Perkraustymo logistika į UK ir iš UK sužinokite daugiau

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau kaip 20 metų, todėl žinau, kad Perkraustymo logistika į UK ir iš UK sužinokite daugiau nėra tik „pasiimame daiktus ir nuvežame“. Čia susiduria pakavimas, muitinė, keltai, draudimas, adreso sunkumai, pakrovimo aikštelės, britiškas „parkavimo chaosas“ ir kartais labai ramus klientas, kuris po dviejų valandų jau nebėra toks ramus. Pabandysiu paaiškinti paprastai, be gražių brošiūrinių frazių. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais – ne, ir tai yra normalu.

DUK

Perkraustymo logistika į UK ir iš UK sužinokite daugiau: pirmas pokalbis

Kiek trunka realus perkraustymas į Angliją?

Jeigu kalbame apie standartinį maršrutą Lietuva–Lenkija–Vokietija–Olandija/Belgija–keltas–UK, realiai reikia planuoti 2–5 darbo dienas. Kartais būna greičiau, jeigu yra tiesioginis reisas ir viskas supakuota laiku. Bet jei kraunama iš kelių adresų, daromi tarpiniai sustojimai arba muitinė klausia papildomų klausimų, gali užtrukti ilgiau. Man yra buvę, kad Londonas buvo pasiektas per 48 valandas, o Mančesteris laukė beveik savaitę. Tai ne visada vežėjo kaltė.

Kodėl Perkraustymo logistika į UK ir iš UK sužinokite daugiau kartais atrodo painiai?

Nes čia susipina kelios sritys vienu metu: transportas, pakavimas, muitinė, draudimas, adresai, liftai, parkavimas, krovinių kodai. Žmogus dažniausiai nori tik „kad baldai būtų ten“. Suprantu. Bet vežėjui reikia žinoti, kas kraunama, kiek užima vietos, ar yra dokumentai, ar daiktai asmeniniai, ar komerciniai. Perkraustymo logistika į UK ir iš UK sužinokite daugiau todėl ir skamba sunkiai, nors realybėje viskas dažniausiai sutvarkoma paprastais žingsniais.

Ar verta vežti viską vienu reisu?

Jeigu turite pilną butą ar namą, taip, atskiras reisas dažniausiai yra patogesnis. Visi daiktai keliauja kartu, mažiau painiavos, lengviau planuoti iškrovimą. Bet jeigu turite 3 dėžes, dviratį ir seną fotelį, pilnas mikroautobusas bus per didelė prabanga. Tada geriau tinka dalinis krovinys arba konsolidacija. Esu matęs klientų, kurie veždavo beveik tuščią furgoną vien dėl sentimentų, o paskui sakydavo: „brangiai gavosi“. Ir turėdavo teisę.

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo atskiro mikroautobuso?

Atskiras mikroautobusas reiškia, kad jūsų daiktai keliauja vieni, nuo durų iki durų, be kitų klientų krovinių. Tai brangiau, bet tvarkingiau. Dalinis krovinys – kai jūsų dėžės, baldai ar paletės keliauja kartu su kitų žmonių siuntomis. Čia kaina geresnė, dažniausiai nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo tūrio ir maršruto. Minusas tas, kad reikia laukti, kol susidės maršrutas. Kartais tai trunka porą dienų, kartais ilgiau.

Ar galima pasiimti senus baldus, jei jie dar geri?

Žinoma, galima. Dažnai seni baldai būna daug kokybiškesni nei nauji iš parduotuvės. Tik reikia sąžiningai įvertinti, ar jie atlaikys kelionę. Masyvus ąžuolo stalas – taip. Sena lentų plokštės spinta, kuri jau šviežia nuo seno – rizika. Aš visada sakau: jeigu daiktas byra jau bute, kelionė iki Birminghamo jo nepataisys. Geriau iš anksto sustiprinti, apvynioti, išardyti, negu po to pykti ant vairuotojo.

Dokumentai, muitinė ir kainos

Kokie dokumentai reikalingi po Brexito?

Po Brexito situacija pasikeitė, nors žmonės vis dar galvoja, kad viskas kaip anksčiau. Asmeniniams daiktams dažniausiai reikia inventoriaus sąrašo, paso arba ID kopijos, adreso UK, kartais patvirtinimo, kad daiktai naudoti. Komerciniams kroviniams reikia CMR, sąskaitos, prekės kodo, eksporto ar importo deklaracijų. Jeigu vežate verslo prekes, be EORI gali būti bėdų. Nesu tikras, ar kiekviena maža siunta visada tikrinama, bet rizikuoti neverta.

