Profesionalumas iš Jungtinės Karalystės – greitas aptarnavimas

Įvadas

Per daugiau kaip dvidešimt metų tarptautinių pervežimų supratau vieną paprastą dalyką: klientui nerūpi, kiek mes ten žinom apie keltus, muitines ir vairuotojų grafiką. Jam reikia, kad krovinys iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo atvyktų į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą be teatro. Profesionalumas iš Jungtinės Karalystės – greitas aptarnavimas nėra plakatinė frazė, kai sandėlis uždarytas dėl bank holiday, o dokumentai turi tilpti į GVMS langą. Čia viskas vyksta gyvai: skambučiai, pataisymai, kartais nervai, bet galiausiai – POD, sąskaita ir ramus rytas.

DUK

Kas iš tikrųjų slepiasi už frazės „Profesionalumas iš Jungtinės Karalystės – greitas aptarnavimas“

Kodėl Profesionalumas iš Jungtinės Karalystės – greitas aptarnavimas svarbus klientui?

Jei atsakysiu trumpai: klientas perka ne mašiną, o ramybę. Tikrai, kai krovinys stovi prie Doverio arba muitinė prašo pataisyti HS kodą, ramybė atrodo kaip prabanga. Profesionalumas iš Jungtinės Karalystės – greitas aptarnavimas reiškia, kad žmogus prie telefono ne tik sako „žiūrėsim“, bet žino, kur dabar yra vairuotojas, koks terminalas, kas turi CMR ir kada realiai bus iškrauta. Kartais ramybė kainuoja daugiau. Bet pigiau nervintis savaitę.

Kuo skiriasi greitas atsakymas nuo tikro greito pervežimo?

Greitas atsakymas – tai kai per penkias minutes parašo „taip, turime“. Tikras greitas pervežimas prasideda tada, kai tas pats žmogus patikrina sandėlio langą, krovinių aukštį, pakrovimo adresą ir ar muitinė nesiųs atgal dėl vieno netikslaus žodžio. Man buvo buvę, kad pasiūlymas buvo gražus, o po dviejų valandų paaiškėjo: krovinys netelpa į 13,6 m puspriekabę. Todėl klausiu detalių. Ne iš smulkmeniškumo, o kad nereikėtų paskui aiškintis.

Ar Jungtinės Karalystės klientai tikrai reikalauja daugiau nei kiti?

Ne visada reikalauja daugiau, bet jie dažniau tikisi tvarkos. Jei sakai 14:00, tada 14:00 reiškia 14:00, o ne „kažkada po pietų“. UK rinkoje labai svarbus POD, tikslus laikas, grįžtamasis ryšys, kartais net temperatūros logas šaldytuvui. Lietuviai kartais sako „susitvarkys“, britai nori matyti, kaip. Ir, atvirai, tai nėra blogai – kai tvarka ateina iš abiejų pusių.

Ką reiškia profesionalumas, kai krovinys stringa prie Doverio?

Čia profesionalumas matomas geriausiai. Nes kai viskas važiuoja kaip sviestu, visi atrodo logistikos genijai. Bet kai keltas vėluoja, CMR neatitinka prekių aprašymo, o sandėlis Liverpoolio rajone uždaro vartus penkiolika minučių anksčiau, tada prasideda tikras darbas. Geras partneris neslepia problemos, jis sako, kas nutiko, kiek laiko pridės ir ką daro dabar. Blogas tiesiog rašo „waiting“. Tą žodį nekenčiu.

Kokia informacija būtina norint greitai užsakyti transportą iš UK į Lietuvą?

Norint greitai užsakyti transportą, reikia ne romanų, o tikslių faktų. Pakrovimo kodas, iškrovimo kodas, krovinių vienetų skaičius, svoris, aukštis, ar galima krauti galą, šoną, ar reikia liftų, ar yra ADR, ar prekė reikalauja muitinės deklaracijos. Dar gerai, kai iš karto pasakote Incoterms, pavyzdžiui DAP arba FCA. Be to, jei turite nuotrauką ar pakuočių sąrašą, siųskite iškart. Paskui niekas nebegaiš laiko spėlioti.

Ar galima gauti mašiną tą pačią dieną Londono ar Mančesterio rajone?

