perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Jei ieškote patikimo būdo persikelti, parduoti butą, keisti darbą ar tiesiog siųsti daiktus artimiesiems, profesionalus daiktų gabenimas į Angliją – be streso ir rūpesčių nėra tik graži frazė. Tai reiškia normalų planą: kada krauname, kiek vietos reikia, kas vyksta pasienyje, kur daiktai nakvoja, kodėl kaina kartais šokteli. Aš per daugelį metų mačiau visko: nuo tvarkingų persikraustymų iki situacijų, kai žmonės pakuojasi kaip į ekspediciją. Anglija, Londonas, Mančesteris, Birmingamas, Liverpulis, Bristolis – maršrutai dažni, bet smulkmenos visada lemia rezultatą.
Kaina labai priklauso nuo tūrio, ne tik nuo svorio. Daug žmonių galvoja: „Na, čia tik kelios dėžės“, o paskui paaiškėja, kad tos kelios dėžės turi dar dviratį, kavos aparatą, šaldytuvą ir dėžę „visko iš spintos“. Mažam siuntimui iki 2–3 kubinių metrų kaina dažniausiai sukasi apie 350–700 eurų. Vienam kambariui ar studijai – apie 700–1200 eurų. Didesniam butui, tarkim 10–15 kubų, gali būti 1500–2500 eurų ar daugiau. Reikia žinoti, kas įeina: pakavimas, pakrovimas, dokumentai, draudimas.
Jeigu viskas suplanuota gerai, realus terminas dažniausiai yra 3–7 darbo dienos. Bet taip būna ne visada, nes kelias per Doverį, Kalė, Rotterdamą ar Zeebrugge kartais „užsikemša“ paprasčiausiai dėl oro, muitinės tikrinimų ar eismo. Jei siunčiame pilną krovinį tiesiai iš Lietuvos į Londoną, gali būti greičiau. Jei tai dalinis krovinys, vadinamas groupage, daiktai gali važiuoti per sandėlį. Tuomet reikia palikti laiko. Geriausia planuoti ne „rytoj reikia“, o bent prieš 1–2 savaites.
Nenoriu gražinti, bet kartais brangsta todėl, kad klientas pats pridėjo daiktų. Pradžioje sakoma: „Bus 10 dėžių“, o prieš pakrovimą atsiranda 24 dėžės, čiužinys, televizorius ir dar senas komoda, kuri „labai reikia“. Vežėjas turi ribotą vietą automobilyje. Jei vietos nėra, reikia papildomo reiso arba kitos mašinos. Todėl prieš skambinant geriau nufotografuoti daiktus ir pasakyti tiesą. Sąžiningas įvertinimas sutaupo nervų.
Fiksuota kaina galima, bet tik tada, kai sąrašas tikras. Jei sakote, kad vežate 12 dėžių, vieno vietos daiktą ir baldą, o sąskaitoje nurodoma kitaip, tada kaina gali būti fiksuota. Jeigu sąlygos keičiasi, keičiasi ir darbas. Geri vežėjai paprastai prašo nuotraukų, vaizdo skambučio arba detalaus sąrašo. Blogesni gali pasakyti bet ką telefonu, o paskui aiktelėti aikštelėje. Tai viena tų vietų, kur pigiausias pasiūlymas dažnai kainuoja brangiausiai.
Dažniausiai važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Belgiją, tada keltas arba tunelis į Doverį. Po to maršrutas eina į Londoną, Lutoną, Milton Keynes, Birmingamą, Mančesterį, Liverpulį, Notingamą, Bristolį ar kitus miestus. Kartais dėl eismo ar oro sąlygų maršrutas keičiamas. Pavyzdžiui, vienas reisas dėl audros Doverio uoste laukė beveik 11 valandų. Atrodo smulkmena, bet klientui tai reiškia vėlesnį iškrovimą.
Pirmiausia – jokio maišų chaoso, jei galima. Dėžės turi būti tvirtos, užklijuotos plačia lipnia juosta, sunkesni daiktai mažesnėse dėžėse. Knygos, indai, įrankiai – viskas turi būti suskirstyta protingai, ne „kaip telpa“. Trapiems daiktams naudokite burbulinę plėvelę, popierių, kampuočius. Baldus reikia išardyti, jei įmanoma, o varžtus sudėti į maišelius ir pažymėti. Daug kas pamiršta pažymėti dėžes. Paskui Anglijoje prasideda archeologiniai kasinėjimai.
