Persikraustymas į Spixworth: ką reikia žinoti, kad neišprotėtum kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tų, kuriems užtektų vieno krepšio, iki tų, kurie perišeko visus namus, net senus žurnalus po sofa. Žmonės visada klauso tų pačių klausimų, bet kiekvienas kartas vis kitoks. Persikraustymas į Spixworth, mažą miestelį netoli Norvičo, yra tas pats rūpestis kaip ir kuras į Londoną, tik ten daugiau žalumos, ir mažiau tos įtampos. Bet nenuokupkite, Anglija po „Brexit“ pasikeitė, o kainos – dar labiau. Čia ne tiesiog įkelti baldus ir važiuoti, čia reikia žinoti, kada keltai plaukia ir kodėl muitinės tarnautojas gali žiūrėti į tavęs įtarimu. Kalbėsimime tiesiai, be reklamų, kaip būna iš tikrųjų, kai ratuose sukasi 1200 kilometrų.

Kainos ir planavimas: kodėl viskas brangsta?

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Spixworth iš Lietuvos?

Vieno kainos negaliu pasakyti, nes viskas priklauso nuo to, kiek daug daiktų turite. Jei tik vieną ar dvi kambario baldus, tai gali siekti tūkstantį ar du eurų, o jei pilną namą su garažu ir pižamomis – žiūrėkite link 4–5 tūkstančių. Dar verta prisimti, kad kuro kainos šokinėja kaip pasiutęios (nors dabar šiek tiek nurimo). Persikraustymas į Spixworth apima ir keltų bilietus, ir darbo rankas, ir draudimą, todėl nereikėtų kreiptis į tą, kas siūlo per pigiai, nes gali baigtis taip, kad jūsų daiktai liks Klaipėdoje arba dar kur šiaurėje.

Ar kaina pasikeis, jei persikelsiu vasarą ar žiemą?

Taip, žinoma, vasarą visada brangiau, nes visi nori važiuoti atostogauti ar keltis gyventi, kai oras geras. Taip pat, jei planuojate persikraustymą į Spixworth rugpjūčio pabaigoje, gali būti, kad reikės laukti savaitę-dvi, kol atsiras laisvas vairuotojas. Žiemą, ypatingai sausio mėnesį, kai Anglijoje dažnai būna audrų (juk jūra šalia), kainos gali šiek tiek kristi, bet rizika padidėja – keltai gali neiplaukti. Aš asmeniškai visada patariu rinktis pavasario ar rudens vidurį, tada yra auksinis vidurys.

Kokius papildomus mokesčius reikia numatyti biudžete?

Pagrindinė „gėda“ dabar yra muitinės procedūros ir tarpininkai, kuriuos reikės samdyti, jei norite, kad daiktai praeitų sklandžiai. Anksčiau (iki 2021 metų) tai buvo paprasta, o dabar reikia mokėti už deklaracijas – tai gali kainuoti nuo 150 iki 300 svarų sterlingų, priklausomai nuo to, koks tarpininkas. Be to, nešokite, jei reikės sumokėti už vietą sandėliuke Norviče, jei negalėsite iš karto įsileisti daiktų į namus Spixworthe – tokios situacijos, deja, nutinka dažniau nei manotum.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad kaina neišlėks per didelė?

Rašykite viską ant popieriaus. Jei vairuotojas telefone sako „ah, ten kažkiek ten“, tai niekada nepasitikiu. Turite gauti tvirtą sąskaitą faktūrą, kurioje parašyta, kad įeina: pakavimas, įkėlimas, kuras, keltas, iškėlimas ir draudimas. Vieną kartą mačiau situaciją, kai klientui padidino kainą 300 eurų tiesiog todėl, jog „kalnų keliuose buvo sunkiau važiuoti“ (nors važiavome tiesia magistrale). Nuo tokios kompanijos bėkite toli.

Kiek laiko užtrunka visas procesas nuo pasirašymo iki išsikraustymo?

Įprastai reikia planuoti maždaug mėnesį, o geriau šešias savaites. Turime surasti laisvą datą, suderinti vairuotojų grafikus, užsisakyti bilietus į keltą (o juos reikia daryti iš anksto, ypač jei važiuojate dideliu sunkvežimiu). Persikraustymas į Spixworth nėra tas dalykas, kurį galima padaryti „rytoj“, jei norite, kad tai būtų saugu ir pigu.

