Persikraustymas iš Pembury: vadovas tiems, kurie nori išvežti daiktus be nervų praradimo

Po dvidešimt penkerių metų šiame versle jau mažai kas gali mane nustebinti, bet žmonės visada sugeba rasti kažką naujo. Dažniausiai, kai susisiečia dėl pervežimo iš Anglijos, jau iškarto girdžiu vienintelį klausimą: „Kiek tai kainuos?“. Tačiau kai kalbame apie konkrečias vietas, pavyzdžiui, persikraustymą iš Pembury, situacija pasidaro įdomesnė. Pembury yra miestelis Kente, graži vieta, bet ten keliai ne visada pritaikyti dideliems sunkvežimiams, o tai keičia visą žaidimo logiką. Aš čia ne tam, kad daviau idealus mokymus, o papasakotų, kaip tai vyksta iš tikrųjų – su eismo spūstimis ties Royal Tunbridge Wells, su laukimu ik krašto ir tais momentais, kai nori viską mesti ir nueiti pėstis. Jei planuojate išvykti, geriau žinoti, į ką įsijungiate.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti

Kaip prasideda persikraustymas iš Pembury?

Visada prasideda nuo to, kad suskambina telefonas arba atsiranda užklausa el. paštu. Žmogus sako: „Reikia persikraustyti iš Pembury“. Tai puiku, bet aš išklausiu dar šiek tiek informacijos. Paprastai viskas vyksta taip: susitariems dėl apžiūros (arba bent jau detalaus sąrašo), tą dieną paruošiame dėžes, o po savaitės – du ar trys vyrai su sunkvežimiu atvažiuoja prie jūsų namų. Tiesą sakant, dažnai žmonės pamiršta pasakyti apie tai, kad jie turi rūsį, pilną daiktų, kuriems nereikia jokių dėžių. Tai vėliau sukuria keblumų. Dar dažnai būna taip, kad klientai manyti, jog viskas įsisuka į vieną mažą furgoną, o kai atvykstame, pasirodo, kad reikia 20 kubinių. Tai gyvenimas.

Kiek laiko užtrunka toks procesas?

Paprastai, jei kalbame apie standartinį butą ar vidutinį namą Pembury, patys pakrovimo darbai trunka apie 4–6 valandas. Tačiau tai yra idealus variantas. Realistiškai gali užtrukti ilgiau, jei, pavyzdžiui, nekasite dėžių iš anksto, arba jei turiu labai daug stambių, neįtraukiamų baldų. Vieną kartą teko krauti pianiną iš namo, kur buvo labai siauri laiptai, tai mes ten praleidžia beveik pusę dienos tiesiug bandydami jį ištraukti neišmušant sienos. Be to, reikia atsižvelgti į kelionę į Lietuvą (ar kitur) – tai dar 2–3 dienos kelyje, priklausomai nuo to, kaip sekasi per perkėla.

Ar sunku privažiuoti prie namų Pembury?

Čia yra rūpestis. Pembury centre kai kur gatvės yra siauros, o parkavimas apribotas. Jei gyvenate prie pat „The Vine“ arba senosios dalies, gali būti, kad didelis sunkvežimis negalės privažiuoti tiesiai prie durų. Tada tenka iškrauti ant mažesnės mašinos, vadinamos „limuzinu“, ir gabenti tuo tranzitu (tai yra perkrauna). Tai kelia papildomai kainuoja. Žiūrėkite, aš visada klaustu apie prieigos sąlygas, bet žmonės kartais nemano, kad tai svarbu, o tada stovime vidury gatvės ir stabdom eismą. Tas nepatogumas.

Ką daryti su daiktais, kurie netilps į mašiną?

Tai dažna problema. Mes stengiamės viską suskaičiuoti, bet kartais klientas nusipirka naują sofą paskutinę sekundę arba nusprendžia nevežti senus drabužius, bet juos vis padeda į krūvą. Jei netilpstate, turime dvi opcijas: arba palikti šiukšles vietos savivaldybės pernešimo punktule (jie gauna už tai pinigus), arba, jei tai vertingi daiktai, reikia planuoti antrą kelionę. Antra kelionė, beje, yra kur kas brangiau, nes tenka važiuoti tuščiam atgal. Geriau tiksliai susitarti dėl apimties, nei vėliau stebėti, kaip aš bandau įspūsti „Lego“ dėžę į pilną krepšį.

