Perkraustymo organizavimas iš Anglijos su pakuote: kaip viskas vyksta realybėje

Perkraustymo organizavimas iš Anglijos su pakuote dažniausiai atrodo paprastas tik tol, kol pradedi skaičiuoti daiktus, datas ir pinigus. Aš tuo užsiimu jau daugiau nei 20 metų, todėl galiu pasakyti tiesiai: niekas nevyksta taip gražiai, kaip reklamose. Reikia pakuoti, rezervuoti keltą ar konteinerį, sutvarkyti dokumentus, nepamiršti muitinės niuansų ir dar turėti planą B. Bet kai viskas sudėliota normaliai, procesas nėra baisus. Tiesiog reikia nešokinėti paskutinę savaitę.

DUK

Perkraustymo organizavimas iš Anglijos su pakuote – nuo ko pradėti

Kiek laiko prieš persikraustymą reikia pradėti viską planuoti?

Jeigu kraustotės iš Anglijos į Lietuvą ar kitur į Europą, pradėkite bent prieš 4–6 savaites. Ne todėl, kad aš mėgstu daryti paniką, o todėl, kad geri pervežėjai turi ribotus langus. Ypač vasarą ir prieš Kalėdas vietos greitai išgraibomos. Jeigu turite automobilį, baldus, buitinius prietaisus ar daug dėžių, vien telefono skambučio nepakanka. Reikia sąrašo, matmenų, datos ir bent apytikslio svorio. Kitaip pasiūlyta kaina vėliau vis tiek keisis.

Ką reiškia perkraustymo organizavimas iš Anglijos su pakuote?

Tai reiškia, kad komanda ne tik atveža mikroautobusą ar konteinerį, bet ir padeda viską supakuoti. Dėžės, plėvelė, kampai, etiketės, baldų išardymas, apsauga, pakrovimas – visa tai gali būti įtraukta. Kai kurie klientai mano, kad „su pakuote“ reiškia tik kartonines dėžes. Ne visada. Kartais tai reiškia ir virtuvės indų pakavimą, ir drabužių spintų tvarkymą. Bet visada reikia aiškiai pasakyti, ko tikitės, kitaip abu pusės galvoja skirtingai.

Ar galima viską supakuoti patiems ir tik pasamdyti pervežėjus?

Žinoma, galima. Daug žmonių taip ir daro, ypač kai nori sutaupyti. Tik tada būkite pasiruošę, kad pervežėjai ne visada norės krauti blogai supakuotus daiktus. Įtrūkusi televizoriaus lenta, sudaužyti indai ar išbėgęs skalbimo miltelių paketas – tai ne filmas, tai realybė. Jeigu patys pakuojate, naudokite tvirtas dėžes, žymėkite „trapūs“, o skysčius vežkite atskirai. Geriau per daug apsaugoti negu paskui aiškintis, kas kaltas.

Kiek kainuoja perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą?

Kaina labai skiriasi. Mažesniam kroviniui, tarkime, kelioms dešimtims dėžių ir vienam motociklui, galima matyti nuo 700–1200 svarų. Pilnam butui dažniau kalbame apie 1800–3500 svarų, o jei reikia konteinerio, saugojimo ar specialios pakuotės – daugiau. Atstumas, tūris, data, keltas, draudimas ir pakuotojų valandos daro didelę įtaką. Jeigu kas nors siūlo „viską nuvešiu už 400 svarų“, aš visada sustoju. Gal ir nuveš, bet ne visada taip, kaip norėtumėte.

Pakuotė, dėžės ir daiktų paruošimas

Kokios dėžės geriausios perkraustymui iš Anglijos?

