Perkraustymo paslaugos į Klaipėda iš Bacup: Ką reikia žinoti, kad neprarastum proto

Šiandien kalbėsime apie tai, kaip atrodo perkraustymo paslaugos į Klaipėda iš Bacup iš tos pačios vairuotojo, kuris jau dvidešimt metų važinėja šiais keliais ir tikrai nėra joks „turinio marketingo“ specialistas. Žodžiu, viskas bus tiesiogiai, be apvalkalų. Bacup – tai toks mažas miestelis Lanšyre, kalnuotoje vietovėje, kur dėl siaurų gatvelių sunkvežimiai praeina tik su dideliu nugaros skausmu. Dvidešimt metų patirtis sako, kad kiekvienas toks reisas yra kaip loterija, ypač kai kalbame apie perkraustymą į Klaipėdą iš tokių Anglijos kampelių. Po Brexito viskas tapo dar įdomiau su dokumentais, o kainos šokteli taip, kartais net pats gauni šoką. Tad jei planuoji perkelti gyvenimą ar tiesiog daiktus nuo jūros (Anglijos) prie kitos jūros (Baltijos), geriau susiruošk ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Čia nėra taip paprasta kaip nupirkti bilietą į autobusą, bet su gera komanda viskas įmanoma.

Kaip viskas prasideda ir kiek tai laiko

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Bacup į Klaipėdą?

Noriu pasakyti, kad dvi dienos, bet melagiau. Paprastai tai trunka apie tris ar keturias dienas, priklausomai nuo to, ką reikia daryti kelyje, ir ar vairuotojui tenkė miegoti vairuodamas (kas, žinoma, draudžiama, bet gyvenime viskas būna). Jei važiuojame tiesiogiai su maža krovinine iki 3.5 tonos, tai galima ir spėti greičiau, bet su didesniais sunkvežimiais turi sustoti pervažiuoti per La Manšą. Taisyklės šiais laikais griežtos, negalima lenkti laiko. Be to, Anglijoje greičio kameros tiesiog visur, ypač tų kalvų apylinkėse. Dar reikia pamąstyti apie kelio sankryžas Anglijoje, kurios dažnai užšlagomos. Taigi, sakykime, keturios dienos – tai realus laikas, kai tavo sofa jau gali stovėti Klaipėdoje.

Ar brangu perkraustyti iš tokiame kaip Bacup esančio miestelio?

Trumpai atsakius – brangu. Ilgai atsakius – priklauso nuo tūrio. Jei turi tik kelias dėžes ir kelis krepšius, gali susitvarkyti pigiau, suradant dalinį krovinį. Bet jei veskite visą namų ūkį, tada tai kainuoja. Tiesioginių reisų kaina dabar, kai degalai brangūs, o perto ir keltų bilietai kainuoja kaip mažas automobilis, yra didelė. Negaliu pasakyti tikslios sumos čia, nes ji viską keičia, bet būk pasiruošęs, kad tai ne bus šimtas ar du svarų. Dar pridėkite muitinę, jei reikia. Iš Bacup išsivežti daiktų kainuoja brangiau nei iš Londono, nes ten reikia užlipti į kalnas ir vėl nusileisti.

Ar įmanoma rasti pigų variantą be vairuotojo?

Teoriškai – taip, jei pats nusipirksi bilietą į keltą ir vairuosi. Bet ar verta? Iš Bacup iki Kenterberio ar net iki Doverio yra ilgas kelias, vairuoti vienam be partnerio – tai tiesiog kančia. O dar po to keltis į keltą su visais tais daiktais. Be to, jei tu nesi profesionallas, gali praleisti svarbius dokumentus muitinėje, o tada tau neleis išvažiuoti iš Anglijos ar neleis įvažiuoti į Lietuvą. Geriau sumokėti už perkraustymo paslaugas į Klaipėda iš Bacup ir ramiai miegoti, o kitiems leisti dirbti. Pinigai bus, bet nervai liks.

Kokius dokumentus reikia turė išsivežti daiktus iš JK po Brexito?

