Persikraustymas į Londoną: praktinis vadovas tiems, kurie nori išlikti sveiki

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir nuvykęs begybę kilometrų, tai galiu pasakyti viena: persikraustymas į Londoną nėra paprasta važiavimas į kaimyninį miestelį. Didžioji Britanija, net ir po „Brexit“, vis dar yra viena populiariausių kryptų, tačiau logistika ten tokia savita, kad be gero rengimo gali lengvai nukristi nuo proto. Ten ne tik kairysis važiavimas, bet ir begalė biurokratijos, kuri susidaro staiga, kai manysi, kad viskas aišku. Šiame straipsnyje pasistengsiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be šlifuotų rinkodaros frazių.

Gyvenime pažiūrėjau ne vieną. Buvo atvejų, kai klientai bandydami sutaupyti dėlė savo daiktus į plastikinius krepšius, o tada stebėjosi, kodėl indai atvyko plyšose. Kitą kartą vyras įdėjo automobilio akumuliatorių į keleivio saloną su šiltais drabužiais – pasakykite, kas čia per logika? Taigi, jei ruošiatės kelionei, gerkite kavos ir skaitykite, kad nereiktų vėliau raudoti prie Londono tiltų ar mokėti baudų, už kurias net nežinojote, kad egzistuoja.

Dokumentai ir tas prakeiktas Brexit

Kokie dokumentai yra būtini persikraustant į JK?

Na, čia viskas pasikeitė paskutiniaisiais metais. Anksčiau užteko asmens kodą ir tave praleisdavo, dabar reikia gerai pasidomėti. Jei esi ES pilietis, tau reikės galiojančio paso. Be jo niekur ne nueisi. Taip pat, jei dar neesi gavęs „Settled Status“ arba „Pre-settled Status“, tai privalai tai padaryti, jei nori gyventi ir dirbti legaliai. Be šio dokumento persikraustymas į Londoną gali baigtis tuo, kad tavęs tiesiog neįleis sienos, o sulaikymas už užkardos yra ne malonus patyrimas, galiu patvirtinti.

Ar dar reikalingi vizos ar leidimai?

Čia esu girdėjęs labai daug prieštaravimų. Vieni sako, kad vizą reikia, kiti – kad ne. Kadangi aš vairuotojas, o ne imigracijos teisininkas, galiu tik pasakyti, ką matau iš savo patirties. Žmonėms, kurie važiuoja dirbti, dažniausiai reikalingas darbo viza arba tai „Health and Care Worker“ visa, jei eini į medicinos sritį. Paprastai apsilankyti turistui vizos nereikia (jei iš Lietuvos), bet kai kalbame apie persikraustymą į Londoną ilgam laikui su daiktais, tuomet pareigūnai gali labai smarkiai užduoti klausimų apie tavo tikslus. Geriau pasitikrinti oficialiose svetainėse, nes taisyklės keičiasi kas kelias savaites.

Kaip elgtis su muito deklaravimu?

Tai viena nuobodžiausių dalių. Kai vairuoji didelę beiženį (arba turi tokią užsisakęs), tu turi deklaruoti daiktus, kuriuos veži. Tai ne tada, kai veži du krepšius su drabužiais, bet kai atveži visą butą. Turi pildyti „Transfer of Residence“ formą. Tai leidžia atvežti daiktus be muito mokesčio, jei gyvenai užsienyje daugiau nei 12 mėnesių. Jei nepadarysi to tinkamai, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį nuo tavo sofa vertės, o tai nėra malonu.

Ar vaikų mokslo dokumentai turi įtakos?

Tiesiogiai pervežimo procesui – ne, vairuotojui rūpi svoris, o ne pažymys. Bet tau, kaip klientui, tikrai taip. Kai atvyksta į Londoną, reikia vaikus įrašyti į mokyklą ar darželį. Tam reikia liudytojų, gyvenamosios vietos dokumentų. Patariu visus sertifikatus pasiimti su savimi originaluose, ne skenuotuose. Buvo atvejis, kai moteriai neleido į darželį, kol negalėjo parodyti originalo liudijimo, o tas dalykas buvo paliktas senajame buto spintoje Lietuvoje. Dėl to teko ieškoti kurjerio tarp šalių.

Ar reikia versti lietuviškus dokumentus?