Dokumentai ir Jungtinės Karalystės niuansai

Ar reikalingas vizas ar leidimas gyventi persikraustant?

Aš ne teisininkas, tačiau iš praktinės patirties galiu pasakyti taip: jei jūsų daiktus veža pervežimo įmonė, ji neįsileis jų į JK be to, kad turėtumėte teisę gyventi šalyje. Vairuotojas turi turėti jūsų asmens kodą, adresą Spixworthe ir gyvenamosios vietos leidimo (Settled Status arba vizos) numerį. Be šių duomenų, muitinėje gali sustabdyti visą sunkvežimį, ir tada prasidės problemos – daiktai gali būti siunčiami atgal arba saugomi brangiai.

Kokius dokumentus turi paremti vairuotojas per ribą?

Būtinai reikia sandėliavimo sąrašą (inventoriaus sąrašą) su pasirašymais. Jis turi būti angliškai ir lietuviškai (arba anglų kalba). Taip pat reikia sutarties su mumis, pervežėjais, kur rodo, kad tai ne komercinė prekė, o asmeniniai daiktai. Turiu omenyje, kad jei sąraše bus parašyta „50 vnt. naujų batų su etiketėmis“, tai muitinės galvojimai bus tokie, kad jūs važiuojate verslui dirbti, o ne gyventi.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus vienas po kito?

Ne visi, bet brangius taip. Jei turite brangų žiūroną, paveikslą ar vintage automobilį (kas nutiko vienam mano klientui), geriau tai parašyti atskirai ir prieš tai pasidaryti vertinimą. Paprasti baldai, indai, drabužiai – tai eina į bendrąjį sąrašą. Bet jei turite ką nors, kas kainuoja daugiau nei tūkstantį svarų, geriau tai paminėti, kad vėliau nekiltų klausimų dėl apmokestinimo (nors asmeniniai daiktai paprastai nuo mokesčių atleidžiami, jei gyvenate ne mažiau 6 mėnesių).

Kaip „Brexit“ paveikė dokumentų tvarkymą?

Sunkiai. Anksčiau tiesiog važiavome per sieną, parodydami vairuotojo pažymėjimą. Dabar reikia „Pre-Notification“ sistemoje užpildyti forms. Tai daro tarpininkai, bet jei jie suklys rašyme (pvz., sumaišys prekės kodą), sunkvežimis gali stovėti pasienyje valandas. Girdėjau istoriją, kai vienas vairuotojas praleido Kalėdas prancūzų pusėje dėl blogo skaičiaus deklaracijoje – tai tikrai ne tas persikraustymas į Spixworth, kurį norite patirti.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Galima bet saikingai. Mėsos ir pieno produktų iš ES į JK nebegalima vežti be specialių leidimų (tikrai ne dešrų rūkyje). Kavos, makaronų, džemų – prašom. Vyno ar alaus gali būti tam tikras kiekis asmeniniam naudojimui, bet jei bandysite įvežti dešimt dėžių alaus, tai gali būti traktuojama kaip prekyba. Aš vieną kartą teko aiškinti muitininkui, kad dėžė „Žalgirio“ yra dovana broliui, o ne prekė pardavimui.

Specifika: Spixworth, Norvičas ir keliai

Ar sunku privažiuoti prie namų Spixworthe su dideliu sunkvežimiu?

Spixworthe yra gana siauri keliai, ypač kaimo vietovėse, toli nuo pagrindinių. Mūsų sunkvežimiai (paprastai 40 pėdų ilgio su priekaba) negali važiuoti į kiekvieną kiemą. Kartais tenka iškrauti ant mažesnės mašinos (pavaduojančio transporto) tiesiai gatvėje. Jei gyvenate prie pat Roundabout Way ar panašioje arterijoje, problema mažesnė, bet jei kur giliau slėptume – pasiruoškite, kad daiktai kelias kartus bus perkeliami.

Kas daroma, jei sunkvežimis negali užvažiuoti?

