Persikraustymas iš Hurstpierpoint: praktinis vadovas be nereikalingų frazų

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tų, kurie bando nešti sofos per langą, iki tokių, kurie užmiršta, kur padėjo pasą. Persikraustymas iš Hurstpierpoint, kaip ir iš bet kurios kitos Anglijos vietovės, yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja ne tik fizinio jėgos, bet ir kantrybės. Čia ne tiesiog pakrauti dėžes ir važiuoti, yra daug smulkių detalių, kurios gali sugadinti jūsų dieną, jei apie jas nežinote. Anglija yra specifika, o pats Hurstpierpoint su savo siaurais gatvelėmis ir kalvotomis vietovėmis pridaro daugiau galvos skausmo nei įsivaizduojate. Štai kas tikrai laukia jūsų, jei nusprendėte grįžti į Lietuvą ar keltis kur nors toliau.

Hurstpierpoint specifika ir kas ją sukuria

Kiek laiko trunka persikraustymas iš Hurstpierpoint iki Lietuvos?

Visada klausiu, kada klientas nori išvykti, nes tai keičia viską. Jei kalbame apie persikraustymą iš Hurstpierpoint tiesiai į Vilnių ar Kauną, tai standartiškai tai užtrunka nuo trijų iki penkių dienų, priklausomai nuo to, kiek laiko užtrunka custom’ai ( muitinė ). Vakarų Anglijoje yra keletas uostų, bet dažniausiai važiuojame per Doverį arba Folkestone’ą, o tada kelią per Prancūziją. Kartais atsitinka, kad vairuotojas pavargsta arba techninė pertrauka, bet retai kada tai prailgina ilgiau nei parą. Žinoma, jei tai ne pilnas krovinys, o dalinis ( dalinis krovinys ), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti kitas siuntas kelyje.

Ar sunku privažiuoti prie namo Hurstpierpoint vietovėje?

Ten gatvės... tiesiog pasakykime, nepritaikytos dideliems sunkvežimiams. Esu matęs situaciją, kai 18 tonų sunkvežimis užstrigo siaurame kaime netoli Hurstpierpoint ir teko perkrauti dėžes į mažesnę furgoną. Tai kainuoja papildomai ir laiko, ir pinigų. Jei gyvenate pačiame centre arba priešais senus namus su siaurais įvažiavimais, tikėkitės problemų. Geriau iš anksto pasakykite mums apie tai, siųskite nuotrauką, kad žinotume, ar reikia mažesnės mašinos. Niekas nenori sužinoti apie tą problemą tik tada, kai vairuotojas jau stovi prie vartų ir verčia rankas.

Kokie yra pagrindiniai išlaidų struktūros elementai?

Nieko nepasakysiu tiksliai be matmenų, bet persikraustymas iš Hurstpierpoint kainuoja daugiausiai dėl atstumo ir darbo valandų Anglijoje. Angliški degalai, mokesčiai už užterštumą ( ULEZ – jei tenkvažiuojate pro Londoną ), ir brangios rankos – visa tai įeina į kainą. Taip pat, kainuoja apkrovimas Anglijoje ir iškrovimas Lietuvoje. Neapsikiskinkite pigiausių pasiūlymų internete, kurie rašo „nuo 300 eurų“ – tai arba apgavystė, arba tai bus mašina be pakėliklio, kurioje viską teks nešti rankomis, kas tiesiog neįmanoma su visais namų daiktais.

Ar verta rinktis dalinį krovinį ar pilną mašiną?

Jei turite mažai daiktų, tarkime, vieną ar dvi kambarius, dalinis krovinys gali būti pigesnis. Bet čia yra „bet“. Jūsų daiktai gali stovėti sandėliuke kol kas bus surinkta kita siunta. Vieną kartą klientas laukė savo dėžių beveik savaitę, nes mums nepavyko užpildyti mašinos tuo pačiu maršrutu. Jei jums reikia greito persikraustymo iš Hurstpierpoint, geriau mokėti už pilną mašiną, arba bent jau už „greitą“ dalinį, kai mes tiesiog važiuojame tuščia grįžtant, tai retai atsitinka, bet kartais pasitaiko.

Kaip susitvarkyti su parkavimu Hurstpierpoint centre?

Parkavimas ten yra košmaras, ypatingai jei reikia statyti sunkvežimį ilgiau nei 20 minučių. Vietiniai gyventojai gali būti... tarkime, nelabai draugiški, jei blokuojate jų važiuojamąją dalį. Kartais teka prašyti savivaldybės leidimo statyti mašiną ( parking suspension ), o tai užtrunka kelias savaites. Negalima tiesiog atvažiuoti ir padaryti savo. Vienas mano vairuotojas taip padarė ir gavo 150 svarų baudą, kurią teko mokėti iš savo kišenės ( nors vėliau pridėjome prie sąskaitos, bet nepatogu visgi ). Planuokite šį dalyką iš anksto.