Kas yra EORI ir ar jis būtinas?

EORI yra numeris, kurį muitinė naudoja identifikuodama įmonę ar asmenį, deklaruojantį prekes. Jeigu vežate asmeninius daiktus persikraustydami, dažniausiai jo nereikia. Bet jeigu siunčiate prekes pardavimui, pavyzdžiui, baldus, drabužius, elektroniką ar automobilių dalis, tada EORI gali tapti būtinas. Be jo krovinys gali sustoti muitinėje. Tada prasideda skambučiai, laiškai ir nemalonūs klausimai. Pataisau: ne visada sustoja, bet rizika tikrai yra.

Kodėl muitinė stabdo siuntas?

Muitinė stabdo ne iš piktumo. Dažniausiai problema būna paprasta: neaiškus turinys, per maža deklaruota vertė, trūksta inventoriaus, painiojami asmeniniai ir komerciniai daiktai. Pavyzdžiui, klientas parašo „used goods“, o sąraše yra 12 naujų telefonų dėžutėse. Muitinei tai jau nebe persikraustymas, o prekyba. Tada gali tekti mokėti muitus, PVM arba aiškintis. Todėl sąrašas turi būti konkretus: sofa, 3 dėžės indų, 2 kompiuteriai.

Kiek kainuoja perkraustymas į Londoną?

Kaina labai priklauso nuo tūrio. Mažam krovinėliui iki 2–3 kubinių metrų galima ieškoti nuo 350–600 eurų. Vieno kambario butui dažnai reikia 600–1000 eurų. Didesniam butui ar namui Londonas gali kainuoti 1200–2500 eurų ir daugiau, ypač jei reikia dviejų žmonių pakrovimui, liftų rezervacijos ar saugojimo. Londonas pats savaime brangina darbą: mokamos zonos, kamščiai, sunkus parkavimas. O taip, dar prieš pamirštant – kava pakeliui irgi nebe tokia pigi.

Ar kaina gali pasikeisti dieną prieš išvykstant?

Gali, bet geras vežėjas tai pasakys iš anksto, o ne tyloje. Kaina keičiasi, kai klientas nepasako tikros apimties, pavyzdžiui, „porą dėžių“, o realiai yra 14 dėžių, dviratis, čiužinys ir senas televizorius. Kita priežastis – sunkus pakrovimas be lifto, 4 aukštas, siauri laiptai, tolimas adresas už miesto. Jeigu viskas iš pradžių pasakyta tiksliai, kaina retai šokinėja. Blogos įmonės, tiesą sakant, kartais tyčia duoda mažą kainą, kad „pagautų“ klientą.

Pakavimas, saugumas ir draudimas

Kaip apsaugoti baldus mikroautobuse?

Pirmiausia reikia ne gražiai, o stabiliai. Baldai turi būti apvynioti plėvele, antklodėmis arba specialiomis pakavimo medžiagomis. Kojos, stalčiai, durelės – viskas fiksuojama, kad neatsidarytų ir nesitrintų. Tarp daiktų negali likti tuščių erdvių, nes mikroautobusas stabdo, sukasi, juda kelyje. Aš mačiau sofą, kuri atrodė puikiai, bet be tvirtinimo ji tiesiog „vaikščiojo“ per visą kelionę. Galiausiai kampas buvo subraižytas.

Ar draudimas padengia subraižytą sofą?

Priklauso nuo draudimo sąlygų ir kaip daiktas buvo paruoštas. Jeigu sofa buvo tinkamai apsaugota, o žala įvyko dėl eismo įvykio ar krovinio poslinkio, šansų daugiau. Jeigu ji buvo be jokios apsaugos, vežėjas gali ginčytis. Draudimas nėra stebuklinga lazdelė, kuri visada moka. Reikia nuotraukų prieš pakrovimą, po iškrovimo, sąrašo, CMR, pretenzijos. Be popierių sunku įrodyti net paprastą įbrėžimą.

Kas nutinka, jei liftas neveikia?