Aišku, kad taip, nebent jie yra dvikalbiai. Vairuotojas lietuviškų dokumentų neišvers, o britų pareigūnai ar darbdaviai lietuviškai nemoka. Reikėtų turėti vertimus gimimo liudijimų, santuokos, diplomų. Geriau tai padaryti Lietuvoje, ten pigiau, nei Londono juridinėse firmose. O jeigu turi dokumentų, kurie jau seni ir pasiplyšę, padaryk kopijas ir notariškai įteisink, kad nebūtų abejonių dėl jų tikrumo.

Kainos, mokesčiai ir pinigai

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Londoną?

Klausimas, į kurį negaliu atsakyti vienu sakiniu. Kainuoja nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų (kartais ir daugiau). Labai priklauso nuo to, kiek daugiau „kubų“ (taip mes vadiname tūrį) turi. Jei tu jaunas be vaikų ir veži tik lagaminus – tai pigiau. Jei veži trijų kambarių butą su pianinu – tai pinigų reikės daugiau. Taip pat įtakos turi kuras (jie ten labai brangūs), keltų kainos ir, žinoma, toks dalykas kaip infliacija. Prieš metus skaičiuojome kitaip, dabar – kitaip.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Bent jau mano patirtimi, didžiausią įtaką daro tūris ir atstumas. Toliau nuvykai – brangiau. Daugiau daiktų – reikalingas didesnis sunkvežimis. Ir dar vienas dalykas, apį kurį dažnai pamirštama – prieigos prie namų sąlygos. Jei Londone centras ir ten nėra kur sustoti, reikia gauti leidimą sustojimui arba tiesiog krauti per toli. Tas laikas, kurį vairuotojas praleidžia stovėdamas eilėje ar ieškodamas vietos, taip pat sumokės klientas. Persikraustymas į Londoną tampa brangus, dar neprasidėjus kelionei.

Ar taip brangu „dėžėmis“ palyginti su „užpildytu“ automobiliu?

„Dėžėmis“ reiškia, kad tu pats pakuoji, o mes atvežame tuščią arba dalinai užpildytą beiženę ir ją užpildome tavo daiktais? Arba turi galvoje omeniu „daliniį krovinį“? Dalinis krovinys, kai dalinamės mašina su kitu klientu, yra pigiau, bet lėčiau. Jei turi specifinių reikalavimų, pavyzdžiui, turi išvykti šiandien, tai teks mokėti pilną kainą. O jeigu laiko daug ir nori sutaupyti, gali laukti, kol surinksime pilną mašiną. Gali užtrukti savaitę-dvi.

Ką daryti, jei biudžetas yra labai ribotas?

Tada teks dirbti rankomis. Patiems supakuoti, patiems išnešti daiktus gatvėn (nors tikrai nepatarčiau jei nešeni tą stalą su nugarą, tuomet neilgai gausi). Galima rasti „vadybininką” per Facebook, kuris už pigius pinigus vež su sena „Golfu“. Bet rizikuosi – jei paslyš kelyje ar sugadins daiktus, neturiš ko ieškoti. Profesionalus persikraustymas į Londoną yra apie garantijas, o ne tik apie tai, kad kas nors nuvežia tavo dėžę iš A į B. Sutaupyti galima ant dėžių (paimti parduotuvėje nemokamų), bet ne ant vairuotojo.

Ar galima mokėti už paslaugas atvykus į vietą?

Nu va, čia būna įdomiausi pokalbiai. Nė viena rimta firma neišveš jūsų iš Lietuvos, jei nebus sumokėta bent 50 proc. avanso, o likutį – prieš iškraunant. Kodėl? O nesuklykite. Buvo atvejų, kai žmonės atvykdavo į Londoną, matė savo daiktus ir sakydavo: „Aš nematau štai šito daikto, man ne, jei nemokate už viską“. Mes esame verslininkai, ne labdariai, todėl mums reikia užtikrinimo. Pinigus galima pervesti į sąskaitą, tai saugu ir patogu.

Ar į kainą įskaičiuota draudimas?

Paprastai taip, įprastai yra minimalus draudimas, kuris padengia labai mažą sumą, pavyzdžiui, 10 EUR už kilogramą. Jei turi brangių daiktų ( elektronikos, meno kūrinių), privalai tai pasakyti iš anksto ir papildomai apsidrausti. Jei tavęs klumpa ir visas turtas sudegė (kas, tiesą sakant, labai retai, bet vis tiek), o tu pasirašei, kad daiktai verti 500 eurų, nors juose buvo 10 tūkstančių, tai tau niekas neperkels. Būk sąžiningas su savimi ir su vadybininku.

