Persikraustymas iš Ripon: kaip susitvarkyti su logistika ir nenuvilti

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip loterija. Žmonės dažnai galvoja, kad persikraustymas iš Ripon į Lietuvą ar kitą Europos šalį yra tik paprastas užsakymas – atvyksta mašina, pakrauna, važiuoja. Deja, realybė yra daug šiurkštesnė, ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, o maži miesteliai kaip Riponas, esantis Šiaurės Jorkšyre, kelia savitų iššūkių. Čia ne taip lengva privažiuoti dideliem sunkvežimiams kaip į Londoną, o atstumai iki uostų gali būti erzinantys. Štai kodėl reikia žinoti iš anksto, ką tiksliai rengiatės daryti, kad nereikėtų mokėti dvigubai ar verkti ant uosto pakraščio.

Bendrai apie procesą ir planavimą

Ar verta viską daryti patys, ar geriau kreiptis į firmas?

Sunku vienareikšmiškai pasakyti, tačiau jei jums reikalingas persikraustymas iš Ripon su daug baldų, geriau nedarykite to vieni. Savo jėgomis daiktus vežti per kanalą dabar tikras siaubas – muitinė, dokumentai, vairuotojų poilsio laikai. Profesionalai turi savo rūpesčių, bet bent jie žino, kur reikia spustelti, kad dokumentai nueitų pro „raudoną juostą“. O jei bandysite važiuoti patys su nuomota furgonu, galiite likti pririšti prie sienos ties Kalė, nes klaidų deklaracijose beveik neišvengiama.

Kiek laiko iš anksto reikia planuoti persikraustymą?

Nežinau, kaip kitur, bet aš visada sakau – kuo anksčiau, tuo geriau. Idealūs variantai yra 3–4 savaitės iki išvykimo. Tada turiu laiko surasti tuos pačius „grupinio krovinio“ vairuotojus, kurie važiuoja tuom kryptim. Jei skambinate šeštadienį ir norite išvykti pirmadienį, tai kaina bus tokia, kad jums net akių nukris. Logistika neleidžia stebuklingai atsirasti laisvų mašinų per naktį, ypač kai reikia specialiai leistis į tokius miestus kaip Riponas.

Ar galima susitarti dėl kainos be matavimo?

Galima, bet tai rizikinga. Aš jau buvau situacijose, kai klientas sako: „ai, tik kelios dėžės ir sofa“, o atvažiavęs pamatome, kad „kelios dėžės“ yra trys konteineriai pilni knygų. Persikraustymas iš Ripon kainuoja ne tik už atstumą, bet ir už vietą mašinoje. Be vaizdo įrašų ar bent gero aprašymo, aš nieko nepromisečiau, nes tuomet galiu būti blogas, o jūs – nustebęs (ne teigiamai).

Kas nutinka, jei pasikeičia data?

Tai kasdienybė. Žmonėms retai pavyksta išvykti būtent tada, kai planavo. Viskas priklauso nuo to, kiek turime laiko pranešti. Jei sakiate savaitę prieš, dažnai pavyksta perkelti be didelių baudų, bet jei paskambinate iš paties uosto, kai vairuotojas jau laukia eilėje į keltą... tada atsiprašau. Tada tenka mokėti už praleistą laiką, o tai nėra pigu.

Ar imate ir mažus siuntinius, ar tik pilnus namus?

Imame viską, bet mažiems siuntiniams persikraustymas iš Ripon taip pat nesiverčia, nebent jūsų draugas važiuoja tuos pačius metus ir sutalpina dėžę į savo furgoną. Mums mažoms siuntoms reikia brokerių, muitinės, o tai padidina fiksuotą kainą, kuri gali viršyti pačios siuntos vertę. Geriau ieškoti kurjerių, o ne tokių kaip aš, kurie specializuojamės būtent namų ūkių pervežime.

Kaip tiksliai suskaičiuojate tūrį?

Seniai mąstau metrais kubiniais, bet dažniausiai klientams paprasčiau pamatyti realų vaizdą. Jei nusiunčiate nuotraukas, aš galiu apytiksliai pasakyti, kiek tai užims vietos. Kartais nukrypstu nuo matematikos ir tiesiog lyginu su ankstesniais kroviniais – „va, kaip tą kartą iš Lidso, tik be pianino“. Tai ne moksliškas metodas, bet per 20 metų suveikia dažniau nei bet kokia skaičiuoklė.

Kelionės detalės: maršrutas ir laikas

Kokiais keliais dažniausiai važiuojate iš Ripono?

Standartinis variantas yra A1(M) pietų link, tada link Immingham arba Hull uostų. Kartais, jei persikraustymas iš Ripon yra labai skubus, važiuojame link Doverio, bet tai ilgiau ir brangiau. Šiaurės Anglija turi savo niuansų – keliai ten siauresni, o radijo bangos blogiau, tad vairuotojai kartais dingsta iš ryšio kelias valandas. Taip, žinau, tai XXI amžius, bet ten tikrai toks jausmas.

Kiek trunka pati kelionė į Lietuvą?

Teoriškai, jei niekas nešokinėtų, tai mašina atvažiuoja per 3–4 dienas. Praktiškai? Užtrunka. Keltai vėluoja, muitinėje eilės, o paskutinis persikraustymas iš Ripon, kurį organizavau, užtruko beveik savaitę, nes Anglijoje buvo stiprus vėjas ir neleido išplaukti keltui. Taip kad visada skaičiuokite plus vieną ar dvi dienas atsargai.

Ar galima sekti savo daiktus kelionės metu?