Tą pačią dieną – įmanoma, ypač aplink Londoną, Coventry, Birmingham ar Leeds. Bet „mašina šiandien“ nereiškia, kad krovinys šiandien bus Lietuvoje. Reikia laisvo vairuotojo, patvirtinto pakrovimo lango, dokumentų ir realaus kelio plano per Doverį arba tunelį. Jei užsakymas atskrenda penktadienį 16:30, o sandėlis užsidaro 17:00, tai jau drama. Dažniausiai sakau: galima bandyti, bet nespauskite manęs pasakyti stebuklų.

Greitas aptarnavimas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje: kur stringa?

Kiek realiai trunka pervežimas Jungtinė Karalystė–Lietuva?

Standartiškai pilnas krovinys iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą trunka apie 4–7 dienas, jei viskas tvarkingai. Grupagės gali judėti 7–12 dienų, nes reikia surinkti kelis krovinius, kartais per sandėlį Nyderlanduose ar Vokietijoje. Express variantas su dviem vairuotojais gali būti 48–72 valandos, bet tada kaina šauna į viršų. Realybėje didžiausias triukas yra ne kelias, o pakrovimas ir muitinė. Jei ten stringa, net geriausias vairuotojas nenuvažiuos greičiau už popierius.

Kodėl kartais „rytoj“ virsta trim dienom?

Virsta dėl smulkmenų, kurios klientui atrodo mažos. Pavyzdžiui, sąskaitoje prekės aprašymas nesutampa su pakavimo lapu, muitinės tarpininkas laukia EORI patvirtinimo, o sandėlis Birmingham užsidarė ankščiau dėl pamainos klaidos. Arba tiesiog vairuotojui baigiasi darbo laikas pagal tachografą. Tada visi sako „rytoj“, bet tas rytoj turi vietą eilėje. Aš tai žinau iš skambučių naktį, kai niekas nenori klausytis paaiškinimų.

Kaip Brexitas keičia krovinių gabenimą iš Anglijos į Lietuvą?

Brexitas pridėjo popierizmo, ir čia meluoti nereikia. Anksčiau daug kas judėjo paprasčiau, dabar reikia eksporto/importo deklaracijų, commodity code, EORI, kartais licencijų ar papildomų patikrinimų. GVMS ir saugumo deklaracijos ne visada aiškios iš pirmo karto, ypač kai prekė nėra standartinė. Nesu 100% tikras dėl kiekvieno naujo muitinės posistemos pakeitimo, todėl tokius dalykus visada tikrinu su brokeriu. Geriau pripažinti, nei spėlioti ant kliento pinigų.

Kas dažniausiai klaidina muitinės dokumentuose?

Dažniausiai klaidina prekės aprašymas, HS kodas ir vertė. Žmogus parašo „parts“, o muitinė nori konkretaus pavadinimo: stabdžių kaladėlės, hidrauliniai vožtuvai, maisto papildai ar elektros komponentai. Kita klaida – manyti, kad komercinė sąskaita gali būti „kažkokia, paskui pataisysim“. Gali ir nepataisyti. Dar viena bjauri vieta: jei krovinys DDP, bet pardavėjas neturi importui paruošto modelio, mokestinė našta gali atsisukti prieš jį.

Kuo skiriasi FTL, LTL ir grupagės pervežimai iš UK?

FTL yra pilnas automobilis tik jūsų kroviniui. LTL arba grupagė reiškia, kad vietoje yra daugiau krovinių, todėl kaina mažesnė, bet maršrutas ilgesnis. Jei vežate paletes iš Mančesterio į Kauną ir nereikia rytojaus, grupagė dažnai protinga. Jei vežate gamybos linijos dalį, kuri sustabdė cechą, imate FTL arba express. Nes kai stovi gamyba, transporto sąskaita atrodo mažesnė problema.

Ar pigesnis vežėjas visada blogesnis pasirinkimas?

Ne. Pigesnis vežėjas gali būti puikus, jei jis turi vairuotoją, draudimą, patirtį ir normalią komunikaciją. Problema prasideda tada, kai kaina maža, nes niekas neatsako į telefoną arba CMR grįžta po savaitės. Aš mačiau brangių kompanijų, kurios elgiasi baisiai, ir mažų vežėjų, kurie gelbsti kaip šeimos nariai. Todėl žiūriu ne į logotipą, o į faktus: ar gali įvykdyti, ar sako tiesą, ar prisiima atsakomybę. Kaina be atsakomybės yra pigi tik pirmą dieną.

Praktika: Profesionalumas iš Jungtinės Karalystės – greitas aptarnavimas sandėliuose, keliuose ir komunikacijoje

Kaip Profesionalumas iš Jungtinės Karalystės – greitas aptarnavimas atrodo dokumentuose?