Geriausios yra dvigubo sluoksnio kartoninės dėžės, ne tos plonos, kurias gaunate iš parduotuvės prie bananų. Jos subyra dar iki krovininio furgono. Standartiškai naudoju 60x40x50 cm dėžes sunkesniems daiktams ir didesnes lengviems – patalynei, pagalvėms, drabužiams. Svarbu nekrauti knygomis iki viršaus, nes paskui dėžės nepakelia nei žmonės, nei keltuvai. Etiketės privalomos. Ne „virtuvė kažkur“, o „virtuvė – indai, trapūs, aukštyn“. Smulkmena, bet po 12 valandų kelionės smulkmenos tampa pagrindas.

Ar pakuotojai turi viską atsivežti patys?

Dažniausiai taip, jeigu tai sutarta iš anksto. Dėžės, lipni plėvelė, burbulinė plėvelė, žymekliai, apsauginiai kampai – normali komanda turėtų turėti. Tik būna taip: klientas sako „turite pakuotę?“, mes sakome „taip“, o paskui paaiškėja, kad jis turėjo omenyje ir spintų išardymą, ir kilimų vyniojimą, ir pianino dėklą. Todėl rašykitės sąmatą. Ne formaliai, nebūtina notarinė popieriaus krūva, bet bent el. laiške. Paskui mažiau ginčų, o ginčai pervežimuose visada brangūs.

Ką daryti su drabužiais, kai kraustotės iš Londono?

Pirmiausia – nerūšiuokite visko vienu metu, nes išprotėsite. Padalinkite į kategorijas: vežtis, parduoti, paaukoti, išmesti. Londono butuose vietos mažai, todėl žmonės dažnai pamiršta, kiek ten visko susikaupė. Drabužiams tinka didelės dėžės arba specialūs pakabinami maišai, jeigu yra kostiumai, suknelės, paltai. Sezono daiktus galima supakuoti anksti, o kasdienius palikti paskutiniam vakarui. Ir prašau, kišenių neapleiskite. Paskui visi ieško dokumentų, pinigų ar auskarų, nes kažkas „tik padėjo į striukę“.

Ar verta pirkti naują pakuotę, ar galima naudoti senas dėžes?

Senas dėžes galima naudoti, jeigu jos tvirtos, sausos ir be pelėsio. Aš nemačiau nieko blogo taupyme, pervežimuose taupymas kartais net būtinas. Bet jeigu dėžė minkšta, sulinkusi ar kvepia pelėsio rūsiu, jos nenaudokite. Viskas gali sugriūti kelyje, ypač jei vežama per keltą ar konteineriu. Pakuotė nėra grožis, ji yra apsauga. Kartais geriau sumokėti 80–150 svarų už dėžes ir plėvelę negu paskui verkšlenti dėl sugadinto stalo.

Maršrutas, transportas ir terminai

Kuo skiriasi perkraustymas iš Anglijos mikroautobusu ir konteineriu?

Mikroautobusas tinka butui, studijai, kelioms spintoms, buitiniams prietaisams ar nedidelei įmonei. Konteineris dažniausiai naudojamas didesniam kroviniui, pavyzdžiui, namui ar biurui, kur reikia 20 arba 40 pėdų talpos. Mikroautobusas greitesnis, jei maršrutas tiesioginis, bet vietos ribotos. Konteineris tvarkingesnis dideliems kiekiams, tik reikia laukti užpildymo ir logistikos langų. Jeigu kraustotės iš Mančesterio į Kauną su 3 miegamaisiais baldais, mikroautobuso gali nepakakti. O jei vežate tik 35 dėžes, konteineris bus beprasmiškas.

Kiek trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Jeigu krovinys važiuoja tiesiogiai, realiai skaičiuokite 2–5 dienas nuo pakrovimo iki iškrovimo. Ne todėl, kad atstumas toks didelis, o dėl kelto, eismo, vairuotojų darbo laiko, muitinės ir kartais tiesiog blogos datos. Per Doverį ar Kalė galite prarasti pusę dienos. Žiemą oro sąlygos irgi padaro savo. Aš esu matęs, kai krovinys atvyko per 48 valandas, ir esu matęs, kai dėl dokumentų trūkimo stovėjo beveik savaitę. Todėl į datą žiūrėkite kaip į planą, ne kaip į garantiją.

