Persikraustymas iš Maltby: patirtis, kuri nieko nedažo rožine spalva

Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir mačiau viską. Pradedant nuo to, kaip žmonės bando susitraukti sofas į „Fiat Punto“, baigiant tuo, kai visi kvepia benzinu ir pykčiu po dvylikos valandų kelionės. Žinoma, persikraustymas iš Maltby gali atrodyti kaip paprasta užduotis žemėlapyje, tik iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą (ar kitur), tačiau realybė visada suka sau kampą. Maltby, esantis Rotherham srityje, turi savo specifiką – siauri gatvės, kartais sunku privažiuoti dideliem sunkvežimiams, o oras ten yra toks, kad drabužiai džiūta tik su šildytuvu. Nerašau čia jokių reklamų, tiesiog noriu pasakoti, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš mano, vairuotojo ir logistiko, akių, kad jums būtų lengviau susitvarkyti su galva.

Bendri klausimai ir keblios situacijos

Ar tikrai verta kviesti profesionalus, ar galiu nuvažiuoti pats?

Žmonės visada klausia to paties, ir aš visada sakau – jei norite prarasti savaitgalį, nervus ir galbūt nugarą, važiuokite patys. Profesionalus persikraustymas iš Maltby kainuoja pinigus, bet jis sutaupo laiką, kurio niekas neatims. Kartais atvažiuoju į objektą, o klientas jau padirbęs tris paras, yra išsekęs ir viską padaręs blogai. Tada tenka pradėti iš naujo. Geriau sumokėti už tai, kad kas nors kitas pakrauna tūkstančius kilogramų į lendynę, negu vėliau gydyti stuburą ar siųsti lūžusius indus.

Kiek laiko užtrunka visa procedūra?

Tai kaip visada – priklauso. Jei kalbame apie paprastą butą be galvosukio, tai gali užtrukti vieną dieną, bet jei turite namą su garažu, pilną įrankių (kurie, beje, visada sunkiausiai sugrupuojami), tai tai gali temptis ir dviem. Dar pridedame kelionę per Lamanšą, galbūt buferinę zoną. Nėra vieno atsakymo „penkios valandos“. Kartais vairuotojas užstringa M1 magistralėje dėl avarijos, ir tada visi planai lūžta. Tiesiog reikia turėti rezervą.

Kas darosi, jei aš tiesiog nespėju susirinkti dėžių?

Tokia situacija įvykta daugiau kartų nei norėčiau prisiminti. Žmonės mano, kad dėžės susirinks save. Atvyksta komanda, o klientas dar sėdi ant žemės ir lipdo dovanų popierių. Galiu pasakyti vieną – užsidėkite ant kaukės (kaip sakydavo senasis viršininkas) ir imkites darbo, arba mokėkite už laukimą. Mums niekur nesibėga, nes kitas klientas laukia kitame mieste. Geriau pradėti rinkti dėžes mėnesį iki įvykio.

Ar galima vežti tokius daiktus kaip augalai ar maistas?

Techniškai – ne, negali. Nėra viena šalis neleidžia įvežti dirvožemio su augalais ir mėsos produktų be specialių licencijų. Bet kas iš jūsų klausėsi? Žmonės visada paslepia po keleivių sėdynės krepšį su morkomis ar vazoną su gimtadienio kaktusu. Aš niekai neesišieškau, bet jei sulaiko muitinė – tai jūsų problema. Geresnis variantas – suvalgyti viską iš šaldytuvo prieš išvykstant. O augalus palikite kaimynui, jie ir taip nenuspręs, ką daryti su jūsų begonija.

O jeigu aš noriu pervesti tą savo seną, brangų dviratį?

Dviračiai – tai mano šaltinis. Jie visada užima daugiau vietos nei galvojate. Jei tai tikrasis „Colnago“ ar koks nors retro rameris, geriau jį išmontuoti ir padėti į dėžę. Jei ne, numesite jį į krovinių skyrių, ir tai gali nukristi ant kitų daiktų. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas tiesiog užkabinėja dviratį viena ranka (metodiškai sakyčiau, blogai), ir važiuoja. Tada atvykstate, o ratai lenkti kaip vėduklė. Apdrauskite tai.

