perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai kalbam apie profesionalus namų apyvokos perkėlimas į Angliją su aptarnavimu, aš visada pradedu ne nuo kainos, o nuo paprasto klausimo: ką tiksliai vežam, kada reikia būti vietoj ir kiek žmogus nori pats daryti. Per 20 metų tarptautinių pervežimų mačiau visko – nuo tvarkingų kraustymų su inventoriumi iki situacijų, kai klientas sako „tik kelios dėžės“, o ten dar virtuvė, dviračiai, lova ir senas televizorius, kurio niekas nenori liest. Anglija nėra kažkokia kosminė kryptis, bet ji reikalauja planavimo, dokumentų, laiko langų ir normalaus bendravimo. Gerai, dabar pabandysiu paaiškint be gražių frazių.
Ne visada. Jeigu turite vieną lagaminą, kuprinę ir katę, galima važiuoti autobusu, lėktuvu ar su draugu, kuris „turi vietos“. Bet jeigu kalbam apie baldus, buitinius prietaisus, dėžes, drabužius, indus, vaikiškus daiktus ar pianiną, tada viskas keičiasi. Profesionalus aptarnavimas reiškia ne tik sunkvežimį. Reikalingas pakavimas, apsauga, maršrutas, iškrovimas, kartais sandėliavimas, o jei nepasiseka – ir problemų sprendimas vietoj. Aš mačiau, kaip taupymas „pasiimsiu furgoną pats“ baigdavosi dviem dienom be miego ir sugadintu stalu.
Paprastai nuo 3 iki 10 darbo dienų, bet čia ne bilietas į autobusą, kur atvažiavai 9:17 ir viskas. Viskas priklauso nuo to, ar vežate pilną krovinį, dalinį krovinį, ar jungiate su kitais klientais. Vilnius–Londonas gali būti greičiau nei, tarkim, mažas miestelis šiaurės Anglijoj, kur reikia derint siauras gatves ir iškrovimo laiką. Jeigu daiktai laukia sandėlyje arba nėra dokumentų, laikas ilgėja. Ir dar – muitinė po „Brexit“ nebe ta pati linksma istorija, kaip prieš kelis metus.
Pilnas pervežimas yra tada, kai automobilis važiuoja praktiškai tik su jūsų daiktais. Tai brangiau, bet paprasčiau organizuoti. Dalinis krovinys – kai jūsų baldai, dėžės ar buitinė technika keliauja kartu su kitų žmonių kroviniu. Čia kaina dažniausiai geresnė, bet grafikas labiau painus. Gali būti, kad jūsų spinta laukia kitos apkrovos, arba mašina dar važiuoja per Olandiją, Belgiją, Prancūziją. Turiu pasakyti: dalinis krovinys nėra blogai, tik reikia žinot, kur įlipi.
Dažniausiai Lietuva–Lenkija–Vokietija–Olandija arba Belgija–Prancūzija–Calais/Dover arba tunnel–Anglija. Kartais važiuojama per Šiaurės jūros keltą, kartais per tunelį, bet tai jau logistika, kurią sprendžia vežėjas. Pavyzdžiui, jei krovinys aukštas arba sunkus, ne visada tinka tas pats maršrutas. Oro sąlygos ir eismas prie Doverio kartais sugadina visą grafiką. Tiesą sakant, vienas iš mano mėgstamų nepatogių faktų – Anglija atrodo arti, bet paskutinė kelio dalis gali būti varginanti.
Nes vienas klientas sako „vežam butą“, kitas turi namą, garažą, terasą ir dar senus baldus iš močiutės. Kaina susideda iš tūrio, svorio, pakavimo, atstumo, iškrovimo sąlygų, draudimo, muitinės formalumų ir darbo valandų. Jei Anglijoj reikia lipti į trečią aukštą be lifto, kaina nebebus tokia pati. Jei reikia specialaus kėlimo, pavyzdžiui, pianinui ar seifui, irgi bus atskiras skaičiavimas. Blogos įmonės dažnai meta mažą kainą telefonu, o po to pradeda „aiškintis“ vietoj.