Ar galima pasirinkti tikslią pristatymo dieną?

Galima bandyti, bet aš niekada nežadėčiau tikslios dienos šimtu procentų. Tarptautiniuose pervežimuose visada įsiterpia kažkas: keltas vėluoja, klientas negali atidaryti durų, sandėlis pilnas, vairuotojui baigiasi darbo laikas. Jeigu jums reikia būtent sekmadienį nuo 10:00 iki 11:00, geriau iškart sakykite. Galbūt pavyks, galbūt reikės papildomo mokesčio. Patogiausia planuoti pristatymą darbo dienomis, kai kas nors yra namuose ir gali priimti daiktus. Priešingu atveju viskas virsta žaidimu „kas turi raktus“.

Ką daryti, jeigu Anglijoje negalima palikti daiktų iki išvykimo?

Tuomet reikia laikino saugojimo. Gali būti Anglijoje, Lietuvoje arba tarpiniame sandėlyje, bet visada klauskite sąlygų. Ar sandėlis šildomas? Ar yra apsauga? Ar draudimas galioja saugojimo metu? Ar mokate už savaitę, mėnesį ar kubinį metrą? Dažna klaida – išsinuomoti pigiausią vietą garaže, o paskui rasti drėgmę ant baldų. Saugojimas nėra tik „pastatyti į kampą“. Ypač jei vežate medienos baldus, elektroniką ar dokumentus.

Dokumentai, muitinė ir draudimas po Brexit

Ar po Brexit reikia muitinės dokumentų?

Taip, reikia. Anglija jau nebėra ES, todėl kroviniai kerta sieną kaip trečiosios šalies siuntos. Reikia prekių sąrašo, vertės, gavėjo duomenų, kartais PVM ir muito informacijos. Asmeniniams daiktams dažnai taikomos lengvatos, jeigu įrodote, kad jie naudoti ir perkraustote nuolatinei gyvenamajai vietai. Bet čia ne vieta improvizacijai. Jeigu sąraše rašysite „seni daiktai“, muitinė gali užduoti klausimų. Geriau sąžiningai surašyti baldai, drabužiai, knygos, buitinė technika.

Ar reikia įrodymų, kad daiktai yra asmeniniai?

Dažniausiai taip, bent jau geriau turėti. Tai gali būti paso kopija, darbo sutartis, registracijos dokumentai, nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis, kartais mokyklos pažyma, jeigu kraustotės su vaikais. Ne visada to prašo, bet jeigu paprašys, o jūs neturėsite, prasidės laukimas. Aš nežinau 100%, kaip kiekvienas muitinės pareigūnas reaguos kiekvienu atveju, nes praktika skiriasi. Bet dokumentų ruošimas iš anksto yra pigesnis negu telefonų serija pasienyje.

Ar verta pirkti krovinio draudimą?

Mano nuomone, taip, ypač jei vežate baldus, elektroniką ar brangesnius daiktus. Bazinė atsakomybė dažnai dengia tik dalį vertės ir tik tam tikrais atvejais. Klientai kartais sako: „man nieko nenutiks“. Puiku, tikiuosi. Tik aš mačiau, kaip dėl staigaus stabdymo išlūžo stalviršis, kaip drėgmė sugadino dėžes, kaip keltuvas per ankštą kiemą įbrėžė spintą. Draudimas ne viską padengs, bet be jo ginčas gali būti labai nemalonus.

Kas atsitinka, jeigu sąraše pamirštama technika?

Gali nieko blogo neatsitikti, bet gali ir sustabdyti krovinį. Ypač jei vežate kompiuterius, televizorių, kavos aparatą, įrankius ar brangesnius prietaisus. Sąrašas turi būti realus, ne literatūrinis kūrinys. Jei pamiršote vieną seną monitorių, niekas greičiausiai nekels dramų. Bet jeigu sąraše rašoma „drabužiai“, o furgone stovi naujas šaldytuvas, klausimai bus logiški. Perkraustymo organizavimas iš Anglijos su pakuote be sąrašo yra kaip kelionė be žemėlapio – galima atvykti, tik kam taip nervintis.