Baldai, dėžės ir keistas daiktų gabenimas

Ar verta vežti senus baldus į Londoną?

Mano nuomone, ne. Londonas yra brangus miestas, bet ten yra „Gumtree“ ir kiti skelbimų portalai, kur galima nusipirkti baldus už simbolinę kainą. Vežti sofą, kurią šuo graužė penkis metus, per jūrą nėra protinga. Tiesa, jei turi antikvarinių baldų ar kažką, kas turi emocišką vertę (močios indai, tėvo darbastalis), tai ką tik – vežk. Tačiau standartinį IKEA komplektą geriau palikti čia ir ten nusipirkti naują. Persikraustymas į Londoną tampa pigesnis, jei turi mažiau kubinių metrų.

Kaip teisingai supakuoti lėtai skylančius daiktus?

Naudok kelias gumas, ne vieną. (Kartais įdomu, ką sukuria žmonės, bandydami išgelbėti porą eurų). Įdėk daiktą į dėžę, tuščias vietas užpildyk kelione, įdėk į antrą dėžę. Tada tą dėžę įdėk į trečią (pajuodęs nuo juodo humoro, bet tiesa). Jei tiesiog įmesi indus į dėžę be apsaugos, po 2000 km tu rasi keramikos smulkius. Ir vėlgi, nerašyk „lūžusio stiklo“ ant dėžės, niekas to nenori matyti. Geriau pasirūpink kokybiška pakuote.

Ar įmanoma vežti augalus per kanalą?

Čia dabar yra labai sudėtinga dėl tų pačių taisyklių. Bet koks augalys su žeme yra potenciali grėsmė jų gamtai. Taigi, jei turi didelį gvazdiką vazonuose, jį gali tiesiog konfiskuoti sienoje. Jei labai nori, reikia augalus išrauti, nuplauti šaknis (kad liestųsi mažiau žemės), bet garantijos, kad jie išgyvens, nėra. Aš asmeniškai nesiūlau vežti didelių augalų, nėra verta pyktis su muitinės pareigūnu dėl vienos paprastos palmės.

Ką daryti, jei netelpu į planuotą vietą?

Tokia situacija įvyks, jei klaidingai apskaičiavai tūrį. Mes turime specialias programas, bet jos neįsivaizduoja, kaip tu ašara susistato dėžes viena ant kitos. Jei atėjome ir matome, kad daiktų yra dvigubai daugiau, mes turime pasiūlyti papildomą mašiną. Ir žinai, kas toliau? Reikės mokėti už papildomą mašiną, papildomą vairuotoją ir papildomą kelią. Geriau pasakyk iš anksto, kad turi dar dvi dėžes palaidžiame garaže.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Maistas, jei jis yra uždarytas ir gamintojo pakuotėje, dažniausiai praeina. Bet negali vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių. Tai griežtas draudimas. Vienas klientas bandė įslėpti dešrą „tarp drabužių“ – smirdė Visa mašina kelias dienas. Negailestingai mes meskome tuos daiktus į šiukšliadėžę prieš pat sieną, kitaip būtume baudę ir netekę leidimo. Alkoholio galima vežti tam tikrą kiekį asmeniniam poreikiui, ne prekybai. Tarkime, 10-20 butelių vyno dažnai praeina kaip asmeninis krogis (bet patikrinkite dabartines normas, jos keičiasi).

Kaip elgtis su pavojingais daiktais?

Degalai, dažai, aerozoliai – tai negali būti vežami uždaroje beiženyje. Galiu sakyti tik tai, kad jei sprogs mūsų mašina pervežiant tavo dažus, tai mums nebus kada jausti. Tokius daiktus reikia vežti atskirai, gerai uždarant ir vėdinant. Arba geriau juos nupirkti Londone. Nes verta rizikuoti gyvybe dėl 5 eurų vertės dažų kaukolės? Nebent tu esi profs, kuris žino, kas yra ADR sertifikatas.

Transportas, vairuotojai ir Londono „žaidimai“

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną?

Normaliomis sąlygomis – apie 2-3 dienas. Reikia atsižvelgti į kelionės į Kenterberą (Ashford) arba Doverną laiką. Jei yra eilės į keltą, tai gali pridėti kelias valandas. Be to, Londonas yra toks miestas, kur eismas stovi net ir vidurnaktį. Vairuotojas gali atvykti į miesto ribas, bet į konkrečią gatvę patekti gali užtrukti valandą. Taip pat persikraustymas į Londoną priklauso nuo to, kada mes išvažiavome. Jei pirmadienio rytą, tai prieš užrakintus vartus teks laukti iki ryto.

