Perkraustymo paslaugos į Angliją: ką tikrai reikia žinoti apie draudimą?

Dirbu šioje srityje beveik du dešimtmečius ir, turiu pripažinti, kelyje į Angliją mažai kas kasdieninis nutinka taip, kaip planuojame. Viskas prasideda nuo puikių planų ir baigiasi rūpesčiais dėl to, ar jūsų senelių servizas atvyks vienu kūnu, ar susidaužyti į milijoną smulkių skiltykų. Daugelis klientų, ieškodami perkraustymo paslaugų į Angliją, visų pirma klausia kainos, o tik paskui nusimena, o kas gi bus, jei vairuotojas užkliuns į akluolį arba vėjo duja per Doverio sąsiaurį numes jūsų baldus į jūrą. Draudimas čia ne formalumas – tai vienintelis jūsų „buožgalvis“, kuris gali išgelbėti nuo bankroto. Nerašau šio teksto kaip konsultantas, o kaip žmogus, kuris matė ir tą, kai klientas gaudėsi iš džiaugsmo, ir tą, kai teko kalbėti su teisininkais dėl nulūžusios kojos nuo sofos. Taigi, ką reikia žinoti, kad nebūtų neprioteliška?

Pagrindai, be kurių neinu į kelią

Ar tikrai reikalingas draudimas, jei vairuotojas sako, kad vairuoja atsargiai?

Žinoma, reikalingas, ir net du kartus. Vairuotojai žmonės, jie taip pat gali susirgti, pavargti arba paprasčiausiai nuvilti, kai GPS nukreipia į kokį ūkio kelią Anglijos viduryje. Aš mačiau atvejų, kai patyrusi vairuotoja staiga sustojo ant greitkelio, nes… pamiršo užsidaryti langą. Perkraustymo paslaugos į Angliją be draudimo – tai lošimas kazino. Net jei vairuotojas šventas, kelyje gali būti kitas, kuris atsitrenks į jūsų fūrą. CMR draudimas, kurį turi visi vežėjai, yra labai bazinis. Jis padengia tik kelis eurus už kilogramą, tai reiškia, kad jei dingsta brangūs daiktai, gausite šukes už juos. Geriau pasirūpinkite papildomu draudimu, kuris apima visą krovinio vertę.

Kiek papildomai kainuoja pilnas „All risk“ draudimas?

Įprastai tai svyruoja nuo 1,5 iki 3 procentų nuo jūsų daiktų vertės. Atrodo mažai, bet kai susumuojate viską, išeina nemažai suma. Bet tarkime taip – jei vežate baldus už 10 tūkstančių eurų, tai draudimas kainuos šimtus, ne tūkstančius. Vertybės į Angliją pervežamos dideliais atstumais, o kelyje – du tūkstančiai kilometrų viena kryptimi. Tiek vietų, kur kažkas gali nukristi, susidaužyti arba pasimesti. Kartais klientai sako, kad tai per brangu, bet tada aš paprasčiausiai pasakau, kad jie atsakau už savo daiktus. Nebūkite skurdūs savo paties ramybei.

Ar manęs namų draudimas Lietuvoje apima šį pervežimą?

Retai kada. Skaityčiau savo sutartis (jei jos vis dar radote po perkraustymo prieš metus). Dažniausiai namų turto draudimas galioja tik adrese, kur jūsų deklaruoja gyvenantis. T.y., jūsų bute Vilniuje arba name Kaune. Kai daiktai iškeliauja iš buto į fūrą, jie patenka į „nevietą“. Kai kurios draudimo kompanijos siūlo papildomą galimybę, bet tai kainuoja ir turi begybę išimčių. Geriau pasikalbėti su logistika, jie žino, kur pigiau ir geriau uždrausti būtent kelią. Perkraustymo paslaugos į Angliją reikalauja specializuoto požiūrio, o ne universalaus bankininko.

Kas tas CMR ir kodėl jis per mažas?