Gali, jei užsakote pilną aptarnavimą. Tai reiškia, kad komanda atsiveža dėžes, plėvelę, apsauginius kampučius, popierių, lipdukus ir viską sutvarko. Bet klientas vis tiek turi pasiruošti – išimti asmeninius daiktus, dokumentus, vaistus, vertingus papuošalus. Indai, stiklai ir trapūs daiktai turi būti pakuojami atskirai, ne „kaip Dievas davė“. Aš pats mačiau, kaip puikiai supakuota spinta važiavo gerai, bet viduj stovėjo lėkštės be apsaugos. Tai jau ne pervežimo, o pasiruošimo klaida.
Inventorius yra sąrašas, kur nurodoma, kas važiuoja, kokios dėžės, kokie baldai, kokia būklė. Skamba nuobodžiai, žinau, bet pervežimuose nuobodūs dalykai dažnai gelbsti pinigus. Jeigu dingsta dėžė ar atsiranda įbrėžimas, be inventorijaus prasideda žaidimas „kas ką sakė“. Geras inventorius turi numerius, aprašymus, nuotraukas, kartais svorį ar tūrį. Jeigu įmonė sako „mums čia nereikia“, aš jau šiek tiek įtariau. Ne visada, bet įtariau.
Trapūs daiktai – tai atskira religija. Indai, porcelianas, paveikslai, televizoriai, monitoriai, lempų gaubtai, stikliniai stalai – visiems reikia skirtingo pakavimo. Kai kurie žmonės bando taupyti ir pakuoti patys, o tada pyksta, kad „vežėjai neatsargūs“. Kartais taip ir būna, nesąžiningų žmonių yra visur. Bet dažnai problema prasideda dar namuose: indai sudėti į plastikinį maišą, rėmas be kampų, televizorius be originalios dėžės. Jei daiktas brangus emocine prasme, geriau jį apsaugoti per daug nei per mažai.
Verta, bent jau svarbiausiems daiktams. Paprastos prekybos centro dėžės gali neatlaikyti svorio, ypač jei viduj knygos, indai ar įrankiai. Kraustymo dėžės yra storesnės, patogesnės krauti, jas lengviau žymėti. Bet nereikia pirkti visko be proto. Drabužiams tinka didelės dėžės, knygoms – mažesnės, indams – dėžės su pertvaromis. Jeigu užsakote aptarnavimą, pasakykit įmonei, kad norit normalaus pakavimo. Kitaip gausit tą patį kartoną, kuris prieš savaitę laikė bananus (pataisau: ne visada, bet būna).
Baldus reikia ne tik apvynioti plėvele, bet ir apsaugoti kampus, kojas, stalviršius, duris. Mediniai baldai bijo drėgmės ir smūgių, minkšti baldai – purvo ir ašarų. Jeigu sofa keliauja į Londoną, dar reikia galvoti, ar įvažiuosite į zoną, ar reikės didesnio automobilio. Manchesteris ir Birmingham nėra paprastesnės, jei iškrovimas siauroje gatvėje. Geras vežėjas visada klausia apie laiptus, liftą, parkavimą ir durų plotį. Blogas klausia tik „kada imt“.
Po Brexit Anglija nebėra ES muitų zonos dalis, todėl reikia daugiau popierių. Paprastai reikia paso ar asmens dokumento duomenų, adresų, krovinio aprašo, inventorijaus, kartais migracinio statuso ar darbo patvirtinimo. Jeigu vežate naujus daiktus ar komercinį krovinį, situacija gali būti kitokia. Asmeniniam turtui dažnai taikomi lengvatiniai reikalavimai, jei įrodote, kad persikeliate gyventi. Čia jau geriau pasitikrinti su vežėju ar muitinės tarpininku, nes taisyklės kartais keičiasi, o aš nenoriu meluot.
