perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Įvadas
Perkraustymo pagalba į Jungtinę Karalystę prieinama kaina nėra tas pats, kas „pigiausia paslauga iš pirmo Google puslapio“. Iš 20 metų pervežimų matosi vienas dalykas: normalus perkraustymas į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar Edinburgą susideda iš daug smulkmenų — dėžių, apsaugos plėvelės, muitinės popierių, laiko langų, keltų, vairuotojo darbo ir to, ar niekas nepaliks jūsų sofos garaže „pasižiūrėti rytoj“. Jeigu darote viską ramiai, planuojate bent 3–5 savaites į priekį ir neklausiate tik „kiek kainuoja“, galima gauti tvarkingą pasiūlymą be kvailų antkainių.
Normalus pasiūlymas dažniausiai prasideda nuo 900–1 400 EUR, jei vežate kelias dėžes, dviratį ir porą baldų daline apkrova. Pilnas 20 pėdų konteineris iš Lietuvos ar Lenkijos link Jungtinės Karalystės gali siekti 2 500–4 500 EUR, priklausomai nuo miesto, krovimo ir išpakavimo. Jei reikia tik „perkraustymo pagalbos“ Londone ar Mančesteryje, žmogus su furgonu gali kainuoti 50–90 GBP per valandą. Kaina krenta, kai galite derintis prie vairuotojo grafiko. Bet jei norite „šeštadienį, ryte, tiksliai, su liftu ir be jokių kompromisų“, bus brangiau.
Nes „tas pats“ popieriuje ne visada yra tas pats gyvai. Vienas pasiūlymas gali reikšti: užkeliame daiktus, uždarome duris, išvežame, o toliau jau kaip Dievas duos. Kitas pasiūlymas turi inventorizaciją, foto fiksaciją, krovėjų komandą, apsaugines dėžes, draudimą, muitinės dokumentus ir normalų kontaktą kelyje. Esu matęs 600 EUR pasiūlymų, kurie vėliau tapdavo 1 200 EUR, nes „nepasakėte, kad čia pianinas“. Geros įmonės kartais atrodo brangesnės, bet bent žinote, kas vyksta. Blogos atrodo gražiai, kol dingsta telefonas.
Dažniausiai taip, bet ne visada. Dalinė apkrova tinka, kai neturite viso namo daiktų — tarkime, 2–4 kubiniai metrai, keletas baldų, drabužiai, buitinė technika. Tuomet mokate už vietą krovininėje mašinoje, o ne už visą transportą. Tačiau maršrutas gali būti ilgesnis, nes vežėjas renka krovinius Vilniuje, Kaune, Varšuvoje, Roterdame, tada kelia į Doverį ar Folkstoną. Gali būti 7–14 dienų laukimas. Jei skubate, pilnas reisas brangesnis, bet paprastesnis.
Londonas turi savo „malonumus“ — congestion charge, sunkus parkavimas, siauros gatvės, liftų rezervacijos, butų valdytojų taisyklės. Prieinama kaina čia dažnai reiškia ne mažiausią kainą, o teisingą planą. Pavyzdžiui, jei atvykstate pirmadienį 10 val. be leidimo, vairuotojas gali laukti, o tai kainuoja. Jei iš anksto suderinate Congestion Zone, parking permit, krovimo vietą ir buto liftą, sutaupote daugiau nei derėdamiesi 40 svarų. Kartais geriausias pigus sprendimas yra ne mažiau paslaugų, o mažiau chaoso.
Ne visada. Kartais mažiau kainuoja todėl, kad klientas pats surenka daiktus į dėžes, pats išmontuoja lovą ir palieka mašiną prie namo be eismo spūsčių. Tai normalu. Bet kartais pigiau todėl, kad įmonė taupo ten, kur neturėtų — senos antklodės vietoj baldų dėklų, jokių kvitų, neaiškus draudimas. Aš visada klausiu: kas įskaičiuota, kas neįskaičiuota ir kas nutiks, jei reikės laukti. Tada daug kas išaiškėja.
Po Brexit asmeniniai daiktai vis dar gali būti pervežami, bet popieriai nebėra „aišku, kaip anksčiau“. Reikia sąrašo, kas vežama, paso ar ID kopijos, adreso JK, kartais prašoma darbo sutarties, registracijos dokumentų arba įrodymo, kad kraustotės gyventi. Jei vežate naujus daiktus, gali atsirasti mokesčių klausimų. Senesni asmeniniai baldai, drabužiai, indai dažniausiai eina paprasčiau. Aš ne visada žinau 100%, kaip elgsis konkretus muitinės pareigūnas, todėl geriau turėti daugiau popierių nei mažiau.