CMR – tai tarptautinis vežimo sutartis drąžinimas, obligatorinis visiems. Jis užtikrina atsakomybę už krovinį, bet ribotą. Ribos dažnai būna pagal SDR (specialios ištraukos teisės) – tai kaip valiuta. Aš nesigilinu į tą matematiką per giliai (ne mano darbas), bet praktiškai tai reiškia, kad jei jūsų kompiuteris vertas 2000 eurų, o CMR sumokės tik už 50 kg svorio pagal tarifą, gausite gal 100 eurų. Tai tiesiog nepriimtina. CMR yra geras tam, kad įmonė nebegyventų, jei pradingtų visa fūra, bet jis neapsaugo jūsų asmeninio turto vertinimo.

Galima uždrausti tik dalį daiktų, o ne visus?

Galima, bet nerekomenduoju. Kaip tu nuspręsi, kas susidaužys? Stalo kojos gali atsipirti, o porceliano lėkštės, kurias įdėjai į pačią viršų, gali nukristi pirmos. Be to, reikės detaliai sudaryti sąrašą, kas yra draudžiama, kas ne. Tai sukuria tik dar daugiau galvos skausmo ir ginčų, jei kas nutiks su neuždraustais daiktais. Paprasčiau sudaryti visą inventorių ir drausti viską viena pakete. Tada nereikės įrodinėti draudikui, kad ta lėkštė buvo „svarbi“.

Ar skiriasi draudimas, jei vežama daline krovele?

Didžiulė skirtis. Dalinė krovele (kai fūroje yra ir kito žmogaus daiktų) turi daugiau rizikos susidūrimų. Daiktai gali būti perkraunami, perstumami viena vietoje į kitą, o vairuotojas gali net nebegloboti, kas kas ten vyksta su kiekviena dėže. Ypatingai, jei tai ne mūsų, o „partnerių“ fūros. Pasirinkdami perkraustymo paslaugas į Angliją daline krovele, tikrininkite, ar draudimas galioja ir per pakrovimo/iškrovimo proceso metus sandėliuose. Ten dažniausiai ir nutinka įvykiai – darbininkai numeta dėžę „netyčia“.

Popieriaus darbas, kurio visi nekenčia

Kaip teisingai sudaryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Sąrašas turi būti detalus. Ne tiesiog „3 dėžės su virtuvės reikmenimis“. Rašykite: „3 dėžės: porceliano servizai „Tokia“ (12 vnt.), stiklinės, puodukai“. Kiekvienas daiktas turi turėti apytikrę vertę. Jei nutikus įvykiui draudiklis pamatys „buitinė technika“, jis sumokės už pigų mikrobangų krosnelę, o ne už jūsų brangų „Bosch“ orkaitę. Dirbant su perkraustymo paslaugomis į Angliją, svarbiausia – dokumentai. Jie turi būti parengti dar prieš išvykstant.

Ar turiu pateikti pirkimų čekius dėl vertės?

Ne visada būtina rodyti originalus, bet turi turėti įrodymus, jei vertė didelė. Jei nebeturite čekių (o kas juos laiko po 5 metų?), galite padaryti nuotraukas ir rasti panašaus modelio kainą internetinėje parduotuvėje. Tai padės įrodyti, kad tas senas televizorius nebuvo vertas 10 eurų, o 200. Draudikai mėgsta sulyginti vertę į Žemę, jei neturite jokių argumentų. Būkite protingi – susirinkite šią informaciją iš anksto.

Kas nutinka, jei sąraše nurodau mažesnę vertę, nei yra iš tikrųjų?

Gausite tik tiek, kiek parašėte. Tai vadinama „underinsurance“. Jei jūsų turtas vertas 20 tūkst., o uždraudžiate už 10 tūkst., įvykus įvykiui (pavyzdžiui, sudegus pusei krovinio), draudiklis sumokės tik pusę iš tos 10 tūkst. sumos (proporcingai). Žmonės dažnai bando taip taupyti ant draudimo mokesčio, bet tai savotiška lošimyna su ugnimi. Geriau parašyti realią vertę ir permokėti šiek tiek pradžioje.