Ne visada. Jeigu tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai ir persikeliate gyventi į Jungtinę Karalystę, dažnai galima prašyti lengvatų. Bet jeigu vežate naujus baldus, techniką ar daiktus pardavimui, klausimas tampa kitoks. Muitinė nemėgsta frazės „na, čia asmeniniai“, kai sąraše yra dešimt vienodų kavos aparatų. Reikia sąžiningo aprašo ir dokumentų. Jeigu kas nors sako, kad „visada praleidžia be popierių“, aš tuo labai abejoju. Gal praleidžia, kol nepraleidžia.
Muitinės tarpininkavimo mokestis gali būti maždaug nuo 50 iki 200 svarų, kartais daugiau, jei krovinys sudėtingesnis. Tai nėra pats pervežimas, o dokumentų tvarkymas, deklaracijos, ryšys su sistemomis. Kaina priklauso nuo įmonės, krovinio pobūdžio ir to, ar viskas paruošta tvarkingai. Jeigu inventorius chaotiškas, adresai netikslūs, o klientas atsako po trijų dienų, kaina gali augti. Žinau, kad žmonės to nemėgsta girdėti. Bet popieriai Anglijoje dabar nėra formalumas, jie yra dalis kelionės.
Galima, bet ne viską ir ne bet kaip. Maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės, turi apribojimų. Augalai dažnai reikalauja fitosanitarinių dokumentų, o kartais jų vežti paprasčiausiai neapsimoka. Alkoholį ir cigaretes riboja kiekiai, skirti asmeniniam naudojimui. Jeigu perkraunate visą namą, geriau nesumaišyti maisto su baldais ir dokumentais. Kartą mačiau dėžę „virtuvė“, kurioje buvo indai, konservai, šampūnas ir katės kraikas. Tai buvo linksma, bet ne logistikai.
Gali būti vėlavimas, papildomi mokesčiai, krovinio sulaikymas arba reikalavimas pateikti trūkstamą informaciją. Blogiausiu atveju daiktai stovi sandėlyje, o klientas Anglijoje sėdi be lovos ir keptuvės. Šitaip sakau ne todėl, kad noriu gąsdinti. Tiesiog popieriai po Brexit tapo ta vieta, kur daug kas susigriebia per vėlai. Geriausia viską surinkti prieš pakrovimą. Jeigu dokumentai tvarkingi, visas profesionalus namų apyvokos perkėlimas į Angliją su aptarnavimu eina daug sklandžiau.
Tai reiškia, kad įmonė paima daiktus jūsų adresu ir pristato į naują adresą Anglijoje. Bet čia yra subtilumas: „nuo durų iki durų“ ne visada reiškia „įnešė į kiekvieną kambarį“. Kai kurie pasiūlymai apima tik iškrovimą prie durų arba iki lifto. Todėl prieš sutikdami kainą, klauskite konkrečiai: ar neša į kambarius, ar tik iki įėjimo? Ar reikia rezervuoti liftą? Ar vairuotojas dirba vienas, ar su komanda? Čia prasideda tie smulkūs dalykai, kurie vėliau tampa dideliais ginčais.
Taip, galima vežti į Londoną, Manchesterį, Birminghamą, Leeds, Bristolį, Liverpool, Nottingham, Sheffield, Newcastle ir mažesnius miestus. Tik reikia suprasti, kad kaina į centrą ir į kaimo vietovę gali skirtis. Anglijos kaimo adresai kartais turi siaurus privažiavimus, žemus tiltus ar sunkiai prieinamus kiemus. Jeigu adresas „kažkur už Oxford“, tai logistui reikia tikslaus pašto kodo. Be pašto kodo viskas tampa spėlionėmis, o spėlionės pervežimuose kainuoja.
