Perkraustymo paslaugos į Angliją su absoliučiu patikimumu: kaip išvengti švento nervų sugriuvimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir turiu pasakyti – perkraustymo paslaugos į Angliją su absoliučiu patikimumu yra tretas retas dalykas po laiško su balandžių ir sąžiningo politikas. Per tą laiką mačiau viską: nuo sofų, kurias teko įkelti per proginį langą penktame aukšte, iki klientų, kurie bandė įvežti pusę jų šaldytuvo su maistu. Dažniausiai žmonėms svarbiau kaina, o ne tas patikimumas, bet kai pradedi kalbėti apie dingusius daiktus arba vairuotojų, kurie „užstringa“ viduryje autostrados, situacija keičiasi. Čia nėra jokiems stebuklų, tik sunkus darbas, biurokratija ir daug kantrybės, todėl geriausia žinoti, į ką įsileidi.

Dokumentai, tas visas „Brexit“ ir biurokratinis šūdas

Ar man tikrai reikalingas pasas?

Žinoma, reikalingas. Po to, kai Anglija (arba JK, kaip dabar teisingiau) išėjo iš ES, senosios tapatybės kortelės daugelyje vietų nebeveikia, tikrai neturėtum rizikuoti. Jei atvažiuosi su lietuvišku dokumentu gali būti, kad nebeleis įplaukti į keltą arba praversi pasieniečių. O tada tas patikimumas, kurio ieškai, išsisklaidys kaip dūmai. Geriau pasidaryk kopiją pasų ir duok vairuotojui, o originalą pasilik sau. Nieko neįdomu pradėti ieškoti spausdintuvo kelyje, kai automobilis stovi prie patraukimo.

Kas tas deklaravimas (customs declaration)?

Tai didelė bėda dabar. Anksčiau įvažiuodavai ir viskas, štai dabar turi pateikti Special Declaration (ar kaip ten jie vadina). Paprastai, jei tu perkeli savo asmeninius daiktus (t.y., taisai į gyvenimui, ne prekybai), tai turi užpildyti „Transfer of Residence“ formą. Tai turi būti padaryta iš anksto, nes kitaip gali tekti mokėti muito ar PVM už savo seną drabužių skalbyklę. Geriausia klausti savo vežėjo, jie turėtų tai žinoti (jei tai ne jų pirmasis diena).

Ar galiu vežti daiktus kitam žmogui?

Galima, bet tai jau yra pavojinga žemė. Pasieniečiai mėgsta klausinėti, kieno tai yra, ir jei prieš tave stovi vairuotojas, o daiktai priklauso tavo seneliui, kuris niekur nevažiuoja, gali būti problemų. Jie gali pagalvoti, kad tai prekyba ar kažkas panašaus. Rašyk inventorius taip, kad būtų aišku – dovana, paveldėta, tavo. Nebūk kažkoks šaltalankis, tiesiai ir aiškiai pasakyk. Nors kartais... štai, buvo atvejis, kad neleido įvežti dviračio, nes jis buvo per daug „naujas“, nors tikrai buvo naudotas.

Ką daryti, jei neturiu visų dokumentų?

Tada turi problemą. Vairuotojas gali tiesiog nepriimti krovinio, nes jam nesimoka rizikuoti savo automobiliu ir laiku. Pasieniečiai Anglijoje dabar yra labai griežti, jie netgi gali siųsti atgal. Geriausia viską susirinkti iš anksto – pasas, pilietybės dokumentai (jei reikia), inventorius ir t.t. Nekviesk bėdos ant savo galvos. Jei trūksta ką nors mažo, pabandyk su vadybininku pasikalbėti, jie kartais žino išėjimus (bet neduoku garantijų).

Ar reikia deklaruoti elektrinę priemonę (ekskavatorių ir pan.)?

Tai jau visai kitas lygis. Jei tu perkeli techniką, turi būti labai tikslus su VIN kodais ir paskirtimi. Pasieniečiai mėgsta tą techniką, jei ji atrodo per nauja arba kažką klimpančia. Geriausia turėti pirkimo-skyrymų dokumentus, kad įrodytum, tai ne naujas importas iš Kinijos, o tavo senas traktorius. O jei tai dar ir verslui... tuomet turbūt reikės EORI numerio, o tai visai kita istorija.