Kainos, pasiūlymai ir paslaugų apimtis

Kodėl skirtingi pervežėjai siūlo labai skirtingas kainas?

Nes jie ne visada skaičiuoja tą patį. Vienas į kainą įtraukia dėžes, pakuotojus ir draudimą, kitas rodo tik transportą iki Lietuvos sienos. Trečias gali pamiršti keltą, ketvirtas – iškrovimą. Todėl lyginti reikia ne apatinę eilutę, o paslaugos aprašymą. Jeigu pasiūlymas atrodo per geras, klauskite: kas įskaičiuota, kas neįskaičiuota, kiek valandų dirbs komanda, ar yra papildomų mokesčių. Blogos įmonės mėgsta pradėti pigiai, o paskui „aiškintis vietoje“. Tai senas triukas.

Ką būtinai reikia įtraukti į pasiūlymą?

Pasiūlyme turėtų būti pakrovimo adresas, pristatymo adresas, preliminarus krovinio tūris, dėžių skaičius, pakuotės tipas, transporto priemonė, draudimas, dokumentų tvarkymas ir galimos papildomos išlaidos. Jei perkraustymo organizavimas iš Anglijos su pakuote apima baldų išardymą, tai irgi turi būti parašyta. Ne žodžiu. Ne „nu bus gerai“. Parašyta. Dar pridėčiau kontaktinį asmenį abiejose pusėse. Kai vairuotojas atvyksta 22:00, o klientas nežino, kam skambinti, prasideda teatras.

Ar pakuotojų valandos skaičiuojamos atskirai?

Dažnai taip, ypač jei užsakymas didesnis arba pakuojama vietoje. Valandinis tarifas gali būti 25–60 svarų vienam žmogui, priklausomai nuo miesto, komandos ir paslaugos lygio. Londone kainos paprastai didesnės negu Birmingame, Lidyje ar Mančesteryje. Svarbu žinoti, ar laikas skaičiuojamas nuo atvykimo, ar nuo darbo pradžios. Skamba smulkmeniškai, bet po 6 valandų tai jau reali suma. Gerai suplanuota pakuotė taupo pinigus, o ne tik nervus.

Ar galima gauti fiksuotą kainą perkraustymui?

Fiksuotą kainą galima gauti, jei informacija tiksli. Jeigu sakote „turėsiu apie 40 dėžių“, o paskui atsiranda sofa, dviratis, šaldytuvas ir senas rašomasis stalas, kaina keisis. Fiksuota kaina nėra burtažodis, ji galioja pagal fiksuotą krovinio aprašymą. Todėl siųskite nuotraukas, vaizdo įrašus, sąrašą, aukštus, laiptus, liftus, parkavimo vietą. Jei nieko neparašysite, pervežėjas spės. O spėjimai pervežimuose retai baigiasi dainomis.

Realios problemos, kurias matau dažniausiai

Kodėl žmonės visada neįvertina daiktų kiekio?

Nes kasdieniniame gyvenime mes nematome viso turto vienu metu. Spintoje drabužiai atrodo „normaliai“, garaže įrankiai „nelabai daug“, o virtuvėje indai „kaip visiems“. Paskui atvykus komandai paaiškėja, kad reikia ne 30, o 75 dėžių. Aš tokią situaciją mačiau prie Bristolio – klientė sakė turinti „porą dėžių“, o išėjo du kambariai pilni baldų. Nejuokauju. Todėl geriau perskaičiuoti du kartus ir šiek tiek pervertinti negu gėdytis paskutinę dieną.

Kas nutinka, jeigu pakrovimo dieną ne visi daiktai paruošti?

