Perkraustymo logistika iš UK optimizuoti maršrutai: kaip sutaupyti nervus ir pinigus

Sveiki, tiesiog pasakysiu kaip yra. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo kranų, nuvirtusių ant kelių, iki klientų, kurie bandydami sutaupyti, patys susiveždami visus daiktus „Ford Transit“ ir paskui verkdami degone, nes nebetelpa nė batų dėžės. Perkraustymo logistika iš UK optimizuoti maršrutai tai ne kažkoks teorinis dalykas iš vadovėlio, o gryna realybė, pilna angliško lietaus, spūsčių M25 žiede ir muitinės officerių, kuriems nepatinka jūsų apskaičiavimai. Rašau šitą tekstą ne kaip konsultantas, o kaip vairuotojas ir logistas, kuris žino, kiek kainuoja klaida. Čia nebus gražių žodžių, bus tiesiog patirtis.

Pagrindiniai klausimai apie kainą ir laiką

Kiek laiko užtrunka perkraustymas iš Londono į Vilnių?

Visada klausiate kiek laiko, o aš visada sakau – tai priklauso. Jei viskas būtų idealiai, tai beveik trys dienos, tačiau idealio pasaulio nėra. Reikia įskaičiuoti laiką pakrovimui, kelionę iki uosto, keltą, vėl kelią Lietuvoje ir iškrovimą. Perkraustymo logistika iš UK optimizuoti maršrutai dažnai suyra dėl paprastų dalykų, pvz., užstrigus priešais tunelą arba neleisiant į keltą dėl techninio trikdžio. Geriau skaičiuokite penkias dienas su atsarga, tada nenuviliosite.

Ar galima tiksliai pasakyti kainą iš karto?

Žinoma, galiu pasakyti, tai bus tūkstantis brą, tai tik apytikslis skaičius. Kol nepamatysiu, kiek tikrai turite daiktų, ar tai bus butas ar namas, negaliu garantuoti. Kartai žmonės sako, „turime tik kelis daiktus“, o ten stovi didžiulė sofa ir spinavas pianinas. Kaina susideda iš degalų, keltų, darbo užmokesčio Anglijoje ir Lietuvoje. Jei norite tikslumo, reikia inventorizacijos sąrašo, kitaip mes abu spėliosim.

Kodėl kaina pas skirtingas firmas skiriasi taip stipriai?

Tai yra klasikinis klausimas. Vienos firmos vežia savo sunkvežimius, kitos – nuomoja, trečios – viską perka „paskutinę minutę“. Pigiausios paslaugos dažnai reiškia, kad jūsų daiktai keliaus su keliu kitų klientų dalimis, o tai gali trukti ilgiau. Brangesnės kainos garantuoja, kad vairuotojas atvažiuos tiesiai pas jus ir niekur nestos. Taip pat įtakos turi draudimas – pigiau draudžiama tik nuo gaisro, brangiau – nuo visko, net jei vairuotojas užkirs ant peilių.

Ar verta laukti „backloading“ pasiūlymo?

Backloading tai kai vairuotojas jau važiuoja tuščias atgal arba turi laisvos vietos. Tai gali būti gerai, jei jūsų datos yra lankstios. Jei jums reikia važiuoti šiandien, tai neveiks. Perkraustymo logistika iš UK optimizuoti maršrutai dažnai remiasi būtent šiuo principu, kadangi tuščias sunkvežimis tai nuostolis. Tačiau rizikuojate, nes jei pagrindinis klientas pavėluos, jūsų daiktai liks šalyje. Geriau nekęskite, jei skubate.

Ką daryti, jei turiu labai mažai daiktų?

Tuomet geriau nekvietti sunkvežimio. Jums reikės dalinio krovinio arba dėžės. Ypač jei esate studentas arba perkraustote tik vieną kambarį. Sunkvežimio iškvietimas vienam lovos komplektui yra finansinis savižudybė. Ieškokite firmų, kurios specializuojasi mažuose kroviniuose arba susitarkite su draugais – kartu užsisakykite pilną sunkvežimį, tai bus pigiau.

Ar galima sutaupyti pakuojant daiktus pats?

Galima, bet tikrai ne rekomenduoju. Jei pasidarysite blogai, ir tada ant kelio atsiras duobė (Anglijoo jų daug), jūsų indai nulūž. Viskas turi būti užpakuota į stiprias dėžes, o ne į senas „Apple“ dėžes iš parduotuvės. Profesionalios firmos suteikia dėžes, tai įeina į kainą. Sutaupyti galite ant dėžių, jei jas surandate pats, bet rizikuojate savo nugarą.