Ar galiu pridėti daiktus į sąrašą jau pakrovimo metu?

Galima, bet tai labai trikdo procesą. Vairuotojas gali nusipiktinti, nes turi dar kartą perskaičiuoti svorį ir užpildyti dokumentus. Be to, jei įvykis nutiks tuomet, kai tas „neparašytas“ daiktas jau bus fūroje, bet dar nebus sąraše, gausite 0 eurų. Geriau susitvarkykite dieną prieš išvykstant. Nėra nieko blogiau, kaip gyventi Anglijoje ir laukti savo dviračio, kurio nebuvo kur įrašyti.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus kiekio daiktų (pakuojame iki paskutinio)?

Tai dažna problema. Tokiu atveju geriau sudaryti „įvertinimo“ sąrašą – parašyti apytikslį kiekį ir vertę. Tada, kai viskas supakuota, paskambinti brokeriui arba vadybininkui ir atnaujinti duomenis. Nebijokite būti erzini, geriau erzinti vadybininką, nei vėliau ginčytis su draudiko ekspertu. Pasirinkdamas perkraustymo paslaugas į Angliją, klausk apie tai iš karto.

Ar inventoriaus sąrašas reikalingas tik draudikui arba ir muitinės?

Ir vienam, ir kitam. Muitinėje (ypač po Breksito) gali būti patikrinimai. Jei sąraše parašyta „naudoti drabužiai“, o randa 20 neįpakuotų naujų batų su etiketėmis, gali kilti problemų. Sąrašas turi atitikti realybę. Nerašykite „seni baldai“, jei vežate naują, neseniai nupirktą komplektą iš IKEA – tai gali būti įvertinta kaip prekyba, o ne perkraustymas, ir teks mokėti mokesčius/PVM.

Rizikos ant kelio ir sandėliuose

Ar draudžiami pižamos (pianinos)?

Taip, bet tai sudėtingiausias daiktas. Pianinai turi strėles (virvutes), o jos įtempimo metu gali plyšti nuo vibracijos arba temperatūros pokyčių. Standartinis draudimas to nedengia. Reikalingas specialus muzikos instrumentų draudimas, kuris apima ir mechaninius gedimus. Ne kiekviena perkraustymo paslauga į Angliją sutiks paimti tokią atsakomybę. Dažniausiai reikia, kad specialistas išmontuotų instrumentą. Nekreipkite dėmesio į tą, kas sako „užvežsim, nieko nebus“.

Ar galiu vežti lėktuvus su degalais?

Absoliučiai ne. Degaliniai, aerozoliai, dažai – tai pavojingos krovos. Draudimas nedengia jokių padarinių, jei tokie daiktai sprogs arba nutekės ir sugadins kitus daiktus arba fūrą. Vairuotojas turi teisę juos išmesti arba atsisakyti vežti. Naudokite profesionalų cheminių medžiagų pervežimo paslaugas, jei reikia. Taupyti ant to neverta.

Kas vyksta, jei vairuotojas užšąla ant tilto Anglijoje?

Tai reali situacija, ypač žiemą. Jei fūra stovi šaltoje tiesioje keletą dienų, o temperatūra krinta iki -10, drėgna gali įšalti. Elektronika gali sugesti, o mediniai baldai – plyšti nuo temperatūrų šuolių. Drudis ir šaltis – didžiausi priešai. Draudimas dažniausiai dengia fizinę žalą (lūžimus), o ne kondensaciją. Jei daiktai gerai nebus supakuoti į vandeniui atsparias dėžes, rizikuojate.

Ar saugu vežti daiktus daline krovele per tarpininkus?

