Perkraustymo paslaugos iš Kauno į Penkridge: kas juos laukia kelyje?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – kelyje visada įvyksta kažkas tokio, ko nėra jokiame vadove. Nors sakyčiau, kad perkraustymo paslaugos iš Kauno į Penkridge yra standartinis maršrutas, Anglija po Brexito pasidarė daug sudėtingesnė nei anksčiau. Turime ne tik nuvažiuoti tūkstančius kilometrų, bet ir praeiti pro muitinę, kuri dabar tikrai nebe tokia „draugiška“ kaip buvo anksčiau. Dažnai klientai galvoja, kad tai tiesiog darbas vairuotojui: įsėdi ir važiuoji. Bet realybėje tai sudėtingas mechanizmas, kur viena klaida su dokumentais gali priversti stovėti prie sienos porą dienų. Čia ne tik apie tai, kad padėti dėžę į sunkvežimį, bet ir sugebėti išsiverži, kai kelyje kažkas nepaeina taip, kaip planavome. Tad jei ruošiatės kelionei į Penkridge, geriau žinoti, į ką įsijungiate.

Bendrai apie kelią ir laiką (Kaip tai vyksta iš tikrųjų)

Kiek laiko užtrunka tas maršrutas?

Visada sakau klientams, kad nepamatuosite laiko metru, nes tai priklauso nuo daugybės dalykų. Įprastai, kai viskas eina kaip pagal laikrodį (o tai nutinka retai), nuo Kauno iki Penkridge važiuojame apie tris arba keturias dienas. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai praeisite muitinę Lenkijoje ar Vokietijoje, ir koks bus eismas ties Calais. Kartais vairuotojas gali pavėluoti dėl blogo oro ant jūros, nes keltas neplauks. Taip pat reikia prisiminti, kad Anglijoje greičiai ribojami ir sunkvežimiai nevažiuoja taip greitai kaip Lietuvoje, tai ilgina laiką. Geriau daryti laiką atsargą.

Ar vairuotojas gali važiuoti be sustojimų?

Techniškai jis gali, bet jis negalės dėl tachografo. Yra griežtos taisyklės, kiek valandų vairuotojas gali būti vairuose ir kiek turi ilsėtis. Jis negali tiesiog sustoti užkardėlės prieje ir gerti kavos valandas, turi būti poilsio laikas. Taigi, net jei jums atrodo, kad kelias trumpas, mums reikia derinti grafiką su poilsio laikais. Kartais tai erzina klientus, kai girdi, kad „vairuotojas miega“, bet kitaip tiesiog nelegalu ir pavojinga. Geriau, kad jis atvyks šviežias ir neprarastęs daiktų kelyje, nei skubėtų ir padarytų avariją.

Kaip su keliu Anglijoje? (M6 ir Penkriege)

Kai važiuojame link Penkridge, ten visada eina pro M6 greitkelį, kuris, tiesa sakant, dažnai užstrigęs. Angliškas eismas yra specifinis – ten stovi eilės net naktį. Penkridge yra nedidelis miestelis Stafforde, tai privažiuoti ten su dideliu sunkvežimiu kartais būna iššūkis, nes kai kurios gatvės labai siauros. Vieną kartą turėjau situaciją, kai GPS nukreipė per kaimo kelią, kur tiltas buvo per žemas. Teko važiuoti atgal ir ieškoti apvažiavimo, tai praradome valandą. Taip kad, kai kalbame apie perkraustymo paslaugos iš Kauno į Penkridge, reikia suprasti, kad paskutinis mylios gali būti sudėtingiausios.

Kas su keltu?

Keltas yra tas vienas dalykas, kurio niekas nemėgsta. Mes dažniausiai važiuojame iš Calais į Dover arba iš Dunkerque. Bilietus reikia užsakyti iš anksto, nes vasarą ar švenčių metu vietų gali ir nebūti. Ir jei jūsų daiktai yra 20 kubinių metrų, tai reikia konkretaus vietos tipo. Kartais vėjas būna stiprus, ir keltas neina. Tada stovime uoste ir laukiame. Klientai skambina ir klausia, kur jų daiktai, o aš galiu tik sakyti, kad laukiame vėjo. Tai yra ta dalis, kurios negalima kontroliuoti.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daug kas klausia ar gali sėdėti keleivio vietoje. Teoriškai – taip, jei yra vieta (kai kuriose mašinose yra miegamasis vieta keleiviui). Bet praktiškai tai nerekomenduoju, nes vairuotojas dirbo, jis nori ilsėtis, o ne kalbėti. Be to, turi būti vizos ir draudimas, jei reikia. Paprasčiau ir saugiau skristi lėktuvu ir susitikti Anglijoje. O jei vis tik važiuojate, pasiruoškite, kad tai bus ilga ir nelabai patogi kelionė su garsiu varikliu po ausimis.

