Perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Lower Stondon: kaip išgyventi šitą maršrutą be nervų ligų

Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo taip vadinamų „biuraiukų“, kurie vos kelis valandus trunka, iki pilnų namų, kurie reikalauja trys didelius sunkvežimius. Žinoma, perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Lower Stondon (arba kažkaip panašiai iš tokių Anglijos kaimelių) yra visai kitas lygis nei pajūrio perkraustymas Lietuvoje. Čia viskas prasideda nuo to, kad tas jūsų Lower Stondon yra mažas kaimelis Bedfordšyre, kur netgi „Google Maps“ kartais nusprendžia, kad važiuoti reikia per pievą. Turbūt susimastote, kodėl toks specifiškas maršrutas? Ogi todėl, kad po „Brexit“ visa logistika tapo dar kartą sudėtingesnė, o kainos – neprognozuojamos. Štai paprastas, be jokio „marketingo“ šlako, vadovas, kaip tai vyksta iš vidaus.

Bendrai apie tą kraštą ir kelionę

Ar tikrai taip brangu perkraustyti iš Lower Stondon?

Žiūrėkime, klausimas kainos visada yra pirmas. Nėra vieno atsakymo, nes kiekvienas perkraustymas į Klaipėdą yra unikalus, kaip pirštų atspaudai, bet bendrai tai ne kainuota. Degus yra brangus, keltų bilietai dabar kainuoja kaip nebuvo niekada, o dar tas visas muitinės nusivijimas po Anglijos išstojimo. Jei kas nors pasako, kad tai gali kainuoti 500 eurų su didele mašina, tai jis jums meluoja arba planuoja važiuoti dviračiu. Realioje erdvėje reikia skaičiuoti nuo kelių tūkstančių, jei turite daug baldų. Manau, kad šiais metais kainos šiek tiek nusirito, bet ne taip, kad jaustumės palengvę.

Kiek laiko trunka visas tas procesas?

Įprastai, jei kalbame apie perkraustymo paslaugas į Klaipėdą iš Lower Stondon, tai nuo tada, kai užsukame prie jūsų namų Anglijoje, iki tada, kai iškrauname Klaipėdoje, praeina maždaug trys–penkios dienos. Visas triuktas yra tame, kad reikia susiderinti su keltų laikais. Kartais vairuotojas privalo laukti uoste porą valandų, o kartais – ir visą naktį, jei vėlua. Tai ne toks paprastas kaip važinėjimas Naujosios Vilnios gegne. Be to, Anglijoje keliai ne tokia prabanga, tad įvykiai ant kelio įvyksta dažnai.

Ką daryti, jei Lower Stondon gyvenat toli nuo pagrindinio kelio?

Čia dažnai bėda. Lower Stondon yra gan toliau nuo autostrados M1, o kai kurios gatvelės ten tokios siauros, kad su 40 pėdų sunkvežimiu ten neįvažiuosi. Būna taip, kad tenka statyti mašiną arčiau didesnio kelio ir daryti pervedimą į mažesnę automobilį (pavadiname „šveicariškas“ pervežimas). Tai papildomai brangina, bet kitaip tiesiog neįmanoma – neišvengsite, kad gatvėje neužstrigtų ir neužkliūtų į kieno nors tvorą. Taip, tai nervinga, ypač kaimynams, bet jie greitai nusprendžia, kad geriau mes važiuojame, nei jūs bandote savo jėgomis tempti sofas per visą kaimą.

Ar galima pasitikėti tais visais „broliukais“ skelbiančiais Facebook?

O dieve, čia būtų didžiausia klaida. Yra daug „firminių“, kurie neturi nei licencijų, nei normalios draudimo. Pasirodo, kad jie tiesiog nuomoja furgoną ir važiuoja. Jei jums pasakys, kad dokumentų nereikia nes „mes mesim viską kaip savo“, bėkite toli. Tikros perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Lower Stondon turi būti legalios, su sutartimis ir CMR draudimu. Buvau atvejų, kai tokių „ekspertų“ mašinas užimdavo muitinėje, o klientai likdavo be daiktų mėnesį. Geriau sumokėkite daugiau, bet miegokite ramiai.