Rizikinga. Jei jūsų daiktai perkeliami iš vienos fūros į kitą (tranzitas), rizika padvigubėja. Dažnai sandėliuose darbuotojai ne taip jau atsargiai meta dėžes ant palečių. Reikia užtikrinti, kad sutartyje būtų rašoma „be perkrovimo“ arba tiksliai nurodyta, kiek kartų krovinys bus judinamas. Neklauskite broliuko, kuris sako, kad „viskas vyksta tobulai“, tai melas.

Kas daryti, jei vairuotojas praranda raktus nuo fūros su daiktais?

Tai buvo viena keisčiausių situacijų, ką mačiau. Vairuotojas paliko raktus užeigoje, o juos pavogė. Fūra stovėjo užrakinta su visais kliento daiktais viduje. Draudiklis turėjo mokėti ne tik už šifravimo paslaugas, bet ir už kliento laukimo nuostolius (nes jis negalėjo įsikrausti). Tokiu atveju viskas priklauso nuo to, ar uždraudėte ne tik daiktus, bet ir „nuostolius dėl vėlavimo“. Tai retas, bet įmanomas variantas.

Ar galiu būti tikras, kad mano daiktai nebus parduoti sandėlyje?

Ypač jei renkatės pigiausią variantą be sutarties. Pasitaiko apgavysčių, kai imena už mažą užstatą, paima daiktus ir dingsta. Tokiems atvejais net nebūtina kalbėti apie draudimą, jis čia nieko nepadės (jei tai ne legali įmonė). Viskas priklauso nuo to, kiek gerai ištyrinėjate įmonę. Patikrinkite, ar jie turi realų adresą, ne tik P.O. Box’ą Londone.

Kai kažkas susidaužo – procedūros

Ką daryti, jei iškraunant pastebiu sugedusią dėžę?

Niekada nepasirašykite „viskas gerai“ akto, kol neišpakavote bent svarbiausių dalykų. Pasirašykite su pastaba „iškrauna su pastabomis“. Toliau nuimkite nuotraukas (kad matytųsi pažeidimo vieta ir dėžės numeris). Toliau skubiai skambinkite brokeriui. Jei pasirašysite švarų aktą, vėliau įrodyti, kad televizorius buvo sulūžęs viduje bus beveik neįmanoma – jūs patvirtinsite, kad gavote visą tvarkingą krovinių.

Kiek laiko turiu laikyti sugedusius daiktus prieš juos išmetant?

Nepilkite jų! Net jei tai suskilęs vazas. Draudiklis turi apžiūrėti žalą. Dažnai reikalaujama išsiųsti nuotraukas arba vaizdo įrašą. Jei išmesite, neteksite teisės į išmoką. Laikykite juos bent iki galo išspręsto bylos. Kartais netgi reikia išsiųsti sugedusią dalį atgal į Lietuvą arba į ekspertizę Anglijoje (nors tai retai).

Ar galiu atsisakyti išmokos ir tik susitaisyti daiktą?

Taip, galite. Draudikas gali pasiūlyti pinigus, arba remontą. Jei tai buvo tėvo lova, kurią norite išsaugoti kaip atmintį, geriau reikalaukai pinigų, kad nupirktum panašią (arba meistrą ją suremontuotų). Pasirinkimas priklauso nuo jūsų. Neklauskite vairuotojo ką daryti, jis neprivalo nieko žinoti apie jūsų jausmus.

Kiek laiko trunka išmokos gavimas?

Vidutiniškai nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Anglijoje biurokratija lėta. Jei žala didelė, jie siųs ekspertą, kuris turi apsilankyti ir įvertinti. Būkite kantrūs. Reklamaciją teks pateikti raštiškai (angliškai ar lietuviškai su vertimu). Jei skubiate, galite paminėti, kad be tų daiktų negalite gyventi (pavyzdžiui, vaiko lova), kai kurios draudimo kompanijos padaro išimtį ir pagreitina.

Ar galiu vesti bylą prieš pervežėją tiesiogiai?