Kai kurie pakuoją, kai kurie ne. Normalus profesionalus daiktų gabenimas į Angliją be streso ir rūpesčių dažniausiai gali apimti pakavimo paslaugą, bet ji kainuoja papildomai. Jei norite taupyti, galite pakuoti patys, tik darykite tai tvarkingai. Vežėjas gali padėti apsaugoti baldus plėvele, pakloti kilimėlius, sutvarkyti krovinį. Bet jei indai supakuoti laikraštyje ir maišuose, niekas stebuklų nepadarys. Tiesą sakant, pakavimas yra pusė viso persikraustymo.
Trapius daiktus dėkite į atskiras dėžes, ne į bendrą „visko po truputį“. Stiklą geriau apvynioti keliais sluoksniais, o ne tik įkišti į kampą. Televizorius, kompiuteris, monitorius – jei turite originalias dėžes, tai auksas. Jei ne, reikia storesnės apsaugos. Elektronika nemėgsta drėgmės ir smūgių, ypač žiemą, kai iš šalto oro patenka į šiltą sandėlį. Geriau nuimti nuotrauką prieš išvežant. Paskui lengviau aiškintis, jei kas nors atrodo kitaip.
Jeigu baldas išsirenka – geriau išardyti. Lovos, spintos, stalai, lentynos dažniausiai keliauja saugiau išardytos. Taip taupoma vieta, mažiau rizikos įbrėžimams, lengviau krauti. Bet jei baldas senas, trapus, plokštės birios, tada reikia žiūrėti atidžiai. Kartais geriau vežti nesuardžius, tik gerai apsaugojus. Čia dažnai padeda nuotrauka. (Pataisymas: ne visada „kuo daugiau išardyti“ reiškia geriau.) Senas ąžuolinis komodas kartais geriau keliauja kaip vienas gabalas.
Geriausios yra standartinės persikraustymo dėžės, ne senos, suminkštėjusios parduotuvių kartoninės dėžės. Jei perkate dėžes, imkite kelis dydžius: mažas sunkiems daiktams, vidutines bendram šlamštui, didelės tinka lengviems drabužiams ir patalynei. Dėžės turi turėti gerus kampus. Jei dėžės dugnas lenkiasi, ji sprogs kelyje, tikrai. Dar labai pravartu turėti spalvotų lipdukų arba markerį. Londono bute be žymėjimo galite valandą ieškoti arbatinuko.
Po Brexit daugelis žmonių vis dar painiojasi, ir suprantamai. Dažniausiai reikia sąrašo daiktų, asmens dokumento duomenų, pristatymo adreso, kartais pirkimo dokumentų naujiems daiktams. Jei vežate asmeninius naudotus daiktus persikraustymui, procesas paprastesnis, bet sąrašas vis tiek svarbus. Komerciniam kroviniui viskas griežčiau: prekės aprašymas, vertė, HS kodai, eksporto deklaracijos. Jei nesate tikri, geriau klausti vežėjo prieš pakraunant. Aš ne visada 100% žinau, kaip konkretus muitinės pareigūnas reaguos į kažkokį keistą sąrašą.
Asmeninius naudotus daiktus dažniausiai galima vežti be didelių problemų, jei jie nėra skirti pardavimui. Bet sąrašas turi būti aiškus: drabužiai, knygos, virtuvės reikmenys, baldai, elektronika asmeniniam naudojimui. Jei vežate naują televizorių, kelis laptopus dėžėse ar prekes verslui, tai jau kitas reikalas. Tada gali tekti aiškinti kilmę ir vertę. Bloga idėja rašyti sąraše tiesiog „stuff“ arba „personal goods“ be detalių. Muitinė mėgsta tikslumą, net jei mums tai atrodo biurokratija.
Sakyčiau taip: sunkiau ne pačiam važiavimui, o popieriams ir tikslumui. Anksčiau vairuotojas tiesiog važiavo, dabar daugiau tikrinimų, daugiau klausimų, daugiau atsakomybės. Profesionalus daiktų gabenimas į Angliją – be streso ir rūpesčių vis dar įmanomas, tik reikia normalaus pasiruošimo. Jei dokumentai sutvarkyti, daiktai pažymėti, sąrašas tvarkingas, viskas dažniausiai praeina be dramų. Jei sąraše chaosas, prasideda žaidimas „ką čia turime“. O tas žaidimas kainuoja laiką ir pinigus.
Do vanoms, oi, čia visada būna įdomiai. Jei tai asmeninės dovanos, nedidelis kiekis, dažniausiai problemų nėra, bet reikia sąraše parašyti konkrečiai: drabužiai, knygos, žaislai, maisto produktai, jeigu leidžiama. Su maistu atsargiai – pieno, mėsos ir kai kurių augalinių produktų taisyklės gali skirtis. Geriau nekišti dešrų, sūrių ir medaus „kažkaip pralįs“. Vežėjai tikrai nenori, kad jų mašina būtų sulaikyta dėl kumpio. Kartais paprastas sąrašas išgelbsti visą reikalus.