Kaip susitvarkyti su parkavimu Anglijoje?

Anglijoj su parkavimu yra tikras chaosas, ypač mažuose kaimeliuose. Vietiniai gyventojai myli savo „residents only“ zonas. Reikia tikrai iš anksto susitarti su savo kaimynais arba gauti leidimą iš vietinės tarybos (council) uždengti kelio dalį. Jei padėsite mašiną ne ten, gausite baudą, kurią teks mokėti jums, ne mums. Tas nerasymas su vietiniais dažnai sukuria daugiau streso nei patys baldų įkėlimai.

Pinigai, sutartys ir kita nemaloni pusė

Kokius dokumentus tikrai reikia pasirašyti?

Būtina turėti sutartį, kurioje aiškiai surašyta, ką pervežiame ir kiek kainuoja. Negalima sutikti ant žodžio. Be to, reikia inventoriaus sąrašo – packing listas. Be jo per Lietuvos muitinę nepraeisite. Dabar, po „Brexit“, reikia labai tiksliai užpildyti deklaracijas, kad jums nepritaikytume mokesčių. Kartais klientai sako: „aišku, ten tik mano drabužiai“, bet muitininkai tame mato potencialią prekybą. Tikslumas čia gelbėja pinigus.

Ar imamas avansas (užstatas)?

Taip, be jokio abejo. Įprastai imame nuo 30 iki 50 procentų avanso. Tai ne todėl, kad mums labai reikia pinigų alui, o todėl, kad mes turime užsakyti keltą, uždegalį ir organizuoti vairuotoją. Jei kas nutiktų dieną prieš važiavimą ir jūs atšauktumėte, mes būtume praradę pinigus. Avansas užtikrina, kad abiejų pusiu interesai yra apsaugoti. Be to, jeigu sutartyje nieko nerašyta, o gavote avansą – vėliau bus sunkiau ginčytis dėl kainos.

Ką daryti, jei kaina staiga padidėja?

Tai gali nutikti tik vienu atveju – jei jūs pakeičiate krovinio apimtį. Pavyzdžiui, sakėte, kad turite 10 kubinių, o paimtant išsiaiškina, kad tai 20. Tada aišku, kelsime kainą. O taip – jei kuro kaina šoktų į kosmosą per naktį (kas, tiesa sakant, buvo), galime kalbėtis apie pataisą, bet paprastai kaina fiksuojama sutartyje. Geriau tiksliai parodykite, ką turite, iš karto.

Ar priimate mokėjimą grynais ar tik kortele?

Geriausia banko pavedimas, iš visų kitų variantų. Anglijoj jei mokėtumėte grynais, mums reikėtų tų pinigų vežti atgal, o kas yra nesaugu. Kortelėmis per terminą galima, bet tada kyla klausimai dėl PVM mokesčio ir kitų buhalterinių niuansų, todėl dažniausiai sutinkame į sąskaitą pervesti pinigus. Paprasta, aišku ir likusios pusės nereikia.

Ar galima susiderėti dėl kainos, jei aš turiu mažai daiktų?

Galima, bet nėra taip, kad mes nuolaidas daliname kiekvienam antram. Jei turite mažą kiekį, galbūt galime jums pridėti prie kito kliento, kuris taip pat važiuoja į Klaipėdą – tai vadinama daliniu krovininiu (part load). Tada kaina bus mažesnė, bet laiko laukti ilgiau, nes reikės surinkti pilną mašiną. Taip veikiame kai kada, bet garantuoti konkrečią išvykimo datą tada sunkiau.

Muitinė, Brexit ir Anglijos specifika

Ar reikia mokėti PVM ar muitą už savo daiktus?

