Persikraustymas į Ripon: visas tiesa apie krovinių gabenimą iš Lietuvos į Šiaurės Jorkšyrą

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – visada atsiranda kažkas, ko nenumatei nei brėžinyje, nei sutartyje. Persikraustymas į Ripon yra vienas tų maršrutų, kuris atrodo paprastas žemėlapyje, bet realybėje sukelia daugiau galvos skausmo nei įprasta. Kodėl? Nes tai ne Londonas ir ne Birmingemas, kur sunkvežimiai važinėja kas penkias minutes. Riponas yra mažas, istorinis miestas šiaurėje, siaurais gatvelėmis ir savais niuansais. Dažnai klientai klauso „o kiek tai kainuoja?“, o aš turiu paaiškinti, kad kaina – tai mažiausia problema, kai reikia pralaužti 7,5 tonos sunkvežimį pro siaurą angą prie senų mūrinių namų. Čia nebus sausas ir „idealus“ vadovas, o tikras, kartais šiokias tokius nuoširdus pasakojimas apie tai, kaip tai vyksta iš vidaus.

Kainos ir biurokratinės gaišos

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Ripon iš Lietuvos?

Visada sakau – be matavimų nesakyk jokios kainos, bet jei labai norit žinoti, tai tai maždaug nuo 800 iki 2500 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios dėžės ir sofa – bus pigiau, o jei pilnas namas su baldais, pišu ir dviračiais – kils kaina. Dar prisideda kuro kainos (kurios, beje, dingo į pakopą) ir keltų bilietai į Angliją. Persikraustymas į Ripon dažnai įeina į brangesnes kategorijas dėl to, kad ten reikia važiuoti giliau į šalį, ne tiesiai į uostą.

Ar kaina pasikeičia, jei aš neturiu pakavimo medžiagų?

Paprasčiausiai pasakysiu – taip, pasikeičia, bet nėra katastrofa. Galime nupirkti kartonines dėžes ir plėvelęs, tai papildomai 50–100 eurų, priklausomai nuo kiekio. Kartais klientai sako „o aš gausiu parduotuvėje“, bet tada tenka vėluoti, nes tos dėžės yra prastos, susilenkia požemyje, o tada viskas iškrenta. Geriau leisti šiek tiek daugiau, bet būti ramiam, kad tavo servizas nenukris ant grindų Kelso he.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Aišku, kad yra, nors aš stengiuosi viską įrašyti į sutartį. Žinoma, yra tokių firmų, kurios atsiskaitymo metu prideda „kelto mokestį“ ar „iškrovimo mokestį“, kurio nebuvo. Aš to nedarau (arba darau tik tada, jei klientas pats kažką pakeičia paskutinę minutę). Dar reikia prisiminti apie „congestion charge“, jei reikėtų važiuoti pro Londoną, bet į Riponą važiuojame šiaurine kryptimi, tai tenka mokėti tik už tiltus ar užvažiavimus į miestus (jei toks yra). O taip, „brexit“ mokesčiai – tai ne mūsų darbas, tai muitinė.

Kodėl vienos firmos brangios, o kitos pigios?

Tai kaip su maisto produktais – vieni duona kepia iš gerų miltų, kiti iš... na, jūs supratot. Pigios firmos dažnai tai „keliautojai“, kurie veža ką nors kitą ir užsideja jūsų daiktus kaip priedą. Jie neturi fiksuoto grafiko, gali atvykti naktį. Persikraustymas į Ripon kainuoja ne tik dėl degalų, bet ir dėl to, kad vairuotojas turi atsisukti ir grįžti tuščias (arba ieškoti kito krovinio). Jei kaina per žema – galvoju, kad kažką čia čia.

Ar reikia mokėti už sandėliavimą, jei atvykstu vėliau?