Tinka, bet verslo kroviniai reikalauja daugiau tvarkos. Reikia prekių aprašymo, kiekio, vertės, kartais CMR, komercinės sąskaitos, eksporto dokumentų. Jei siunčiate atsargines dalis, įrankius, prekybos prekes ar įrangą klientui, negalima rašyti „įvairūs daiktai“. Tai skamba kaip raudona vėliava. Verslo klientams dažnai patogus dalinis gabenimas, nes nereikia mokėti už visą automobilį. Bet terminai turi būti realūs, ypač jei krovinys skirtas statyboms ar prekybai.
Paprastai taip, bet reikia atidžiai skaityti sąlygas. Yra vežėjo civilinė atsakomybė, yra krovinio draudimas, yra papildoma apsauga brangiems daiktams. Tai ne visada tas pats. Kai kurie žmonės mano, kad jei daiktas dingo, viską atlygins pilnai. Ne visada. Todėl prieš gabenimą verta pasakyti, kurie daiktai brangūs: kompiuteriai, instrumentai, paveikslai, muzikos instrumentai. Jei daiktas labai vertingas, gali reikėti specialaus įvertinimo ar papildomo draudimo.
Pirmiausia nefotografuoti tik virtuvėje, o iškart pasirašant priėmimą pažymėti pastabą. Jei įmanoma, nuotraukos, vaizdo įrašas, pakuotės likučiai, dėžės būklė. Tada kreipiamasi į vežėją su pretenzija. Kuo greičiau, tuo geriau. Jei pasirašote „viskas gerai“, vėliau aiškintis sunkiau. Aš mačiau situacijų, kai klientas po dviejų savaičių sako, kad įbrėžtas stalas, bet niekas negali patvirtinti, kada tas įbrėžimas atsirado. Tai nepatogu visiems.
Ne visada. Kartais pigiau yra gerai, ypač jei turite laiko ir krovinys nedidelis. Bet jei kaina dvigubai mažesnė už rinkos, kažkas ten ne taip. Gal nėra draudimo, gal krovinys važiuos „kaip telpa“, gal niekas neatsilieps savaitgalį. Realus pavyzdys: klientė rado labai pigų pasiūlymą, o po savaitės paaiškėjo, kad jos daiktai stovi sandėlyje už miesto, nes mašina „persikrovė“. Tai buvo ne profesionalus daiktų gabenimas į Angliją be streso ir rūpesčių, o loterija.
Geriau nevežti greitai gendančio maisto, atvirų chemikalų, pavojingų medžiagų, ginklų, šaudmenų, augalų be dokumentų, didelių pinigų sumų, dokumentų originalių kopijų rankoje. Taip pat nereikėtų dėti į bendrą dėžę pasų, banko kortelių, brangenybių. Tuos daiktus vežkitės patys. Jei turite seną dujų balioną garaže, nebandykite jo „prakišti“. Tai ne juokas. Krovininė mašina nėra sandėliukas visiems gyvenimo eksperimentams.
Baldus reikia apsaugoti keliais lygiais: plėvelė, kampai, kiliminė danga arba specialūs kilimėliai. Ypač saugokite kampus, stiklines dalis, blizgias spinteles. Jei baldas jau turi įbrėžimų, geriau nufotografuoti prieš pakraunant. Taip išvengiate nemalonių ginčų. Kartais klientai pamiršta, kad senas stalas jau buvo subraižytas. Paskui kaltinamas vairuotojas, nors nuotrauka rodo kitaip. Tvarkingas inventorizacijos lapas labai padeda.
Taip, Londonas yra vienas dažniausių maršrutų. Bet Londonas turi savo „malonumų“: congestion charge zona, sunkus parkavimas, siauros gatvės, liftų rezervacijos, apsaugos taisyklės naujuose pastatuose. Jei pristatymas yra centre, reikia žinoti, ar automobilis gali privažiuoti, ar reikia mažesnės mašinos. Kartais daiktai atvežami iki sandėlio, o paskui perduodami vietine furgonėte. Tai normalu. Svarbu, kad klientas žinotų, jog Londonas nėra tiesiog „adresas gatvėje“.