Ar reikia rūpintis dėžėmis patys?

Galite, tai nėra problema. Bet dažniausiai mes pristatome dėžes savo, kad tikrai būtų tvarkingos. Yra tokių klientų, kurie renka dėžes iš parduotuvių – tai taip pat tinka, jei jos stiprios. Viena kartą teke vežti knygas pervežtoms „Lidl“ dėžėmis, kurios tiesiog sukapo po svoriu (buvo labai liūdna). Geriau naudoti standartines pervežimo dėžes, kurios atlaiko 20–30 kg. Aš visada patariu: jei turite daug knygų, imkite mažesnes dėžes, nes nenusilenkiate jas nešiodami (nugaros sveikata svarbiau).

Kaip elgtis su vertingais daiktais?

Tokiais kaip tapyba, brangios elektronikos ar juvelyriniai dirbiniai. Geriausias patarimas – vežkite juos su savimi automobiliu, jei važiuojate patys. Sunkvežimyje, nors mes ir turime draudimą, visada egzistuoja mechaniško sugadinimo ar pavogimo rizika (nors mažai tikėtina, nes mašina užrakinta). Jei daiktai turi būti vežami mašina, turi juos ypatingai pažymėti sąraše ir, jei įmanoma, padėti į vairuotojo kabiną, o ne į kėbulą. Aš asmeniškai niekada nekreipčiau brangiausių daiktų į bendrą krūvą be ypatingo įpakavimo.

Ar dirbate savaitgaliais?

Dirbam, bet tai kainuoja. Normali darbo diena yra piradienis–penktadienis. Jei norite, kad atvažiuotume šeštadienį ar sekmadienį, tai yra „už papildomą mokestį“, nes vairuotojai taip pat nori ilsėtis. Ypač jei planuojate išvykti tarp savaitgalių, kad keli būtų mažiau eismo – tai geras sumanymas, bet reikia tai suplanuoti iš anksto. Nes taip pat būna, kad žmonės skambina sekmadienio vakare ir klausia, ar galėtume atvažiuoti rytoj ryte? Na, ne, neįmanoma. Mes ne esame taksiai.

Ar padėsite išpakuoti daiktus atvykę?

Galiausiai galime, tai nėra didelis dalykas. Bet dažniausiai klientams reikia tik pagalbos iškrauti dėžes į patalpas, o tada jie patys nori susitvarkyti, nes turi žinoti, kur kas stovi. Vis dėlto, jei jums reikia, kad mes surinktume loftus arba pastatytume spintas, tai darome. Tiesa, tada tas laikas pridedamas prie galutinės sąskaitos (o niekas nenori mokėti už papildomus valandas, kai gali tai padaryti pats).

Pinigai, kainos ir nemalonios biurokratinės smulkmenos

Kiek kainuoja persikraustymas iš Pembury?

Tai klausimas ant kurio aš visada užstrigu. Negaliu pasakyti tiksliai, nežinojant, ką daugiausia turite. Mažas butas gali kainuoti ir 1200 svarų, o didelis namas su visa įranga – ir 4000. Kainą formuoja ne tik atstumas, bet ir darbo valandos. Vykdant persikraustymą iš Pembury reikia prisiminti, kad Kente yra dideli mokesčiai už darbo valandas Anglijoje. Tenka mokėti vairuotojams brangiau nei, tarkime, Šiaurės Anglijoje. Be to, daiktų apimtis, kurių matuojame kubiniais metrais (m³), yra esminis rodiklis. Tiesiog parašykite man sąrašą arba nufotografuokite namus, tą aš paskaičiuosiu.

Kas įeina į kainą?