Dokumentai ir muitai (Tas geras Brexit)

Kokius dokumentus reikia?

Čia dabar yra tas pagrindinis „galvos skausmas“. Anksčiau buvo paprasta – TIR knygelė ir važiuoji. Dabar reikia „Transfer of Residence“ (ToR) dokumento, kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Be to, reikia pilno inventoriaus sąrašo, ne tik „kėdės, stalai“, o tiksliai: „2 medinės kėdės, rudos spalvos, su odos įdėklais“. Jei parašysite pernelyg trumpai, muitininkai gali sustabdyti ir kaltinti smugliavimu. Dar reikia vairuotojo dokumentus ir sutartį su mumis.

Kas yra T1 dokumentas?

Tai yra dokumentas, kuris „lydi“ krovinius, kai jie keliauja iš vienos šalies (nėra ES) į kitą. Kadangi Lietuva yra ES, o Anglia nebe, tai turi būti T1. Jis užpildomas muitinėje išvykstant. Jei kas nors blogai parašyta, tenka koreguoti, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Manau, kad dauguma klientų net nesuvokia, kiek popierių sukuriami vienam perdavimui. Viskas turi būti labai tiksliai, kitaip išlaisvinti krovinį bus neįmanoma.

Ar reikia mokėti mokesčius už daiktus?

Jei turite ToR dokumentą ir gyvenate ne ES šalyse daugiau nei 12 mėnesių, tai mokesčių nereikia. Tai vadinama „transfer of residence“. Bet jei, tarkim, atvežate naujus daiktus, kurie nėra naudoti, arba daugiau alkoholio negu leidžia, tai gausite sąskaitą. Muitinė Anglijoje yra griežta, jie tikrina, ar nėra prekybai skirtų daiktų. Vieną kartą klientas bandė atvežti penkis naujus monitorius, sakė kad sau, teko mokėti PVM. Geriau nedarykite tų triukų.

Kas su maistu?

Maisto produktų negalima vežti beveik jokių, ypač mėsos ar pieno produktų iš ES. Anglijoj yra griežti apribojai dėl ligų. Jei vairuotojas rasi dešrelę ar sūrį, ją gali konfiskuoti, o tai gali baigtis bauda. Kartais leidžiama nedidelis kiekis sauso maisto arbatai, bet geriau viską suvalgyti prieš išvykstant arba palikti Lietuvoje. Nenorite, kad jūsų perkraustymą sustabdytŗ dėl vieno sužaloto obuolio.

Ar galiu vežti alkoholį?

Galite, bet ribotai. Tai yra asmeninis naudojimas, o ne prekybai. Tarkim, keletas butelių vyno ar degtinės – tai normalu. Bet jei būsite bandę atvežti dvidešimt dėžių alaus, tai jau bus komercinis kiekis ir bus apmokestintas. Muitininkai moka už tai labai gerai, jie žino, ką ieškoti. Geriau nepriskelti sėkmės ir nevežti per daug, nes mokesčiai bus didesni nei to alaus kaina.

Kas su elektronika?

Kompiuteriai, telefonai, televizoriai – viskas turi būti įrašyta į sąrašą. Jei turite penkis nešiojamuosius kompiuterius vienam žmogui, tai keliauja klausimų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad elektros instaliacija Anglijoj skirtinga (230V ir kitokios kištukai), tai dauguma technikos veiks, bet gal reikės adapterių. Nėra jokių apribojimų vežti naudotą techniką, jei ji jūsų asmeninė.

Kainos ir pinigai (Kodėl ne pigu)

Kiek kainuoja perkraustymo paslaugos iš Kauno į Penkridge?

Tai labai platus klausimas. Kainuoja nuo tūkstančio eurų ir gali siekti kelis tūkstančius, priklausomai nuo tūrio. Jei turite tik kelias dėžes ir galite sutalpinti į dalinį krovinį (part load), tai bus pigiau. Jei reikia pilno sunkvežimio (apie 20-30 kubinių), tai brangiau. Kainą taip pat lemia degalai, kurių kaina šiuo metu... na, jūs žinote, tokia, kad aš net nenoriu kalbėti. Dar pridedami keltų bilietai, muitinės išlaidos. Tai ne pigus malonumas, bet užtikrintas.