Paprastai taip, bent jau krovinio dokumentuose turi būti aiški informacija, kas vežama. Pervežėjai naudoja CMR, packing list, inventory, kartais import declaration, priklausomai nuo situacijos. Jei vežate tik kelias dėžes kurjeriu, jie patys pateikia duomenis, bet klientas vis tiek turi aprašyti turinį. Klaida būtų parašyti „personal effects“ ir sudėti televizorių, du naujus kompiuterius bei dėžę įrankių be detalių. Muitinė nemėgsta miglos. O kai prasideda tikrinimas, laukimas gali kainuoti.
Čia reikia atskirti. Senus asmeninius daiktus, kuriais naudojatės, paprastai lengviau pateisinti kaip persikraustymą. Nauji daiktai, ypač supakuoti, be naudojimo žymių, gali sukelti klausimų. Pavyzdžiui, dėžė su drabužiais — gerai. Trys nauji televizoriai dėžėse — jau klausimas. Geriausia turėti sąrašą, pirkimo kvitus svarbiems daiktams ir sąžiningai parašyti, kas kam skirta. Nebandykite „prakišti“ kaip senų, jei viskas blizga. Patikėkite, matėme visko.
Būtinai — ne visada. Protingai — taip. Minimalus vežėjo atsakomybės draudimas dažnai yra, bet jis gali nepadengti visos vertės. Jei vežate močiutės komodą, kompiuterį, gitarą ar brangų čiužinį, verta imti papildomą draudimą. Kaina dažniausiai skaičiuojama nuo deklaruotos vertės, pavyzdžiui, 1–3%. Žinau, kad visi nori sutaupyti, bet kai sugadinama kampinė sofa, pigus draudimas staiga tampa labai įdomi tema. Bent jau gaukite sąlygas raštu.
Sulaikyti gali dėl netikslios informacijos, neaiškaus turinio, trūkstamų dokumentų arba įtarimo dėl komercinio krovinio. Kartais užtenka, kad sąraše parašyta „knygos, drabužiai, įvairūs daiktai“ ir nieko daugiau. Pareigūnas nori konkrečiau: kiek dėžių, kokie baldai, kokia buitinė technika, ar daiktai naudoti. Taip pat problemų gali kilti su augalais, maistu, alkoholiu, cigaretėmis, ginklais ar vaistais. Geriau prieš kelionę viską patikrinti, negu po to aiškintis telefonu iš keltų terminalo.
Jei turite daug indų, rėmų, elektronikos ir trapų baldą — verta. Profesionalus pakavimas atrodo brangus, kol neišvartote savo stiklinių per pusę maršruto. Krovėjai naudoja dėžes, plėvelę, kampučius, popierių, etiketes, o ne maišus iš prekybos centro. Bet jeigu turite tik drabužius, knygas ir paprastus daiktus, galite daug ką susitvarkyti patys. Tiesiog nepakuokite sunkių knygų į didžiules dėžes, nes tada jos tampa betoniniais blokais. Patirtis sako: maža dėžė sunkiems daiktams, didelė — lengviems.
Pirmiausia išmontuoti tai, kas išmontuojama — lovas, stalus, spinteles. Kampai apsaugomi kartonu arba specialiais apsaugais, paviršiai apvyniojami plėvele, o minkšti baldai gauna audinio arba veltinio apsaugą. Plėvelė gerai laiko duris, bet jei paliekama tiesiai ant lako ilgai, kartais gali palikti žymių (taisau: ne visada, bet rizika yra). Vežant į Mančesterį ar Birmingamą svarbu ir tai, kaip baldai sustatyti sunkvežimyje. Net geras pakavimas nepadės, jei krovinys važiuos „kaip bulvės maiše“.
Galima, bet aš to nerekomenduočiau. Čiužinys greitai sugauna drėgmę, purvą, kvapus, o sofa be dėklo gali būti įplyšusi kampuose. Jei taupote, bent uždenkite storu audiniu, apvyniokite plėvele ir nekrėskite ant grindų. Yra buvę atvejų, kai klientas sako: „nieko, sena sofa“. Po kelionės paaiškėja, kad tai buvo mėgstamiausia sofa, tik jau sena. Smulkmena, bet skaudi. Perkraustymas visada parodo, kurie daiktai tikrai „seni“.