Į standartinę kainą įeina: dėžės (jei nurodyta), įpakavimo medžiagos (burbulinių plėvelių, lipdukų, scotčo), pakavimo darbas, paties pakrovimas, kelionė per Europą (kuras ir kelių mokesčiai), ir iškrovimas paskirties vietoje. Draudimas taip pat įeina, bet jis yra ribotas (paprastai 10,000 GBP, bet galima padidinti). Kas neįeina? Muitinės deklaracijos, jei reikia atskirų dokumentų ar tarpininkų, bei papildomi paslaugos, tokios kaip baldų išmontavimas/montavimas (nors tai dažnai darome nemokamai, jei tai nėra labai sudėtinga).

Ar priimate kredito korteles?

Priimame ir pervedimus, ir kredito korteles. Bet turėkite omenyje, kad bankai gali „užšaldyti“ didelius sandorius, jei jis atrodo įtartinas (ypač jei kortelė iš Lietuvos, o mokėjimas vyksta iš JK). Geriau sumokėti dalį apmokėjimo iš anksto (depozitą), o likusią dalį – gavus daiktus arba prieš išvykstant. Šiuo metu daugelis mums perleidžia pinigus tiesiai į sąskaitą, tai paprasčiau ir pigiau (nereikia mokėti banko mokesčio).

Ar pervedami pinigai yra apdrausti?

Jūsų mokėjimas už paslaugas nėra draustas tiek pat, kaip ir daiktai, tačiau mes turiame sutarties garantijas. Jei mes neatvyksime be pagrindo (tai dar nebuvo), mes grąžiname pinigus. Žiūrėkite, visada rekomenduoju pasirašyti sutartį, o ne tik tiesiog susitarti „žodžiu“. Po 20 metų aau galiu pasakyti, kad žodinis susitarimas niekada nesibaigia gerai, kažkas visada pasako: „Aš, gal, sakiau tai?“. Rašytinis įrodymas yra auksas.

Ar yra mokesčių už sunkvežimio stovėjimą Anglijoje?

Taip, ir tai yra nemalonumas. Kai kurie miestai reikalauja leidimų (parking permit), kad sunkvežimis galėtų stovėti ilgiau nei 20 minučių. Pavyzdžiui, jei esate šalia Tunbridge Wells centro, mes turime užsakyti vietą. Tai kainuoja papildomai, bet mažiau, nei gauti baudą. Aš stengiuosi tai įskaičiuoti į sąmatą arba įspėti iš anksto, kad jūs pasirūpintumėte. Kartais klientai sako: „Na, tegu stovi, kas jam bus?“. Kas jam bus? Rašoma bauda, kurią, žinoma, su jumis pasidalinsime. Geriau nerašyti.

Kaip suskaičiuojate kubinius metrus?

Tai nėra mokslas, bet patirtis. Aš klausiu: „Kiek spintų?“, „Kiek sofa?“, „Ar turi rūsį?“. Tada turiu tokias „knygelės“ galvoje: vidutinė spinta – 1.5 m³, sofa – 2 m³, ir t.t. Toliau sudedu viską į krūvą. Kartais žmonės siunčia nuotraukas su linijomis (kaip per „Tik Tok“), bet aš dažniau patikimesiu savo sąrašiu. Nesan tikras, ar toks matavimas per „Zoom“ veikia tiksliai, bet galiu pabandyti įverti apytiksliai. (čia turiu omenyje, kad dalinantis ekrano vaizdu, daiktai atrodo mažesni).

Ar galima gauti nuolaidą?

Galima, jei, tarkime, jūsų datos yra lankstaus (lengvesnio) laiko, pavyzdžiui, lapkritį ar sausį, kai mažiau užsakymų. Arba jei jūs esate grįžtantys klientas (nors po persikraustymo dažniau nebegrįžtate). Taip pat, jei sutinkate dalį dėžių patys supakuoti, tai taip pat sumažina darbo valandas. Bet neprašykite 50% nuolaidos, jei reikia pervežti visus jūsų daiktus, o dar ir du automobilius. Aš negaliu vežti nemokamai, degalai taip pat brangsta.

Ką daryti, jei neturiu pakankamai pinigų iš karto?

Galime susitarti dėl dalinio apmokėjimo. Pavyzdžiui, 30% užsakymo metu, likusi dalį – atvykus į Lietuvą prieš iškrovimą.