Tada kviečiame „pavaduotoją“. Tai yra mažesnis sunkvežimis (7.5 tonos) arba su viena kabina. Tai papildomai kainuoja, bet kitokio būdo nebėra. Vieną kartą teko vežti daiktus 300 metrų rankomis, kadangi savininkas nenurodė, kad prie namo yra žemas tiltas (ir neleido praeiti mums). Žodžiu, jei matote, kad jūsų gatvė yra siaura arba turite stačią posūkį – praneškite mums iš anksto.

Ar yra kur Spixworthe arba netoli laikinai palikti daiktus?

Taip, Norviče yra nemažai sandėlių, jei namų pabaiga užtrunka. Jei pas jus dar nėra sutartos pabaigos, mes galime užpildyti dokumentą taip, kad daiktai būtų išsiųsti į sandėlį vėliau. Persikraustymas į Spixworth kartais būna truputį „žaidimas“, nes statybos Anglijoje gali užtrukti (kažkas juokauja, kad viskas vėluoja dėl lietaus, bet aš manyčiau, kad dėl tinginių statybininkų).

Kaip su elgsena vairuotojai Anglijos keliuose?

Jie važiuoja kairėje pusėje, tai ypač svarbu sužinoti vairuotojams iš kontinento. Žinoma, mūsų vyrai jau patyrię, bet pirmą kartą važiuodami pro Norvičo rotušę arba miesto centre gali susipainioti. Be to, vietiniai vairuotojai gali būti agresyvesni už mūsiškius. Tačiau Spixworthe eismas gan ramus, palyginti su Londonu, ten daugiau dviračių ir vaikščiojančių su šunimis.

Ar verta rūpintis vieta stovėjimui vairuotojui?

Būtinai. Jei gyvenate miesto centre arba vietoje, kur yra geltonos linijos, reikia susiplanuoti, kur sunkvežimis galės stovėti 2–3 valandas. Vairuotojas turi pailsėti ir gerti kavą, bet jis negali palikti mašinos „kur nors“ be leidimo. Geriausia, jei galite užimti vietą kieme arba prie pat vartų.

Rūpesčiai kelyje: kelionės eiga

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki Spixworth?

Įprastai tai trunka apie 2–3 dienas, priklausomai nuo to, ką vairuotojas turi vežti. Jei tai dalinis krovinys (kai važiuoja keletas klientų), gali šiek tiek užtrukti, nes reikia aplankyti kitus adresus Vokietijoje ar Olandijoje. Bet jei tai yra ekskursinis persikraustymas į Spixworth (tik jūsų daiktai), tai gali įvykti ir per 48 valandas, jei nėra eismo įvykių.

Kuriais keltais dažniausiai važiuojate?

Daugiausia važiuojame per Olandiją (Hoek van Holland) į Harwich arba tiesiai iš Kalėdų (Prancūzija) į Doverį. Harwich yra arčiau Norvičo, tad tai dažniausias pasirinkimas. Keltai patogūs, ten yra kabinos, kur vairuotojai gali užmigti. Kartais naudojame tunelį po Lamanšu, jei skubame, bet tunelis brangesnis dėl to, kad ten reikia važiuoti traukiniu.

Kas nutinka, jei kuras pasibaigia kelyje?

Tai neįvyksta, mes žinome, kur degalinės. Bet jei vairuotojas susirgo (o tai taip pat nutinka – žmogus ne robotas), mes turiem draudimą, kuris padengia perdavimą kitam vairuotojui arba nakvynes viešbutyje, kad jis atsigautų. Kartais žmonės bijo, kad jų daiktai dings kelyje, bet mūsų sistemose yra GPS sekimas, tai mes matome, kur mašina yra kas valandą.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Dažniausiai ne, dėl draudimo ir taisyklių. Tačiau kai kurios kompanijos siūlo tokia paslaugą už papildomą mokestį. Aš asmeniškai nerekomenduoju, ilgas kelionė sunkvežimiu nėra pramoga. Sėdėjimas aukštai, vibracija, variklio garsas – po to jums bus kojos skaudės kelias dienas. Geriau skristi lėktuvu į Norvičą arba Londoną ir laukti ten.

Kaip elgiamės su baldų surinkimu?

Mes surinktus baldus iškrauname (jei jie per dideli), o vėliau Spixworthe surinkime atgal. Tai įeina į kainą.