Vidutiniškai vienam žmogui reikia apie 25–45 dėžes, jei kraustotės ne iš viso namo, o iš buto. Drabužiai, indai, knygos, dokumentai, virtuvės smulkmenos, vonios daiktai — viskas greitai susirenka. Jei turite daug knygų ar darbo įrangos, skaičius gali šokti iki 60. Geriau pirkti dėžes su rezervu, nes paskutinę dieną visada atsiranda „dar šitas“. Ir nedėkite visko į juodus maišus. Po dviejų dienų niekas neprisimena, kur dingo baterijų kroviklis.
Dauguma normalių perkraustymo įmonių gali išmontuoti pagrindinius baldus: lovas, spintas, stalus, lentynas. Bet sudėtingesni dalykai, pavyzdžiui, įmontuotos spintos, stikliniai stalai ar senovinės komodos, gali reikalauti atskiro įvertinimo. Sumontavimas Jungtinėje Karalystėje taip pat priklauso nuo vietos sąlygų — grindys, sienos, liftas, koridoriai. Kartais montuoti reikia ten, kur net šviesos mažai. Gera taisyklė: jeigu baldas brangus, trapus ar labai sudėtingas, parodykite nuotrauką iš anksto.
Jeigu vežimas pilnu automobiliu, realiai galima sutalpinti į 3–7 dienas, priklausomai nuo krovimo, kelto ir adresų. Dalinė apkrova dažniausiai trunka 7–14 dienų, kartais iki 21 dienos, jei maršrutas sudėtingas arba laukiama krovinių konsolidacijos. Kelionė per Doverį, Kalė, Zeebrugge ar kitus uostus taip pat priklauso nuo eismo. Žiemą oro sąlygos gali viską sulėtinti. Todėl, kai klientas klausia „galite tiksliai trečiadienį?“, aš atsakau: galime planuoti, bet nekeršykime jūrai.
Jei norite pigiau, darbo diena dažniausiai geresnė. Savaitgaliais krovėjai, liftai, parkavimo leidimai ir vairuotojai kainuoja daugiau, ypač Londono centre. Be to, daugelis pastatų savaitgaliais riboja triukšmingus darbus arba krovimo laiką. Turiu vieną nepatogų pavyzdį: klientas norėjo „šeštadienį ramiai“, bet pastato administratorius leido kelti daiktus tik iki 11 val. Dėl to atsirado laukimas ir papildomas mokestis. Paprasta išvada — skaitykite pastato taisykles.
Laukimo mokestis atsiranda tada, kai vairuotojas ar komanda atvyksta, bet negali pradėti arba baigti darbo. Priežastys būna įvairios: nėra parkavimo vietos, klientas neatidaro durų, liftas sugedo, dokumentai neaiškūs, kaimynas užstatė įvažiavimą. Normalus tarifas gali būti 40–80 GBP per valandą, priklausomai nuo miesto ir komandos. Kartais pirmos 15–30 minučių būna toleruojamos, bet tai reikia klausti iš anksto. Nemanykite, kad pervežėjas gali laukti nemokamai — laikas jiems taip pat pinigai.
Galima, tik ne taip, kaip turguje prie bulvių. Geriau klausti, ar galima sumažinti kainą pakeičiant datą, sumažinant paslaugų apimtį ar pasiruošiant daiktus patiems. Pavyzdžiui, jeigu pats išmontuosite baldus ir paruošite dėžes, pasiūlymas gali būti mažesnis. Bet jei prašote „padaryti už pusę“, o sąraše 60 dėžių, sofa, pianinas ir du dviračiai, normalus atsakymas bus ne. Kartais geras derėjimasis yra ne kaina, o aiškumas: kas įskaičiuota, kas ne, kada mokama.
Aš rekomenduočiau bent 3–5 savaites prieš kelionę. Vasarą, mėnesio pabaigoje ir prieš šventes vietos greičiau išgraibstomos. Jei kraustotės daline apkrova, ankstyvas užsakymas leidžia geriau suderinti maršrutą ir gauti geresnę kainą. Paskutinę minutę taip pat galima, bet tada mokate už tai, kas laisva, o ne už tai, kas geriausia. Vienas klientas parašė penktadienį: „reikia pirmadienį į Bristolį“. Radome vietą, bet ne tą dieną, kurią norėjo.
Galima, bet tai nėra paprastas „užkeliame ir vežame“ krovinys. Pianinas turi svorį, jautrią konstrukciją, kojas, pedalus, klaviatūrą. Verta naudoti specialius pianino vežėjus arba bent komandą, kuri yra tai dariusi. Kaina dažnai skaičiuojama atskirai, nes reikia daugiau žmonių, diržų, rampų ir atsakomybės. Jei pianinas senas, šeimos, sunkus — dar daugiau. Ir neslėpkite, kad tai pianinas, o tada sakykite „o, dar toks mažas instrumentas“. Mažas jis nebūna.
