Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Pigus perkraustymas iš Londono su profesionalais: kaip nesudegti ir susitvarkyti tvarkingai
Kai žmogus sako, kad nori pigaus perkraustymo iš Londono su profesionalais, aš pirmiausia galvoju ne apie mažiausią skaičių sąmatoje, o apie tai, ar tas skaičius realus. Londonas – ne pats lengviausias miestas: parkavimas, liftai, congestion charge, siauros gatvės, kaimynai su raktų kodeksu ir visa kita. Per 20+ metų mačiau, kaip „labai pigu" virsta dviguba kaina, ir atvirkščiai – kaip normali kaina išgelbsti nervus. Toliau surašau tiesiai, be reklaminio blizgesio. Jeigu jau turite datą, būsto sutarties pabaigą ar tiesiog norą grįžti namo, emocijos dažnai bėga greičiau už logiką. Aš tai suprantu.
DUK
Kaip vyksta pigus perkraustymas iš Londono su profesionalais?
Kiek realiai kainuoja pigus perkraustymas iš Londono į Lietuvą?
Mažam siuntimui, tarkime, 10–20 dėžių ir pora baldų, kaina gali judėti apie 350–800 svarų, jei patekate į bendrą reisą. Visam vieno kambario butui dažniausiai realiau matyti 900–1 600 svarų. Dviejų trijų kambarių butas jau lengvai šoka į 1 800–3 500 svarų, ypač kai reikia pakavimo, liftų rezervacijų ir ilgesnio atstumo iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Pigiau nebūtinai blogai, bet labai maža suma be detalių mane visada įtempia.
Ar pigus perkraustymas iš Londono su profesionalais gali būti saugus?
Taip, bet tik tada, kai „pigus" reiškia protingai suplanuotą reisą, o ne daiktų grūdimą bet kaip. Normali komanda paklaus, kiek aukštas liftas, ar yra parkavimo leidimas, ar sofos išsirenka, ar durys siauros. Jei niekas neklausia, o tik sako „bus gerai", čia jau mažas raudonas signalas. Saugumas dažnai prasideda nuo dėžių, kampuočių, plėvelės ir ramios krovos, ne nuo didžiausio sunkvežimio. Ir dar: saugus variantas visada turi bent elementarią atsakomybę, ne tik „vairuotojas geras žmogus".
Ar reikia mokėti už įvertinimą internetu?
Už normalų pirminį įvertinimą internetu dažniausiai mokėti nereikia. Pakanka nuotraukų, trumpo sąrašo ir adreso rajono, pavyzdžiui, Croydon, Ealing ar Wembley, kad būtų matomas parkavimo kontekstas. Jei kas nors prašo 50–100 svarų tik už pažadą „paskaičiuosim", aš klausčiau, kodėl. Kita vertus, kai reikia atvykti į apžiūrą, ypač dideliam namui, kelionės mokestis kartais būna logiškas. Bet apie tai reikia pasakyti aiškiai iš anksto. Už tokį mokestį turi būti aišku, ką gaunate, ir ar jis vėliau nusiskaičiuoja.
Ką reiškia „nuo durų iki durų" pervežant baldus iš Londono?
Tai turėtų reikšti, kad komanda paima daiktus iš jūsų Londono adreso ir atveža iki nurodyto adreso Lietuvoje. Bet čia yra tas „turėtų", nes kai kurie žmonės tai supranta kaip įnešimą į kiekvieną kambarį, kiti – tik iki laiptinės. Todėl prieš sutartį reikia parašyti: pakavimas, krovimas, transportas, iškrovimas, ar įnešimas į butą. Kartais už papildomą mokestį viską galima, tik nesakykite paskutinę minutę. Aš mačiau, kaip dėl vienos frazės žmonės pykosi pusę dienos.
Kodėl kai kurios įmonės meta labai mažą kainą?
Kartais todėl, kad turi tuščią vietą grįžtant į Lietuvą, ir tai yra normalu. Bet kartais maža kaina yra kabliukas: vėliau atsiranda „degalų mokestis", „ilgesnio atstumo mokestis" ar „krovėjai neįėjo į kainą". Yra ir tokių, kurie tiesiog neįvertina Londono realybės – liftas be rezervacijos, gatvė siaura, automobilis stovi ne ten. Tada problema krenta ant jūsų pečių. Gera taisyklė: maža kaina be detalių nėra pasiūlymas, tai loterija.
Pakavimas, baldai ir krovos detalės
Ar profesionalai pakuos mano daiktus, ar pats turiu viską ruošti?