Tada viskas tampa sunkiau, brangiau ir lėčiau. Jei iš anksto žinoma, kad lifto nėra, reikia daugiau žmonių, daugiau laiko, kartais kita kaina. Vairuotojas nėra keltuvas, nors kartais atrodo, kad žmonės tikisi stebuklų. Yra buvę atvejų, kai spinta tiesiog netilpdavo pro laiptų posūkį. Tada reikia arba išardyti, arba palikti, arba ieškoti kitokio sprendimo. Todėl matmenys ir nuotraukos prieš reisą labai padeda.

Ar galima vežti dažus, alkoholį, vaistus?

Dažai, aerosoliai, kai kurios cheminės medžiagos ir degūs skysčiai dažnai yra problematiški, ypač tarptautiniame transporte. Alkoholį vežti galima, bet reikia žinoti limitus ir deklaruoti, jei kiekiai dideli. Vaistus geriau vežti su receptu ar pakuotėmis, ypač jei tai ne viena dėžutė. Kvepalai, baterijos, elektronikos įrenginiai taip pat gali sukelti klausimų. Nesu tikras dėl kiekvienos smulkmenos, nes taisyklės keičiasi, todėl prieš kraunant geriau pasitikrinti.

Kodėl kartais reikia išardyti lovą?

Nes lova su rėmu dažnai užima per daug vietos ir gali neužtilpti pro duris, liftą ar furgono galą. Išardytas baldas keliauja saugiau, nes mažiau rizikos, kad jis įtrūks ar subraižys kitus daiktus. Varžtus geriau sudėti į maišelį ir priklijuoti prie baldo. Skamba paprasta, bet patikėkite, po iškrovimo visi ieško tų varžtų kaip lobų. Jeigu klientas iš anksto išardo, kaina dažniausiai nekrenta, bet laikas laimi.

Atvykimas, iškrovimas ir realios problemos

Kaip vyksta pakrovimas Lietuvoje ir iškrovimas UK?

Normaliai tai atrodo taip: vairuotojas atvyksta, patikrina sąrašą, padeda krauti, fiksuojami pažeidimai, jeigu jų yra. Tada krovinys tvirtinamas, uždaromos durys, pradedamas maršrutas. UK pusėje svarbu, kad kas nors būtų vietoje, galėtų parodyti, kur dėlioti daiktus. Jeigu adrese niekas neatsiliepia, prasideda papildomi mokesčiai ir nervai. Esu matęs, kad dėl 20 minučių vėlavimo visas grafikas pasislinkdavo. Todėl telefonas turi veikti.

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus?

Dažniausiai taip, bet reikia tai aptarti iš anksto. Vienas vairuotojas gali padėti nešti, tačiau sunkūs baldai, pianinai, seifai ar dideli stalai reikalauja papildomų žmonių. Jeigu sakoma „tik transportas“, tada vairuotojas veža, bet nekrauna rankomis. Jeigu sakoma „nuo durų iki durų“, tada pagalba įeina į paslaugą. Bet visada būna ribos: 5 aukštas be lifto nėra tas pats, kas pirmas aukštas prie durų.

Ką daryti, jei adresatas neatsiliepia?

Pirmiausia – nepanikuoti, bet skambinti iškart. Vairuotojas negali palikti daiktų be patvirtinimo, ypač brangių ar asmeninių. Jei žmogus neatvyksta, krovinys gali būti laikinai dedamas į saugyklą, o tai kainuoja papildomai. Todėl UK adrese turi būti bent du kontaktai. Gera praktika – duoti ir kaimyno, giminaičio ar draugo numerį. Nesu tikras, kodėl žmonės tai pamiršta, bet pamiršta dažnai.

Kaip sekasi grįžtant iš UK į Lietuvą?

Grįžtant iš UK į Lietuvą dažniausiai tvarkos reikia tiek pat, tik klausimai būna kitokie. Reikia žinoti, kas vežama, ar daiktai asmeniniai, ar komerciniai, kokia vertė. Jei grąžinate savo baldus, reikia tai parodyti sąraše. Jei vežate prekes pardavimui, prasideda eksporto procedūros. Keltai, uostai, muitinės eilės – viskas gali pridėti laiko. Kartais grįžimas atrodo paprastesnis, bet popieriai vis tiek lieka popieriais.

Ar galima pristatyti į Škotiją ar Velsą?