Furgonas stovi, žmonės dirba, laikas bėga, o jūs dar ieškote dokumentų spintelėje. Tokiu atveju arba mokate papildomai, arba krovinys vėluoja. Kartais pervežėjas gali palaukti pusvalandį, bet jei po to reikia vykti į keltą, variantų mažai. Yra buvę, kad dėl dviejų nesupakuotų dėžių klientas praleisdavo reikiamą keltą. Paskui visi piktinasi, nors priežastis paprasta – nebuvo pasiruošta. Pakuotė prieš dieną yra ne kaprizas, o išgyvenimo būdas.

Ar blogi pervežėjai tikrai tokie dažni?

Nenoriu visų tepti vienu teptuku, bet taip, blogų įmonių yra. Ne visada jos visiškai sukčiai, kartais tiesiog netvarkingos, be sistemos, be atsakomybės. Vėluoja, neatrašo, keičia vairuotojus paskutinę minutę, nepakelia telefono. Perkraustymas iš Anglijos yra brangi paslauga, todėl rinkoje atsiranda daug „ specialistų“ su furgonu ir telefonu. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių. Skaitykite, kaip įmonė atsako į problemas. Tai sako daugiau negu gražios nuotraukos.

Ką daryti, jeigu pristatymo dieną kažkas sugenda?

Pirmiausia – nufotografuoti, nepasirašinėti tylių priėmimo aktų ir nedaryti scenos vairuotojui. Vairuotojas dažnai nėra tas, kuris pakrovė ar supakavo, jis tiesiog atvežė. Reikia surašyti pastebėjimus, įvardyti sugadintus daiktus, pateikti nuotraukas, susisiekti su užsakymo vadybininku. Jeigu buvo draudimas, klauskite, kokio formato aktas reikalingas. Žinau, kad sunku būti ramiam, kai sugadintas mėgstamas fotelis. Bet emocijos dokumentų nepakeičia.

Smulkmenos, kurios labai padeda

Ar verta pakuoti daiktus pagal kambarius?

Taip, ir dar kartą taip. Kiekvienas kambarys turi savo spalvą arba numerį, o dėžėse rašomas turinys. Ne „įvairūs daiktai“, nes toks užrašas niekam nepadeda. Virtuvė, miegamasis, vonia, biuras, vaikų kambarys – taip orientuojasi ir pakuotojai, ir iškrovėjai. Jeigu viskas sumaišoma, paskui Lietuvoje gyvensite tarp dėžių ne savaitę, o mėnesį. Aš pats esu matęs, kaip viena neteisingai pažymėta dėžė su kavos aparatu sugadina pirmą rytą naujuose namuose.

Ar reikia išardyti baldus prieš komandai atvykstant?

Jei mokate ir turite įrankius – galite. Bet jei baldas sunkus, stiklinis ar brangus, geriau palikti profesionalams. Ypač sofos kampai, didelės spintos, lovos su mechanizmais. Kartais klientas išardo, paskui trūksta varžtų, o pakuotojai turi improvizuoti. Ne visada gerai. Be to, kai kurie baldai praranda garantiją, jeigu išardomi netinkamai. Jeigu pervežimo kompanija siūlo baldų išardymą, dažniausiai verta tą paslaugą priimti bent sudėtingesniems daiktams.

Ką palikti su savimi, o ne krauti į furgoną?

Paso, pinigų, vaistų, kompiuterio, svarbių dokumentų, raktų, brangenybių ir vienos nakvynės komplekto nekraukite į bendrą krovinį. Tai turi keliauti su jumis automobiliu ar lėktuvu. Dar pridėčiau įkroviklius, higienos reikmenis ir vieną dėžę „pirmoji diena“. Ten dedamas tualetinis popierius, puodeliai, kavos aparatas, pagalvė, keletas lėkščių. Skamba kaip smulkmena, bet kai po kelionės nieko nenori, tik miegoti, tokia dėžė išgelbsti.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su baldais?