Abu variantai įmanomi. Jei norite tikrai pigiau, dėžes, drabužius, indus ir smulkius daiktus geriau sutvarkyti patiems, nes pakavimo laikas į kainą įeina gana greitai. Profesionalus pakavimas gelbsti, kai yra daug stiklo, rėmų, paveikslų, televizorių ar trapiai surenkamų baldų. Aš visada sakau: drabužius dėkite patys, o stiklą ir elektroniką leiskite tvarkyti tiems, kas mato tai kasdien. Tik nepamirškite pažymėti dėžių kambariais.
Ar galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ir televizorių?
Taip, tik šaldytuvą reikia išjungti bent prieš 24 valandas, geriau daugiau, kad nespėtų tekėti vanduo ir kvapai. Skalbimo mašiną reikia pritvirtinti transportiniais varžtais, jei jų nebėra, komanda turės improvisuoti, o tai ne visada idealu. Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje, bet jei jos nėra, reikės specialaus įpakavimo. Buvo atvejis, kai televizorius išvažiavo puikiai, o laikiklis pamirštas spintelėje. Smulkmenos kartais gadina visą nuotaiką.
Kiek vietos užims vieno kambario buto daiktai?
Labai skirtingai, nes vieno kambario butas Londono studijoje ir vieno kambario butas su pilna virtuve, sofa-lova ir sandėliuku – tai ne tas pats. Dažniausiai telpa į dalį krovininės furgono vietos arba maždaug 5–10 kubinių metrų, jei daiktai sudėlioti racionaliai. Bet jei turite didelę lovą, stalą, keturias kėdes, dviratį ir daug dėžių, tūris auga greitai. Čia nuotraukos padeda geriau negu pasakojimas „nelabai daug". Patikėkit, „nelabai daug" kartais reiškia pusę sunkvežimio.
Ar galiu vežtis automobilių dalis, dviratį ar motociklą?
Automobilių dalis galima vežti, tik reikia sąžiningai pasakyti, kas tai yra. Tepalai, dažai, baterijos, dujų balionai ar kuro kanistros dažniausiai yra ne, nes tai pavojingi kroviniai. Dviratį vežti paprasta, ypač jei nuimsite pedalus arba pritvirtinsite rėmą. Motociklui reikia daugiau vietos ir tvirtinimo, todėl kaina gali augti. Esu matęs, kaip žmonės sakydavo „tik keletas detalių", o iš tikrųjų turėdavo ratlankius ir išmetimo sistemą.
Ar reikia palikti kažką Anglijoje?
Dažniausiai taip, bent kažką. Ne dėl to, kad neįmanoma viską vežti, o dėl ekonomikos: senas IKEA stalas, nudėvėta kėdė ar pigus kilimas kartais kainuoja daugiau pervežti negu nusipirkti naują Lietuvoje. Ypač jei vietos sunkvežimyje trūksta, o svoris auga. Aš nesakau mesti visko, kai kurie daiktai turi emocinę vertę. Tiesiog prieš perkraustymą padarykite tris krūvas: vežame, dovanojame, išmetame. Tai labai padeda.
Pigus perkraustymas iš Londono su profesionalais ir ką svarbu žinoti apie kainas
Kiek laiko trunka pigus perkraustymas iš Londono su profesionalais?
Jei kalbame apie visą procesą, o ne tik vairavimą, dažniausiai reikia skaičiuoti 3–7 dienas nuo pakrovimo iki iškrovimo. Pats kelias Londonas–Lietuva trunka apie 1,5–2 dienas, bet dar yra pakrovimas, muitinės formalumai, kelių eismas ir iškrovimo eilė. Kai kuriems klientams pavyksta greičiau, kai viskas suderinta idealiai. (pataisau: ne visada krovėjai, kartais tik vairuotojas ir vienas pagalbininkas.) Todėl terminas visada turi būti realus, ne parašytas tik dėl gražaus pasiūlymo.
Kodėl kaina gali pasikeisti paskutinę dieną?
Kaina turėtų keistis tik tada, kai pasikeitė faktai: daugiau daiktų, sunkiau prieiti prie durų, reikia keltuvo, laukti dėl liftą užėmusių kaimynų. Jei viskas buvo parodyta nuotraukose ir aprašyta, o sąmata staiga „pabrango", čia jau blogas ženklas. Londonas pats savaime gali sudėtinginti darbą: Controlled Parking Zone, siaura gatvė, laiptai, liftas tik su raktu. Normali įmonė šiuos dalykus išsiaiškina prieš dieną. Ne paskutinę minutę, kai visi jau prakaituoja.
