Persikraustymas į Ilfracombe: kas tikrai laukia Jūsų kelyje į Devoną?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo pasididžiavusių „nieko tokio nelabai“ iki pilnai sužalotų antikvarinių veidrodžių. Žmonės visada klauso apie kainas, tačiau retas susimąsto apie tai, kas vyksta „už scenos“, ypač kai kalba eina apie tokius specifinius regionus kaip Devonas. Persikraustymas į Ilfracombe nėra tas pats kas persikraustymas į Londoną ar Birminghamą; tai yra visai kitas lygis. Čia reikia ne tik tikslumo, bet ir kantrybės, nes gamta ir vietovės ypatumai čia nusprendžia daugumą taisyklių. Šiame straipsnyje nesakys Jums gražių istorijų, o papasakosiu, kaip visa tai vyksta iš vidinio pusės – be reklaminių frazių, o tiesiog taip, kaip yra.

Dokumentai, muitinė ir „Breksito“ realybė

Ar reikia ypatingų dokumentų atvykus iš Lietuvos po „Breksito“?

Nebelogai, tačiau pasikeitimų yra nemažai. Jeigu Jūsų persikraustymas į Ilfracombe vyksta iš Europos Sąjungos, dabadien reikia daugiau popierių nei anksčiau. Pagrindinis dalykas –Transfer of Residence (ToR) numeris, kuris leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Be šio numerio gali tekti sumokęs didžiulius mokesčius už seną sofa ar drabužius. Be to, reikia turėti sąrašą visų vežamų daiktų, o ne tik „baldai“ parašyta ant dėžės. Pasiruoškite tai padaryti iš anksto, nes muitinėje gali užstringti keletą valandų, jei trūks vienos parašelės.

Ką daryti, jeigu neturiu ToR numerio, o reikia važiuoti labai greitai?

Tiesiog važiuoti negalima, jeigu nenorite rizikuoti pinigais. Esu matęs situaciją, kai šeima atvažiavo be ToR, o muitininkai pasakė: „mokėkite arba grįžkite“. Buvo liūdna. Galite bandyti kreiptis į muitinę iš anksto paštu arba elektroniniu būdu, bet tai trunka. Geriau užtrukti dieną dokumentuose ir gauti numerį, nei vėliau mokėti 20–30 proc. nuo daiktų vertės. Nėra jokių „paprasčiausių kelių“ čia, sistema dabar yra griežtesnė, nei buvo prieš penkerius metus.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus asmeniniam naudojimui?

Galima, bet yra griežtai apribota. Negalite atvežti dešimties kilogramų kumpio ar dešrelių, net jei tai Jūsų mėgstamiausi. Taisyklės yra specifinės – mėsą ir pieno produktus geriau palikti namuose, kadangi muitinė gali juos konfiskuoti be gailesčio. Vaisiai ir daržovės paprastai praeina, jeigu nėra dirvožemio liekanų (taip, tikrai tikrina bulves). Vyno ar alaus butelius rizikuoti galima, bet jeigu per daug – galiu uždaryti verslą ir tapti vynininku (juokauju, bet ribos yra realios). Geriau suvalgykite geriausius sūrius Lietuvoje, o Anglijoje pirktite naujus.

Kaip taisyklingai užpildyti daiktų inventorinį sąrašą?

Nerašykite „dėžė su šiukšlėmis“, net jeigu taip yra. Muitinės pareigūnai mėgsta aiškumą. Rašykite: „3 vnt. kelnių, 2 vnt. indų komplektai, 1 vnt. kompiuteris“. Vertė nurodyta gali būti apytikslė, bet pagal marketą, o ne pagal tai, ką Jums labiau nori parašyti. Kartais žmonės bando nurodyti mažesnę vertę, kad nemokėtų mokesčių, bet jeigu sugauna – baudos didelės. Būkite sąžiningi, nes jie turi savo metodus vertei nustatyti. Asmeniškai visada patariu daryti kopiją šio sąrašo sau į telefoną, kad prarastumėte mažiau nervų patikrinimo metu.