Kainos ir pinigai (kaip neišleisti visko kelyje)

Kiek kainuoja vienas kubinis metras?

Tai labai įvairuoja. Paprastai kalbame apie 100–150 eurų už kubą, priklausomai nuo to, kur į Angliją važiuojame – į Londoną brangiau, į šiaurę pigiau (tenka važiuoti toliau, bet degalai taip pat... štai, dabar degalai vėl brangsta, tai kaina gali šokti). Tiesa, perkraustymo paslaugos į Angliją su absoliučiu patikimumu niekada nebus pigiausios rinkoje. Jei tau kažkas siūlo 50 eurų už kubą, bėk tolyn – tai arba apgavys, arba tavo daiktai važiuos su keturiais kitais kroviniais po atviru dangumi.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Turėtų nebūti, jei susitarėte iš anksto. Bet reikia klausti apie „London congestion charge“ (ta didelė mokesčio zona miesto centre) arba apie užkeltį (Eurotunnelas ar keltas). Kartais įmonės įtraukia tai į bendrą kainą, kartais ne. Aš visada sakau klientams – klauskite „kas įskaičiuota“. O ir tas vairuotojų darbo laikas Anglijoj (taip, parašiau taip) ribotas, jei jam teks laukti ar ilgai krauti, gali būti papildomų valandinių.

Ar reikia mokėti užpakalį (depositą)?

Įprasta tvarka ta, kad reikia. Tai užtikrina, kad tu neatsisakysi paskutinę minutę, kai jis jau užsakytas keltas. Paprastai tai 10–30 proc. Jei kažkas klauso užpakalio be sutarties, tai keista. Geriausiai, kai yra sutartis, aiškus sąrašas darbų ir tada tas avansas atrodo logiškas. O jei tik pinigus prašo į sąskaitą be jokio dokumento... tai gali būti paskutinis kartas, kai tu juos matai.

Galima susiderėti dėl kainos?

Kartais galima, jei turi lankstumo dėl datų. Jeigu tu gali palaukti, kol jims susirinks pilna mašina (taip vadinamas „part load“), tai gali būti pigiau. Bet jeigu tau reikia perkraustymo paslaugų į Angliją su absoliučiu patikimumu konkrečiu laiku, tada eik į užsakomąjį reisą. Ten kaina yra fiksuota ir mažiau vietos diskusijoms. Negirkis, kai turi ką veikti ir nori ramybės.

Kokia tikėtina galutinė kaina dideliam perkraustymui?

Jei tu perkeli visą namą (tarkime, 30 kubų), tai kalbame apie keletą tūkstančių. Bet čia įeina ir darbas, ir pakavimas, ir vairuotojas. Neklausk kainos „už akį“, prašyk skaičiuoti. Jei jie sako „nuo...“, tada turi žinoti, iki kiek tas „nuo“ gali pakilti. Dažnai galutinė kaina pasikeičia, paaiškėjus, kad turi ne standartinį pianiną, o kokį seną „Rygel“.

Daiktai, įkėlimas ir kas su jumis bus (ar neatsiras suskystęs sofa)

Ar jie pakuoja daiktus už mane?

Paprastai taip, tai įeina į paslaugą, jei nupirko pilną pakavimą. Bet kas tas „pilnas pakavimas“? Tai reiškia, jie atvažiuoja su dėžėmis, popieriumi, burbuliukais ir viską užrašo. Jeigu nupirko tik pervežimą, tada gali tekti pačiam puoselėtis savo indus. Geriau užsisakyk pakavimą, nes vairuotojai nebus laimingi, kai matys, kad tu įmeči viską į plastikinius maišus, kurie plyšta ant akluoto kelio.

Kaip saugūs mano daiktai?

Kiekvienas sako, kad labai saugūs. Bet realybėje, kai mašina sustoja staigiai (o Anglijoje vairuotojai myli staigius stabdžius), viskas juda. Todėl svarbu ne tik tai, kaip įkeliama, bet ir kaip uždengiama. Tą patį perkraustymo paslaugas į Angliją su absoliučiu patikimumu galima vadinti tik tada, kai įmonė naudoja geras remtes, apklotas ir pririša viską, kaip reikia. O ne kai tiesiog įmeta viską į krūvą.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Gali, bet tikrai ne viską. Mėsos, pieno produktų negalima – tai griežtas draudimas. Kai kurie bando įvežti šaltą lašinius ar sūrį, nes „Anglijoj brangu“, bet jei pasieniečiai randa, viską išmeta dar ten pat. Gėrimai (alkoholis) taip pat ribojami – tam tikras kiekis rizikuoti galima, bet jei turi pilną sunkvežimį alaus, tai jau verslas, o ne perkraustymas.