Gyvūnų geriau nevežti pilname furgone su baldais, nebent tai specialiai sutarta ir saugu. Triukšmas, temperatūra, kvapai, stresas – katė ar šuo tikrai nesidžiaugs. Be to, gyvūnų gabenimui reikia atskirų dokumentų, skiepų, mikročipo, kartais veterinarinių pažymų. Jei kraustotės iš Anglijos į Lietuvą su augintiniu, tvarkykite tai kaip atskirą kelionės dalį. Nebandykite „prakišti“ šuns tarp dėžių. Taip, buvau girdėjęs ir tokių idėjų.

Paskutiniai patarimai prieš pasirenkant paslaugą

Kokių klausimų paklausti pervežėją prieš sutikimą?

Paklauskite, ar kaina galutinė, ar preliminar, kas įskaičiuota į pakuotę, ar yra draudimas, kas tvarko muitinės dokumentus, kada bus patvirtintas maršrutas, kas atsitiks vėlavimo atveju. Dar klauskite apie iškrovimą – ar komanda neša iki durų, ar į konkrečią vietą bute. Tai labai svarbu, nes vieni vadina „iškrovimu“ dėžių nuleidimą prie namo, kiti – nešimą į trečią aukštą be lifto. Perkraustymo organizavimas iš Anglijos su pakuote turi būti aiškus nuo pirmo pokalbio.

Ar atsiliepimai internete visada patikimi?

Ne. Kai kurie atsiliepimai per gražūs, kai kurie parašyti tos pačios įmonės draugų, kai kurie tiesiog emocingi be faktų. Skaitant reikia ieškoti detalių: ar atvyko laiku, ar buvo paslėptų mokesčių, kaip elgėsi sugadinimo atveju, ar komunikacija buvo normali. Vienas komentaras „viskas super“ mažai ką sako. Bet jeigu dešimt žmonių rašo, kad įmonė dingsta po avanso, tai jau ne atsitiktinumas. Žinoma, gali būti ir konkurentų intrigų, visko būna, tikrinti reikia protingai.

Ar verta mokėti avansą?

Dažniausiai taip, nes pervežėjas rezervuoja transportą, žmones ir pakuotę. Tik avansas turi būti normalus, o ne pusė sumos nežinomai įmonei be duomenų. Patikrinkite įmonės registracijos numerį, adresą, sąskaitos gavėją, sutarties sąlygas. Jeigu prašo pervesti į asmeninę sąskaitą ir sako „taip patogiau“, aš būčiau atsargus. Geros įmonės paprastai turi tvarką su dokumentais. Blogos mėgsta skubą, nes skuboje žmonės mažiau klausinėja.

Ką daryti likus savaitei iki perkraustymo?

Patvirtinkite datą, adresus, kontaktus, pakuotės kiekį, mokėjimą, dokumentus ir planą B. Peržiūrėkite dėžes, atskirkite šiukšles, paruoškite įrankius, apsaugokite grindis, jei reikia. Jeigu Anglijoje nuomojatės būstą, nepamirškite grąžinimo patikrinimo. Daug žmonių pamiršta, kad po išvežimo dar reikia palikti butą švarų. Ir dar – nepalikite paskutinės minutės pirkinių. Paskutinę dieną visada atsiranda kažkas, ko „būtinai reikia nusipirkti“. Taip veikia pasaulis.

Išvada

Perkraustymo organizavimas iš Anglijos su pakuote nėra tik furgono užsakymas. Tai planas, dėžės, sąrašai, dokumentai, draudimas, data, keltas ir šiek tiek kantrybės. Jei viską sutarsite aiškiai, nufotografuosite krovinius, paruošite daiktus iš anksto ir nepasitikėsite vien mažiausia kaina, viskas dažniausiai pavyksta. Geriausias patarimas paprastas: pradėkite anksčiau, klauskite daugiau ir viską fiksuokite raštu. Tada kelionė iš Anglijos į Lietuvą nebus košmaras.