Normalus užsakymas atrodo taip: paklausimas, krovinio duomenys, kaina, patvirtinimas, vairuotojo kontaktas, pakrovimas, CMR, kelias, iškrovimas, POD. Skamba paprastai, bet viduje būna trys pataisymai, vienas vėlavimas ir bent vienas žmogus, kuris sako „aš maniau, kad jūs žinot“. Pavyzdžiui, krovinys iš Leeds į Šiaulius gali būti paprastas, kol paaiškėja, kad adresas yra ne Leeds miestas, o pramoninis parkas už 40 km. Todėl geriau klausti kvailai, nei mokėti už klaidingą maršrutą.

Kodėl sandėlio darbo laikas kartais svarbesnis už mašinos greitį?

Labai svarbus. Gali turėti geriausią vilkiką Europoje, bet jei sandėlis priima tik 09:00–11:00, o vairuotojas atvyksta 11:15, viskas griūva. Ypač UK dėl appointment system: be lango tavęs tiesiog nepakraus. Lietuvoje dar kartais įmanoma „nuvažiuok, palauk, susitarsim“, bet ten taip dažniausiai neveikia. Todėl prieš užsakant transportą reikia žinoti ne tik adresą, bet ir kontaktinį asmenį, dokų numerį, pakrovimo taisykles. Kartais logistika yra ne vairavimas, o durų atidarymas.

Ką daryti, jei krovinys neatvyko laiku, bet vežėjas ramiai rašo „viskas normaliai“?

Jei vežėjas rašo „viskas normaliai“, o krovinys stovi, reikia klausti konkrečiai: kur stovi, kodėl stovi, kas atsakingas, kada kitas veiksmas. Mandagumas yra gerai, bet migla klientui nepadeda. Kartais problema iš tiesų nedidelė – laukiama dokumento patvirtinimo, vairuotojas eina poilsio, keltas keičia laiką. Bet jei po trijų klausimų gaunate tik „working on it“, tai blogas ženklas. Profesionalus žmogus duoda faktą, net jei faktas nemalonus. Nebūna visada gražių naujienų.

Kaip sekate vairuotoją ir ar tikrai reikia GPS kiekvienam kroviniui?

GPS yra naudingas, bet ne visada būtinas. Pilnam kroviniui, brangiai įrangai ar temperatūriniam režimui aš jį rekomenduoju be diskusijų. Grupagėse kartais GPS rodo tik transporto kompanijos centrą arba bendrą maršrutą, todėl per daug nesinervinu. Svarbiau turėti vairuotojo numerį, CMR kopiją, numatomą atvykimo laiką ir POD procedūrą. Žinoma, GPS ramina vadovus, ypač kai jie nori matyti tašką žemėlapyje. Suprantu, pats kartais taip darau.

Ar verta mokėti už express transportą iš Jungtinės Karalystės?

Verta, kai vėlavimas kainuoja daugiau nei express mokestis. Jei gamykla Kaune sustos dėl vienos detalės, arba prekybos tinklas negaus prekių prieš akciją, tada greitis tampa ekonomika. Bet jei krovinys gali palaukti, nereikia mokėti už paniką. Express transportas iš UK dažnai reiškia du vairuotojus, dedikuotą automobilį, griežtą planą ir aukštesnę riziką, jei dokumentai nėra paruošti. Greitis be dokumentų yra tik greitas nuvažiavimas iki pasienio.

Ką reiškia DAP, DDP, EXW ir FCA praktiškai?

DAP reiškia, kad vežėjas pristato iki vietos, bet importas dažniausiai tvarkomas kitaip, priklausomai nuo sutarties. DDP – pardavėjas atsako ir už pristatymą, ir už muitus bei mokesčius, tai patogiau pirkėjui, bet sudėtingiau pardavėjui. EXW – pirkėjas ima atsakomybę jau pas pardavėją, dažnai su galvos skausmu dėl eksporto. FCA, mano nuomone, yra sveikesnis variantas daugeliui UK eksportuotojų. (Pataisau: ne visada, bet dažniausiai.)

Kaip pasirinkti partnerį, kuris derina profesionalumą ir greitą aptarnavimą

Kokius klausimus reikėtų užduoti vežėjui prieš pasirašant sutartį?

