perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo paslaugos biurams iš UK – patikima logistika nėra tik „atvažiavo, įkrovė, išvažiavo“. Čia viskas dažniau panašu į mažą karinę operaciją: dokumentai, muitinė, darbuotojų grafikai, serveriai, kėdės, stalai, kartais ir kavos aparatas, kuris visada kažkodėl per sunkus. Dirbu pervežimuose daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti – geri biurų perkraustymai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją ar kitur Europoje laikosi ne tik ant dėžių, bet ant planavimo, komunikacijos ir blaivaus požiūrio į rizikas.
Viskas prasideda ne nuo sunkvežimio, o nuo sąrašo. Paprastai klientas atsiunčia inventorizaciją: stalai, kėdės, kompiuteriai, dokumentai, spintos, virtuvės įranga, kartais ir ekspoziciniai stendai. Po to reikia suprasti, ar tai pilnas biuro perkraustymas, ar dalinis, ar tik IT įrangos gabenimas. Aš visada klausiu apie paletizaciją, pakavimo laiką, aukštus, liftus, apsaugos taisykles pastate. Nes jei Londono ofise keltuvas dirba tik nuo 7 iki 10 ryto, o mašina atvažiuoja 11 val., tai jau turim problemą.
Kaina labai priklauso nuo tūrio. Mažam biurui, tarkim 20–30 darbo vietų, galima kalbėti apie 1 500–3 500 GBP, jei reikia tik transporto ir bazinio pakavimo. Pilnam biurui su išmontavimu, apsauginiu pakavimu, dokumentų pervežimu ir sandėliavimu kaina gali būti 5 000–12 000 GBP arba daugiau. Brangiausia dažniausiai būna ne kelionė, o darbas vietoje: žmonės, laikas, apsauga, pakavimo medžiagos. Jei kas nors sako „pigiai viską sutvarkysim“, aš jau klausau atsargiau.
Įmanoma, bet reikia neklausyti pasakų, kad viskas bus „visiškai be streso“. Normalus variantas – perkraustymas savaitgalį arba po darbo valandų, kai IT komanda užbaigia serverius, o darbuotojai palieka stalus paruoštus. Kartais darome dalinį perkraustymą: pirmiausia išvežami archyvai, mažiau naudojami baldai, atsarginė įranga. Po to pagrindinis etapas. Taip bent vienas skyrius gali dirbti toliau. Praktiškai vis tiek būna tų dviejų dienų, kai visi ieško savo monitoriaus kabelio.
Baldai gali būti apibraižyti, bet dokumentai yra kita istorija. Sutartys, sąskaitos, asmens duomenys, klientų bylos – čia reikia tvarkos, numerių, plombų, kartais net atskiro transporto. Yra buvę atvejų, kai „tik dėžės dokumentų“ pasirodo esančios 120 vnt., nes niekas jų anksčiau nesuskaičiavo. Gerai, kai yra inventorizacija pagal skyrius. Blogiau, kai „čia viskas finansams“ ir niekas nežino, kas viduje. Todėl dokumentų gabenimas iš UK visada turi būti su atsakomybe, ne „kaip kada“.
Patikima logistika reiškia, kad žinai, kas, kada, kur ir su kokia rizika. Ne tik „mašina išvažiavo iš Birmingamo“. Reikia turėti vairuotojo kontaktą, maršrutą, numatomą atvykimo langą, iškrovimo instrukcijas, kontaktinį asmenį Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Taip pat reikia plano B, jei keltas vėluoja, muitinė paprašo dokumentų, o sandėlis neužsidaro iki 18 val. Patikima sistema nėra tobula, bet ji mato problemas anksčiau, nei jos tampa gaisru.
Taip, beveik visada reikia. Jungtinė Karalystė nebėra ES, todėl perkraustant biuro įrangą, baldus ar dokumentus į Lietuvą atsiranda muitinės procedūros. Dažnai naudojamas T2L, sąskaitos faktūros, inventorizacija, kartais CMR ir EORI numeriai. Jei perkraustoma įmonės viduje, dokumentai vis tiek turi parodyti, kas važiuoja ir kodėl. Aš ne visada žinau kiekvieno produkto HS kodą iš galvos, nes čia jau konkretus muitinės brokerio darbas, bet žinau, kad be popierių krovinys gali stovėti.
