Perkraustymo niuansai iš Londono ką žinoti: 20 metų patirties tiesa be pigmentų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių katastrofų, kuriomis būtų galima užpildyti ne vieną knygą. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas iš Londono yra tik tai, ką matote YouTube – dėžės įkeliamos ir viskas. Realybėje, ypač po Brexit, viskas pasikeitė. Dabar reikia žinoti ne tik tiek, kiek kainuoja valanda, bet ir kaip elgtis su muitinės taisyklėmis, kurios pasikeitė dar kartą (galbūt ne paskutinį). Šiame straipsnyje aš neparduosiu jums paslaugų, tiesiog papasakosiu, kas tik vyksta gatvėje ir tamsiuose angaruose prieš jūsų daiktus atvykstant į Lietuvą. Jei norite sužinoti pagrindinius perkraustymo niuansus iš Londono ką žinoti, kad nenukentėtumėte nei piniginė, nei nervai, skaitykite toliau.

Londono logistika ir eismo isterija

Kaip susitvarkyti su parkavimu Londone?

Parkavimas Londone yra vienas didžiausių košmarų, net jei jums atrodo, kad tiesiog sustosite prie namo. Jei gyvenate centre (Westminster, Kensington ir pan.), be specialaus leidimo (suspension of parking bays) jūsų vairuotojas gali tiesiog negalėti priartėti. Reikia kreiptis į savivaldybę iš anksto, už tai imamas mokestis, bet tai pigiau nei bauda, kuri svyruoja nuo 65 iki 130 svarų. Vieną kartą važiavome į Islingtoną ir klientas manyjo, kad „tai penkių minučių reikalas“, o mums gavo baudą už tai, kad sustojome ant „geltonos linijos“ iškrovimui. Taigi, viskas turi būti užregistruota.

Ar sunkvežimis gali važiuoti į mano gatvę?

Tai labai dažnas klausimas. Londonas yra pilnas apribojimų, ypač kai kalbame apie sunkvežimius, kurie sveria daugiau nei 3,5 ar 7,5 tonos. Daugelis gyvenamųjų kvartalų turi fizinius barjerus (bollards), kuriuos vairuotojas negali pravažiuoti be raktų, kurių jis neturi. Be to, yra griežti aukščio ir pločio apribojimai tiltuose, kurie praeinančius dažnai staigina. Reikia iš anksto patikrinti vietovės žemėlapį, kitaip sunkvežimis gali likti už kilometro ir viską teks pernešti rankomis.

Ką daryti, jei gyvenanu prie „Red Route“?

„Red Route“ – tai raudonai nudažytos kelio juostos, kuriose sustoti draudžiama beveik visur. Jei jūsų namai yra ten, tada jums tikrai reikės specialaus leidimo iš „TfL“ (Transport for London). Be to, ten dažnai stovi kameros, kurios fiksuoja kiekvieną minutę. Negalima tiesiog „užlipti ant paviršiaus“ penkiai minutėms – bauda atkeliauja po dviejų savaičių paštu. Geriau iš anksto susiderėti su vairuotoju, kad jis lauktų artimiausioje legalioje vietoje, o ne rizikuotų.

Ar reikia mokėti ULEZ ir Congestion Charge?

Taip, jei jūsų sunkvežimis neįtrauktas į išimtų transporto priemonių sąrašą (o dauguma senesnių pervežimo sunkvežimių nėra), turėsite sumokėti ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokestį, kuris šiuo metu yra 100 svarų dienai (kaina gali keistis). Taip pat „Congestion Charge“ – 15 svarų, jei važiuojate centru darbo dienomis. Šios išlaidos dažnai būna neįskaičiuotos į pradinį įkainį, todėl nustebkite, kai gausite papildomą sąskaitą.

Kiek laiko užtrunka išvykti iš Londono?

Pati išvykimas gali trukti ilgiau nei kelionė iki Lietuvos. Jei reikia iškrauti dėžes iš 3-o aukšto be lifto (o Londone to daug), tai gali praeiti visa diena. Pridėkite tai prie eismo spūsties ant M25 žiedinio kelio, kuris yra nuolatinis kamšties. Nerealu tikėtis, kad vairuotojas išvažiuos lyg iš vamzdžio. Planuokite rezervą bent 4-6 valandoms.

Ar galima važiuoti naktį?