Pakrovimo metu geriau būti, nes reikia patvirtinti, kas važiuoja, kas lieka, kas jau sugadinta. Iškrovimo Anglijoje taip pat pageidautina būti arba turėti patikimą žmogų. Jeigu niekas nepriima krovinio, vežėjas gali turėti problemų su laukimu, saugumu ir grafiku. Kartais klientai prašo palikti daiktus garaže ar prie durų, bet tai rizikinga. Ypač jeigu rajonas nepažįstamas. Aš visada sakau: jeigu negalite būti, bent jau duokit kontaktą žmogui, kuris tikrai atsilieps.
Tada reikia sandėliavimo. Geras variantas – trumpalaikis saugus sandėlis Anglijoje arba tranzitinė saugykla, jei įmonė ją turi. Sandėliavimas kainuoja papildomai, dažniausiai skaičiuojama už kubinį metrą arba paletę per savaitę. Svarbu, kad daiktai būtų apdrausti ir apsaugoti nuo drėgmės. Vienas nemalonus dalykas – žmonės pamiršta, kad baldai neturi stovėti tiesiog garaže prie jūros oro. Po mėnesio gali būti kvapas, pelėsis ar deformacija.
Įmanoma, bet skubumas kainuoja. Jeigu reikia mašinos „rytoj“, kaina gali šokti, nes reikia derinti vairuotoją, maršrutą ir dokumentus. Jeigu krovinys dalinis, skubumas dar sunkesnis, nes jis turi „pataikyti“ į kitą grafiką. Pilnas pervežimas greitesnis, bet ne visada realus mažam kiekiui daiktų. Be to, skubėti su muitine yra bloga idėja. Geriau pasiruošti normaliai nei po to mokėti už laukimą, nervingus skambučius ir klaidas.
Mažam kroviniui su daliniu pervežimu galima matyti nuo 600–1200 svarų, priklausomai nuo tūrio ir paslaugų. Vieno–dviejų kambarių butui dažniau būna 1200–2500 svarų. Dideliam namui, pilnam pakavimui, draudimui, sandėliavimui ir sudėtingam iškrovimui kaina gali būti 3000–6000 svarų ar daugiau. Tai ne gražūs skaičiai, žinau. Bet kai į kainą įeina darbas, degalai, keltas ar tunelis, draudimas, muitinė ir rizika, pigiausias variantas ne visada yra pigiausias rezultatas.
Nes kažkas vis tiek turi būti sumokėta. Degalai, vairuotojo darbo laikas, automobilio amortizacija, keltas, draudimas, pakavimo medžiagos – tai ne oro pilis. Jeigu kaina per maža, gali būti, kad nėra normalaus draudimo, nėra inventorijaus, nėra pakavimo arba vėliau atsiras papildomi mokesčiai. Blogos įmonės mėgsta pasakyti „viskas įskaičiuota“, o tada paaiškėja, kad iškrovimas neįskaičiuotas. Aš nesakau, kad kiekvienas pigus vežėjas blogas. Bet per 20 metų mačiau, jog stebuklai transporto versle retai būna geri.
Turėtų būti. Bent jau bazinis krovinio draudimas, o jei daiktai vertingi – papildomas. Draudimas nėra burtažodis, jis nepadengia visko, ypač jei daiktas buvo blogai supakuotas arba deklaracijos vertė neteisinga. Prieš vežimą reikia žinoti, kas atsakingas už pakrovimą, iškrovimą ir sandėliavimą. Jeigu įmonė sako „mums niekada nieko neatsitinka“, tai ne draudimas. Tai pasakojimas. Normalus vežėjas ramiai parodo sąlygas, išskaitas ir procedūrą.