Taip, jei mes atvykstame į Riponą, o jūsų raktai dar pas agentą arba namas dar neįsirengtas, mes negalime laukti gatvėje amžinai. Pirmas valanda ar dvi dažnai būna nemokamos (arba įskaičiuotos), bet po to reikia mokėti už sandėlio vietą Anglijoje. Tai brangu, ten žemės nuomos kainos kitokios. Geriausia viską derinti laiku, kad sunkvežimis tiesiog atvyktų, iškrautų ir važiuotų toliau.

Ar galima susimokėti atvykus, o ne iš anksto?

Daugelis klauso šito. Esu labai atsargus. Pirmą kartą galiu imti nedidelį užstatą, kad žinčiau – klientas rimtas. Visą sumą reikia apmokėti tada, kai krovinys yra pasiekęs tikslą arba prieš išsikrovimą. Buvo atvejų, kai iškrauto viską, o klientas sako „o, aš maniau bus pigiau“ arba „pamiršau pinigus banką“. Atsiprašau, mes ne labdaros fondas, o verslas.

Kelionės eiga ir logistika

Kiek laiko trunka kelionės į Riponą?

Standartiškai – trys-penkerios dienos. Pirmą dieną pakrauname Lietuvoje, važiuojame iki uosto (Klaipėda arba, jei labai skubu, Karaliaučius, bet ten daug problemų su muitine). Tada pervežimas per jūrą ir važiavimas per Angliją. Jei važiuojame tiesiai į Riponą, tai tai apie 4-5 valandų važiavimo iš Holio (Hull) arba Harvičo. Bet jei kelyje užstringa muitinė arba dužo traukinys Eurotunelyje – gali prailgti.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimą, bet aš ne visada galiu duoti tiesioginę nuorodą klientui, nes vairuotojui reikia poilsio, o jis ne visada atsiliepia. Tačiau dažniausiai galima parašyti man žinutę, aš paskambinu vairuotojui ir pasakiu „jis yra pas Šiaurės Jorkšyro mokestį, bus po dvių valandų“. Seniai nebėra tų laikų, kai dingdavo dėžės su telefonais.

Kas nutinka, jei vairuotojas sužino, kad negaliuvažiuoti į gatvę?

Tai klasika. Ripone yra gatvių, kurias sunkvežimis tiesiog praleis su garso signalu. Buvo atvejis, kai GPS nusiuntė vairuotoją pro centrą, o ten buvo žiedas, kurio neįveikė ne tik sunkvežimis, bet ir sunkvežimis su priekaba. Teko trauktis atgal ir ieškoti parkavimo aikštelės miesto pakraštyje. Tada viskas iškraunama į mažesnę transporto priemonę (šliftas) ir vežama į namus. Tai papildomas laikas ir, deja, papildomi pinigai (apie 100-200 svarų).

Ar saugu keliauti per Lamanšą ar Šiaurės jūrą su baldais?

Jei gerai užsegame ir užklijame, tai nėra ko bijoti. Jūros bangos didelės, bet krovininiai reisai yra stabilūs. Vienintelė problema – drėgmė. Jei dėžės stovi ant grindų ir užlenda vanduo, tai gali būti blogai. Mes dedame ant paletų. Bet jei kyla audra, keltas gali neplaukti – tai vėlavimas. Persikraustymas į Ripon gali užtrukti dieną ilgiau dėl blogo oro jūroje.

Ar vairuotojai moka angliškai?

Turi mokėti, bent jau tiek, kad suprastų žodžius „left“, „right“, „customs“. Bet aš turiu pripažinti, kad kartais būna įdomių situacijų. Vienas mano vairuotojas buvo linkęs kalbėti lietuviškai su gestais, ir Anglijos pareigūnai su juo susidorodavo... kaip nors. Nėra idealu, bet dažniausiai problemų nėra, jei dokumentai tvarkingi. O jei reikia sudėtingesnio bendravimo, aš visada galiu paskambinu pats kaip tarpininkas.

Kas daryti, jei kelyje sugenda mašina?