Ar reikia drausti daiktus kelionės metu?

Be abejo, taip. Nors vairuotojai yra profesionalai, kelyje viskas įvyksta. Vieną kartą mums traukinys atitrenkė sunkvežimį nuo šono (nė ne mūsų kaltė), ir pusė daiktų buvo sudaužyta. Be draudimo šeima būtų likusi su niekuo. Patikrinkite, ar draudimas dengia ir „jėgos majorą“ (tai kai įvyksta kažkas neprognozuojamo, ne tik vairuotojo klaida). Nepriklausomai nuo to, ar tai persikraustymas į Ilfracombe, ar į kitą pasaulio galą, be draudimo važiuoti – tai beprotybė. Pasirašykite sandorį ir užtikrinkite ramybę.

Kas vyksta, jeigu pasirašau dokumentus, kurių nesuprantu?

Nieko gero. Kartais klientai, norėdami greičiau baigti, pasirašo viską ant eilės anglų kalba. Vėliau pasirodo, kad jie sutiko su papildomomis mokestis už liftą arba už neįprastą krovos vietą. Skaitykite viską, jeigu nesuprantate – klauskite. Aš asmeniškai visada pasiūlau išversti sudėtingesnius punktus, tačiau ne visos kompanijos tai daro. Jeigu maždaug kas neaišku – nedarykite to. Geriau praleisti 10 minučių skambinant konsultantu, nei vėliau ginčytis dėl šimtų svarų.

Kelionės trukmė, maršrutai ir vairavimo ypatumai

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki Ilfracombe?

Paprastai tai užtrunka apie 3–4 dienas, jeigu viskas vyksta sklandžiai. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, turi pervežimo (Dover-Calais arba Eurotunelis), ir toliau per visą Angliją iki Devoną. Ilfracombe yra pačiame piečiausiame šalies kampe, tai kelias nėra trumpas. Žinoma, jeigu įvyksta eismo įvykis arba sulaiko muitinė, gali prailgėti iki penkių dienų. Oras taip pat turi įtakos – Anglijoje lietus gali sulėtinti eismą, ypač žiemą. Planuokite savo atvykimą su atsarga, kad nereikėtų miegoti tuščioje bute be pagalvių.

Kur geriausia pervežti lėktuvu – per Doverį ar Eurotunelį?

Kiekvienas vairuotojas turi savo nuomonę, asmeniškai aš renkuosi keltą, jeigu oras leidžia, nes galima išlipti ir pailsėti, o ne sėdėti kabinose. Tačiau Eurotunelis yra greitesnis – 35 minutes ir jūs jau Anglijoje. Bet čia yra vienas „nepatogus“ momentas: jeigu traukinys užstrigs (kas kartais nutinka), gali tekti laukti valandą viduryje niekur. Jeigu Jūsų persikraustymas į Ilfracombe planuojamas vasarą, eilės gali būti milžiniškos abiem atvejais. Mes stengiamės rezervuoti bilietus iš anksto, tačiau kartais technika nusprendžia kitaip.

Ar sunku vairuoti didelį sunkvežimį Devono vaivorykštės keliuose?

Sakyčiau, tai ne „sunku“, o „labai įtemptai“. Tiesiai į Ilfracombe veda siauras keliai, o pati miesto dalis yra kalnuota. Ten yra gatvių, kur sunkvežimiui tiesiog nepraeiti, o pravažiuoti gali tik „palydovinis“ mažesnis mikroautobusas. Vieną kartą teko grįžti atgal porą kilometrų, nes vietinis gyventojas užstatė gatvę savo automobiliu (nepasakykite jam nieko blogo, jis tikrai mėgsta savo vietą). Todėl dažnai reikia iškrauti daiktus didesniame mieste (pvz., Barnstaple) ir vežti mažesniais reisais. Apie tai dažnai užmiršta pasakyti klientai.

Kokia yra tikimybė, kad sunkvežimis užstrigs siaurame gatvėlėje?