Ar jie išmontuoja baldus?

Turėtų, jei tai įrašyta. Bet ne visada verta. Paimkime tą seną spintą – jei ji sena, kai ją išmontuoja, ji gali tiesiog suirti (tikrai buvo atvejų). Vėliau jie sako „mes tiesiog atjungėme“, o tu nežinai, kur dėti tą krūvą lentų. Geriausia aptarti iš anksto: kas išmontuojama, o kas ne. Ypač su lovos rėmais – dažnai ten būna sudėtingos mechanizmos, kurias lengva sugadinti.

Kas nutinka su smulkiomis detalėmis?

Jos dingsta. Ne visada, bet dažnai. Smeigtukai, varžtos, maži atsarginiai rakteliai – viską reikia susidėti į vieną markedą dėžutę ir užraišyti „VARŽTOS“. Kitaip atsitiks taip, kad atkeliausi į Londoną, turi naują lofto lovą, o nėra ko ją priraižyti. Tada prasideda tos pačios isterijos ir žodžiai, kurių negalima rašyti straipsnyje.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai tikrai nėra perkraustymo paslaugų į Angliją su absoliučiu patikimumu prioritetas, augalai gali nudžiūti arba užšalti. Be to, turi turėti fitosanitarinius pažymėjimus (tas lapelis, kad augalas sveikas). Jei turi tik kelias vazonas su kaktusais, turbūt praeis, bet jei visa oranžerija... gali būti problema pasieniečiui. Jie bijo vabzdžių ir ligų, kurios gali sugadinti jų ūkius.

Kelionė, laikas ir vairuotojai (kaip neprarasinti protų)

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus?

Paprastai sakyčiau 3–5 dienas, priklausomai nuo to, ar tai yra užsakomasis reisas, ar dalinis krovinys. Jeigu dėl tavo daiktų važiuoja tik mašina, tai gali būti net po 2 dienų (jei vairuotojas nelieka miegoti prieš keltą). Bet jei tai „part load“, tai gali užeiti ir savaitę, kol jis surenka viską keliuose. Nereikia spausti, kai vairuotojas sako, kad „užstrigo“ – jis tikrai nemeluja, ten eismo yra baisaus.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai galima, jei yra vietos (tai būna reta, kai pervežami tik keli daiktai). Bet dauguma įmonių to nedaro dėl draudimo. Vairuotojas turi poilsio laiką, jis negali būti atsakingas už tavęs saugumą. Be to, 10 valandų prabūti sunkvežimyje su svetimu vyru... tikiuosi, mėgsti tylėti. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvu ar autobusu, tai bus maloniau.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Skambink į firmą, bet nekyškink. Kartais dėl techninių priežasčių arba nelaimingų atsitikimų kelyje (o juos ten dažniau įvyksta, nei galvoji) vėluoja. Tarkime, plyšta padanga arba užstringa variklis. Taigi, perkraustymo paslaugos į Angliją su absoliučiu patikimumu nebevuoja taip sklandžiai kaip anksčiau, kai buvo mažiau eismo. Pasidaryk kantrybės rezervą su buitimi.

Ar jie pristato tiesiai į butą?

Jei įvažiavimas yra (ir jis nėra per siauras sunkvežimiui). Londonas yra viena didžiausių bėdų – ten gatvės tokios siauros, kad sunkvežimis tiesiog negali užvažiuoti. Tada reikia perkrauti į mažesnį automobilį (tai vadinasi „shuttle“), ir tai kainuoja papildomai. Tikrinau vieną adresą... ten buvo tokia gatvė, kad teko važiuoti atbulai. Geriausia iš anksto nuotraukas parodyti dispečeriui.

Kas nutinka, jei aš vėluoju atsiimti daiktus?

Jei tu vėluoji išsikrauti, vairuotojas pradeda nervintis. Jis turi grafiką, po to turi važiuoti į kitą miestą arba grįžti. Paprastai yra 1–2 valandų nemokamas laikas, o tada prasideda mokestis už laukimą. Tas mokestis gali būti didelis, nesangių laikas Anglijoj brangus. Nekviesk bėdų, būk su laiku.

