Perkraustymo logistika į Londoną: ką reikia žinoti, kad nenukristum nuo kėdės

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pasakyti, laikai pasikeitė. Anksčiau tiesiog pakraudavome dėžes į sunkvežimį ir važiuodavome, o dabar? Dabar tai visas mokslo dalis, ypač kalbant apie jungtinę Karalystę. Po „Brexit“ viskas pasidarė kur kas sudėtingiau su dokumentais ir muitinėmis, ir dažnai žmonėms gaunasi per brangu ar per lėtai, nes negalvoja apie perkraustymo logistiką į Londoną iš anksto. Aš ne čia ir dabar kelsiu jums baimę, tiesiog noriu, kad žinotumėt į ką įsijungiate. Jei planuojate persikelti gyventi ar darbui, reikia suprasti, kad tai nėra tik paprastas kelionės automobiliu užbaigimas. Čia susiduria krovininių pervežimų, muitinės taisyklių ir tiesiog gyro gyvenimo chaosas. Taigi, ką tiksliai reikia žinoti, kad neišprotėtum šeimininkaujant tarp Vilniaus ir Londono?

Dokumentai ir biurokratinis chaosas

Kur prasidėti su dokumentais?

Viskas prasideda ne nuo dėžių, o nuo popieriaus darbo. Jums tikrai reikės T1 dokumento, tai yra tranzito deklaracija, leidžianti keliauti per Europos sąjungos teritoriją be muitų, jei turite laikiną įvedimo leidimą UK. Be šio dokumento sulaikyti sunkvežimius Didžiojoje Britanijoje yra įprasta praktika, o tai kainuoja brangiai pinigus ir laiką. Geriausia viską aptarti su savo pervežėju arba brokeriu savaitę-dvi prieš išvykimą. Nelikkite paskutinę minutę, nes muitinės sistemos kartai užstringa.

Ar mano pasas turi būti galiojantis šešis mėnesius?

Taip, tai labai svarbu. Dabar, kai JK nebėra ES, jų taisyklės griežtesnės nei mūsų. Jei atvyksite į border kontrolę ir jūsų pasas galioja mažiau nei šešis mėnesius nuo įvažiavimo dienos, galite tiesiog būti pasukti atgal. Buvo toks atvejis, mūsų vairuotojas teko vežti klientą atgal į Lietuvą iš Douverio, nes žmogus nebuvo patikrinęs paso galiojimo. Nekantriaukit ir pasitikrinkit iš anksto, kadangi perkraustymo logistika į Londoną neapsieina be šių smulmenų.

Kas tas „Transfer of Residence“ leidimas?

Tai yra toks daiktų įveisimo išimties leidimas, kuris leidžia atvežti jūsų asmeninius daiktus be PVM ir muito. Jei gyvenote užsienyje daugiau nei 12 mėnesių ir dabar persikeliate gyventi į JK galiausiai, tai turite teisę gauti šį reljefą. Reikia pildyti formą ToR01. Tai gana painas procesas, bet jeigu viską padarysite teisingai, sutaupysite šimtus, jei ne tūkstančius svarų. Nepamirškite prieš tai padaryti nuotraukas daiktų, kuriuos daugiau nei 6 mėnesius.

Ar reikalingas inventoriaus sąrašas ir koks jis turi būti?

Būtinas. Ir jis turi būti ne tik „stalas, kėdė, kėdė“, o detalus. Ant kiekvienos dėžės turi būti numeris ir sąraše turi būti parašyta, kas tame numeryje yra. Muitininkai mėgsta „žaisti“ su tais, kurie rašo „baldai“ vietoje to, kad parašytų „medinis mėlynas komoda su 4 stalčiais“. Jei sąrašas bus per daug abstraktus, gali tekti mokėti mokesčius arba pradės ilgas patikrinimas. Geriau praleisti valandą rašant nei stovėti valandas pasienyje.

Kas daryti, jei neturiu visų dokumentų iš karto?

Tada bus problema. Sistema dabar tokia, kad be T1 ar ToR dokumentų sunkvežimis nepraeis. Pasitaikė situacija, kai klientas pamiršo pas, o dokumentus jau buvome pateikę jo vardu. Teko keisti viskas paskutinę akimirką, o tai kainavo papildomus 200 svarų greitajam administravimui. Jei trūksta ką nors nors, nedelskite ir skambinkite brokeriui, galbūt jie galės kažką padaryti „išimties tvarka“, bet tikrai ne be mokesčio.

Muitinė, Brexit ir raudona juosta

Ar dabar reikia eiti per muitinę keliaujant į Londoną?

Absoliučiai taip. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos Lietuva ir JK yra skirtingos muitinės zonos. Nėra jokio „žaliojo koridoriaus“. Visi kroviniai turi būti deklaruojami. Kai važiuojate keltu iš Kalės ar Dunkerko, ten yra Jungtinės Karalystės muitinės postas. Jei deklaracija neteisinga arba jos nėra, sunkvežimis nuvedamas į „Red Lane“ raudoną juostą ir ten laikomas kol viskas neišsiaiškina. Tai gali trukti nuo valandos iki kelių dienų.

