas įmanoma. Profesionalus namų kraustymas be streso į/iš Anglijos yra investicija į tavo ramybę, ne tik pinigai. Rinkis patikimus žmones, ne taupyk ant dėžių ir dokumentų, o tada kelionė praės be didelių nenuostatų. Dirbu jau 20 metų ir mačau, kad geriausias klientas yra tas, kuris klausta ir nebijo pasakyti "nežinau". Sėkmės kelyje ir prisimink – keliaujant be streso, atvyksta be streso.