O čia prasideda tikras cirkas. Anksčiau užteko turėti vairuotojo pažymėjimą ir kelionės lapą. Dabar reikia TIR knygelės (jei didelis krovinys) arba T1 dokumento (transito). Ir tai ne tu sukuria, tai turi daryti tarpininkas – muitinės brokeris. Be jo, manau, niekas neišvažiuos. Dar reikia inventoriaus sąrašą su pasirašymais ir daiktų verte (kuri turi būti reali, o ne parašyta „penkiai centų“, kad nemokėtum mokesčių, nes jie tai patikrins). Tai nebe paprastas dalykas, dabar reikia galvoti apie procedūras savaitę iš anksto.

Ar galima transportuoti maistą ar alkoholį?

Alkoholį – taip, jei tai asmeninis kiekis. Bet jei turi dešimt dėžių viskio, tai gali būti įtariama prekyba. Maistas – jūsų pyragėlius ar sūrį vežti galima, bet yra griežtų taisyklių apie mėsą ir pieno produktus iš ES į JK ir atvirkščiai (nors mes iš JK į Lietuvą važiuojame). Geriau nevežti dešrelės su kiauliena, nes gali nukristi visa siunta. Vaisius ir daržoves paprastai praleidžia, bet viskas yra ant tavo atsakomybės. Vieną kartą mums bandė išmesti visus obuolius, nes klientas pamiršo pažymėti, kad jie nėra Kenijoje auginami.

Bacup ir kalnų problemos

Ar sunkvežimis gali privažiuoti tiesiai prie namų Bacup?

Tai yra klausimas, kurį dažnai klausiu savęs, kai matau adresą. Bacup miestelis yra Peninų kalnuose, ten vietomis gatvės tokios siauros, kad du automobiliai sunkiai praeina vienas kitam. Jei gyvename centre prie pat aikštės, galima pabandyti, bet jei aukštumose, tokiose vietose kaip Newchurch ar netoliese, gali tekti krauti daiktus į mažesnį sunkvežimį (7.5t) arba net tiesiog perkeliančiąja vilkiku (lorry with tail lift). Didelis „artikas“ ten tiesiog neįlės – pasuksiui galva. Aš vieną kartą praleidau valandą stovėdamas žemyje, kol klientas nešė daiktus žemyn, nes nebuvo kur apsistoti.

Kas daryti, jei gatvė uždaryta ar statybose?

Anglijoje visur kažkas kasinėja. Bacup ne išimtis. Jei atvažiuojame ir ten yra „Road Closed“ ženklas, tai reiškia, kad reikia rasti kitą kelią, kuris gali būti 10 mylių ilgio. Kartais tenka laukti, kol statybininkai leis pravažiuoti, jei tai įmanoma. Tokiu atveju gali kilti papildoma užlaikymo rinkliava (demurrage), jei mes tenkėme stovėti ilgiau nei planuota. Geriau patikrinti savivaldybės svetainę prieš reisą, ar nėra planuojamų darbų tavo gatvėje. Nors dažnai irgi nieko nepasako, tiesiog užtveria kelią ryte.

Ar reikia leidimo iš savivaldybės stovėti ant kelio?

Galbūt. Jei ten laikinai užimsi kelio dalį arba įrengsi „Temporary Traffic Order“, tau gali reikėti leidimo. Kai kuriuos Rajonuose (Districts) jie griežti. Jei vairuotojas užliks ant takelo arba užblokuos kaimyno vartus, gali būti iškviesta policija. Su Bacup policija nebūna blogai, bet geriau nesižaisti. Vairuotojas mums žino, kur gali stovėti, bet jei tu matai, kad vietos nėra, pasirūpink vieta iš anksto. Niekas nenori pradėti dienos nuo baudos.

Kaip elgtis su parkavimu privačioje valdoje?

Jei turi didelį kiemą – puiku. Jei ne, reikia kalbėtis su kaiminais. Anglai dažnai draudžia stovėti prie jų vartų, ypač jei ten turi „No Parking“ ženklą. Vairuotojas gali bandyti užsukti tik trumpam, kad iškrautu, bet jei tai truks valandą, gali būti problemų. Geriau viską išsiaiškinti su kaiminais prieš mūsų atvykstant. Aš esu matęs, kad kaimynai tiesiog iškviečia statybinę techniką, kad nutemptų sunkvežimį, ir tuomet viskas baigiasi teisme. Geriau gerti arbatą su kaiminu ir prašyti leidimo.

Ar atveža daiktus į patį butą Klaipėdoje?