Ne visada, bet dažniausiai pravartu nuimti pedalus, pasukti vairą ir apsaugoti rėmą. Elektrinį dviratį reikia vertinti atskirai dėl baterijos — kai kurie vežėjai taiko papildomas taisykles. Dviratį galima vežti specialioje dėžėje, stovo sistemoje arba pritvirtintą krovininėje mašinoje. Svarbiausia, kad jis nekliūdytų kitiems daiktams ir nebūtų subraižytas. Esu matęs dviračių, kurie atvyko gražiai, ir dviračių, kurie atvyko kaip šiuolaikinio meno objektas. Skirtumas buvo paprastas: apsauga.
Augalai yra viena tų temų, kur geriau pasitikrinti oficialias taisykles prieš kraunant į mašiną. Kai kuriems augalams reikia fitosanitarinio sertifikato, kai kurių vežti negalima, o dirvožemis gali kelti papildomų reikalavimų. Asmeniškai aš visada sakau: neverskite rizikos ant vairuotojo paskutinę minutę. Jei augalas brangus, pasidomėkite dokumentais. Jei tai paprastas vazonas iš balkono, kartais paprasčiau nusipirkti naują JK. Skamba žiauriai, bet kartais pigiau.
Alkoholį ir cigaretes galima vežti tik tam tikrais kiekiais asmeniniam naudojimui, bet ribos ir taisyklės gali keistis, todėl reikia tikrinti naujausią informaciją. Vaistus geriau vežti su receptu arba gydytojo pažyma, ypač jei tai stipresni preparatai. Nereikia dėti visko į vieną dėžę su indais ir tikėtis, kad „praeis“. Muitinė gali klausti, o tada bus nepatogu. Jeigu turite komercinį kiekį, tai jau nebe asmeninis perkraustymas. Čia jau kita istorija.
Pirmiausia nefotografuokite tik pykčiai — fiksuokite tvarkingai. Reikia nuotraukų, pakuotės būklės, krovinio dokumento, draudimo sąlygų ir kuo greitesnio pranešimo vežėjui. Nerašykite po trijų savaičių: „atrodė, kad kažkas įbrėžta“. Daugelis draudimų reikalauja nedelsiant pranešti. Jei daiktas brangus, saugokite pirkimo dokumentus. Ir dar vienas nepatogus dalykas: ne viskas, kas atrodo sugadinta, yra draudžiamas įvykis. Todėl popieriai svarbūs dar prieš krovinį paliekant.
Normali įmonė neklausia tik jūsų telefono ir nerašo „gera kaina, viskas ok“. Ji prašo sąrašo, nuotraukų, adresų, aukštų, liftų, datos, kontaktų. Ji aiškiai sako, kas įskaičiuota, koks draudimas, kas nutiks laukimo atveju. Bloga įmonė dažnai spaudžia: „reikia dabar pervesti depozitą“. Depozitas kartais būna normalus, bet jis turi būti pagrįstas sutartimi arba sąskaita. Jei žmogus prašo į privačią sąskaitą ir dingsta po „patvirtinimo“, tai ne verslas, tai pamoka.
Taip, bent jau rašytinis užsakymo patvirtinimas. Jame turi būti adresas pakrovimo, adresas iškrovimo, data arba laiko langas, kaina, mokėjimo sąlygos, paslaugų sąrašas, draudimo informacija. Jei perkraustymas didesnis, sutartis dar svarbesnė. Be popieriaus sunku gintis, kai atsiranda papildomų mokesčių ar vėlavimų. Žinau, kad Lietuvoje daug kas dar viską sutaria „per žinutes“, bet tarptautinis perkraustymas nėra tas atvejis, kur reikia pasitikėti tik šypsena.
Depozitas dažnai būna 10–30% nuo paslaugos kainos, ypač jei užsakoma konkreti data ir transportas. Kartais jis didesnis, kai reikia rezervuoti keltą, specialų automobilį ar krovėjų komandą. Bet jei prašoma 80% iš anksto be aiškios sutarties, aš sustočiau. Normalu, kad įmonė nori apsaugoti save nuo atšaukimo paskutinę minutę. Nenormalu, kai pinigai dingsta, o komunikacija tampa „vairuotojas patvirtins rytoj“. Rytoj kartais virsta niekada.