Jei pervežate savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ne mažiau nei 6 mėnesius, PVM ir mokėti nereikia. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Bet čia yra vienas „nulė“ – reikia turėti dokumentus, kad prieš tai gyvenote Anglijoje mažiausiai 12 mėnesių. Jei nenurodote ką nors nors, muitinė gali priskaičiuoti PVM visam daiktui. Vėlgi, tikslumas svarbiau už greitį.

Kokius daiktus draudžiama vežti?

Neveskite narkotikų, ginklų be leidimų ir maisto produktų (mėsos, sūrių), nes tai yra griežtai draudžiama po „Brexit“. Muitininkai turi šunų, kurie užuodo net menkiausią dešros pavidalą. Taip pat nerekomenduoju vežti daug alkoholio virš nustatytos normos – gali būti apreikštas kaip prekybinis krovinys. Viena klientė bandė vežti tris statines vyno sau ir teko mokėti didelius mokesčius. Geriau gerkite čia.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaidų?

Tada prasideda naktis išvykų. Muitinės pareigūnai sustabdys mašiną, iškraus viską ir tikrins vieną po kito. Tai ne tik užtrunka, bet ir kainuoja, nes už laikiną sandėliavimą uoste mokėsite jums. Buvau tokių atvejų, kai klaida buvo tiesiog blogai užrašytas prekės pavadinimas – „sofa“ vietoje „minkštas baldas“. Žmonės, užpildykite forms atsargiai arba leiskite mums tai padaryti.

Ar jūsų vairuotojai moka angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai bent jau baziniu lygmeniu, supranta instrukcijas ir gali susikalbėti su uosto darbuotojais. Bet nereikėtų tikėtis, kad jie kurs filosofines diskusijas apie Karalienę (ar dabar Karalių) su muitininku. Jų darbas yra nuvežti mašiną saugiai iš punkto A į punktą B. Jei reikia sudėtingesnio derybų, tai mums padeda logistai centrinėje biure.

Kodėl taip ilgai trunka muitinės procedūros Lietuvoje?

Lietuvoje, palyginti su Anglija, procesas gali atrodyti lėtas, nes viskas daroma rankiniu būdu ir patikrinama labai detaliai. Ypač dabar, kai atėjo nauji sistemos pakeitimai. Kartais vairuotojas privalo laukti, kol pareigūnas „atsibudo“ arba baigia pietus. Su tuo nieko negalime padaryti – tai valstybės mašina. Tiesiog reikia kantrybės.

Techniniai dalykai: įkėlimas, iškėlimas ir rizikos

Ar jūs pakuojate daiktus ar turiu daryti pats?

Galime padaryti viską. Mes atvykstame su dėžėmis, burbuliuku plėvele, juosta ir pakavame viską nuo A iki Z. Tai yra geriausias būdas išvengti sužalojimų kelyje. Jei norite pakuti pats – prašom, tačiau tada mes neatsakome už tai, jei taurės suskyla per du šimtius kilometrų. Mūsų komanda žino, kaip uždaryti dėžę, kad ji neatidarytųsi nuo vibracijos.

Kaip saugūs mano baldai kelyje?

Mes juos uždengiame antklodėmis, o jei reikia – dedame į dėžes. Bet turiu būti nuoširdus – kelyje yra duobų, yra staigaus stabdymo. Nėra 100% garantijos, kad niekas nepašoks, jei vairuotojas turės vengti elnio ant kelio (O taip, Anglijoj tai dažna bėda). Dar kartą pasakysiu – gerai užpakuotas daiktas yra pusė sėkmės. Retai, bet vis tiek įvyksta nesklandumų.

Kas nutinka, jei užeina į avariją?

Tokiems atvejams turime CMR draudimą, kuris padengia žalą. Bet vėl gi, tai nereiškia, kad jums iš karto duosime naujas visas kietųjų baldų komplektus. Draudimo kompanijos mėgsta vengti mokėjimų, todėl reikia viską užfiksuoti vietose – nuotraukas, aktus.