Persikraustymas iš Cranfield: kas tikrai laukia jūsų ir kaip išvengti didžiausio kaifo

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus, ir, turiu pripažinti, mašina mašinai ne visada vienoda. Vieną dieną veži prabangų sofų komplektą į vilą pokyliuose, kitą dieną gauni skambutį, kad reikia išgabenti seną dviratį ir tris dėžes knygų iš ankšto studento kambarys. Kai kalba eina apie persikraustymą iš Cranfield, visada įsijautiu, nes tai ganėtinai specifinis vietovės tipas. Nors Cranfield – miestelis, kuriame gyvena daugiausia studentų ir akademikų, logistika ten gali būti kebli, ypač jei bandote išsiderėti su „pietais“ pačioje širdyje. Esu matęs viską – nuo tų, kurie bando spausti visą gyvenimą į „Fiat“ DOBLį, iki tokių, kurie net nežino, koks jų pašto kodas. Straipsnis šiek tiek ilgas, bet jei turite planų išvykti, verta skaityti, kad nebūtų nep malonių staigmenų.

Darbo organizavimas ir vietovės ypatumai

Kodėl persikraustymas iš Cranfield kartais trunka ilgiau nei tikėjaosi?

Nes dažnai žmonės įsivaizduoja, kad Cranfield tai tik tas universiteto kaimelis, bet keliukai ten tokie, kad sunkvežimis praslysti gali būti nelengva. Jei reikia užvažiuoti į siaurą gatvelę, tenką stovėti ir laukti, kol kaimynas nukels savo „Audi“. Priedu, jei tenka važiuoti link Milton Keynes arba toliau į šiaurę, M1 magistralė gali pasiūlyti staigmenų. Vieną kartą teko stovėti tris valandas ties Bedfordu, nes buvo avarija. Taigi, nereikėtų tikėtis, kad viskas vyks pagal laikrodį, čia ne taip veikia.

Ar sunku užvažiuoti dideliu sunkvežimiu į Cranfield centrą?

Sakyčiau, kad ne taip jau sunku, jei žinai, kur važiuoti, bet yra vietų, kur aš asmeniškai vis dėlto abejoju. Pavyzdžiui, netoli universiteto yra viena gatvė, kurios ženklinimas yra kažkoks keistas, ir ten tenka labai tiksliai manevruoti. Jei gyvenate netoli High Street, geriau iš anksto pasakykite vairuotojui, kad keliai siauri. Kiekvienas centras turi savo "griuvėsius", o persikraustymas iš Cranfield gali tapti tikru malonumu, jei nepasirūpinsite vietos pažymėjimu iš anksto.

Ar verta rūpintis leidimais stovėjimui?

Absoliučiai taip. Nors miestelis nedidelis, bet vietiniai greitai įsiute, jei blokuojate jų važiuojamąją dalį arba įvažiavimą. Aš pats mačiau situaciją, kai moteris išbėgo su šluota ir grasino pamušti vairuotoją, tik todėl, kad mes dėlė dėžę ant jos kiemo takelio penkias minutes. Geriausia pasidaryti „parking permission“ kortelę ir padėti ant priekinio stiklo. Tai nueina pusė valandos, bet sutaupo daugiau nervų nei galima įsivaizduoti.

Kaip elgtis su viaduktais ir žemais tiltais?

Ten tokių ypatingai nėra (bent jau pagal mano atmintį), bet visada vairuotojas turi būti atsargus. Yra kelios vietos prie pat aerodromo (Luton šalia), kur aukštis apribotas, taigi, reikia ne šiaip važiuoti kryptingai. Ir tada, kai sakinėte persikraustymas iš Cranfield, turite omeny ne tik miestelį, bet ir apylinkes, kur keliai gali būti žemesnių medžių šakomis apsupti.

Ar galima rasti vietos, kur palikti mašiną naktį?

Galima, bet patikėkite, ne visada saugu. Esu girdėjęs istorijų, kai paliktos priekabos su daiktais buvo „aplankytos“ net ramiose apylinkėse. Geriausia viską iškrauti tą pačią dieną. Jei tenka palikti, raskite saugomą aikštelę arba nekažkokią vaizdo kamerais prižiūrimą vietą, jeigu tokią rasite (čia tikrai ne kaip Didžiajame Londone, kur tokių gausu).