Ar vairuotojas kalba lietuviškai?

Ne visada. Dabar daug dirba ukrainiečių arba balkanų tautų vairuotojų, o patys lietuviai išvažiavo. Bet kalbos nėra būtina, jeigu viskas suplanuota gerai. Svarbiausia, kad jis turėtų tavo telefono numerį ir gebėtų parodyti pirštu, kur reikia važiuoti (o dabar „Google maps“ viską išverčia). Tiesa, geriau, kai yra bendra kalba, jei kils problemų su adresu.

Problemos, rizikos ir kaip išsiverži (realus gyvenimas)

O jei kažkas sugenda kelyje?

Tada turiu viltį, kad įmonė turi draudimą. CMR draudimas arba „Cargo insurance“. Paprastai jis dengia tam tikrą sumą, dažniausiai apie 10 eurų už kilogramą (arba kaip ten dabar). Jei turi brangų paveikslą arba vintage pianiną, privalai tai paminėti ir papildomai apdrausti. O jei tik pasakai „va, ten yra kažkas brangaus“, ir jie užrašo „baldai“, tai kai suges, gausi 5 eurų už „sugedusią lentą“.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Jei kaina per maža, jei neleidžia į sandėlį pažiūrėti, jei sutartis rašoma „ant kelio“ arba per žinutes. Tikrai geriau ieškoti tokių, kurie turi tikrų atsiliepimų (ne tik tų, kurie pasirodė prieš metus ir buvo nupirkti). O jei jie neduoda jokių kontaktų, išskyrus „Viber“ numerį su Rusijos kodu... bėk tolyn. Ne visos perkraustymo paslaugos į Angliją su absoliučiu patikimumu yra tokios, kokias skelbia.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju?

Dauguma vairuotojai yra normalūs žmonės, dirbantys sunkų darbą. Bet yra ir tokių, kurie bando uždirbti pinigų iš šalies (pasiūlyti „užkelti“ tuos pačius daiktus dar kartą). Tikrai pasidaryk nuotraukas prieš įkėlimą ir po. Jeigu kažką trūksta, tu turi įrodymų. O jei vairuotojas alkoholis kvapą? Skambink polcijai iškart, nerašyk man čia.

Kas daryti, jei dingsta daiktų?

Tai blogiausias scenarijus. Tada pradedasi ieškoma, policija, draudimas. Bet dažniausiai daiktai nedingsta, tiesiog nukrypsta į kitą adresą arba lieka sandėlyje, o vairuotojas pamiršta pasakyti. Visada prašyk nuotraukos iškrovos momento. Jeigu tą perkraustymo paslaugas į Angliją su absoliučiu patikimumu teikianti firma dirba gerai, jie patys suras tavo dėžę per 24 valandas.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Neprivaloma, bet vairuotojai to labai vertina, ypač jei teko neštis tavo sofas į penktą aukštą be lifto. Tai yra žmogiškas dalykas. 10–20 svarų arba keletas eurų – tai jiems didelė pagalba. Nereikia būti skystu, bet kantrybės ir gero žodžio visada trūksta. Jie ne robotai, nors kartai atrodo, kad gali nešti tonas nebesustodami.

Ką daryti su tuščiomis dėžėmis?

Jei dėžės priklauso firmai, jas atims. Jei tavo, turi susirasti vietą joms išmesti. Anglijoje šiukšlių ivežimas gali būti brangus, jeigu neturi savo konteinerio. Geriau susiplanuoti iš anksto, kur dės visas tas prieškrovinines medžiagas. Negmekink kiemą prieš naują namą, kaimynai tikrai nebus džiaugsmis.

Viskas su perkraustymo paslaugomis į Angliją su absoliučiu patikimumu atrodo sudėtinga tik tol, kol pradžiugiai nusiperki pigiausią pasiūlymą internete. Pasitikėk savo intuicija, tikrink sutartis ir būk kantrus. Tai nėra lengvas kelias, bet su gerais partneriais jis gali būti netramdomas. O jei kas nors neaišku – tiesiog klausk, geriau klaust daug kartų, nei vėliau ieškoti savo drabužių kažkur prie Birminghamo.