Pirmiausia – nešaukti ant vairuotojo po valandos, kai viskas jau atsitiko. Reikia fiksuoti pažeidimą, fotografuoti, tikrinti inventorijų, rašyti pretenziją. Jeigu žala pastebėta tik po trijų savaičių, bus sunkiau įrodyti, kada ji atsirado. Dėl dingusios dėžės svarbu, ar ji buvo sunumeruota. Jeigu sąraše buvo „dėžė 17 – indai“, o sąraše jos nėra, tyrimas paprastesnis. Jeigu sąraše rašyta „kažkokios dėžės“, sunkiau.
Galima, bet protingai. Jeigu galite lanksčiai pasirinkti datą, leidžiate dalinį krovinį arba patys dalį daiktų supakuojate, kaina gali mažėti. Bet jei reikalaujate konkrečios dienos, pilno pakavimo, draudimo, sandėlio ir iškrovimo trečiame aukšte be lifto, derėtis sunku. Kartais klientai sako: „O draugas vežė už 400 svarų.“ Puiku, bet ar draugas atvežė, išpakavo, sutvarko dokumentus ir atsakė už žalą? Nebūtinai.
Pirmiausia išsirūšiuokite daiktus. Nevežkite to, ko nenaudojate, nes mokėsite už tūrį ir riziką. Paruoškite dokumentus, adresus, telefonus, pašto kodus. Atskirkite tai, kas važiuoja pirmu reisu, ir tai, kas gali palaukti. Būtina turėti „pirmos nakties“ dėžę: higienos reikmenys, įkrovikliai, vaistai, pora drabužių, arbata, kava, popieriai. Skamba banalu, bet kai atvažiuojate pavargę ir namai dar tušti, ši dėžė gelbsti.
Senus pigius baldus, sugedusią techniką, labai sunkias knygas, nereikalingus baldus, seną čiužinį. Žinau, kad kartais sunku atsiskirti, ypač su daiktais, kurie „dar gali praversti“. Bet tarptautinis pervežimas nėra vieta sandėliuoti sentimentus. Jeigu sena spinta kainuoja 30 svarų, o jos vežimas su pakavimu ir rizika kainuoja daugiau, matematika paprasta. Yra išimčių – šeimos daiktai, antikvaras, instrumentai. Bet tada jie turi būti vertinami ir pakuojami atitinkamai.
Dažniausiai taip, bet reikia deklaruoti. Įrankiai gali būti sunkūs, todėl juos reikia pakuoti atskirai, kad nesugadintų baldų. Dviratis dažniausiai keliauja specialiai paruoštas, su nuimtais pedalais arba pasuktu vairu. Automobilio dalys, ypač tepalai, akumuliatoriai, kuras ar dažai, gali turėti apribojimų. Čia vėl reikia klausti konkrečiai, nes ne kiekvienas vežėjas imsis pavojingų krovinių. Geras klausimas prieš pakrovimą sutaupo daug nemalonumų.
Žymėkite didelėmis raidėmis: virtuvė, miegamasis, vonia, dokumentai, trapūs, pirmoji naktis. Nedėkite užrašų ant šono, kuris bus paslėptas plėvele. Geriausia naudoti numerius ir sąrašą. Pavyzdžiui, „K-04 – indai, stiklinės, puodeliai“. Jeigu dėžė dingsta, lengviau ieškoti. Jeigu visos dėžės vadinasi „daiktai“, sėkmės jums. Turiu pripažint, kartais net profesionalūs žmonės painiojasi, kai dėžių būna per daug.
Kartais tikrai verta. Jeigu Anglijoje dar nežinote, kur gyvensite, kiek turėsite vietos ar ar namas bus apstatytas, dalis daiktų gali palaukti. Galima naudoti sandėliavimą Lietuvoje, bet tada reikia skaičiuoti ilgalaikę kainą. Kartais geriau parduoti senus baldus ir nusipirkti naujus vietoje. Žinau, kad žmonės nemėgsta šito girdėti, ypač kai baldai „kaip nauji“. Bet tarptautinis kraustymasis dažnai parodo, kas iš tikrųjų yra būtina.
