Persikraustymas iš Crewe: Ką geriau žinoti iš anksto, kad nenukristi nuo pasakojo

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip naujas žaidimas. Gyvenimas Jungtinėje Karalystėje turi savo ypatumų, o kai kalbame apie tokius regionus kaip Češyras, viskas gali būti dar įdomiau. Persikraustymas iš Crewe atrodo paprastas ant popieriaus – surinkti daiktus, užkrauti į vilkiką ir važiuoti, tačiau realybėje susiduri su visa kita: siauromis gatvėmis, custom'ų (muitinės) procedūromis ir vairuotojais, kurie tiesiog nenori dirbti penktadieniais. Esu matęs viską – nuo tų, kurie dėžėse spausdina „lūžtantį stiklą“, iki tų, kurie bando užvežti pusę savo namų bibliotekos be jokios apsaugos. Čia nebus sausas vadovas, o griežtai praktinis patarimas iš žmogaus, kuris žino, kur tas vabzdys gyvena.

Pradžia: kaip viskas prasideda ir kodėl Crewe yra specifinis

Kiek laiko trunka persikraustymas iš Crewe į Lietuvą?

Viskas priklauso nuo to, ką vadiname „trukme“. Jei tai tiesiog važiuoja prekės, tai galima padaryti ir per dvi dienas, jei vairuotojas nemiega. Bet persikraustymas iš Crewe – tai procesas. Paprastai nuo tada, kai susitariame, iki tada, kai daiktai pas tave atsiranda Lietuvoje, praeina nuo savaitės iki dviejų. Reikia laiko surinkti daiktus (jei mes darome tai) ir, žinoma, gauti vietą vilkike. Darbadieniais eismas ties M6 sankryžomis ties Crewe gali būti tikras košmaras, tai užtrunka valandą-dvi papildomai.

Ar sunku rasti vilkiką į tokią vietą kaip Crewe?

Tiesą sakant, ne taip jau sunku, nes Crewe yra gan didelis geležinkelio mazgas, keliai ten geri. Bet yra problema. Miesto centras ir senieji rajonai gali būti labai ankšti. Esu patyręs situaciją, kai vilkikas tiesiog negalėjo privažiuoti prie namo vartų, nes buvo sustojęs senas „Fordas“ priešais, o savininkas dingo kavinei. Tenka įrenginėti „paleidimo“ punktą gretimame parke ir pervežti daiktus mažesniu transportu. Tai brangina procesą, bet kaip kitaip padaryti?

Kada geriausia planuoti persikraustymą iš Crewe?

Geriausia rinktis metų laiką, kai ne lyja (nors JK tai praktiškai niekada), tikrai. Vasara yra „auksinis amžius“, bet tuo metu kainos šuoliuoja į aukštumą. Jei nori sutaupyti, rinkis rudens pradžią arba pavasarį. Žiema gali būti rizikinga dėl sniego (nors retai, bet būna) ir rūko ant M6. O dar svarbiau – vengk švenčių. Kalbant apie Britaniją, jei ten yra „Bank Holiday“, užmiršk – niekas neveiks.

Ar jūs atvykstate įCrewe patys ar samdote vietinius?

Esame tarptautinė kompanija, tad dažniausiai siunčiame savus vairuotojus, kurie važiuoja iš Lietuvos tuščiais ir grįžta pilni. Kartais, jei spėjame, samdome vietinius subrangovus įkėlimui, bet pati vežimo dalis dažniausiai mūsų. Vietiniai britai yra draugiški, bet jų darbo kultūra... tarkime, skiriasi. Jei britas pasako, kad atvyks 9:00, tai reiškia, kad jis galvoja apie tai 9:00, o atvažiuoja 10:15. Mums reikia tikslumo.

Ką daryti, jei turiu daug daiktų, bet mažą erdvę?

Tai klasika. Žmonės dažnai pervertina savo turimą turtą, kol nepradeda jį dėti į dėžes. Jei namuose Crewe yra daug baldų, gali tekti išsinuomoti sandėlį (self-storage) vietoije, kol mes surinksime viską į vieną krovininį. Kartais tiesiog verta atsikratyti to sofos, kurį šuo nukando prieš penkerius metus. Nenešk šiukšlių į Lietuvą, čia degalai brangūs.

Kainos ir biudžetas: pinigai visada svarbiausi

Kiek maždaug kainuoja persikraustymas iš Crewe?

Negaliu pasakyti tikslios sumos, nes tai kaip klausti „kiek kainuoja automobilis“. Priklauso nuo kubinių metrų. Jei turi tik kelias kales ir dėžes, gali tekti mokėti maždaug tūkstantį eurų (o dabar svarai irgi svyruoja). Jei vedami visi namai su pianinu, skamba kaip tūkstančiai atsižvelgiant į dabartines degalų kainas. Brexitas taip pat pridėjo mokesčių už muitinę. Tarkime, vidutinis dviejų kambarių buto persikraustymas kainuos nuo 1200 iki 2000 eurų.

Ar kainuoja papildomai, jei reikia nešti laiptais?

O, štai dalykas, kuris visada sukelia konfliktus. Knygose parašyta „įkėlimas“, bet jei name nėra lifto ir tu gyveni trečiame aukšte be pakėlėjo... Žinai, aš esu senas, noriu tiesiai pasakyti – nešti sofos tris aukštus žemyn neįmanoma be papildomo personalo. Taip, tai kainuoja papildomai. Paprastai tai apie 50-100 svarų valandai už kiekvieną nešiką. Geriau ankščiau pasakyk, kad nėra lifto, kad mes nešiotume ne savo nugarą, o turtų.