Kuo skiriasi kaina jei aš turiu mažai daiktų?

Jei daiktų mažai, mes galime jums pasiūlyti vietą kitame sunkvežimyje, kuris važiuoja tuo pačiu keliu. Tai vadinama daliniu kroviniu. Tada mokate tik už užimtą vietą kubiniais metrais. Bet tai reiškia, kad reikia laukti, kol mes surasime kitą klientą tame pačiame rajone arba pakelyje. Gal teks laukti savaitę-dvi. Jei skubate, teks mokėti už pilną mašiną, nors ji ir tuščia.

Kas įeina į kainą?

Į standartinę kainą įeina pakavimas (jei užsisakote), darbas Lietuvoje (krovimas), kelionė, keltas, iškrovimas Anglijoje ir draudimas. Bet visada patikrinkite, ar nėra „papildomų“ mokesčių, pavyzdžiui, už užkardų (zonų) įveikimą miestuose. Kai kurios firmos rašo mažą kainą, o paskui prideda „lifto kainą“ arba „neįprastos vietos mokestį“. Aš stengiuosi viską iškarto pasakyti kaip yra, kad nebūtų nereikalingų pykčių.

Ar reikia mokėti avansą?

Taip, beveik visada. Mes negalim užsakyti keltų ir organizuoti vairuotojo be užstato. Paprastai tai yra nuo 30 iki 50 procentų. Likusią dalį mokate, kai daiktai yra pasiekę vietą arba prieš iškrovimą. Tai apsauga irems, ir jums – taip žinote, kad mes tikrai važiuojame. Jei kas nors atsisako paskutinę minutę, avansas nesugražinamas, nes mes jau turime išlaidas.

Ar priimate kredito korteles?

Daugelis mūsų dabar priima ir pervedimus, ir korteles, bet gali būti, kad paprašys grynųjų vairuotojui (tarkim, už pietus ar keltą, jei kas nutiko). Bet pagrindinės sumos geriau pervesti į sąskaitą, kad būtų įrašas. Vairuotojai nebeįpratę nešti didelių pinigų sau, yra pavojinga. O dėl kortelių – taip, galima, bet tik patikrinus pinigus prieš tai.

Pakavimas ir daiktai (Ką daryti, o ko ne)

Ar reikia dėti viską į dėžes?

Labai rekomenduoju. Laisvi daiktai sunkvežimyje pradeda šokti, o kai vairuotojai staigiai stabdo (kas Anglijoje dažnai), tai gali nukristi ir sulūžti. Mums patogiau, kai viskas yra standartiniose dėžėse. Taip lengviau užkrauti ir užskaičiuoti. Jei turite šluotas ar ką nors, kas netelpa, susukite juos į plėvelę, bet geriau, kad būtų dėžėje. Viena klientė padėjo indus tiesiai ant grindų be dėžės... tiesiog stebuklu, kad kas nors liko sveika.

Ar pakuojate patys?

Galite, bet tada mes neatsakome už tai, kas viduje. Jei pasidarysite „minkštą“ dėžę, ji suguls ant kitos dėžės, o viduje esantis servisas sulūš. Mūsų pakuotojai žino, kaip uždėti knygas (į mažas dėžes) ir kaip uždėti švarkus (į didesnes). Jei taupote pinigus ir pakuojate patys, naudokite kokybiškas dėžes, o ne tas, kurias gaunate iš parduotuvės (jos per plonos). Ir daugiau lipduko juostos!

Ką daryti su baldais?

Dideli baldai, spintos, lovos – juos reikia išardyti. Jei negalite išardyti, pranešite iš anksto, kad mes turėtume įrankių. Rekomenduoju uždengti baldus plėvele, kad jie neapsibrėžtų ir neapsiteptų. Vieną kartą vairuotojas ne uždengė sofos, ir ji atvyko pilna dulkių ir tepalo, kuris buvo greta. Klientas buvo labai nepatenkintas. Taigi, išardymas ir apsauga – tai raktas į tai, kad jūsų baldai atvyktų tokie patys kaip ir išvyko.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Brangius daiktus (juvelyrinius dirbinius, dokumentus, pinigus) geriau vežti su savimi. Draudimas dažnai nedengia labai brangių daiktų, jei jie nebuvo deklaruoti kaip ypatingai vertingi. Jei turite paveikslų ar antikvariatą, reikia tai pasakyti iš anksto, kad juos užpakuotume ypatingai ir įvertinume draudimui. Nedėkite brangiausių daiktų į pačią viršų, kur gali nukristi dėžė.