Ar reikia rūpintis dėžėmis patys ar jūs jas pateikiate?

Mes galime pateikti dėžes, tai nėra problema. Jos paprastai atkeliauja savaitę – dvi prieš pat patį persikraustymą iš Hurstpierpoint. Bet jei norite sutaupyti, galite ieškoti nemokamų parduotuvėse, tik atkreipkite dėmesį, kad jos turi būti stiprios. Senos, drėgnos dėžės iš „Poundland“ gali nebeišlaikyti knygų svorio. Aš visada patariu imti mūsų, nes jos specialios, su sustiprintu dugnu. Niekas nenori, kad iškroviant išlįktų visi indai ant asfalto.

Kas nutinka su daiktais, jei pasitraukčiau anksčiau ar vėliau?

Laiko planavimas yra svarbus. Jei jūsų namų pirkimo-pardavimo sutartis ( completion date ) pasislenkia, mes turime žinoti. Mums lengviau padaryti „sandėliavimą“ Anglijoje prieš išvykstant, nei laukti prie jūsų naujo namo Lietuvoje dieną-dvi. Pastaruoju metu dažnai nutinka, kad raktai duodami vėliau, todėl reikia galvoti apie laikiną saugojimą. Tai kainuoja, bet mažiau nei stovėjimas su pilna mašina kur nors aikštelėje. ( Žinote, kartais užtenka ir vienos dienos vėlavimo, kad viskas nueitų griūtlyn ).

Biurokratija, muitinė ir neaiškumai

Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje Lietuvoje?

Absoliučiai viską. Net tas senas dviratis, kuris stovi rūsyje jau dešimt metų. Muitinės taisyklės po „Brexit“ pasikeitė, ir dabar reikia pildyti T dokumentus ( transitas ). Jei bandysite slėpti ką nors nors, gali būti didelė bauda arba visiškas krovinio sulaikymas. Persikraustymas yra laisvas nuo mokesčių, jei daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius ir jūs grįžtate gyventi į Lietuvą bent metams. Bet viskas turi būti užrašyta sąraše. Nerašykite „buitiniai daiktai“ – rašykite „indai“, „drabužiai“, „kompiuteris“.

Ką daryti, jei neturiu originalių pirkimų kvitų?

Tai dažnas klausimas. Paprastai kvitų nereikia, jei daiktai naudoti. Muitininkai daugiau domina vertė, bet asmeniniams daiktams, kurie naudoti, vertė nustatoma pagal vidutinę rinkos vertę. Nereikia rasti kvito 2005 metų pirktai televizoriui, tikrai niekas to nebeprašys. Bet jei vežate kažką brangaus, tarkim, naują „Rolex“ ar brangią furierėlę, kurios nėra nusitrynusios, gali tekti įrodinėti, kad tai dovana arba jau turėtas daiktas, kitaip gali būti priskirta prekių kategorijai.

Kaip „Brexit“ paveikė persikraustymo procesą iš Anglijos?

Sudarė daugiau popierių. Anksčiau buvo tiesiog – krauname ir važiuojame. Dabar reikia deklaruoti prekes išvykstant iš JK ( export declaration ) ir įvežiant į ES ( import declaration ). Tai reiškia, kad turi būti geras brokeris, kuris iššifruoja visus šitus kodus. Jei brokeris suklys, mašina gali stovėti pasienyje dieną ar dvi. Mano patirtimi, 90% atvejų viskas praeina sklandžiai, bet tas 10% sukelia nervų sutrikimą. Todėl persikraustymas iš Hurstpierpoint dabar yra brangesnis dėl šių administracinių išlaidų.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Taip, bet tai yra reglamentuojama. Jei daugiau nei tam tikra norma ( man atrodo 800 cigaretęs ir 10 litrų spiritų, bet tikrinti reikia, nes aš ne muitininkas ), tai gali būti apmokestinta kaip prekė. Be to, rekomenduoju nevežti alkoholio ten, kur gali užšalti arba sužlūžti. Vienas kartą vežėme vyno kolekciją, ir vairuotojas stabtelėjo staigiai... dėžė nuskilo. Niekas nenoro valyti svetimo vyno iš kitų klientų baldų. Geriau vežti sau į rankinį bagažą arba labai gerai užpakuoti.

Ką daryti su vaistais, ypač receptiniais?