Taip, galima, tik maršrutas darosi ilgesnis ir kaina auga. Glasgow, Edinburgh, Cardiff ar mažesni miesteliai reikalauja daugiau planavimo. Kartais logiškiau pristatyti iki centrinės saugyklos Anglijoje, o tada organizuoti mažesnį vietinį pristatymą. Ne visada tai pigiau, bet kartais gelbsti laiką. Ypač jei adresas sunkiai pasiekiamas, siaurame kelyje arba be normalios išsukimo vietos. UK geografiškai nėra didelė, bet praktiškai kartais atrodo kaip atskiras pasaulis.

Pasiruošimas ir klaidos, kurios kainuoja

Kaip pasiruošti prieš dieną?

Prieš dieną viskas turi būti supakuota, pažymėta ir paruošta prie išėjimo. Nedarykite kaip kartais daroma: ryte ieškote dėžių, lipnios juostos ir dokumentų, o vairuotojas jau stovi kieme. Paruoškite vertingus daiktus atskirai, dokumentus laikykite prie savęs. Nuotraukos prieš pakrovimą labai pravartu. Jei baldai išardomi, varžtai turi būti maišeliuose. Ir svarbiausia – realiai įvertinkite tūrį, nes „mažai“ kiekvienam reiškia ką nors kitą.

Kodėl Perkraustymo logistika į UK ir iš UK sužinokite daugiau yra svarbi net mažam kraustymuisi?

Net mažam kraustymuisi gali atsirasti didelių klausimų: ar daiktai telpa, ar reikia muitinės sąrašo, ar draudimas galioja, ar vairuotojas spės tą dieną. Perkraustymo logistika į UK ir iš UK sužinokite daugiau todėl nėra tik dideliems namams. Ji padeda išvengti situacijos, kai mikroautobusas pilnas, o durys UK per siauros. Planavimas čia sutaupo ne tik pinigų, bet ir nervų. O nervai tarptautiniame kraustymesi kainuoja daug.

Kokios klaidos brangiausiai kainuoja?

Brangiausiai kainuoja netikslumas. Klientas sako „vienas fotelis“, o atvežama dar lova, 8 dėžės ir dviratis. Kitas variantas – dokumentai parašyti „kažkaip“, o muitinė nori tikslumo. Trečia klaida – manyti, kad pigiausias pasiūlymas visada yra geriausias. Kartais taip, bet kartais tai tik pirmas kabliukas. Esu matęs, kaip po 150 eurų „super kainos“ klientas mokėdavo dar 400 eurų už saugojimą ir papildomus darbus.

Kaip suprasti, kad vežėjas rimtas?

Rimtas vežėjas užduoda daug klausimų, prašo nuotraukų, matmenų, adresų, pakrovimo sąlygų. Jis nesako „viskas bus gerai“ be jokio plano. Jis aiškiai pasako, kas įeina į kainą, kas neįeina, kas gali pasikeisti. Geras ženklas – kai jums duoda sąrašą, terminus, kontaktus ir paaiškina muitinės niuansus. Blogas ženklas – kai viskas tik telefonu, be jokio patvirtinimo. Popierius kartais erzina, bet gelbsti.

Ką daryti, kai viskas jau supakuota?

Tada dar kartą patikrinkite sąrašą, nuotraukas, dokumentus ir kontaktus UK. Sudėkite vertingus daiktus taip, kad būtų lengva parodyti būklę prieš iškrovimą. Nepakartotinai primenu: varžtai, dokumentai, kompiuteriai, papuošalai ir vaistai neturi keliauti kažkur furgono gilumoje be prieigos. Jeigu reikia, palikite vieną dėžę „pirmos dienos“ daiktams. Ten dedami drabužiai, higienos reikmenys, įkrovikliai, arbata. Žinau, skamba kaip mama, bet veikia.

Išvada

Perkraustymo logistika į UK ir iš UK sužinokite daugiau nėra lengva frazė, bet už jos stovi labai paprasta mintis: kuo geriau pasiruošiate, tuo mažiau staigmenų. Reikia žinoti, kas vežama, kiek tai užima vietos, kokie dokumentai reikalingi, kas laukia pakrovimo ir iškrovimo metu. UK pervežimai nėra idealus mechanizmas, bet su tvarkingais žmonėmis jie tikrai įveikiami. Geriausias patarimas – kalbėkite tiesiai, rodykite nuotraukas, klauskite anksti.