Teoriškai galima, ir netgi būtų geriau, kad neterliotų eismo, tačiau yra problemų. Daugelyje Londono rajonų galioja naktinio ramumo taisyklės, draudžiančios triukšmą. Vairuotojas negali leisti kelti dėžių ar statyti garsiai variklio 3 valandą ryto, jei kaimynai skųsis – policija atvyks labai greitai. Taip pat naktimis daugiau „užkardų“ ir nelegalių taksi vairuotojų, kurie gali sukelti incidentus.

Dokumentai, muitinė ir Brexit chaosas

Ar reikia muitinės brokerio po „Brexit“?

Absoliučiai taip. Tai nebe Europos Sąjunga, negalite tiesiog važiuoti su daiktais be deklaracijos. Kiekvienas siuntinys turi būti deklaruojamas „Export“ iš JK ir „Import“ į LT. Jei bandysite tai daryti patys, galiu garantuoti, kad pasiklysite biurokratijos labirinte. Brokeris užpildo T1 deklaraciją, be kurios sunkvežimis nepraeis sienos. Daugelis klientų mano, kad tai „papildoma paslauga“, bet iš tiesų tai privaloma sąlyka.

Kas tas „Transfer of Residence“ (ToR01)?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuos reikia žinoti kalbant apie perkraustymo niuansus iš Londono ką žinoti, kad nepamokėtumėte mokesčių. ToR01 leidžia atvežti asmeninius daiktus į ES be PVM ir muito, jei gyvenote ne JK mažiau 12 mėnesių ir daiktus naudojote mažiau 6 mėnesių. Be šio dokumento gali tekti sumokėti 21 % PVM nuo visų daiktų vertės, o tai, tarkim, baldams gali būti labai brangu.

Kas nutinka, jei neturiu PVM numerio Lietuvoje?

Jei dar neesate registruotas Lietuvoje kaip gyventojas ar verslas, gali kilti bėdų su PVM grąžinimu ar mokėjimu. Muitinė reikalauja, kad importuotojas būtų identifikuotas. Esą buvo atvejų, kai žmonės negalėjo gauti savo daiktų Calais uoste, kol nesusirado numerį. Geriau jį susirasti iš anksto pas VMI, net jei manote, kad jums dar nereikia.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maisto produktų, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, sūris), vežti draudžiama arba griežtai ribojama. Muitinės šunys tikrina labai atidžiai – jei ras dešrelę, viską gali konfiskuoti ir skirti baudą. Alkoholio galima vežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui (paprastai laikoma, kad tai nėra verslinis kiekis), bet jei bandysite vežti 50 butelių viskio, tai bus klasifikuojama kaip prekyba ir reikės mokėti didelius mokesčius bei gauti licenciją.

Kaip apskaičiuojami daiktų mokesčiai?

Jei neturite ToR01 ar bandote vežti naujus daiktus (su etiketėmis), mokesčiai skaičiuojami pagai MV (muitinės vertę). Tai yra daikto kaina + transporto išlaidos iki sienos. Nuo to imamas PVM (21 %) ir galbūt muitas (priklausomai nuo prekės). Naujus baldus ar techniką geriau palikti JK arba nupirkti čia, nes nervų sąnaudos neatsiperka.

Kas su T1 dokumentu praradimu?

T1 dokumentas yra kaip pasas jūsų kroviniui. Jei vairuotojas jį praranda kelyje (o tai nutinka, kai popieriai iškrenta pro langą arba pasikrausto), sunkvežimis stovi sienoje, kol nebus padaryta kopija ir patvirtinta muitinės. Tai gali užtrukti dieną ar dvi, o laukimas kelyje kainuoja pinigus. Todėl pasirinkite patikimas firmas, kurios žino, kaip saugoti dokumentus.

Ar turiu deklaruoti kiekvieną dėžę?

Formaliai taip, muitinės deklaracijoje turi būti nurodytas krovinio sąrašas (packing list). Nereikia rašyti kiekvieno šlepečio, bet turi būti grupės: „baldai“, „drabužiai“, „knygų“ ir t.t. Jei deklaracijoje parašysite „asmeniniai daiktai“ be konkrečios vertės ir aprašymo, muitininkas gali nuspręsti patikrinti fiziškai. O toks tikrinimas vėluina.

Kainos ir paslėptos išlaidos

Kodėl pervežimas iš Londono brangiau nei iš provincijos?