Ką daryti, jei beveik prieš pat išvykimą pradeda lyti?

Anglija yra Anglija. Vieną kartą darėme persikraustymą iš Cranfield spalį, ir vos spėjome uždengti dėžes storu plastiku. Vairuotojai turi turėti su savim rankšluosčius arba kilimėlius, kad neužteptų kliento laiptų. Jei matote, kad orai blogėja, pasakykite darbuotojams ankščiau, kad pasiruoštų. Niekas nenori raupyto kilimo.

Ar dažnai tenka vežti daiktus iš studentų bendrabučių?

Labai dažnai. Cranfield universitetas pritraukia žmonių iš viso pasaulio, o kai jiems baigiasi studijos, viskas vyksta chaotiškai. Studentai dažnai neturi tinkamų dėžių, todėl viskas sumesta į maišus. Toks darbas dažnai brangesnis, nes reikia daugiau laiko praleisti surinkiant ir uždėjus viską į dėžes (žinoma, už papildomą mokestį).

Kainos, mokesčiai ir piniginiai klausimai

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Cranfield į Lietuvą?

Sunku pasakyti be detalių, bet pradedant nuo maždaug 800-1000 eurų už vienkaminei partijai, jei tai lengvas krovinys. Bet jei turite visą namų ūkį, kaina šokuoja iki trijų tūkstančių. Daug kas priklauso nuo to, kiek tūrio užimate. Klientai dažnai stebisi, kai sako turintys „kęsį“, o pasirodo, tai trys didelės dėžės ir sofa.

Ar kainuoja brangiau nei iš Londono?

Kartais taip, kartais ne. Techniškai Cranfield yra šiek tiek toliau nuo pagrindinių magistralių negu kai kurie Londono rajonai, bet čia nėra ULEZ zonos ir sunkvežimių apribojimų, kurie Londono centre kainuoja šimtus svarų. Taigi, netgi dirbant su tais pačiais atstumais, persikraustymas iš Cranfield gali būti pigesnis dėl to, kad nereikia mokėti Londono mokesčių. Vieną kartą sutaupėm klientui beveik 200 svarų tik dėl to, kad nereikėjo važiuoti per North Circular.

Kas vyksta, jei aš neteisingai įvertinu daiktų kiekį?

Tuomet vairuotojas atvyksta oho: mašina per maža. Tada prasideda pyktis, nes reikia važiuoti antrą kartą arba ieškoti vietinį sandėliuką laikinai padėti daiktus. Aš visada sakau – geriau pasakyti, kad turite 20 dėžių, ir jei bus 15, tai bus malonu nustebimas, nei atvirkščiai. Neapsigaukite, mes matėme viską, net tą, kaip žmonės mėgina slėpti dėžes po lova.

Ar imamas avansas?

Beveik visada imama bent 10-15 proc. avansas, kad užfiksuotumete datą. Jei atvykstate šventinį laikotarpį (pavyzdžiui, prieš Kalėdas), avansas gali būti didesnis. Tai užtikrina, kad mes laikomęs laiką, ir jūs nepabėgsite paskutinę minutę (tai, deja, nutinka dažniau nei manotumėte).

Ar mokama už laukimą?

Taip, jei reikia laukti daugiau nei standartinį laiką (paprastai tai valanda ar dvi) dėl raktų paieškos ar notaro dokumentų. Vairuotojo laikas – tai pinigai. Buvau atvejų, kai teko laukti tris valandas, kol klientas randa savo arbatinuką (sakydamas, kad jis brangus), o čia tik laikas eina. Tiesa, paprastai perspėjame, jei laukimas tampa nepagrįstas.

Kaip mokėjimas vyksta – grynaisiais ar kortele?

Geriausia kortele arba pavedimu, kad būtų įrodymas. Grynieji su vairuotojais yra rizikingi dėl klaidų. Nors persikraustymas iš Cranfield į kitą šalį gali baigtis terminaluose, kur pinigai gali reikėti grynaisiai (už priemones ir panašiai), tačiau pagrindinis sumokėjimas turi būti tvirtas.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Esąs sąžiningas (ar bent jau mėginantis tokiu būti), sakau – turėtų nebūti. Bet reikia skaityti sutartį dėl "lifto" naudojimo, jei gyvenate daugiau nei 3-4 aukštą be lifto. Tai ne paslėptas mokestis, tai papildomas darbas.