Pirma klaida – inventorizacija „apytiksliai“. Antra – nepasakyta, kad biure yra litis, baterijos, monitoriai, spausdintuvai ar kava aparatai su vandens likučiais. Trečia – dokumentų trūkumas muitinei. Ketvirta – klaidingas iškrovimo adresas arba kontaktinis asmuo neatragina telefono. Skamba banaliai, bet būtent tokie dalykai gadina grafiką. Kartą krovinys stovėjo ne todėl, kad nebuvo transporto, o todėl, kad sandėlio sargui niekas nebuvo pranešęs apie naują mašiną.
Mano nuomone, taip. Ypač jei vežate IT įrangą, serverius, brangius monitorius ar dokumentus. Standartinis CMR draudimas dengia ne viską ir ne visada taip, kaip klientas įsivaizuoja. Todėl verta turėti papildomą krovinio draudimą su aiškia verte. Jei stalas kainavo 120 GBP, tai nėra problema. Bet jei vienas serveris kainuoja 8 000 GBP, čia jau nebe pokštas. Draudimas neapsaugo nuo nervų, bet bent finansinė žala būna aiškesnė.
Jei viskas paruošta, transportas trunka apie 2–4 dienas iki Lietuvos, priklausomai nuo miesto, keltų, muitinės ir eismo. Pats biuro išmontavimas gali užtrukti 1–3 dienas. Pakavimas ir iškrovimas – dar 1–2 dienas. Taigi realiai mažam biurui planuočiau bent savaitę nuo starto iki pilno darbo grįžimo. Dideliems biurams reikia 2–4 savaičių planavimo. Greitai galima tik tada, kai kažkas jau anksčiau viską sutvarkė, o tai retai būna.
Žinoma, ir dažnai tai yra protingiausia. Pavyzdžiui, naujas biuras Vilniuje dar nėra paruoštas, o Londono nuoma baigiasi penktadienį. Tada krovinys gali keliauti į sandėlį, būti suskirstytas pagal skyrius ir vėliau išvežtas etapais. Sandėliavimas padeda išvengti situacijos, kai baldai stovi kieme, o visi laukia raktų. Tiesa, sandėliavimas kainuoja papildomai – dažniausiai pagal paletes, kubatūrą arba užimtą plotą.
Pirmiausia reikia nuspręsti, kas važiuoja, kas išmetama, kas parduodama, kas lieka UK. Po to kiekvienas daiktas gauna etiketę: skyrius, kambarys, numeris. IT įranga turi būti išjungta, duomenys apsaugoti, kabeliai sunumeruoti. Baldai dažniausiai išmontuojami vietoje, stalčiai užfiksuojami, stiklai pakuojami atskirai. Blogiausia, kai darbuotojai patys meta daiktus į dėžes be numerių. Po to Vilniuje prasideda detektyvinis darbas.
Gali, bet aš nelabai mėgstu tokio varianto. IT įranga yra jautresnė vibracijai, temperatūrai, drėgmei ir „nuostabiam“ krovėjų supratimui, kad galima pastatyti sunkią dėžę ant monitoriaus. Serverius, kompiuterius, monitorius geriau vežti atskirai, specialiai paruoštuose dėžėse ar ant oro pagalvių. Jei biudžetas leidžia, IT perkraustymas turėtų būti atskiras etapas. Vieną kartą mačiau, kaip „lengvas“ spausdintuvas buvo padėtas ant dėžių su dokumentais. Nesmagu.
Orientaciškai 40 darbuotojų biurui reikia 150–250 dėžių, priklausomai nuo to, kiek žmonių kaupia popierius. Dar reikės plėvelės, burbulinės plėvelės, lipdukų, žymeklių, apsauginių kampų, dėžių monitoriams. Jei yra virtuvė, kavos aparatas, indai, reikės papildomo pakavimo. Patirtis rodo, kad klientai visada nuvertina dėžių kiekį. Ir dar – reikia palikti rezervą, nes visada atsiranda „oi, pamiršom šitą spintą“.
Ne visada verta vežti. Pigius stalus ar kėdes kartais pigiau parduoti UK arba išmesti, nei mokėti už išmontavimą, pakavimą ir transportą. Bet kokybiški Herman Miller kėdės, konferencijų stalai, specialūs baldai ar dizaino sprendimai tikrai gali būti verti. Reikia skaičiuoti ne tik „kiek sveria“, bet ir naujo pirkimo kainą, pristatymo laiką, montavimą. Kartais klientas sutaupo 2 000 GBP veždamas senus baldus, bet praranda savaitę dėl vėlavimo.