Ar reikia mokėti už laiptus?

Taip, jei nėra lifto arba jei vairuotojas negali privažiuoti prie pat patios durų. Angliški namai dažnai yra siauri, sunkvežimis ten neprilįs. Tada reikia nešti per 50 metrų. Tai papildomas darbas, todėl jis kainuoja. Niekas nenori nešti sofos į trečią aukštą be lifto be papildomo mokesčio, tai tiesiog fizinis sunkumas.

Kuo skiriasi perkraustymas vasarą ir žiemą?

Anglijoje žiema dažnai reiškia vėją ir lietų, o Lietuvoje – sniegą. Vasarą yra daugiau uostų spūsčių, nes visi važiuoja atostogų. Žiemą keliai gali būti slidūs, ypač Rytų Anglijoje. Be to, tamsu darosi anksčiau, todėl vairuotojai negali dirbti tiek ilgai. Optimizuoti maršrutai žiemą reikalauja daugiau laiko rezervui.

Ar galima sekti, kur yra mano daiktai?

Dauguma modernių firmų turi GPS sekimą. Tačiau ne visada tikslu, jei vairuotojas užkerta į poilsio zoną. Aš asmeniškai visada siunčiu žinutes klientams, kai pravažiuoju svarbius taškus, pvz., „Esu prieš Lamanšą“. Tai duoda ramybę. Jei firma nesako, kur jie yra, tai prastas ženklas.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Tai nutinka. Buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo ant M6 automagistralės dėl avarijos penkias valandas. Tokiu atveju mes pranešame klientui ir stengiamės pakeisti planus. Negalima nieko padaryti su eismo įvykiais. Tai vienas iš tų dalykų, kurie suardo net tobuliausią perkraustymo logistiką iš UK optimizuotus maršrutus.

Ar galima atidėti pristatymą, jei namas dar nebaigtas?

Galima, bet tai kainuos. Sunkvežimio stovėjimas sandėlyje nėra nemokamas. Jei žinote, kad namų nebus, geriau iš karto tartis dėl laikino sandėliavimo Lietuvoje. Taip sutaupysite pinigų, nes neeksponuosite vairuotojo laiko.

Ką daryti, jei pasidarė klaida sąraše?

Būna. Kartą klientas užmiršo parašyti apie dviratį, o vairuotojas atvyko be dviračio pakabos. Jei klaida pastebima ankstyvai, galima viską sutvarkyti. Jei vairuotojas jau pravažiavo Doverį, tai bus problema. Visada patikrinkite sąrašą dar kartą prieš išvykstant.

Ar verta drausti daiktus?

Be abejo. Nors man atrodo, kad aš vairuoju gerai, ir nieko nebus, bet gyvenimas yra neprognozuojamas. Draudimas apsaugo jus nuo vairuotojo klaidų, nelaimingų atsitikimų uoste ar vagysčių. Ypač jei pervežate brangius daiktus, elektroniką ar antikvariatą. Nedraudžiant, rizikuojate viską prarasti.

Brexit ir dokumentai: kas pasikeitė

Ar dabar reikia muitinės deklaracijos?

Taip, nuo 2021 metų tai privaloma. Nors daiktai naudoti (jūsų asmeniniai), vis tiek reikia užpildyti Transfer of Residence (ToR) formą UK pusėje, o Lietuvoje deklaruoti, kad tai ne prekės. Jei nepadarysite teisingai, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Tai sudėtinga, bet įprasta dalis dabartinės perkraustymo logistikos iš UK.

Kas yra ToR01 numeris ir kur jį gauti?

Tai unikalus numeris, kuris leidžia išvežti jūsų asmeninius daiktus iš Jungtinės Karalystės be mokesčių. Jį gavote iš HMRC (britų mokesčių tarnybos). Be šio numerio mūsų sunkvežimis gali būti užstrigęs pasienieje. Užpildymas trunka apie 20 minučių internetu, tačiau gali užeiti savaitę, kol jį gausite. Nedelskite.

Ar galiu vežti maistą ar alkoholį?

Maistą asmeniniam vartojimui galima, bet ne dideliais kiekiais. Yra ribojimai dėl mėsos ir pieno produktų. Alkoholio ir cigarečių kiekiai taip pat ribojami – tai nėra prekybinis krovinys. Jei bandysite vežti dešims dėžių viskio „dovanojimui draugams“, tai bus konfiskuota. Geriau nieko nebandyti klastoti.