Viskas dėl atstumo ir laiko. Londonas yra didelis, ir vairuotojas gali praleisti pusę dienos tiesiog važiuodamas iš vienos pusės į kitą (pvz., iš Romfordo į Acton). Be to, įkainiai Londonuose (darbo rankos, degalai) aukštesni. Taip pat, jei reikia mokėti už ULEZ ir Congestion Charge, tai visiškai keičia galutinę sumą. Ne vienas klientas nustemba, kai gavo sąskaitą „už papildomus kilometrus“.

Ką daryti, jei pasiūly per pigiai?

Bėkite. Jei jums pasiūlo pervežti pilną namų ūkį iš Londono į Vilnių už 800 eurų, tai arba suklys, arba tai bus „klastotojai“, kurie pasiims užstatą ir išnyks. Reali kaina su kuru, keltu, darbu ir dokumentais yra gerokai aukštesnė. Žemiau galėtų būti tik tada, jei jūsų daiktai sudarytų tik vieną dėžę, bet ne pilną sunkvežimį.

Ar kaina keičiasi, jei daiktų atsiranda daugiau?

Be abejo. Viskas remiasi kubiniais metrais (m3). Jei iš anksto nurodėte 10 m3, o prieš pat išvykimą paaiškėjo, kad yra 15 m3 (dažnai nutinka su baldais, kurie neįeina į planus), reikia ieškoti didesnio sunkvežimio arba daryti antrą važiavimą. Abu variantai kainuoja. Geriau nuo pradžių būti sąžiningam su matavimais.

Ką reiškia „long carry“ mokestis?

Jei sunkvežimis negali pastatyti tiesiai prie jūsų durų (dėl žemės sklypo, tvoros ar augmenijos) ir vairuotojas turi nešti daiktus 20, 30 ar daugiau metrų, tai papildomai apmokestinama. Nešti sofas 50 metrų nėra lengva, o laikas – pinigai. Jei turite ilga privažiavimą, pasirūpinkite, kad būtų kas padėti nešti iš karto.

Ar verta pirkti draudimą?

Manau, kad verta, nors dažnai vengiu siūlyti papildomų dalykų. Bet važiuojant keliu tūkstančius kilometrų, nutinka visko. Aš mačiau, kaip sunkvežimiai užsidegė (ne mūsų, bet girdėjau istorijų) arba buvo apvogti stovėdami prie Viešbučio Prancūzijoje. Standartinis draudimas dažnai nedengia visko, todėl skaitykite sąlytas, ypač dėl brangių daiktų.

Kaip mokama už keltą (Ferry ar Eurotunnel)?

Dauguma firmų įtraukia keltą į kainą, bet reikia pasitikrinti. Eurotunelis (po kanalu) brangesnis, bet greitesnis (35 min), o keltas (Dover-Calais) pigesnis, bet trunka 1,5–2 valandas. Taip pat reikia susimokėti už vairuotojo bilietą (maistas, miegamasis vieta), jei tai nėra įskaičiuota. Kartais firmos taupo ir deda vairuotojus į „bendra“ kabą be patogumų, kas juos išvargina.

Pakavimas ir daiktų paruošimas

Ar turiu pati/išsirinkti dėžes?

Galite, bet geriau pasinaudoti profesionaliomis. Statybinės dėžės (pavyzdžiui, iš „B&Q“) dažnai būna per minkštos arba netinkamo dydžio. Kai dėžės sumušamos ant vienos kitos viršaus, apatinės sutrūksta. Naudokite „double wall“ dėžes. Jos kelia brangiau, bet jūsų indai nenusilūž per pusę kelionės.

Kaip supakuoti baldus?

Visi geri baldai turi būti supakuoti į burbuliuota plėvelę (bubble wrap) ir uždengti storomis kilimėlis (blankets). Negalima tiesiog įkišti sofos į sunkvežimį be apsaugos – jis bus įbrėžtas. Jei turite sublokuotus (flat-pack) baldus, geriau juos išardyti – taip sutaupysite vietos ir sumažinsite pažeidimų riziką.

Ar galiu vežti augalus?

Tai sudėtingas klausimas. Oficialiai augalus su žeme į ES galima vežti tik su specialiu fitosanitariniu pasu, kurį gaunate iš JK plantinės sveikatos tarnybos. Be to, kiekvienas augalas turi būti tikrintas. Dauguma vairuotojų tiesiog atsisako vežti augalus, kad nebūtų problemų sienoje, nes jei randa kirmėlę ar ligą, visa siunta gali būti sulaikyta.

Kas su ašaromis (teleskopinėmis) ?