Vežkite juos su savimi rankinėje lagaminėje, o ne dėžėse su restorano inventoriumi. Reikia turėti receptą arba gydytojo pažymą, ypač jei tai stiprūs vaistai arba injekcijos. Muitinė gali klausti, kas tai yra. Negalima tiesiog mesti visų buteliukų į vieną dėžę – jei kas nors nusilygs arba sulūžta, tai pavojinga ir kitems daiktams, ir jums. Aš visada sakau – vaistai ir brangios papuošalos su savimi, viskas kas liko – į sunkvežimį.

Ar reikia atlikti techninę apžiūrą automobiliui prieš vežant?

Jei vežate savo automobilį, tai būtina. Automobilis turi būti priskirtas prie krovinio kaip atskira siunta. Be to, jei vairuotojas ją vezė savo priekaboje ( ne savaeigė ), reikia tikrinti, ar ratlankiai nenusitraukę, nes Anglijos keliai blogi ( arba geras, bet su daug duobių ). O ir pačiam automobiliui reikėtų techninės, kad ją galima būtų užregistruoti Lietuvoje be problemų. ( Nemanau, kad ten peržiūra reikalinga būtent tam, kad įvežtum, bet kad vairuoti – žinoma taip ). Geriau pasitikrinti šią informaciją prieš vežimą.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl augalų ir maisto produktų?

Taip, griežti. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių iš ne ES šalių ( JK dabar yra ne ES ). Muitinė tai labai tikrina. Jei turite virtuvėje pusę šaldytuvo maisto, geriau suvalgykite arba atiduokite kaimynams prieš išvykstant. Augalus galima vežti tik su specialiais sertifikatais, kad jie nešioja ligų. Niekas nenori, kad dėl vieno obuolio būtų sustabdytas visas persikraustymas iš Hurstpierpoint ir padidintas rizikos įvertinimas.

Kas nutinka, jei prarandu T dokumentą arba sąrašą?

Tai būtų košmaras. Be T dokumento muitinė neišleidžia prekių. Tektų kreiptis į brokerį, kad jis padarytų kopiją arba iš naujo pildytų deklaraciją, o tai kainuoja pinigų ir laiko. Todėl visada darykite kopijas sau arba saugokite el. paštu. Dar geriau, jei perkeliantis bendrovė ( kaip mes ) tvarko visus šiuos dokumentus ir nusiunčia jums kopijas patvirtrintais failais. Nes pasidaro taip, kad atvykstate į Lietuvą penktadienį vakare, o dokumentas dingęs... ir viskas stovi iki pirmadienio.

Kaip apdraudžiami daiktai pervežimo metu?

Standartiškai apsidraudžiame pagal CMR konvenciją. Tai reiškia, kad atsakomybė yra apribota – paprastai apie 10 SDR ( specialių traukimo teisių ) už kilogramą. Tai nėra daug, jei turite brangų pianiną. Jei norite pilnos vertės draudimo, turite tai nurodyti ir pateikti daiktų vertės sąrašą su vertinimu. Tada draudimo mokestis padidėja, bet bent jau žinote, kad jei kas nutiks ( gaisras, avarija ), gausite atlyginimą. Daugelis to nedaro, kad tai sutaupo 50 eurų, o rizikuoja tūkstančiais.

Praktiniai patarimai ir kas tikrai suveiks

Ar verta rinktis „pakuok ir patys“ paslaugą?

Jūsų piniginės taupymui – taip, bet nervams – tikrai ne. Mūsų komanda pakuoja per dieną tai, ką jūs darytumete per savaitę. Ir žinome, kaip uždaryti dėžę, kad ji neišsiskirtų. Be to, jei jūs pakuosite patys, o dėžė viduje sužlūžta, draudimas to nedengia ( nes kaltė jūsų – netinkamas pakavimas ). Esu matęs, kaip žmonės užkrauja indus be folijos arba burbulų, tik įsidėję popieriaus. Vėliau viskas atrodo kaip mozaika. Geriau mokėti už profesionalų darbą.

Kaip elgtis su baldais, kurie netelpa į duris?

Tai klasika. Senieji Anglijos namai turi siauras duris. Mes turime įrankius, todėl baldus dažnai išardome ( pavyzdžiui, nuimame kojas nuo sofos arba atskiriame stalo viršų ). Tai įeina į kainą. Bet jei baldas yra labai didelis, tarkim, senas vitrinas, kuris nenuimamas, gali tekti išnešti pro langą. Vieną kartą teko išnešti pianiną pro balkoną, nes laiptai buvo per siauri. Tai kainavo dvigubai daugiau laiko nei planavome.

Ką daryti su daugiau išlaidų ( „Additional charges“ )?

Visada klauskite iš anksto. Daugelis firmų įrašo į sutartį „ilgos nešimo distancijos“ papildomą mokestį. Jei sunkvežimis negali pastatyti tiesiai prie durų ir reikia nešti 100 metrų, tai kainuos. Taip pat, jei yra daug laiptų be lifto.