Nes tarptautinis perkraustymas griūna ne tik dėl muitinės, bet ir dėl liftų. Londono ofise gali būti tik vienas krovininis liftas, rezervuojamas dviem valandoms. Jei jo nerezervavai, lauki. Kai kuriuose pastatuose draudžiama vežti didelius baldus be apsaugos ant sienų. Kitur reikia leidimo sunkvežimiui stovėti tam tikroje zonoje. Todėl prieš užsakant transportą reikia žinoti aukštus, durų plotį, liftų matmenis ir pastato valdytojo reikalavimus.
Apima labai daug dalykų, ne tik sunkvežimį. Normalus paketas gali turėti inventoriaus sudarymą, pakavimą, baldų išmontavimą, etiketavimą, krovinio apsaugą, transportą, muitinės dokumentus, iškrovimą ir montavimą naujame biure. Kartais įeina ir sandėliavimas, dokumentų archyvų tvarkymas, IT įrangos perkėlimas. Bet reikia aiškiai klausti, kas tikrai įeina į kainą. Nes žodis „perkraustymas“ vienam tiekėjui reiškia transportą, kitam – visą procesą nuo A iki Z.
Galima, bet rizika didesnė. Jei jūsų komanda pati viską sudėjo į dėžes, pažymėjo ir apsaugojo, transporto užsakymas gali būti pakankamas. Tačiau tarptautiniame gabenime kelias ilgas, krovinys kelis kartus juda, keičiasi temperatūra, vibracija. Blogai uždaryta dėžė gali atsidaryti. Todėl bent dalinį pakavimą ar patikrinimą rekomenduoju. Ypač jei vežami dokumentai, monitoriai ar brangesnė įranga. Pigu vieną kartą, o paskui brangu aiškintis.
Jeigu turite tik 3 stalus ir 5 kėdes, dažniausiai neapsimoka samdyti atskiro tarptautinio perkraustymo. Geriau naudoti kurjerį arba konsoliduotą siuntą. Bet kai kalbame apie 15–20 darbo vietų, dokumentus, IT įrangą ir baldus, jau atsiranda prasmė planuoti normalų perkraustymą. Mažiems biurams dažnai geriausias variantas – dalinis krovinys, kai krovinys keliauja kartu su kitais, tik tada laikas gali būti ilgesnis.
Kartais taip, bet tai reikia derinti iš anksto. Londono, Mančesterio ar Edinburgo pastatai turi savo taisykles, o kai kuriuose rajonuose naktį sunkvežimiui stovėti negalima. Dar reikia mokėti papildomus kaštus už darbą naktį, saugumą, leidimus. Jeigu biuras dirba iki vėlaus vakaro, galima pradėti po 18 val. Ir baigti naktį. Bet aš visada sakau: naktinis darbas nėra stebuklingas mygtukas, jis tiesiog perkelią triukšmą į kitą laiką.
Paprastai 4–6 žmonės vietoje, jei reikia išmontuoti baldus, pakuoti, numeruoti ir krauti. Dideliems biurams gali dirbti 8–12 žmonių, kartais dvi komandos lygiagrečiai. Bet skaičius priklauso ne tik nuo darbuotojų kiekio. Jei visi stalai standartiniai – greičiau. Jei daug stiklo, serverių, senų spintų ar netvirtų baldų – lėčiau. Aš mačiau, kaip du stiprūs vyrai pusę dienos kovojo su viena spinta, kuri „turėjo greitai išsukti“.
Dažniausiai iš Londono, nes ten daug įmonių, biurų, sandėlių ir tarptautinių klientų. Taip pat dažni maršrutai iš Mančesterio, Birmingamo, Lydso, Bristolio, Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo, Glazgo. Kartais tenka važiuoti į mažesnius miestus, pavyzdžiui, Northampton, Milton Keynes ar Reading. Kaina keičiasi pagal atstumą iki keltų terminalo, stovėjimo galimybes ir tai, ar mašina gali lengvai pasiekti biurą. Londonas dažnai sudėtingesnis dėl eismo ir leidimų.
Dažniausiai naudojamas kelias per Doverį arba Folkestone’ą, tada keltu arba tuneliu į Calais/Zeebrugge, toliau per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir į Lietuvą. Kartais maršrutas keičiasi dėl oro sąlygų, keltų, streikų ar eismo. Žiemą Lenkijoje gali būti vėlavimų. Vasarą Vokietijoje – remontai. Todėl patikima logistika turi stebėti maršrutą, ne tik paspausti „važiuojam“. Kartais geresnis sprendimas – kitas keltas, net jei atrodo brangiau.