Į Mančesterį, Birmingamą, Lidą, Šefildą ar Notingamą kaina dažnai skiriasi nuo Londono. Kartais į centrinius miestus pigiau dėl geresnės logistikos, kartais brangiau dėl papildomo maršruto. Mažam kroviniui galite tikėtis panašaus diapazono kaip ir į pietus, bet pilnas perkraustymas gali kainuoti nuo 1000 iki 2500 eurų ar daugiau. Reikia žiūrėti, ar mašina važiuoja tiesiai, ar dar surenka kitus krovinius. Groupage gali būti pigesnis, bet lėtesnis.
Veža, bet Škotija, Velsas ir ypač Šiaurės Airija dažniausiai kainuoja daugiau. Kuo toliau nuo pagrindinių logistikos mazgų, tuo daugiau laiko ir degalų. Edinburgas, Glazgas, Kardifas, Swansea, Belfastas – visi įmanomi, tik reikia ankstesnio planavimo. Šiaurės Airijai dažnai reikia keltų maršruto per Didžiosios Britanijos salą arba tiesioginio kelto, o tai gali keisti terminą. Jei klientas sako „bet čia tik adresas“, aš visada šypteliu. Atstumas žemėlapyje ir realus pristatymas nėra tas pats.
Dalinis gabenimas reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai tinka, kai neturite viso automobilio. Pavyzdžiui, 2 kubai drabužių, knygos, kompiuterinis stalas ir keletas dėžių. Kaina mažesnė, bet terminas gali būti ilgesnis. Daiktai gali būti sandėliuojami, perkraunami, derinami su kitais maršrutais. Tai ne blogai, tik reikia suprasti sistemą. Profesionalus daiktų gabenimas į Angliją – be streso ir rūpesčių daliniu būdu įmanomas, jei nesitikite ekspreso už minimalią kainą.
Taip, ir tai labai dažnas variantas. Žmogus išvažiuoja į Angliją dirbti, o butas Lietuvoje dar neatiduotas, arba naujas būstas Londone bus paruoštas tik po mėnesio. Tada daiktai gali būti saugomi sandėlyje. Svarbu, kad sandėlis būtų šiltas, sausas, apsaugotas, su inventoriaus žymėjimu. Kaina dažniausiai skaičiuojama už kubinį metrą arba paletę. Nesaugokite daiktų garaže pas „pažįstamo dėdę“, jei ten drėgmė ir pelėsis. Atrodo pigiau, bet baigiasi blogai.
Žiūrėkite ne tik į kainą. Patikimas vežėjas atsako į konkrečius klausimus: kokia mašina, ar yra draudimas, koks terminas, kas įeina į kainą, kaip tvarkomi dokumentai. Jis neklausia tik „kiek mokėsi?“ ir nieko daugiau. Gerai, jei yra realios nuotraukos, adresas, kontaktai, sutartis. Atsiliepimai padeda, bet juos irgi reikia skaityti protingai. Vienas piktas komentaras ne viską parodo, bet jei visi skundžiasi tais pačiais dalykais, bėkite.
Paklauskite, ar kaina galutinė, ar preliminar. Klauskite, kas atsako, jei daiktas sugadinamas. Klauskite, ar bus pakrovimas ir iškrovimas, ar tik transportas. Ar reikės laukti lifto rezervacijos. Ar vairuotojas gali užlipti į aukštą be lifto. Ar pristatymas bus iki durų, ar tik iki mašinos. Ar galima gauti sąskaitą. Ar yra CMR arba krovinio dokumentai. Jei atsakymai migloti, negerai. Normaliam vežėjui šitie klausimai nėra keisti.
Paprastai taip, nebent sutarta kitaip. Kažkas turi priimti daiktus, patikrinti dėžių skaičių, pasirašyti dokumentus. Jei gyvenate naujame bute ir dar neturite rakto, problema. Jei pastato apsauga neleidžia įvežti baldų tam tikru laiku, irgi problema. Londono naujuose kompleksuose dažnai reikia iš anksto rezervuoti krovimo laiką ir mokėti depozitą. Tai smulkmena, kurią žmonės pamiršta. Paskui vairuotojas stovi aikštelėje ir laukia.
Pirmiausia nedaryti panikos. Persikraustymuose datos keičiasi dėl oro, keltų, vairuotojo darbo laiko, kliento būsto paruošimo. Svarbu kuo greičiau pranešti vežėjui. Jei daiktai jau pakrauti, reikia derinti saugojimą arba naują pristatymo langą. Jei dar nepakrauti, galima perkelti pakrovimą. Blogiausia yra tylėti iki paskutinės minutės. Tada visiems blogai. Aš visada sakau: geriau nemalonus pokalbis anksčiau nei avarinis sprendimas naktį.