Ką reiškia „fuel surcharge“ ir kodėl aš jį moku?

Dėl to, kad degalų kaina nebe tokia kaip prieš penkerius metus. Mes negalime įtraukti kintamos degalų kainos į fiksuotą kainą, nes vieną dieną benzinas 1.5, kitą – 1.8. Fuel surcharge (degalų priedas) tai kompensuoja. Tai ne mūsų sugalvojimas, tai standartinė praktika Europoje. Be to, keliaujame per tą patį „Eurotunnelą“, kurio kainos irgi auga kaip svogūnai pavasarį.

Ar galima sutaupyti darydamas viską pats?

Žinoma, gali. Gali nuvežti daiktus į sandėlį pats savo „Vauxhall Astra“, jei turi daug laiko ir stiprių nugaros raumenų. Bet tada atsiranda rizika, kad ką nors sudaužysi arba nelabai tvarkingai supakuosi. Mūsų draugei (draudimas) nedengia savo rankomis padarytų klaidų, jei kas nors nutinka kelyje. Jei turi tik kelias dėžes, veltui iškviesk didelį vilkiką – neapsimoka. O jei pilnas namas – geriau palikk profesionalams.

Ar yra kokia nors nemokama apžiūra?

Taip, dauguma rimtų kompanijų, tarp kurių ir mes, siūlo nemokamą virtinę apžiūrą (virtual quote). Gali mums parodyti namus per „Facetime“ arba siųsti vaizdo įrašą. Mes tada apskaičiuojame tūrį. Bet būk sąžiningas. Jei paslėpsi, kieme stovinčią betoninę statulą, kuri sveria toną, vairuotojas vietoje gali paprašyti pinigų arba tiesiog nevežti to daikto.

Dokumentai, muitai ir tas pats Brexitas

Kokius dokumentu reikia turėti išvykstant iš JK?

Dabar, po to „sužalojimo“ (Brexit), reikia daugiau popierių. Pagrindinis yra T1 dokumentas, tai eksporto deklaracija. Be jos negali išvažiuoti iš salos. Mums reikia sąrašo daiktų (packing list) su verte, kurį mes pateikiame brokeriui. Jei turi kokių nors brangių daiktų, tokių kaip brangiai laikrodžiai ar šaldytuvai, reikia jų serijinių numerių (galiu suklysti, gali reikėti tik modelių, bet geriau turėti viską).

Ar turiu mokėti PVM arba muitą Lietuvoje?

Tai priklauso nuo to, kada pirkai daiktus. Jei tavi daiktai buvo naudojami ilgiau nei 6 mėnesius ir tu juos vedi savo asmeniniam naudojimui (Transfer of Residence), tu neturi mokėti PVM ir muitų. Viskas turi atrodyti kaip tavo asmeninis daiktas, ne prekybai. Jei vedi naujus daiktus, su etiketėmis ir dar neperplautus indus, muitinė gali tai įvertinti kaip prekę ir reikalauti mokesčių. Tarkime, 21 proc. PVM nėra smulkmena.

Kas dėl maisto produktų? Ar galiu vežti sausainius?

Klausimas, kurį girdžiu dažnai. Žinoma, kiekvienas nori parsivežti tos angliškos dešrelės ar tirštąjį pieną. Taisyklės griežtos. Mėsos ir pieno produktai iš ES į JK ir atgal – beveik tabu. Galima vežti kiek mažai sau, bet jei vairuotojas bus sustabdytas ir rastas pilnas šaldytas kiaulienos, viską konfiskuos. Geriau suvalgyk ten. Vaisius ir daržoves galima, bet turi būti nuplautos be žemės liekanų. Negi tu nori rizikuoti dėl penkių bulvių?

Kas jeigu aš neesu Lietuvos pilietis, bet noriu persikraustyti iš Crewe ten?

Tai gali būti sudėtingiau. Jei ES pilietis – viskas aišku. Jei trečiosios šalies pilietis (pvz., Indijos ar Kanados), tu gali turėti problemą su importu, jei neturi leidimo gyventi (permiso). Muitinė gali paprašyti vizos ar leidimo dokumentų prieš išleidžiant daiktus. Aš nėra 100 % tikras dabar dėl visų detalių, nes taisyklės keičiasi kas mėnesį, todėl geriau pasikonsultuoti su Muitinės departamentu tiesiogiai arba savo brokeriu.

Ar jūs užtikrinate, kad visi dokumentai bus tvarkingi?

Mes padedame parengti sąrašą (inventory list), kuris yra svarbiausias dokumentas. Jis turi būti anglų kalba (kai išvyksta iš JK) ir lietuvių (kai atvyksta). Be to, mes naudojame patikimus muitinės brokerius, kurie moka savo darbą. Tačiau, jei pats nurodai klaidingą informaciją (pavyzdžiui, parašai, that televizorius kainuoja 10 svarų, o jis kainuoja 1000), atsakomybė tavo. Muitinė nemiega.

Ar reikia eiti į muitinę patiems Lietuvoje?

Daugeliu atvejų – ne. Mūsų brokeris atlieka visą procedūrą elektroniniu būdu. Tačiau jei atsiranda pavojingi kroviniai arba muitinė pareigūnai nusprendžia patikrinti fiziškai (kas nutinka retai, bet nutinka), gali tekti atvykti į sandėlį. Paprastai tave tiesiog iškviečia telefonu ir pasako: „Viskas tvarkoje, mokėk brokerio sąskaitą“.

Pakavimas, baldai ir kita „smulkmė“

Ar geriau pirkti dėžes pas jus ar rasti pats?