Nes pirminis pasiūlymas dažnai daromas pagal tai, ką klientas pasakė telefonu. O realybėje paaiškėja, kad dokumentų yra dvigubai daugiau, liftas neveikia, reikia laukti leidimo, o dalis baldų neišmontuojama. Kartais keičiasi data, todėl transportas brangsta. Gera praktika – fiksuoti kainą su sąlygomis: tūris, data, adresas, paslaugų apimtis. Jei kas nors pasikeičia, reikia pasakyti iš karto. Mano patirtis: nutylėti detalę visada brangiau nei pasakyti per anksti.
Galima, jei inventorizacija normali ir sąlygos aiškios. Fiksuota kaina dažniausiai reiškia, kad abi pusės sutaria dėl apimties, datos, darbo valandų, pakavimo lygio ir iškrovimo vietos. Bet jei atsiranda papildomų dėžių, netikėtų laukimo valandų ar pastato apribojimų, kaina gali keistis. Tai nėra bandymas „pasipelnyti“, tiesiog logistikoje laikas ir žmogaus darbas greitai tampa pinigais. Geriausia – turėti rašytinį patvirtinimą.
Pamirštama apie pakavimo medžiagas, papildomas darbo valandas, leidimus pastatui, apsaugos plėveles ant grindų, kavos pertraukas, dokumentų tvarkymą, sandėliavimą, draudimą, IT specialistų laiką. Dar būna kaštai naujame biure: baldų surinkimas, šiukšlių išvežimas, senos įrangos utilizavimas. Kai kurie klientai mano, kad perkraustymas baigiasi, kai dėžės atvežtos. Ne, jis baigiasi tada, kai žmonės gali normaliai dirbti. O tai dažnai reikalauja dar vienos dienos.
Tada reikia sandėliavimo plano. Krovinys gali būti išvežtas iš UK, laikinai pastatytas sandėlyje, o vėliau pristatytas į naują vietą. Svarbu viską suskirstyti pagal prioritetus: pirmiausia IT, dokumentai, vadovų kabinetai, po to bendros zonos. Jei sandėlis netoli Vilniaus ar Kauno, galima greitai reaguoti. Blogiausia – palikti baldus senajame biure ir mokėti papildomą nuomą, kuri kartais kainuoja daugiau nei sandėliavimas.
Reikia uždarytų dėžių, numeracijos, plombų, atsakingo asmens ir transporto, kuris važiuoja be nereikalingų sustojimų. Jei dokumentai labai jautrūs, galima naudoti atskirą mašiną arba vežti juos kartu su atsakingu įmonės darbuotoju. Popierius turi būti suskirstytas pagal skyrius, o ne „viskas į vieną krūvą“. Taip pat verta turėti perdavimo aktą. Atrodo biurokratiška, bet kai dingsta klientų sutartys, biurokratija tampa labai patogi.
Gali, ir ne kartą mačiau. Blogas tiekėjas vėluoja, neatveža dėžių, painioja adresus, neskaitytoja etiketės, meta baldus ant grindų. Dar blogiau – kai jis sako „viskas bus gerai“, nors nieko nežino apie muitinę ar pastato taisykles. Todėl reikia klausti ne tik kainos, bet ir kas konkrečiai bus daroma. Patikrinkite atsiliepimus, draudimą, patirtį su biurais. Pigiausias variantas kartais tampa brangiausias, kai po perkraustymo reikia ieškoti monitorių.
Pirmiausia nepešti vienas kito, o tikrinti faktus. Kur mašina? Koks dokumentas trūksta? Ar galima pateikti papildomą informaciją? Ar naujame biure galima keisti iškrovimo laiką? Gera logistika turi alternatyvų: kitą keltą, kitą maršrutą, sandėlį tranzitui. Bloga logistika sako „na, dabar laukiam“. Vėlavimas nutinka, tai normalu. Nenormalu, kai niekas negali pasakyti, kas vyksta ir kada bus sprendimas.