Kas su šiukšlėmis?

Prašome, nevežkite šiukšlių. Anglijoje šiukšlių išvežimas labai brangu (yra specialios tax'os). Jei mums teks išmesti jūsų seną sofa ar dėžes pilnas šiukšlių, mes pridėsime sąskaitą už tai. Išmėsime viską, kas lieka po iškrovimo, jei sutarsite, bet tai nėra įskaičiuota į pagrindinę kainą. Geriau atsikratyti čia, Lietuvoje. (O kažkas tikrai bandė atvežti seną radiją, kuris net nebeveikia, kodėl?).

Ar galima vežti augalus?

Tai yra sudėtinga. Dėl žemės, kurioje gali būti kenkėjų, augalų įvežimas į JK labai apribotas. Reikia specialių sertifikatų, kur kainuoja brangiau nei pats augalas. Paprastai sakome klientams – palikite augalus draugams ar dovanokite. Neverta rizikuoti, kad visą krovinį sustabdys muitinė dėl vieno vazono su pelėsiais.

Atvykimas į Penkridge ir problemos

Ar sunku privažiuoti į Penkridge?

Kaip jau minėjau, Penkridge yra miestelis su siauromis gatvėmis. Sunkvežimis gali važiuoti tik pagal nustatytus maršrutus. Jei jūsų namas yra mažame privažiavime be galimybės apsukti, mes turėsime krauti į mažesnę mašiną (anglišką „lorry“) arba nešti rankomis. Tai papildomai kainuoja ir laiko. Geriau iš anksto nufotografuoti savo namą ir gatvę, kad mes galėtume įvertinti, ar ten tilps 18 metrų ilgio gigantas.

Kas jei vairuotojas negali privažiuoti?

Tada mes randame sprendimą. Paprastai statome mašiną arčiausiai esančioje didelioje gatvėje arba parduotuvės stovėjimo aikštelėje (jei leidžia) ir pernešame daiktus rankomis. Kartais nuomojame vietinį sunkvežimį su liftu. Tai vėl tas „realus gyvenimas“, kuris ne visada įsipainioja į gražius brėžinius. Būkite pasiruošę, kad gali tekti nešti daiktus 50 metrų.

Ar padės iškrauti?

Taip, tai įeina į paslaugą. Vairuotojas su padėjėju (jei užsisakote 2 vyrus) iškraus viską ir padės jums nunešti į namus. Jie nepadės jums surinkti baldų (jei nenurodėte), bet padės pastatyti juos vietose. Jei reikia specialių paslaugų, tarkim, pakelti pianiną antrame auke be lifto, tai reikia kalbėti iš anksto. (O buvo atvejis, kai klientas norėjo, kad mes surinkume jo komplektinę spintą be instrukcijų, tai buvo linksma).

Kas jei kažkas sugenda kelyje?

Draudimas pridengia daugumą situacijų. Jei vairuotojas užkerta į šalį ir daiktai subyra, mokame atlyginimą. Bet jei dėžė buvo blogai užklijuota ir iškrito, tai jau ne mūsų kaltė. Visada patikrinkite daiktus prieš pasirašant dokumentus, kad viskas gerai. Jei pastebėsite daužtą indą, parašykite tai į protokolą. Po to bus sunkiau įrodyti, kad tai nutiko kelyje, o ne jūsų namuose.

Ar apdraudžiate krovinį?

Taip, mes turime standartinį draudimą, kuris paprastai dengia iki 10 tūkstančių eurų (arba svarų). Bet tikslią sumą reikia aptarti. Jei turite labai brangų krovinią, gali tekti papildomai apdrausti. Nerekomenduoju taupyti ant draudimo, nes kelyje viskas gali nutikti – nuo avarijos iki gaisro (nors tai retai, bet...). Geriau būti saugiam.

Išvada

Galiausiai, perkraustymo paslaugos iš Kauno į Penkridge nėra tiesiog perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės ir gerų dokumentų. Aš matęs daugybę sėkmingų perkraustymų, bet ir tokių, kurie virta košmare dėl blogai užpildytų formų arba nesupratimo apie Anglijos taisykles. Jei pasiruošiate gerai – tiksliai suskaičiuojate tūrį, paruošiate ToR dokumentą ir tiksliai nurodote adresą Penkridge – viskas turėtų praeiti sklandžiai. O jei kils abejonių, geriau klausti iš anksto nei gailėtis vėliau, kai sunkvežimis stovi sienoje. Sėkmės jūsų naujuose namuose Anglijoj!