Klaipėda – miestas plokščias (be kalnų), bet problemos ten gali būti su senamiesčio gatvėmis. Jei gyveni centre, prie pat jūros, ten gatvės siauros, o žmonės parkuoosi kaip nori. Bet mūsų vairuotojai yra įpratę, jie suranda vietą. Jei reikia nešti į penktą aukštą be lifto (kas Klaipėdoje kartais pasitaiko senos statybos namuose), tai daromas papildomas mokestis už nešiklius. Atsimenu vieną atveją, kai klientas negalėjo atidaryti durų, nes neteko raktų, ir teko laukti valandą lauke su šaldytuvu rankose. Nėra nieko nuostabaus, kad viskas nebeidealu.

Kaina ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kaina skiriasi skirtingiems metams?

Degalai. Žiemos metu Anglijoje brangsta šiluma, bet degalai šokuoja visais metais. Dar keltų kainos vasarą (birželio-rugpjūčio mėn.) šoka į viršų, nes visi važiuoja atostogų. Jei užsakovai perkraustosi liepos viduryje, tai brangiau. Be to, jei tu užsakyti paskutinę minutę, gali tekti mokėti už „express“ reisą, kai mes vienam tavo dėže surandame vietą kitame sunkvežimyje. Planuok kur kas anksčiau, tai sutaupysi šimtus svarų. Perkraustymo paslaugos į Klaipėda iš Bacup (ar bet kur kitur) visada brangsta, kai paklausa didelė.

Ar į kainą įskaičiuota draudimas?

Įprastai įskaičiuojamas bazinis draudimas (paprastai apie £10,000), bet jis dengia tik tais atvejais, jei mūsų kaltės (pvz., pataikėme į stulpą ir sudaužėme tavo fotelį). Jei tavo dėžės viduje susilydo pašalintas ledas ir užtvindė visus drabužius, draudimas to nedengia. Tokiu atveju reikia ypatingo draudimo. Reikia skaityti sutartį (nors niekas to nedaro). Vieną kartą klientas pareiškė, kad jo „brangiausias daiktas“ yra ką tik nupirktas televizorius, bet parašė mažiau vertę, norėdamas sutaupyti, kai tai susprogo, gavo vos pusę sumos.

Kas yra „Long carry“ mokestis?

Tai mokestis už tą, kad vairuotojas turi nešti daiktus ilgu atstumu nuo sunkvežimio iki durų. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat kiemo (pvz., Bacup kalnuose) ir turi nešti 50 metrų, tai mokama už kiekvieną metrą arba fiksuota suma. Tai ne mūsų išgalvojimas, taip dirba visi profesionalūs perkraustymai. Niekas nenori nešti šaldytuvo per pusę miesto be papildomo mokesčio. Žmogui šis mokestis atrodo absurdiškas, bet vairuotojui – uždirbamas šaukštas.

Ar galima apmokėti Lietuvoje, ne Anglijoje?

Dauguma kompanijų (ir mes) nori gauti depozitą arba visą sumą iš anksto į Anglijos sąskaitą arba per paypal/transferWise (paskui Wise). Ypač kai reikia užsisakyti keltą iš anksto. Niekas nepaleis vairuotojo be apmokėjimo, nes kas gali užtikrinti, kad tu atvers duris Klaipėdoje ir sumokėsi? Pasitaiko, kad žmonės „dingsta“ arba sako, kad daiktai ne tokie gero būklės. Dėl to visada imama avansas (gali būti 20-50%). Likęs galima sumokėti gavus daiktus, jei kompanija pasitiki.

Kas daryti, jei turiu mažai daiktų, o kaina didelė?

Čia yra bėda. Jei turi tik vieną sofa, tau geriau ieškoti dalinio krovinio (part load). Tai reiškia, kad mes sudėsime tavo sofa į sunkvežimį su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visą sunkvežimį arba surasti maršrutą. Jei skubi, turi mokėti už pilną vietą. Tokiu atveju gali pasiūlyti savo dėžes įsidėti į kažkurį garažą Anglijoje ir laukti, kol surasime partnerį. Bet nesiūlyk mums laukti mėnesį, mes esame verslas, ne sandėlis.

Dokumentų chaosas ir muitinė

Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje?

Taip. Net tą seną dviratį, kuris stovi rūsyje 10 metų. Muitinė turi žinoti, ką vezame į šalį.