Taip, dauguma vairuotojų turi GPS stebėjimą, aš galiu jums nusiųsti nuorodą. Bet nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs“. Jis turi vairuoti, o ne kalbėti su jumis, ypač kai važiuoja Anglijoje, kur radijas kažką nežaidė ir jis nori tiesiog ramiai nuvažiuoti savo maršrutą. Pasitikėjimas – tai pusė sėkmės.

Ar įeina į kainą iškrovimas Lietuvoje?

Įprastai taip, jei nenurodote kažkokios labai keistos vietos, pvz., 4 aukštas be lifto arba siauras namo vartai, į kuriuos neprilenda sunkvežimis. Tada reikia užsakyti papildomą kėbulą arba nešėjus, o tai papildomai kainuoja. Persikraustymas iš Ripon įprastai apima įkrovą ir iškrovą „prieš duris“, bet durys turi būti pasiekiamos normalia technika.

Kokius uostus naudojate?

Dažniausiai tai Hull-Roterdamas arba Zeebrugge, kartais Immingham. Nors man asmeniškai patinka Doveris (ten gera kava), tačiau logistiškai iš šiaurės šiauriau pulti į pietus be reikalo brangu. Vairuotojams taip pat patogiau nevažiuoti per visą šalį, nes jie jau pavargę nuo tos Anglijos dešinės pusės važiavimo (ten viskas atvirkščiai nei čia).

Kas daroma su mašina, kol ji plaukia keltu?

Nieko. Vairuotojas eils į kajutę pailsėti, o mašina stovi apsaugotoje erdvėje. Ten niekas nedirba, todėl to laiko nėra įmanoma „panaudoti“ greičiau pristatyti. Kai kurie klientai klausia, ar galima tą laiką kažką įvežti, bet ne, mašina užrakinta ir saugoma.

Finansai: kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Bazinė kaina priklauso nuo tūrio, bet persikraustymas iš Ripon taip pat veikiamas degalų kainos (ir jos dabar aukštos) ir pervedimų kursų. Taip pat, jei jums reikia specifikos – pianinės, seifo ar labai brangios meno kolekcijos – kaina kyla. Ir, žinoma, data. Jei norite važiuoti rugpjūčio vidury, kai visi grįžta atostogų, tai bus brangiausia savaitė metu.

Ar galima mokėti grynaisiais atvykus?

Nebegalvoju. Dabar viskas vyksta per sąskaitas ir pervedimus. Vairuotojas negali imti grynųjų, nes tai prieštarauja firmos saugumo politikai (ir mums, ir vairuotojams). Be to, jei kas nors nueina blogai, su sąskaita lengviau ginčytis nei su „duodau šimtą svarų už ranką“. Tai senovieji laikai, kai toks dalykas buvo įmanomas.

Ar imate užstatą?

Taip, įprastai 20–30 proc. nuo galutinės sumos. Tai užtikrina, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę, kai mes jau esame pakeliui. Vieną kartą (ne darykime to) mane paliko be užstato – vairuotojas važiavo tuščia atgal. Po to tokių dalykų nebėra.

Ar kainuoja brangiau nei iš Londono?

Gali būti, kad taip, gali būti, kad ne. Iš Londono brangiau dėl to, kad ten didžiuliai spūstys ir įvažiavimo mokesčiai (ULEZ ir panašiai), o iš Ripono brangiau dėl atstumo iki uosto. Taigi, susumuojant, persikraustymas iš Ripon dažnai išėja maždaug tiek pat, išskyrus tais atvejais, kai reikia skubiai ištraukti mašiną iš Londono centro – tada tikrai brangiau.

Kas nutinka, jei pasikeičia kuro kaina?

Ji pasikeičia kasdien. Mes stengiamės tai įskaičiuoti į savo maržas, bet jei degalai pakyla 30 proc. per savaitę (kas dabar nutinka dažnai), gali tekti šiek tiek koreguoti kainą. Bet įprastai sutartyje kaina fiksuota, jei nenurodyta kitaip. Aš stengiuos būti sąžiningas, jei ir jūs.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Neturiu būti. Muitinės mokesčiai – tai ne mano mokesčiai, tai valstybės reikalas. Už juos mokate tiesiogiai brokeriui arba per mus, jei sutarsime. Taip pat gali būti mokestis už „užlaikymą“ uoste, jei vairuotojas laukia per ilgai. Bet visus dalykus aš stengiuos išdėlioti dar prieš pasirašant sutartį, kad jūs nežinotumėte nieko staigmeno.

Muitinė ir dokumentai (pats sudėtingiausias dalykas)

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pagrindinis dalykas yra T1 dokumentas arba Ex naudojimas tais atvejais, kai tai nėra prekybinis krovinys. Turi būti inventorius sąrašas – paprastas Word dokumentas, kur parašyta, kas yra kas. Nereikia nurodyti, kiek šaukštų turite, bet „virtuvės reikmenys, 5 dėžių“ tinka. Be to, reikalingas paso kopija (tiek jūsų, tiek gavėjo). Jei trūksta bent vieno, muitininkai nelais.

Ką daryti, jei daiktai yra ne jūsų?

Tai didelė problema. Jei vežate kaimyno sofą ir sakiniate „jo duodu“, tai muitinė laiko toks pačiam kaip prekybą. Reikia įrodymų, kad tai dovana arba paveldėjimas. Persikraustymas iš Ripon su svetimais daiktais be dokumentų gali baigtis tuo, kad juos tiesiog neįleis į šalį arba konfiskuos. Nemanau, kad norite rizikuoti dėl senos sofos.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Dabar, po „Brexit“, tai labai apribota. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių – išvis jokio gyvūninės kilmės maisto. Vaisiai ir daržovės gali būti, bet tik ribotais kiekiais.