Kaip elgtis su tais, kurie sako, kad gali už tai imti mažiau?

Vengkite to kaip ugnies. Jei kas siūlo persikraustymą iš Maltby už pusę kainos, tai arba jo vairuotojas be vairuotojo pažymėjimo, arba sunkvežimis su technine apžiūra pasibaigusiais prieš penkerius metus. Žiūrėkite ne į kainą, o į tai, ar įmonė turi draudimą ir ar sutartis rašoma. Aš mačiau, kaip žmonėms dingdavo visi baldai su pusiaukelės, o jie net neturėjo į ką skambinti.

Ar būna taip, kad tiesiog nepavyksta užmegzti dėžės?

Žinoma, būna. Yra tokių dienų, kai lipukas (scotch tape) neleipia nieko. O ar žinote, kad kartais žmonės uždaro dėžę su pačiais svarbiausiais dokumentais viduje, o po to pamiršta, kur padėjo raktus nuo tos dėžės? Tada tenka lituoti arba laužti. Nerekomenduoju dėti pasų ir sutarčių į bendrą krovą. Turėkite vieną mažą dėžutę „pirmam reikalui“, kurią nekeliate į sunkvežimio gelumą.

Kas darosi, jei Maltby gatvėje užtvarsė vartus ir neleidžia privažiuoti?

Tai klasika. Maltby turi siaurų vietovių, ypač neturi senųjų kvartalų. Vairuotojas gali privažiuoti 7,5 tonų sunkvežimiu, o jūsų kaimynas nusprendė, kad šiandien jo aikštelė yra jo asmeninė nuosavybė ir pastatė mėlyną statybinę konteinerę. Tada tenka krauti viską per 50 metrų rankomis. Tokiu atveju, prašau, iš anksto pasirūpinkite parkavimo leidimu arba paprašykite kaimynų nustumti savo mašinas. Nors žinau, kaip sudėtinga susikalbėti su kaimynais.

Ką daryti, jei man patinka mano drabužiai, o jie tiesiog neužima vietos?

Nešiojamos spintos (wardrobe boxes) yra išgelbėjimas. Jas nereikia susukti, tiesiog užkabiniate ant kabyklės ir įkeliate. Bet jie užima daug vietos sunkvežimyje. Jei turite šimtą kostiumų, susimokėsite už daugiau kubinių metrų. Aš visada sakau – išsirinkite, ko tikrai reikia. Neneškite tos paltinės, kurią nusipirkote 1998 metai ir kuri jums per didelę.

Ar tikrai reikia išpakuoti kompiuterį ar televizorių?

Geriau išpakuoti prieš pat kraunant. Yra buvę, kad klientas paduoda visą dėžę su monitoriumi, o viduje nėra jokios putos, tik senos laikraščiai. Monitorius atvyksta sulūžęs. Jei turite originalią pakuotę – puiku. Jei ne, uždėkite daug putplasčio. Nekuklinsiu, bet televizorių remontuoti brangiau nei persikraustymas iš Maltby (na, beveik).

Kaip suprasti tą kubinių metrų skaičiavimą?

Niekas nesugeba tiksliai apskaičiuoti. Žmonės sako: „Aš turiu tik du sofos ir lentyną“. O tada atvykstate ir mataite dar tris didelius dėžutes su knygomis, du kilimus ir nematomą kiekij mažmeninių daiktų. Kubinis metras – tai ne daug, tai maždaug dideletė dėžė. Geriau pamatyti akimis (vaizdo skambutis) nei spėlioti per telefoną.

Ar saugu vežti brangius daiktus, tarkim, juvelyrinius dirbinius?

Ne, niekada. Juvelyriniai dirbiniai, pinigai, dokumentai turi būti pas jūsų kišenėje arba rankinėje bagaže. Sunkvežimis yra darbo vieta, ne seifas. Jei dingsta dėžė su „Lego“, tai skaudu, bet jei dingna dėžė su auksu, tai tragedija, kurios norėjote išvengti. Niekada nepasitikėkite 100 proc. net man, nors esau sąžiningas.