Ašaros yra puikus dalykas, bet jas reikia uždaryti ir pririšti. Jei ne, jos išsities po visą sunkvežimį, gali užkliūti už kitų daiktų arba nukristi ant vairuotojo. Geriau įdėti jas į dėžę arba uždengti storu audiniu.

Ar reikia išardyti lovas?

Taip, beveik visada. Didelės lovos, ypač su „king size“ čiužiniais, netilps į laiptus arba į sunkvežimio duris, jei nebus išardytos. Vairuotojai dažnai turi su savimi įrankius, bet jie nėra baldų meistro meistrai. Jei lova sudėtinga, geriau išardyti patys prieš tai.

Ką daryti su brangia elektronika?

Telefonus, kompiuterius, pinigus ir dokumentus nešite su savimi keleivinėje kabinoje (jei važiuojate su vairuotoju) arba vežite atskirai. Negalima šių daiktų įkišti į bendrą krovinį. Jei dingsta, draudimas to nedengia pilnai, o rizika perdidelė.

Vairuotojai ir realybė kelyje

Ar vairuotojas padės man nešti dėžes?

Paprastai taip, tai įskaičiuota į kainą, jei nurodyta „2 vyrų darbas“. Jei užsakote tik vairuotoją (1 vyras), jis gali padėti, bet neįsivaizduokite, kad jis neš 50 dėžių vienas per 3 valandas – jis tiesiog išseks. Jei daug daiktų, reikia mokėti už papildomą kroviką.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa Anglijoje?

Tai įvyksta. Buvo atvejų, kai vairuotojai „susirgdavo“ arba tiesiog dingdavo su kitu užsakymu. Jei dirbate su patikima firma, jie siųs pakeitimą (kitą vairuotoją). Jei dirbate su „vaiduokliu“ iš skelbimų, liksite be daiktų ir be pinigų. Visada tikrinkite įmonės kodą ir atsiliepimus (ne tik tuos, kurie parašyti prieš dieną).

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Didžioji dauguma taip, ypač jei įmonė lietuviška. Bet yra ir lenkų, latvių ar net rytų europiečių komandų. Jei jums svarbu komunikuoti, patikrinkite iš anksto. Aš mačiau situaciją, kur klientas negalėjo suprasti, kur dėti dėžę, nes vairuotojas kalbėjo tik rusiškai ir lietuviškai „labai blogai“.

Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi įžūliai?

Skambinkite dispacheriui (dispatcher) iš karto. Vairuotojai žino, kad jų veikla stebima GPS ir telefonais. Nereikia tarti su juo, tiesiog praneškite vadovui. Deja, kai kurie vairuotojai (nepaisu tautybės) būna pavargę ir gali būti šiurkštūs, bet tai nėra priežastis toleruoti chuliganišką elgesį.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Tai priklauso nuo įmonės politikos ir draudimo. Kai kurie leidžia keleivius (paprastai vieną ar du), kiti ne, nes tai draudžiama jų policijoje. Be to, tai gali būti nepatogu – vairuotojas turi poilsio režimą, jis miega kabinoje, o jums ten gali būti ankšta. (Asmeniškai aš nerekomenduočiau, nebent jūsų draugas yra labai ramus žmogus).

Kas nutinka su daiktais, jei vairuotojas sugenda?

Jei tai techninė gedimas, sunkvežimis gali būti temptas (tow truck) į servisą, o daiktai – perkrauti į kitą sunkvežimį. Tai užtrunka. Jei tai avarija, turiu viltis, kad yra draudimas „Cargo insurance“. Bet vėlgi, viskas priklauso nuo to, kiek geri dokumentai buvo užpildyti pradžioje.

Išvada

Visi šie perkraustymo niuansai iš Londono ką žinoti gali atrodyti bauginantys, bet iš tiesų viskas susiformuoja į vieną paprastą taisyklę: gerai pasiruošk ir nepasitikėk per pigiais pasiūlymais. Londonas yra specifinis miestas su savo taisyklėmis, o Brexit tik sudarė papildomų biurokratinių kliūčių. Jei pasirūpinsite dokumentais (ToR01), pakavimu ir parkavimu iš anksto, pati kelionė turėtų vykti sklandžiai. Geriau praleisti valandą skaitant taisykles nei dienas spręsdant problemas sienoje arba ieškant dingusių daiktų. Sėkmės perkraustyme ir tikimės, kad jūsų dėžės pasieks Lietuvą saugios.