Klausčiau taip: kiek turite mašinų šiam koridoriui, kas tvarko muitinės deklaracijas, ar galite duoti pavyzdinį POD, kaip informuojate apie vėlavimus ir kas atsako naktį. Dar paklausčiau, ar dirbate su temperatūriniais, ADR ar aukštos vertės kroviniais, jei tai aktualu. Ne dėl formalumo, o kad pamatytumėte, ar atsakymai konkretūs. Jei gaunate tik „yes, no problem“, aš jau įtariu, kad problemos dar nebuvo. Rimtas partneris pasakys ir tai, kas gali nepavykti.

Kaip atskirti rimtą logistikos partnerį nuo „persiųskime pasiūlymą vėliau“?

Rimtas partneris nebandys jūsų raminti migla. Jis pateiks kainą, tranzito laiką, dokumentų sąrašą, pakrovimo sąlygas ir rizikas. Jei kažko nežino, pasakys, kad patikrins, o ne išgalvos atsakymo. Blogos įmonės dažnai atrodo labai greitai: viską patvirtina per dešimt minučių, kaina maža, šypsena didelė. O paskui dingsta iki pirmo CMR. Geras logistas kartais atrodo lėtesnis, nes jis tikrina, o ne tik parduoda.

Ar vidaus rinkoje, pavyzdžiui Vilnius–Kaunas, taip pat reikia britiško profesionalumo?

Taip, nes profesionalumas nėra geografinis aksesuaras. Vilnius–Kaunas gali būti paprasta, bet jei klientui reikia 07:30, krovinys turi būti ten 07:30, o ne „rytą“. Vidaus rinkoje taip pat svarbūs langai, POD, vairuotojo elgesys, švari dokumentacija ir gebėjimas pranešti apie problemas. Kartais vietinis maršrutas sugadina reputaciją greičiau nei tarptautinis, nes klientas mato viską savo kieme. Tai va, toks trumpas nukrypimas, bet labai praktiškas.

Kiek kainuoja realus greitas pervežimas iš Jungtinės Karalystės?

Kainos labai šokinėja, todėl duosiu apytikslius rėmus, ne galutinę tiesą. Grupagė iš UK į Lietuvą gali būti nuo 450 iki 900 eurų už paletę, priklausomai nuo svorio, vietos ir sezono. FTL dažniausiai svyruoja apie 2 500–4 500 eurų, o express su dviem vairuotojais gali siekti 5 000–8 000 eurų ar daugiau. Keltas, degalai, vairuotojų poreikis, muitinės darbas ir sandėlio laukimas viską keičia. Šis procesas užtrunka ilgiau, kaip atrodo, todėl kaina niekada nėra tik kilometrai.

Kada geriau rinktis ne greitą, o tvarkingą pervežimą?

Kai krovinys nėra skubus, geriau rinktis tvarkingą planą. Pavyzdžiui, atsargos papildymui, statybinėms medžiagoms be konkretaus montavimo laiko ar mažesnėms partijoms, kurios gali keliauti grupagėse. Greitis kartais atneša klaidų, nes visi bėga, o dokumentai lieka paskutinėje vietoje. Aš esu matęs, kaip „skubėkime“ baigiasi dvigubomis išlaidomis ir piktomis kalbomis sandėlyje. Jei terminas leidžia, tvarkingas pervežimas dažnai yra pigesnis ir ramesnis. Ramybė, patikėkit, irgi yra paslauga.

Koks mano paprastas patarimas klientui, kuris nori ramybės?

Mano paprastas patarimas: duokite vežėjui tikrus duomenis iškart. Ne gražius, ne apytikslius, o tokius, kokius matytų sandėlis, muitinė ir vairuotojas. Jei nežinote svorio, pasakykite, kad nežinote. Jei adresas painus, pridėkite nuorodą. Jei terminas griežtas, pasakykite tai pirmame laiške, o ne tada, kai mašina jau stovi Doverio eilėje. Tada ir profesionalumas, ir greitis turi iš ko dirbti.

Išvada

Profesionalumas iš Jungtinės Karalystės – greitas aptarnavimas galiausiai reiškia paprastus dalykus: aiškią informaciją, realų terminą, sąžiningą komunikaciją ir žmogų, kuris nebedangsto problemos. Pervežimai nėra sterilus pasaulis, čia būna vėlavimų, klaidų ir situacijų, kai visi norėtų kitokio oro uosto ar keltų grafiko. Bet geras partneris viską sutvarko taip, kad klientas matytų rezultatą, o ne chaosą. Jei reikia vežti iš UK į Lietuvą, rinkitės ne pažadus, o patikimą procesą.