Žinoma. Tik kelios dėžės dažniausiai keliauja kaip siunta arba dalinis krovinys. Kaina tada gali būti nuo 80 iki 250 eurų, priklausomai nuo svorio, tūrio ir miesto. Jei dėžės sunkios, kaina gali augti. Jei reikia pristatyti iki durų ir užnešti į 3 aukštą be lifto, irgi. Kartais pigiau išsiųsti per kurjerį, jei daiktai nėra trapūs. Bet jei yra svarbūs dokumentai, drabužiai, knygos ar asmeniniai daiktai, geriau rinktis kontroliuojamą gabenimą.
Persikraustymas yra platesnis procesas: įvertinimas, pakavimas, pakrovimas, apsauga, maršrutas, pristatymas, kartais surinkimas. Paprastas siuntimas dažniausiai reiškia: dėžės perduotos, jos kažkaip atkeliauja. Jei turite tik porą dėžių, siuntimas užtenka. Jei turite baldus, buitinę techniką, virtuvės indus, drabužius ir visą gyvenimą, tada reikia persikraustymo logistikos. Skirtumas tas, kad persikraustyme kažkas galvoja už jus. Bent jau turėtų.
Didžiausia klaida – neįvertinti tūrio. Žmonės žiūri į dėžes, bet pamiršta baldus, čiužinius, dviračius, sporto inventorių. Antroji klaida – trapius daiktus pakuoti per greitai. Trečia – netikslus sąrašas muitinei. Ketvirta – manyti, kad vairuotojas viską išspręs vietoje. Jis gali padėti, bet negali pakeisti fizikos. Jei durys per siauros, spinta neįlįs. Jei liftas mažas, komoda neįvažiuos. Geriau pagalvoti prieš pakraunant.
Verta, labai verta. Nufotografuokite baldus, dėžes, brangius daiktus, jau esamus įbrėžimus. Sudėkite nuotraukas į telefoną arba debesį. Tai atrodo kaip paranoja, kol viskas praeina gerai. Bet jei atsiranda problema, tos nuotraukos taupo laiką. Ypač svarbu fotografuoti prieš pakavimą ir po pakavimo. Kartais klientai sako: „Ai, kam čia.“ O paskui klausia, kodėl sunku įrodyti, kas buvo dėžėje. Nuotraukos nėra prieš vežėją, jos yra tvarkai.
Dokumentus, pasus, gimimo liudijimus, banko korteles, papuošalus, didelius pinigus vežkitės patys. Nekiškite jų į dėžę su puodais. Tai skamba akivaizdu, bet patikėkite, būna visko. Žmogus susijaudina, kažką įmeta „į tą maišą“, o paskui Anglijoje ieško kaip adatos šieno kūlyje. Geriausia turėti vieną rankinį krepšį su svarbiausiais daiktais. Ten dokumentai, kompiuteris, vaistai, raktai, įkrovikliai. Paprasta, bet veikia.
Jei kalbate apie namus, tai ne viską reikia išvežti. Palikite tai, ko reikia pirmoms dienoms: drabužių, higienos priemonių, įkroviklių, dokumentų, šiek tiek indų. Persikraustymas į užsienį dažnai baigiasi taip, kad pirmą naktį miegate ant čiužinio ant grindžių ir geriate arbatą iš puodelio, kurį radote. Juokas juokais, bet praktiška. Nedėkite vaistų į gilų krovinį. Tas pats su žiemine striuke, jei atvykstate vasarą – oras Anglijoj neprognozuojamas.
Depozitas dažniausiai užtikrina, kad klientas tikrai ruošiasi gabenimui, o vežėjas rezervuoja vietą automobilyje. Ypač tai aktualu sezono metu, kai daug žmonių kraustosi vasarą arba prieš rugsėjį. Depozitas nėra „mokestis už orą“, jei jis aiškiai nurodytas sutartyje. Bet prieš mokant reikia žinoti grąžinimo sąlygas. Jei atšaukiate užsakymą prieš dieną, gali būti mokestis. Sąžiningi vežėjai tai pasako iš anksto, o ne po to.
Profesionalus daiktų gabenimas į Angliją – be streso ir rūpesčių prasideda nuo paprastų dalykų: tikslaus sąrašo, normalaus pakavimo, dokumentų ir realaus termino. Jei žinote, kiek turite daiktų, kur važiuojate ir ko tikėtis kelyje, persikraustymas tampa daug ramesnis. Londonas, Mančesteris, Birmingamas ar Bristolis – visi maršrutai įmanomi, tik skiriasi smulkmenos. Geriausia neklausyti tik pigiausio pasiūlymo, o rinktis aiškumą, draudimą ir žmogų, kuris atsako į klausimus.