O tiek laikų, kai klientas nusprendžia keisti planą kelionės metu?

Tai blogiausia. Važiuojame jau kelias valandas, o klientas skamba: „Gal galime užsukti į Mančesterį paimti dar vieną kėdę?“. Ne, negalime. Sunkvežimis ne taksi. Maršrutas suplanuotas, keltas užsakytas, vairuotojas turi poilsio laiką. Jei kažką pamiršote, tai arba grįžkite patys (brangiau), arba siųskite kurjeriu vėliau.

Kainos, mokesčiai ir biurokratija

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reisas?

Kainos šokinėja kaip šuo ant uodegos. Priklauso nuo degalų (kurie dabar be galo brangūs, nors aš nebežinau, kiek tiksliai, kas ten su nafta), nuo sezono ir nuo to, ar reikia įvežti keltu. Persikraustymas iš Maltby į Vilnių gali kainuoti nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų. Neapsileiskite su tuo, kad pigu bus. Tiesa, jei turite tik kelias dėžes, galima rasti dalinį krovinį (part load), tada pigiau.

Ar mokėti už valandas ar už darbą?

Visada už darbą (paskirtą vietą). Jei sutartume už valandas, kas užkirs kelią vairuotojui nusispresti lėtai? Už darbą aiškiau – tiek kubinių, toks atstumas, tokia kaina. Tačiau, jei klientas nebaigia ruošti dėžių, laukimą dažnai reikia mokėti atskirai, pagal valandas. Tai sąžininga tiek jums, tiek mums.

Kaip su tuo BREXIT? Dar viskas sudėtinga?

Buvę laikai, kai galėjome važiuoti be jokių formų, praėjo. Dabar reikia deklaruoti daiktus, jei vertė viršija tam tikrą ribą (nors asmeniniai daiktai paprastai neapmokestinami, jei juos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius). Bet muitinės pareigūnai gali būti įniršę. Reikia turėti sąrašą (inventorių). Be jo, gali būti, kad sėdėsite pasienyje valandas.

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Retas reikalas. Dauguma įmonių dirba be grynųjų, pavedimais arba kortelėmis. Vairuotojams neleidžiama turėti didelių sumų pinigų kurse saugumo sumetimais. Taigi, pasiruoškite banką. Aš matau, kad senos kartos vis dar mėgsta sulaikyti „už degalus“ rankomis, bet dabar tai nebeveikia taip paprastai.

Kas nutinka, jei aš atsisakau paskutinę minutę?

Jeigu jau išvykome iš Lietuvos (arba atvykome į Maltby) ir tuomet atsisakote, reikės mokėti bent jau kelionės išlaidas viena kryptimi. Mes negalime grąžinti atgal tuščio sunkvežimio nemokamai, degalai nekainuoja nulis. Turėkite tai omenyje, sudarydami sutartį. Draudimas tokiems atvejams ne visada padeda.

Ar yra kažkokių papildomų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Gali būti mokestis už sunkvežimio važiavimą į miesto centrą (Low Emission Zone Londonoje, nors Maltby toli nuo ten, bet kelyje gali tekti pro tokias zonas). Arba už pakėlimą į aukštą pastatą be lifto. Aš stengiuosi viską papasakoti iš anksto, bet kartais pats sužinau tik vietje. (Bet čia kalbu apie ypatingas situacijas, ne įprastus namus).

Ar pavyksta sutaupyti ant draudimo?

Draudimas yra būtinas. Be jo, nevažiuoja joks rimtas pervežėjas. Galite pasirinkti didesnę fransizę (tas dalis, kurią mokate patys, nutikus įvykiui), ir tai sumažins premiją. Bet ar verta rizikuoti tūkstančiais eurų dėl to, kad sutaupytumėt dešimt? Aš asmeniškai nerekomenduoju.

Ar imkite užstatą (deposit)?

Dažniausiai taip. Tai užtikrina, kad klientas nepasislėps. Kai kurie bando derėtis dėl to, bet tai standartinė praktika.