Kas vyksta su TIR sąnašomis?

TIR knygelės dažniau naudojamos prekiniams kroviniams. Perkraustant asmeninius daiktus dažniau naudojame CMR draudimą ir muitinės deklaracijas. Tačiau jei krovinys mišrus (t.y. yra ir prekių), gali reikėti TIR. Man atrodo, kad šiais laikais daugiau tikrinama tiesiog fiziškai uoste, nei patikrinami popieriai, bet geriau, kad viskas būtų tvarkingai.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Galima, bet automobilis turi būti ne jūsų nuosavybėje mažiau kaip 6 mėnesius. Taip pat reikia užregistruoti jį Lietuvoje per nustatytą laiką. Automobilis gali būti prikabintas prie sunkvežimio (jei turi stabdzius) arba vežamas autovežiu. Pastaruoju atveju brangiau. Pasitikrinkite draudimą – ar jis galioja Lietuvoje.

Ar britų muitininkai gali atidaryti sunkvežimį?

Gali ir daro. Niekada nežinai, ką jiems sugalvoja patikrinti. Jei jie randa kažką, kas nenurodyta sąraše, prasideda problemos. Būna, kad atidaro dėžę su drabužiais ir viską išbarsto. Ne visada jie ir susuka gražiai atgal. Tai reiškia, kad pakuokite taip, kad ne būtų gėda, jei kas nors pamatys vidų.

Ar reikia atvykti į uostą asmeniškai?

Paprastai ne. Vairuotojas sugeba susitvarkyti su dokumentais. Tačiau jei yra problemų su ToR numeriu arba kyla abejonių dėl krovinių kilmės, gali būti reikalaujama, kad savininkas būtų pasiekiamas telefonu. Geriau būti ryšyje tą dieną.

Kaip elgtis, jei praradau ToR numerį?

Reikia spausdinti naują kopiją iš savo HMRC paskyros. Jei to negalite padaryti, teks rašyti el. paštą jiems. Be šio numerio išvežti daiktų legaliai bus labai sunku. Nedarykite to klaidos – išsaugokite jį telefone ir kompiuteryje.

Ar dabar ilgiau laukia patikrinimuose?

Kartais taip, ypač po švenčių arba jei yra didelis srautas. Brexit padarė savo – dabar tikrinami ne tik dokumentai, bet ir kabinos. Kartą laikiau mūsų vairuotoją penkias valandas Doveriuje, nes buvo problema su viena dekliaracija. Optimizuoti maršrutai turi įtraukti ir šią „buferinę“ laiko zoną.

Ar reikia mokėti už muitinės tarpininką?

Dauguma firmų į tai įskaičiuoja kainą. Jei ne, teks mokėti atskirai. Lietuvoje muitinės tarpininkas užpildo deklaraciją, kad daiktai galėtų būti pristatyti. Be jo, sunkvežimis stovės pasienyje. Tai būtina sąlyga.

Kas nutinka, jei turiu draudžiamų daiktų?

Ginklai, narkotikai, kai kurios medicinos priemonės be receptų – tai visi draudžiami. Jei randa, baudos didžiulės, o krovinys konfiskuojamas. Geriau nebandyti vežti senojojojo avinėlio peilio kaip suvenyro. Nėra verta.

Maršrutai ir techninės problemos

Ką geriau rinktis: keltą ar tunelį?

Tunelis (Eurotunnelas) greitesnis – 35 min peržiūra. Keltas lėtesnis, bet leidžia vairuotojui pailsėti, valgyti. Taip pat keltai iš Doverio į Calais arba iš Hull į Rotterdamą/Zeebrugge. Jei esate Škotijoje, gali būti geriau važiuoti į šiaurę (Hull/Newcastle). Perkraustymo logistika iš UK optimizuoti maršrutai dažnai priklauso būtent nuo to, kur gyvenate Anglijoje.

Ar tikrai M25 yra toks blogas?

M25 – tai košmaras. Jei ten įvyksta avarija, stoviškite valandas. Kartais geriau važiuoti pro miestą (nors ir uždrausta) arba rinktis naktinį važiavimą. Tačiau naktį vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus. Planuodami maršrutą, visada pridedame porą valandų „M25 rezervo“.

Kaip sužinoti, ar uostas nestrike'uoja?

Britai mėgsta streikuoti. Patikrinkite naujienas prieš kelionę. Jei ferų darbuotojai strike'ina, gali būti atšaukti reisai. Tada teks važiuoti kitu kryptimi, pvz., iš Portsmouth arba Poole. Tai pakeis visą maršrutą ir pridės kelias šimtus mylių.