Galima, bet sudėtinga. Jei įmonė registruota Lietuvoje, o draudimas Anglijoje, teisinis reglamentas būna painus. Geriau eiti per draudiką, nes jis turi teisinius išteklius. Tiesioginis ginčas su vežėju dažnai baigiasi tuo, kad jie tiesiog nutraukia ryšius. Draudikas yra tarpininkas, kuris moka iš savo kišenės (tą, kurią jūsų mokėjote), o paskui patys ieško atsakomybės iš vežėjo.

Kas jei draudikas atsisako mokėti?

Tuomet reikia skaityti sutartį. Dažniausiai atsisakoma dėl to, kad „blogai supakuota“ arba „nebuvo pirmalaikio pranešimo“. Jei jums atrodo, kad sprendimas neteisingas, galite kreiptis į Financial Ombudsman Service (Jungtinėje Karalystėje). Tai nemokama paslauga ginčams spręsti. Daugelis žmonių nežino šios galimybės ir tiesiog pasiduoda. Neklauskite vadybininko, jis tikrai to nepasakys (ne, ne taip, jis gali net nežinoti).

Ar galima uždrausti nervus ir laiko nuostolius?

Standartinis draudimas tai nedengia. Yra specialūs „Delay“ draudimai, bet jie brangūs ir dažniausiai taikomi verslui, ne privatiems asmenims. Jei dėl vėlavimo praleidote lėktuvą arba darbo pradžią, gausite neko. Tačiau jei dėl įvykio (pvz., gaisro) negalite gyventi name, draudimas gali padengti viešbučio išlaidas laikinam periodui. Svarbu tai numatyti sutartyje.

Ar turiu teisę reikalauti naujo daikto vietoj seno?

Draudimo principas yra „indemnity“ – atstatyti tą būklę, kokia buvo prieš įvykį. Jei jūsų sofa buvo 5 metų senumo ir nupirkta už 1000, jos vertė dabar yra mažesnė (dėl nusidėvėjimo). Gausite sumą, už kurią galėsite nupirkti panašaus amžiaus naudotą sofą, o ne naują iš salono. Nebent tai buvo kolekcijos vertybė, kuri brangsta.

Problemos su blogomis firmomomis

Kaip atpažinti „kipšus“ rinkoje?

Jie visada siūlo per pigiai. Jie neklausia apie daiktų sąrašą, tik pasako „užvežsim“. Jie neturi tinklalapio arba jis atrodo keistai. Jei ieškote perkraustymo paslaugų į Angliją ir kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai tikriausiai taip yra. Tokios firmos dažnai neturi nei CMR, nei civilinės atsakomybės draudimo. Jei jie dingsta su jūsų daiktais, turite didelės problemų.

Ar galiu patikrinti įmonės draudimą prieš pasirašant sutartį?

Būtinai. Prašykite jų pateikti draudimo poliso numerį ir galiojimo laiką. Užsirašykite ir patikrinkite pas draudikų tinklalapį (angliškai dažnai vadinate „Certificate of Insurance“). Jei jie vengia arba sako „siųsime vėliau“ – nekreipkite dėmesio, nebežiūrėkite į juos. Tai raudona vėliava.

Kas jei sutartyje parašyta „atsakomybė apribota iki 300£“?

Tai būna dažna mažų „pankūkų“ (man with a van) praktika. Jie rašo, kad jei kas nutinka, jie atsako tik iki šios sumos, nepaisant to, kiek turite praradę. Tai beveik nieko. Venkite tokių klauzulių. Pilna vertė turi būti uždraudyta, o ne simbolinė suma. Perskaitykite smulkų spausdinimą (small print).

Ar galiu pasitikėti „Facebook“ grupių rekomendacijomis?

Su dideliu atsargumu. Ten daugiau rašo patys vadybininkai po slapyvardžiais. Geriau ieškoti atsiliepimų „Google Maps“ arba „Trustpilot“, kur sunkiau klastoti. Taip pat, klauskite draugų, kurie jau persikėlė. Asmeninė rekomendacija yra brangiausia, nors irgi užtikrinto 100% negaliu duoti.