Ar reikia iš anksto rezervuoti perkraustymą iš Londono?
Taip, ypač jei planuojate mėnesio galą, savaitgalį arba vasarą, kai daug lietuvių grįžta namo. Gera data užsipildo greitai, nes maršrutai planuojami pagal reisus, o ne pagal vieną klientą. Jei skubate, kartais galima įšokti į jau vykstantį reisą, bet tada reikės lankstumo. Pavyzdžiui, pakrovimas trečiadienį, iškrovimas penktadienį vakare, o ne jūsų pasirinktą šeštadienį. Kuo anksčiau rezervuojate, tuo daugiau vietos derėtis.
Ką daryti, jei negaliu būti namuose iškrovimo dieną Lietuvoje?
Tai galima sutvarkyti, tik reikia žmogaus, kuris priims daiktus jūsų vardu. Geriausia, kad tai būtų konkretus asmuo, ne „kažkas užsuks". Perduokite jam sąrašą, kontaktus ir aiškų nurodymą, kur dėlioti dėžes. Jei daiktai važiuoja su draudimu, priėmėjas turės patikrinti, ar nėra akivaizdžių pažeidimų. Kitaip po savaitės sunku įrodyti, kad televizorius jau tada turėjo įbrėžimą. Skamba griežtai, bet taip saugiau visiems.
Ar galiu gauti sąskaitą faktūrą ir draudimą?
Turėtumėte, jei dirbate su normalia įmone. Sąskaita faktūra rodo, kas už ką atsako, o draudimas bent apibrėžia, kas nutinka, jei daiktas buvo apgadintas (ai, čia turėtų būti „apgadintas", bet palieku kaip gyvenime kartais išeina). Juokauju ne visai – popieriai svarbūs. Draudimas ne visada dengia viską: blogai supakuoti jūsų paties daiktai gali būti išskirtis. Todėl klauskite ne „ar yra draudimas", o „kas tiksliai dengiama".
Dokumentai, muitinė ir grįžimas po Brexit
Ar reikia muitinės deklaracijos perkraustant asmeninius daiktus iš JK į Lietuvą?
Po Brexit taip, asmeninių daiktų perkėlimas iš JK į ES nebėra toks paprastas kaip anksčiau. Dažniausiai reikia deklaracijos ar dokumentų, įrodančių, kad daiktai naudoti ir priklauso jums, ne parduodami komerciškai. Kai kuriuos daiktus gali tikrinti, ypač jei sąrašuose atsiras nauji daiktai dėžėse. Gera įmonė padės su popieriais, bet klientas vis tiek turi pateikti pasą, adresus ir sąrašą. Be to, visada pasitikrinkite naujausius reikalavimus, nes taisyklės keičiasi.
Ar pigus perkraustymas iš Londono su profesionalais apima popierizmo tvarkymą?
Kartais apima, bet čia vėl reikia žiūrėti, kas įeina į kainą. Vienos įmonės paruošia krovinio dokumentus, inventorizacijos sąrašą, CMR, deklaracijoms pagrįstus duomenis. Kitos tik veža, o popierizmas lieka klientui, nes „jūs geriau žinote, kas jūsų daiktai". Man tai netinka kaip bendras atsakymas, nes klientas dažniausiai nežino. Todėl klauskite tiesiai: ar jūs pildote muitinės dokumentus, ar tik padedate? Skirtumas didelis.
Ką daryti su alkoholiu, vaistais ar augalais?
Čia būna daug painiavos. Alkoholiui galioja kiekio ir deklaravimo taisyklės, vaistus geriausia vežti su receptais ar pakuotėmis, o augalai turi savo fitosanitarinius reikalavimus. Aš nesu muitinės pareigūnas, todėl 100% visada nesakysiu. Bet iš praktikos: nesislėpkite ir nedėkite visko į „asmeninius daiktus", jei ten tikrai ne tik asmeniniai daiktai. Jeigu turite butelį gero viskio, tai viena. Jeigu turite dėžę alkoholio, jau klausimai ateis.
Ar galiu vežtis gyvūną kartu su baldais?
Techniškai gyvūnas nevažiuoja kaip baldas, ir gerai, kad taip. Reikia paso, mikroschemos, vakcinacijos nuo pasiutligės, o kai kuriais atvejais papildomų patikrinimų. Perkraustymo komanda gali padėti logistiškai, bet gyvūno dokumentus ir kelionės sąlygas reikia tvarkyti atskirai. Maža šuo katės dėžėje krautuvėje? Ne, taip nėra. Jei planuojate grįžti su augintiniu, pradėkite nuo veterinarijos klinikos, o ne nuo sunkvežimio paieškos.