Ne visada. Jei baldai seni, trapūs, neturi didelės vertės, kartais protingiau juos parduoti, paaukoti ar utilizuoti UK. Tarptautinis gabenimas nėra pigus, o senas stalas po kelionės gali atrodyti dar senesnis. Kita vertus, jei baldai ergonomiški, kokybiški ar tiesiog brangiai pirkti, vežimas gali atsipirkti. Reikia skaičiuoti realiai: transportas, pakavimas, montavimas, rizika, laikas. Ne emocija „mes juk čia dirbom 5 metus“.
Pirmiausia dėžės dedamos ne bet kur, o pagal planą: skyrius, kambarys, zona. IT įranga eina į serverinę arba darbo vietas. Dokumentai – į saugią zoną. Baldai surenkami pagal etikečių numerius. Po to tikrinama, ar viskas atvažiavo, ar nėra pažeidimų. Čia labai padeda inventorizacija. Be jos montavimas virsta klausimu „kur čia turi stovėti ta spinta?“. Ir taip, kavos aparatas visada atsiranda paskutinis.
Geriausia – dalinai. Darbuotojas gali sutvarkyti asmeninius daiktus, dokumentus ir smulkmenas, bet pakavimas turi būti vienodo standarto. Jei vienas viską susukio į laikraščius, kitas palieka atviras dėžes, trečias pamiršta etiketę, po to chaosas garantuotas. Geriau duoti dėžes, lipdukus ir instrukcijas. Tada kiekvienas žino, kaip numeruoti. Patikima logistika mėgsta tvarką, ne improvizaciją. Improvizacija gerai skamba tik tada, kai niekas neskuba.
Mažam biurui dažniausiai 1–2 dienos po iškrovimo. Vidutiniam biurui – 2–4 dienos. Dideliam biurui ar įmonei su serveriais, skambučio centru ar laboratorija gali prireikti savaitės. Svarbu, kad IT būtų paruošta prieš darbuotojams atvykstant. Jei žmonės pirmą dieną ieško monitorių, klaviatūrų ir kėdžių, nuotaika greitai krenta. Todėl planas turi numatyti ne tik „atvežti“, bet ir „paruošti darbui“.
Galima, bet „skubiai“ logistikoje dažniausiai reiškia brangiau ir rizikingiau. Jei turite 2–3 dienas, realu organizuoti tik transportą arba labai paprastą perkraustymą. Normaliam biurui reikia bent 1–2 savaičių pasiruošimui, o geresniam planui – mėnesio. Skubūs užsakymai dažnai krenta ant vairuotojų grafikų, pakavimo komandų ir dokumentų paruošimo. Todėl jei kas nors pažada viską sutvarkyti rytoj be papildomų klausimų, aš šiek tiek suabejočiau.
Patikrinkite, kas tiksliai įeina į paslaugą, kas atsakingas už pažeidimus, ar yra draudimas, kokie terminai, kas vyksta vėlavimo atveju. Paprašykite inventorizacijos formato, pakavimo plano, kontaktų grandinės. Pažiūrėkite, ar įmonė realiai dirba su tarptautiniais biurų perkraustymais, o ne tik vietiniais butais. Gera įmonė зада klausimus. Labai gera įmonė užduoda nepatogius klausimus. Bloga tik sako „kaina tokia“ ir dingsta.
Perkraustymo paslaugos biurams iš UK – patikima logistika veikia tada, kai viskas matoma iki smulkmenų: kas pakuojama, kas važiuoja, kur stovi dokumentai, kada mašina kerta sieną, kas laukia Vilniuje ar Kaune. Tai nėra gražus reklaminis procesas, čia būna vėlavimų, klaidų, ilgų pokalbių ir taisymų skliaustuose (taip, kartais net adresas būna ne tas). Bet kai yra patirtis, draudimas, aiškūs terminai ir realus planas, biuro perkraustymas iš Jungtinės Karalystės tampa valdomas, o ne loterija.
Perkraustymo paslaugos biurams iš UK – patikima logistika yra geras pasirinkimas tada, kai įmonė nori ne tik „pervesdavimo“, bet suplanuoto perkėlimo su dokumentais, draudimu, pakavimu ir atsakomybe. Kaina, terminai ir rizikos priklauso nuo biuro dydžio, miesto, IT įrangos, dokumentų kiekio bei naujo biuro pasiruošimo. Patirtis rodo, kad geriausiai pavyksta tiems klientams, kurie anksti pasiruošia inventorizaciją ir neklausia paskutinę dieną. Perkraustymo paslaugos biurams iš UK – patikima logistika gali būti rami, jei nuo pradžių kalbate atvirai.