Ar galima pervežti daiktus per savaitgalius?

Galima, bet uostai ir muitinės dažnai dirba su ribotu darbu laiku. Jei atvyksite sekmadienį įrytą, gali tekti laukti iki pirmadienio ryto. Geriau planuoti atvykimą į Lietuvą darbo dienomis, kad iškrovimas vyktų sklandžiai.

Ką daryti, jei sunkvežimis sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Mes tada turime kvieti techninę pagalbą. Jei sugenda užsienyje, tai gali trukti dieną. Klientui tada sakome tiesiog tiesą – vėluosime. Daiktai paprastai būna saugiuje, bet pristatymo data pasislenka. Tokios yra logistikos realijos.

Ar galima užsakyti ekspresinį pervežimą?

Galima, jei mokate už du vairuotojus viename sunkvežyje (taip jie važiuoja be sustojimų). Tai kainuoja dvigubai. Paprastai vienas vairuotojas turi stabdyti kas 4.5 valandas. Ekspresas įmanomas tik trumpiems atstumams arba labai dideliame biudžete.

Ar tikrinate kelių apribojimus (Low Bridge)?

Taip, būtina. Anglijoje daug žemų tiltų, ypač kaimų keliuose. Jei vairuotojas neapsižiūrės ir užlips po tiltu, bus didelė žala ir bauda. GPS kartais meluoja, todėl reikia patikrinti specialius žemųjų tiltų žemėlapius. Tai dalis mūsų darbo.

Kaip vežiami daiktai, jei adresas miesto centre?

Centruose dažnai yra įvažiavimo apribojimai (Congestion Charge, ULEZ). Reikia gauti leidimą. Jei ne, gausite baudą, kurią paskui mums teks mokėti, o mes ją užpigsime jums. Geriau iš anksto pasakykite, jei gyvenate Londono centre.

Ar atsižiūrite į orų prognozes?

Stengiamės. Jei prognozuojamas stiprus vėjas (pvz., orkanas Ciaran), keltai gali nebeplaukti. Tada tenka laukti. Nėra prasmės rizikuoti gyvybe dėl kelių dienų delsos. Saugumas pirmiausia.

Kuo skiriasi maršrutai į Vilnių ir Klaipėdą?

Į Klaipėdą važiuojama per Kaliningradą (rusiška zona) arba per Lenkiją, priklausomai nuo situacijos. Į Vilnių – per Lietuvą. Kaliningradas reikalauja specialių leidimų, o ten esantys keliai kartais būna prasti. Į Klaipėdą dažniau vežami jūriniai konteineriai, o į Vilnių – standartiniai sunkvežimiai.

Ar galima sustoti kelyje pasidaryti pietus?

Vairuotojai turi poilsio laikus, bet jie stovi specialiose stovėjimo aikštelėse. Negali tiesiog sustoti prieš parduotuvę mieste. Jei norite, kad vairuotojas paimtų kažką iš jums, tai turi būti suplanuota taip, kad tai neatitiktų poilsio laiko taisyklių.

Ar naudojate GPS ar žemėlapius?

Abu. GPS gali nukreipti per kaimo kelią, kur sunkvežimui neįmanoma važiuoti. Senieji gera žemėlapiai visada naudingi. Patirtis rodo, kad akys ir žemėlapis kartais daugiau pasako nei navigacija.

Kas dėl „green zone“ Anglijoje?

Daugelis miestų turi aplinkosaugos zonas, kur seni sunkvežimai negali važiuoti. Mūsų parkas atnaujintas, Euro 6 standartas, tad mums leidžiama visur. Jei pasamdysite seną sunkvežimį, gali tekti važiuoti apipelkiau (aplink miestą), kas prailgins kelionę.

Išvada

Taip, štai ir viskas. Perkraustymo logistika iš UK optimizuoti maršrutai nėra tikslus mokslas, o daugiau kaip šachmatų partija su neaiškiu taisyklių rinkiniu. Svarbiausia nebandyti viską padaryti pigiausiai, o rasti patikimą žmogų, kuris supranta tas pačias angliškas duobes ir muitinės niuansus. Niekada nežinai, kas nutiks rytoj – gali užstrigti keltas arba užkristi sniegas Birmingeme. Pasitikėkite pros, pasirūpinkite dokumentais (ypač ToR) ir būkite kantrūs. Geriausi pasiruošimas yra tas, kuris numato blogiausią scenarijų. Sėkmės kelyje!