Ar atsižvelgiate į studentų nuolaidas?

Kartais gali pasiūlyti nedidelę nuolaidą, jei studentas turi nedaug daiktų ir mums patogu sujungti su kitu kroviniu tuo pačiu keliu. Bet darant persikraustymą iš Cranfield įtojai, kai bėga laikas, dažniausiai vežiame tai, ką turi, o ne remiamės nuolaidomis.

Daiktų pakavimas ir pasiruošimas

Ar verta pirkti naujas dėžes iš jūsų, ar rasti naudotas?

Naujos dėžės yra tvirtesnės ir lengviau sukraunamos į kubą. Naudotos, rastos iš parduotuvių, dažnai būna įplyšusios ar drėgnos. Aš asmeniškai niekada nepriekaištauja, jei klientas pasirūpina pats dėžėmis, bet jei jos nukritus byra, dėžės viduje esantis porceliano servizas – ne mūsų atsakomybė. (Nors tikrai gaila, kai tą servizą gauna sulaužytą).

Kaip supakuoti baldus, kad jie neapieštų?

Juos reikia sulupti. Tikrai ne ką nors popieriaus ir padėti užpildant tarpas. Pirkite minkštąsias plėveles (bubble wrap), tai nėra taip brangu. Vieną kartą atėjome padėti klientui dėžių, o jis buvo uždėjęs ant stalviršio tiesiog seną antklodę. Galvojau, kad juokauja. Aišku, antklodė nušlajo vos prisilietus.

Ar reikia išrašyti inventoriaus sąrašą?

Tikrai, ypač jei vykstate į užsienį. Suvestinė padeda ne tik mums sekti, ką pakrovėme, bet ir tam tikrais atvejais muitinėje. Nėra nieko blogiau nei atvykti į vietą, o klientas klausia: „Kur mano lagaminas?“, o mes nežinome, ar jį įkėlėme, ar jis dar stovi kieme. Tai sukelia visokių nepageidaujamų komentarų.

Ką daryti su pavojingais daiktais (dažai, aerozoliai)?

Gerai, kad paklausėte. Negalima tiesiog mesti dažų į sunkvežimį be pažymėjimo. Jei jie išsilieja, tokio kvapo atsikratyti beveik neįmanoma, o tai gali sugadinti kitus kliento daiktus. Geriau juos vežti atskirai asmeniniu automobiliu.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai rizika. Sunkvežimis nėra šiltnamis. Poilsį jie gali nukentuoti nuo šalčio arba per trumpą laiką gali išdžiūti. Esu girdėjęs, kad kai kas juos bandžioja suvynioti į plastikus, bet tada jiems nelieka oro. Skaudu, bet jei turite brangų orchidėjų rinkinį, geriau jį vežti sau ant kelnių.

Ar reikia išimti daiktus iš spintų ir stalčių?

Būtina išimti sunkius daiktus. Tiesa, kai darome persikraustymas iš Cranfield, kartais mes patys tai atliekame, bet jei spinta yra sena ir supleišėjusi, galia sukelia pavojų. Geriau iš anksto tuščias spintas uždaryti (kad nedarytų neregėtų judesių), o stalčius užfiksuoti juostele.

Ar turiu nuplauti daiktus prieš vežimą?

Nebūtina juos poliruoti, bet jei vežate drėgnus indus arba purvinus batus, uždėkite juos į maišus. Niekas nenori, kad purvas nukristų ant sofos. Kietas diskas – tai taisyklė.

Ką daryti su dokumentais ir brangiaisiais daiktais?

Vežkite su savimi. Net jei pasitikite mumis 100 proc., dokumentai, pinigai, vaistai ir juvelyriniai dirbiniai turi būti pas jūsų. Tiesiog per daug daug yra rizikų (pvz., mašina gali būti apgulta vagių arba, Dievo globia, užsidegti). Nereikia tentuoti likimo.

Rizikos, problemos ir nelaimingi atsitikimai

Kas nutinka, jei ką nors sulaužome?

Mes turime atsakomybės draudimą.