Kiek svarbi teisinga iškrovimo adreso informacija?
Labai svarbi, net banaliai svarbi. Sunkvežimiui reikia žinoti, ar jis gali privažiuoti, ar reikės nešti 40 metrų per kiemą, ar keltuvas telpa, ar vartai atsidaro. Kaimo adresas prie Kauno ir penktas aukštas senamiestyje Vilniuje – tai skirtingi darbai. Jei adrese klaida, vairuotojas gali važiuoti ne ten, o laikas brangsta. Prieš perkraustymą atsiųskite nuotrauką prieigos, durų, laiptų ir parkavimo. Tai atrodo smulkmena, bet sutaupo nervų.
Blogos patirtys, gudrybės ir paskutinės minutės
Kodėl pigus perkraustymas iš Londono su profesionalais kartais atrodo per geras, kad būtų tiesa?
Nes kartais taip ir yra. Žmogus mato 600 svarų visam butui iš Londono į Kauną ir mano, kad pasisekė. Gal pasisekė, jei tai bendras reisas ir daiktų mažai. Bet jei tai trijų kambarių butas su pakavimu, draudimu ir iškrovimu iki penkto aukšto, kažkas čia ne taip. Blogos įmonės mėgsta pradėti mažai, o tada spausti klientą, kai daiktai jau pakrauti. Tada derybų pozicija bloga, nes jūsų lova jau sunkvežimyje.
Kaip atskirti normalią įmonę nuo „vakarinių" vežėjų?
Normali įmonė užduoda daug nepatogių klausimų. Kiek dėžių, ar yra liftas, ar reikia rezervuoti parkavimą, kas turi raktus, ar baldai išsirenka. Ji taip pat aiškiai parašo, kas įeina ir kas ne. „Vakariniai" vežėjai dažniausiai kalba labai greitai, labai pigiai ir labai miglotai. Jei po pokalbio jaučiatės ramiau – gerai. Jei jaučiatės, kad jus kažkur stumia, sustokite.
Ar verta rinktis tik pagal Google atsiliepimus?
Ne tik. Google atsiliepimai padeda, bet jie nėra visa tiesa. Gali būti penkios žvaigždutės už vieną gerą reisą, o po mėnesio ta pati įmonė jau dirga kitaip. Gali būti ir suklastotų atsiliepimų, atleiskite, bet rinkoje visko būna. Geriau pažiūrėkite, ar yra įmonės kodas, adresas, sutarties sąlygos, draudimo aprašymas. Dar geriau paskambinkite ir paklausite konkrečių dalykų. Kaip žmogus atsako, kai klausimas nepatogus, sako daug.
Ar įmanoma pigus perkraustymas iš Londono su profesionalais per savaitę?
Įmanoma, bet ne visada gražu. Jei daiktai jau supakuoti, sąrašas paruoštas, adresas tikslus ir galite priimti bet kurią dieną, šansai dideli. Jei reikia dar pakavimo, apžiūros, dokumentų ir konkrečios datos, savaitė gali būti per trumpa. Ypač mėnesio gale arba prieš šventes. Aš esu matęs greitų perkraustymų iš Londono į Klaipėdą, kurie pavyko. Mačiau ir tokių, kur žmonės paskutinę dieną suprato, kad sofos neišneš pro duris.
Ar galima derėtis dėl perkraustymo iš Londono kainos?
Galima, tik derėkitės protingai. Jei sakote „kaimynas veža pigiau", bet tas kaimynas neturi draudimo ir važiuoja vieną kryptį be dokumentų, tai ne argumentas. Geriau klauskite, ką galima pakeisti: ar vežate dalį daiktų patys, ar galite priimti krovą darbo dieną, ar išardysite baldus patys. Kartais taip sutaupoma daugiau nei tiesiog spaudžiant kainą žemyn. Pervežėjai irgi skaičiuoja degalus, laiką ir riziką.
Apibendrinant, pigus perkraustymas iš Londono su profesionalais nėra tas, kur sąmata mažiausia, o tas, kur viskas aišku: kas veža, kas pakuoja, kas atsako, kas nutinka, jei liftas neveikia ar daiktas apgadinamas. Prieš sutikdami, palyginkite ne tik kainas, bet ir klausimus, dokumentus, terminus. Jei kas nors vengia detalių, geriau paieškoti kitų. Geriausia kaina ateina tada, kai planas tikras, ne kai vėliau tenka aiškintis.