Ar vairuotojai padeda su pakrovimu ir iškrovimu?

Taip, mūsų vairuotojai yra fiziškai stiprūs vyrai (ir moterys), kurie padeda nešti dėžes, baldus, komodus. Tačiau jie nėra jūsų asmeniniai padėjėjai, jei turi tūkstantį dėžių su knygomis iš rūsio. Jei turi it sunkių daiktų, pavyzdžiui, safą ar pianiną, tai gali reikėti spec. technikos (keltuvo) arba papildomų rankų. Už tai gali būti papildoma mokestis. Būkime sąžiningi, jei vairuotojas neša tavo kriauklę jau 4 valandas, jis tiesiog fiziškai nebebežings kito dieną.

Ką daryti, jei vairuotojas užsilaiko ir praleidžia planuotą laiką?

Skambink mums. Kartais įvyksta avarijos, užstriga kelyje arba sugenda sunkvežimis (nors mes juos palaikome, bet technika yra technika). Mes stengiamės informuoti iš anksto, bet taisyklės yra tokios: jei dėl mūsų kaltės vėluojame daugiau nei parą, mes kompensuojame (nors tai retai įvyksta). Jei vėluoji tu, nes neatsidarei duris, tai mums reikia mokėti vairuotojo stovėjimo laiką. Nėra jokios „meilės“, laikas yra pinigai.

Ar galima sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS sekimo sistemas. Vadybininkas gali nusiųsti nuorodą, kur matysi, kur mašina yra. Tai padeda susiderinti su laiku, kada reikia būti namuose. Nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs?“, jis vairuoja ir negali kalbėti telefone (Britanijoje už tai didelės baudos). Geriau žiūrėk žemėlapį ir gerk arbatą.

Ar yra problemų su Londono sustojimo vietomis?

Didžiulis problemų šaltinis. Londono centras yra padalintas į zonų. Yra „Congestion Charge“ zona (užmokestis už važiavimą miesto centre), yra „ULEZ“ (Ultra Low Emission Zone), kur mūsų senesnėms mašinoms negalima važiuoti išvis be didelio baudos. Be to, daugelio gatvių pabaigoje yra statomi „bollards“ (tokia stulpai), kurie kyla tam tikru laiku. Jei vairuotojas nuvažiuoja į gatvę, kuri užsidaro 18:00 val., jis gali užstrigti ten iki ryto. Todėl tikslus adresas ir apribojimai yra labai svarbūs.

Ar atvykstate savaitgaliais ar naktimis?

Techniškai galime, bet... Londono taisyklės draudžia sunkvežimiams važiuoti tam tikrose ribose naktį ir savaitgaliais. Jei turi butą Westminster centre, mes negalime atvykti sekmadienį ryte. Ten reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės. Tai reiškia papildomą planavimą ir dažniausiai brangiau. Geriau planuoti atvykti darbo dienomis, 8:00 – 18:00 laikotarpiu, kad nebūtų galvos skausmo.

Ką daryti su rūbais, kurie keliauja maišuose?

Jei juos sukasi, tai niekas nenori jų nešti. Susigulus į didelį maišą gali sverti 50 kg. Vienas vairuotojas nusivylė ir pareiškė, kad daugiau to nebeveš. Suskaldyk į kelias mažesnes dėžes arba maišus, kur kiekvienas neviršija 20-25 kg. Tada lengviau nešti, krauti ir sandėliuoti. O jei atveši visą spintą su rūbais (taip, ir tokių buvo), reikės išimti rūbus, kad nespustų grindų.

Išvada

Taigi, persikraustymas į Londoną yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik pinigų, bet ir kantrybės. Nereikia bijoti klausti neandromų klausimų, geriau paklausti dešimt kartų, nei vieną kartą suklysti. Nuo pasiruošimo dokumentams iki dėžių uždarymo – viskas turi savo reikšmę. Pasitikėkite patirtimi, bet ir nedarykite klaidų, pavyzdžiui, nebandykite slėpti daiktų, kuriuos vežti negalima. Sėkmės naujame mieste, tikrai nepraleiskite pro šalės puikių lietuviškų pyragų ten dirbančių kepėjų, o mums skambinkite, kai reikės grįžti atgal.=