O jei, tai bėda. Turiu draudimą ir pagalbos tarnybą visoje Europoje (ir JK). Bet jei sugenda kažkas rimto, pvz., variklis, teikia laukti mechaniko iš Anglijos. Tai gali užtrukti. Klientui tada tenka išsiversti be daiktų para ar dvi. Sako „atsiprašome“, bet tokis darbas. Sėdėjau kartą su vairuotoju prie Bristolio traukinių stoties, laukdami detalių... nebuvo smagu.

Daiktų pakavimas ir rūšiavimas

Ar turiu pats surinkti dėžes?

Galite, bet aš nerekomenduoju. Mus parduodamos dėžės yra stiprios, dvigubos sienelės. Parduotuvės dėžės dažnai būna per daug minkštos arba netelpa į standartinius rėmus. Persikraustymas į Ripon yra ilgas kelias, dėžės bus kraunamos ir iškraunamos kelis kartus. Geriau pasirūpinti, kad jos neišsirtų.

Kaip elgtis su brangiais daiktais, tarkime, paveikslais?

Paveikslus reikia apvynioti burbuliukine plėvele, padėti į specialią dėžę arba uždėti kartono gabalus tarp jų. Jei paveikslas labai brangus – reikia specialaus medinio rėmo. Aš asmeniškai visada pasakau: „jei dėl jo galvojate naktį – geriau vežkite patys su savimi mašinoje“. Nes net geriausias vairuotojas gali staigiai stabdyti.

Ar galima vežti augalus?

O čia yra problema. Muitinė Anglijoje labai griežtai tikrina augalus, ypač dirvožemį. Jei turite kokį retą orchidėją arba kaktusą su žeme, galiems neleisti įvežti arba reikės specialių sertifikatų (fytosanitarinių). Paprastus gėles dažniausiai praleidžia, bet aš niekada negarantuoju. Geriau palikite kaimynams, arba... (čia aš nežinau tiksliai, kaip elgiasi su kiekviena rūšimi, geriau klauskite muitinės).

Ar reikia ištuštinti spintas?

Būtina. Spinta su daiktais viduje sveria milžiniškai daugiau. Ji gali neišlaikyti svorio kelyje, sugriūti, o tada viskas viduje susimuša. Be to, jei spinta yra per plati arba aukšta, jos negalima pakelti staigiu kampu laiptais, jei ji pilna. Ištuštinkite, palikite tik drabužius ant kabyklų (tuomet mes uždėsime specialų maišą).

Ar galiu vežti techniką, tarkime, šaldytuvą?

Taip, bet turi jį išjungti ir atitirpinti bent parą prieš kelionę. Jei šaldytuve bus vanduo, jis užšąla kelyje (jei žiema), o atitirpus nuteka ir sugadina kitus daiktus arba patį šaldytuvą. Dar reikia užfiksuoti duris (juostele), kad jos neatidarytų važiuojant per keltą ar posūkius.

Kas su alkoholiu ar maistu?

Maistą geriau nevežti, nebent tai džiovinti gėrimai arba uždarytos konservės. Muitinė gali klausti apie mėsos produktus (dešras, sūrius). Anglijoje yra draudimas vežti tam tikrus maisto produktus iš ES. Alkoholį vežti galima, bet tam yra mokesčiai, jei viršijate limitą (tai jau ne mūsų reikalas, o jūsų, jei norite daugiau nei keletą butelių asmeniniam vartojimui).

Specifika: Anglija ir Brexit

Kaip dabar veikia muitinė po „Brexit“?

Anksčiau važiuodavome kaip per savo kiemą, dabar – siena. Reikia pildyti deklaracijas (Export Declaration iš Lietuvos pusės, Import Entry iš Anglijos pusės). Reikia nurodyti daiktų vertę (tai svarbu, jei daiktai nauji, jei naudoti – tai daugiau techninė procedūra). Be dokumentų pro sieną nepraeisi. Tai užtrunka valandą-dvi, kartais daugiau, jei eilės didelės.

Ar galiu vežti savo automobilį su savimi?