Gana didelė, jeigu vairuotojas nežino vietovės. Ilfracombe gatvės buvo projektuotos arkliams, ne 18 tonų sunkvežimiams. Yra vienas viaduktas (Fore Street Hill), kur yra aukščio apribojimas – ten neprasilenks nei vienas aukštas sunkvežimis. Esu matęs, kaip kaimynai susirenka šaluoti, kai kažkas bando įsivažiuoti ten, kur negalima. Todėl visada tirinėjame maršrutą Google Street View arba klausiame vietinių vairuotojų. Jeigu Jūsų namas yra senajame miesto dalyje, pasiruoškite, kad daiktai gali būti nešti rankomis paskutinius 100 metrų.

Ar galima sekti sunkvežimių savo automobiliu?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Sunkvežimiai važiuoja greičiausiais keliais (motorways), o turi sustoti poilsio vietose kas 4,5 valandos pagal taisykles. Jeigu Jūs važiuosite už savo krovininio, galiu užmiršti kelią arba nenuvažiuoti ten, kur reikia. Be to, keltuose sunkvežimiai eina kita eile negu lengvieji automobiliai. Geriau susitikti paskirties vietoje arba susitarti dėl atskiro susitikimo laiko paskutinioje perkelimo stotyje. Nėra nieko blogiau, kaip prarasti kontaktą Anglijos tankiame eisme.

Kaip elgtis su „ULEZ“ zona Londone arba kitais mokestėmis?

Dabar, kai dauguma sunkvežimių yra nauji (Euro 6), ULEZ (ultra low emission zone) mokestis paprastai netaikomas, tačiau vis tiek reikia užsiregistruoti. Jeigu vairuotojas pamirštąs užregistruoti, bauda ateina paštu po savaičių. Tai viena tokių bėdų, kuri sukelia daugiausia nervų administratoriams. Mes stengiamės sekti visas zonas, bet taisyklės keičiasi kasmet. Patariu pasitikrinti, ar Jūsų maršrutas neeina per Londoną – paprasčiau važiuoti apie (M25), nors tai ir kelia brangiau dėl kuro, tačiau mažiau streso.

Kas daro, jeigu užstrigaame Anglijos pusėje dėl techninės gedimo?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Mes turime pagalbos tarnybą, tačiau surasti dalį sunkvežimiui šventadienio vakare Devone gali trukti. Tada stengiamės perkrauti daiktus į kitą transportą, jeigu įmanoma. Kartais tai užtrunka dieną ar dvi. Klientams tai atrodo kaip tragedija, bet iš tikrųjų – tai tik techninis nesklandumas. Svarbiausia yra bendravimas – mes skambiname ir pranešame, o ne „nykščiuojam“. Būkite kantrūs, technika yra technika.

Specifika: Ilfracombe ir vietovės ypatumai

Ar reikia gauti leidimą stovėti prie pat namų iškraunant?

Absoliučiai taip. Ilfracombe savivaldybė yra griežta dėl parkavimo, ypač vasarą, kai čia pilna turistų. Jeigu pastatysime sunkvežimį ant „geltonos linijos“, gausime baudą, kurią Jums teks mokėti (nes mokėsime mes, o sąskaitą išrašys Jums). Geriausia susitarti su kaimynais, kad jie užimtum vietą automobiliu, arba gauti laikiną leidimą (suspension) iš vietos tarybos. Vieną kartą teko įrašyti klientą į eilę prie savivaldybės, kad gautume leidimą 2 valandoms. Tai realybė, ne fantazija.

Kaip elgiamės su daiktais, jeigu namai yra ant kalno be lifto?

Kojomis. Sąžiningai sakant, tai vienas brangiausių dalykų. Jeigu trečias aukštas ir nėra lifto, kiekvieną dėžę reikia nešti laiptais. Tai padidina kainą, nes darbas yra fiziškai sunkesnis ir ilgiau trunka. Persikraustymas į Ilfracombe dažnai susiduria su tokia problema, dauguma namų čia yra seni, victorian stiliaus. Nėra vieno standarto – kai kur reikia nešti per 50 laiptų.