Didžiausia klaida – pradėti per vėlai. Žmonės mano, kad reikia tik rasti mašiną, o po to aiškėja dokumentai, pakavimas, draudimas, adresas, iškrovimo laikas. Kita klaida – neįvertinti tūrio. Vienas senas fotelis gali užimti tiek vietos, kiek penkios dėžės. Dar viena – nepasakyti vežėjui tiesos apie sunkumus: laiptus, liftą, parkavimą, trapų daiktą. Ir, žinoma, dokumentai. Kai kurie vis dar galvoja, kad po Brexit niekas nesitikrins. Tikrinasi.
Reikia iš anksto pasitikrinti parkavimo taisykles. Londone ypač svarbu žinoti apie congestion charge, ULEZ zonas, leidimus, siauras gatves ir iškrovimo langus. Jeigu sunkvežimis negali privažiuoti prie durų, reikės nešioti toliau, o tai kainuoja laiką. Kartais reikia rezervuoti vietą arba gauti leidimą iš savivaldybės. Jeigu niekas to nesuorganizuoja, vairuotojas gali stovėti toli, o daiktus reikės tempti per pusę kvartalo. Tai nėra filmo scena, tai realus darbas.
Taip. Audra, sniegas, rūkas, potvyniai, eismas prie Calais ar Doverio – viskas gali pastumti grafiką. Jūros perkėla ir tunelis ne visada veikia kaip laikrodis. Kartais problema prasideda ne Anglijoje, o Lenkijoje ar Vokietijoje, kai eismas sustoja dėl avarijos. Geras vežėjas turi rezervinį planą arba bent jau informuoja klientą. Blogas dingsta iki paskutinio skambučio. Pervežimuose oras yra vienas tų dalykų, kurio neperkalbėsi, kaip ir kai kurių klientų nuotaikos.
Klauskite ne tik kainos. Klauskite, ar jie turi patirties su Anglija po Brexit, ar teikia inventorijų, ar draudžia krovinį, kas pakuos, kas iškraus, kaip sprendžiamos žalos. Paprašykite pavyzdinės sąskaitos ar pasiūlymo su punktais. Patikrinkite adresą, telefoną, atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių, nes visi žinom, kad atsiliepimai būna įvairūs. Jeigu bendravimas jau dabar chaotiškas, po krovinio bus dar chaotiškiau. Tai ne visada tiesa, bet dažnai.
Nebūtinai. Jeigu tai pilnas pervežimas, vairuotojai dažniausiai važiuoja pagal grafiką, o jums dar reikia tvarkytis būstą, dokumentus, mokyklas, darbus. Kartais patogiau atskristi lėktuvu ir laukti daiktų vietoje. Jeigu važiuojate kartu, reikia žinoti, kur susitinkate, kiek laiko lauksite, ar yra leidimas būti pakrovimo/iškrovimo vietoje. Be to, ilgą kelionę su vairuotojais ne visi išlaiko. Ne todėl, kad jie blogi, tiesiog grafikas, nuovargis ir tyla gali būti sunkūs.
Profesionalus namų apyvokos perkėlimas į Angliją su aptarnavimu yra tada, kai ne tik „atvežama dėžė“, o sutvarkomas visas kelias: pakavimas, inventorius, dokumentai, transportas, muitinė, iškrovimas ir problemų sprendimas. Kaina visada atrodo didesnė, nei norėtųsi, bet tikras skirtumas atsiranda tada, kai daiktai atvyksta gyvi, adresatas žino, kur kas yra, ir niekas nesėdi be lovos trečią naktį. Jei ruošiatės kraustytis, pradėkite nuo sąrašo, datos ir sąžiningo pokalbio su vežėju. Tada profesionalus namų apyvokos perkėlimas į Angliją su aptarnavimu nebėra stresas, o tiesiog gerai suplanuotas darbas.