Galima, ypač jei randate vežėją, kuris pats turi transportą ir dirba tiesiogiai. Tarpininkas ne visada blogis — kartais jis suranda gerą vietą dalinėje apkrovoje ir sutaupo laiko. Bet kuo daugiau grandžių, tuo daugiau vietų, kur informacija iškraipo. Vienas pasakė „pirmas aukštas“, kitas suprato „pirmas aukštas be lifto“, trečias įrašė „ground floor“. Todėl tiesioginis kontaktas su atsakingu žmogumi dažnai ramina. O ramybė perkraustyme kainuoja mažiau nei aiškinimasis.
Nes pakrovimo dieną paaiškėja realybė. Klientas paruošė 30 dėžių, o iš tikrųjų yra 55. Buvo „porą baldų“, o atsirado kampinė sofa, rašomasis stalas, dviratis ir didelis veidrodis. Liftas neveikia, iki mašinos 80 metrų, o kaimynai paliko automobilius prie įvažiavimo. Gera įmonė pasakys papildomą mokestį aiškiai ir paaiškins kodėl. Bloga pasakys jau kelyje, kai „kitos išeities nėra“. Todėl prieš užsakymą geriau perdėti su apimtimi, negu gražinti.
Susirinkite daiktus į dėžes, pažymėkite kambarius, išmontuokite paprastus baldus, paruošite dokumentus ir nuotraukas. Nuimkite nuo sienų lengvus daiktus, ištuštinkite stalčius, atskirkite tai, ko nebevešite. Krovėjams nereikėtų gaišti laiko ieškant lipdukų ar sprendžiant, kuris maišas yra virtuvė. Jeigu turite sandėlį pilną „gal kada nors prireiks“, dabar tas laikas pasakyti ne. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę pigiau kainuoja tada, kai mašina veža tai, ko jums tikrai reikia.
Kartais taip, kartais ne. Jei baldas turi emocinę vertę, yra kokybiškas arba JK toks kainuotų labai daug, vežti verta. Bet jei tai pigus stalas iš prekybos centro, subraižyta spinta ar sunki sofa, perskaičiuokite. Pervežimas, pakavimas ir rizika gali kainuoti daugiau nei naujas pirkinys vietoje. Esu matęs žmonių, kurie vežė seną fotelį per pusę Europos, o JK jį paliko kieme. Skamba juokingai, bet tokie dalykai vyksta.
Palikite viską, kas sunku, pigu, trapu ir lengvai pakeičiama. Pavyzdžiui, seni stikliniai stalai, didelės gėlės su žemėmis, pigūs lentynų komplektai, jau panaudoti čiužiniai. Vežkite dokumentus, vertingus drabužius, elektroniką, asmeninius daiktus, kokybiškus baldus. Kartais geriausias taupymas yra ne geresnė kaina, o mažesnis krovinys. Ir dar — nepalikite svarbiausių daiktų toje dėžėje, kuri iškeliauja pirmiausia. Patikėkite, kažkas vis tiek taip padarys.
Taip, ir tai dažnai labai gelbsti. Galite dalį daiktų palikti sandėlyje Lietuvoje, Lenkijoje arba JK, kol rasite namus arba išspręsite nuomos datą. Sandėliavimas kainuoja papildomai, bet gali būti pigiau nei mokėti už laukimą, du reisus ar skubų butą. Svarbu žinoti, kas saugo daiktus, ar yra draudimas, kaip greitai galima juos atsiimti. Kartais klientas galvoja, kad sandėliavimas sudėtingas, o iš tikrųjų tai tiesiog protingas tarpinis etapas.
Liftas be rezervacijos, per mažas parkavimas, netikslus adresas, nepažymėtos dėžės, neišmontuoti baldai, per vėlu paruošti dokumentai. Dar viena smulkmena — klientas nori, kad krovėjai išneštų senus daiktus į atliekas, nors tai nebuvo sutarta. Atrodo mažas dalykas, bet tai laikas. O laikas tarptautiniame pervežime greitai virsta pinigais. Todėl prieš dieną vaikščiokite per butą kaip vairuotojas: ar įvažiuosiu, ar iškelsiu, ar nesusipainiosiu?
Perkraustymo pagalba į Jungtinę Karalystę prieinama kaina įmanoma, bet tik tada, kai žiūrite į visą procesą, o ne vieną skaičių pasiūlyme. Geriausiai taupo aiškus sąrašas, ankstyvas planavimas, teisingas pakavimas, realūs dokumentai ir įmonė, kuri nebijо pasakyti, kas gali nepavykti. Jei norite pigiau, derinkitės prie datos, ruoškite daiktus patys ir nevežkite to, kas JK kainuos mažiau nei pervežimas. Bet nesiveskite į spąstus — tikrai pigus pasiūlymas be sutarties dažniausiai nėra pigus, jis tiesiog rizikingas.