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas reikalauja daugiau pinigų nei buvo sutarta?

Tai šantažas. Jie laiko jūsų daiktus įkalintais fūroje. Tokiu atveju nedarykite nuomones iš karto. Skambinkite policijai (Jungtinėje Karalystėje numeris 101). Dažniausiai tokie vežėjai tingi įsitraukti į teisinius ginčus ir nuleidžia kainą. Draudimas čia nepadės, nes tai nėra įvykis (incidentas), o apgavystė.

Galutiniai patarimai ir išvados

Galiausiai, ar verta viską daryti patys?

Jeigu turite tik kelias dėžes ir nupirkote bilietą į autobusą, tai galite ir patys. Bet jei kalbame apie full house perkraustymą, geriau patikėti profesionalams, kurie žino, kaip sukonstruoti dėžę „pianinui“. Rizika per didelė. Perkraustymo paslaugos į Angliją turi būti apgalvotos, o ne impulsyvios.

Ar po Breksito kažkas pasikeitė dėl draudimo?

Formaliai ne tiek daug dėl draudimo mechanizmo, kiek dėl muitinės. Dabar ilgiau užtrunka sienos kirtimas, didesnė stovėjimo rizika. Ilgesnis stovėjimas = didesnė pavojų tikimybė (vagystės sandėliuose). Todėl tikriname, ar draudimas galioja ir tuo laikotarpiu, kai fūra stovi stovykloje laukiant leidimo išvykti.

Ar verta pirkti „excess“ (nuostolio dalies) sumažinimą?

Tai kaip su automobiliu. Kuo mažesnis „excess“, tuo brangiau draudimas. Jei jūsų daiktai labai vertingi, galite sumokėti daugiau pradžioje, kad vėliau nereikėtų mokėti 500 eurų „iš savo kišenės“ kai susidaužys mažesnis daiktas. Asmeniškai aš visada siūlau mažinti tą sumą, nes Anglijoje darbo ranka brangu.

Ką daryti su labai brangiais daiktais ( paveikslais, juvelerija)?

Juos reikia vežti ne fūroje, o su savimi (jei įmanoma) arba naudoti specializuotą vertingų daiktų pervežimą (armored transport). Jie reikalauja specialios deklaracijos ir daug aukštesnio draudimo mokesčio. Nedėkite grandinės į dėžę tarp drabužių, tai kviečia vagis.

Ar galiu draudimą įsigyti atskirai, be pervežėjo?

Taip, egzistuoja „Goods in Transit“ draudimai, kuriuos galite įsigyti savarankiškai bet kurioje brokerių įmonėje. Bet problemos kyla, kai reikia įrodyti, kokia įmonė vežė. Jei įmonė nelegali, draudikas gali atsisakyti mokėti. Geriau, kai pervežėjas draudžia savo veiklą, o papildomai jūs draudžiate savo turtą.

Kodėl Anglijoje taip brangu viskas?

Nes darbo jėga, mokesčiai ir kuras. Draudimas yra tik dalis to kainos. Jei kas siūlo vežti už pusę rinkos kainos, jis kažką sutaupo – ant draudimo, ant vairuotojo atlyginimo arba ant kuro kokybės. Nesiklauskite tokių pasiūlymų.

Galutinis patarimas?

Neskubėkite. Persikraustymas į Angliją didelis žingsnis. Pasirūpinkite dokumentais, pasidarykite nuotraukas prieš išvykstant ir būkite kantrūs. Turėjau klientą, kuris išsiuntė viską be sąrašo, o vėliau teko įrodinėti teisme, kad turėjo auksinius luitus. Negavo nieko. Būkite protingesni už jį.

Galiausiai, viskas susiformuoja ne taip kaip planavome, bet su gera draudimo polisą bent pinigai bus saugiuose rankose. Sėkmės kelyje (turėtų omenyje) ir vengykite „Facebook“ kvailų pasiūlymų.