Kas vyksta su maistu, kurį vežu su savimi?

Nenukelkite maisto. Viskas, kas yra gyvulinės kilmės (mėsa, sūris, pienas), yra draudžiama, jei jo yra labai daug. Galite atvežti šiek tiek sauso maisto savo reikmėms, jei tai nekomercinis kiekis, bet vengiate mėsos ir pieno produktų. Muitininkai labai griežtai tikrina šaldytuvus (jei vežate). Vieną kartą mums teko išmesti visą kliento šaltai rūkytos lašišos kiekį, nes viršijo leistiną normą, o žmogus labai liūdėjo. Geriau suvalgykite čia, o ten nusipirkite naujo.

Ar saugu vežti vaistus?

Asmeniniai vaistai, kuriuos vartojate, yra leidžiami, bet turi būti originalioje pakuotėje su receptu arba gydytojo pažyma, ypač jei tai stiprūs narkotiniai arba psichotropiniai vaistai. Be to, jei vaistų kiekis atrodo didelis (pvz., metų atsarga), gali kilti klausimų. Geriau turėti anglišką vertimą arba pažymą. Nereikėtų vežti vaistų, kurių nėra JK rinkoje, gali būti problemų. Žinoma, perkraustymo logistika į Londoną nėra susijusi tik su baldais, o ir su jūsų asmeniniais daiktais.

Kas daryti, jei mane sulaikys muitinėje?

Nepanikuokite. Pirmiausia, susisiekite su savo pervežėjo atstovu arba brokeriu. Jis turi žinoti, kas vyksta. Dažniausiai problema būna dėl neteisingai pildyto inventoriaus sąrašo arba trūkstamo ToR leidimo. Jei viskas tvarkoje, tai gali būti tik atsitiktinis patikrinimas. Bet pasiruoškite tai, kad gali tekti papildomai sumokėti už sandėliavimą, jei patikrinimas užtrunknys per ilgai. Muitinės dirbuotojai ten dažnai nuobodžia ir tikrai ieško, kuo užsiimti.

Kaip „Brexit“ pakeitė pervežimų tvarką?

Padarė visą procesą lėtesnį ir brangesnį. Anksčiau tai buvo paprasta: įvažiavai, išvažiavai. Dabar reikia eiti per importo deklaracijas, reikia mokėti PVM (jei neturite ToR), reikia laukti eilių pasienio punktuose. Kainos šokuojo, nes dauguma įmonių dabar turi naudoti tarifus, kuriais atsiskaito su JK muitine. Be to, dabar reikia tiksliai žinoti, ką vežate, nes klaidų kaina padidėjo. Dabar tai nebe paprastas tarptautinis perkraustymas, o tikras logistikos iššūkis.

Kainos ir kaip nenukristi į skurdą

Nuo ko priklauso kaina?

Nuo daugelio dalykų: svorio, tūrio, atstumo, bet svarbiausia – nuo pasirinkto termino. Jei sakote „man reikia rytoj“, tai kainos du kartus aukštesnės. Taip pat įeina keltų bilietų kaina, kurios dabar ne tos žemos, ir degalai, kuriai brango. Taip pat įvertinamas whether reikia įrenginio (keltuvo) įrengimo Londono centre, kurio yra labai griežtos taisyklės. Kiekvienas pastatas turi savo reikalavimus.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Nebent norite prarasti daiktus. Labai dažnai įmonės, kurios siūlo „neįtikėtinai pigias“ kainas, tiesiog neapima visų mokesčių (pvz., ULEZ zonas Londono centre arba sunkvežimio mokestį už važiavimą į miestą). Vėliau tie pinigai reikalaujami iš vairuotojo grynaisiais, o jis, nepageidaujamas konfliktų, skambina jums. Patyręs logistas pasakys tikrąją kainą su visais priedais, o ne „sugriežtą“ kainą kabutėse.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Londoną?

Sunku pasakyti vienu skaičiumi, nes kas kita – vežti vieną dėžę ar visą butą. Mažam krovinui (puse sunkvežimio) tai gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo sezono. Pilnam butui su baldais, kur reikalingas didelis sunkvežimis ir keltuvas, kainos svyruoja nuo 2500 iki 4000 eurų. Taip pat svarbu, ar adresas yra pačiame Londono centre, ar užmiestyje – centras visada brangnesnis dėl užstatų ir ribojimų.

Kas yra „Long term parking“ mokestis?

Kai sunkvežimis atvyksta į Londoną, jis negali tiesiog stovėti gatvėje. Jis privalo užvažiuoti į legalią stovėjimo vietą, kad iškrauty. Tokios vietos centre kainuoja milžiniškus pinigus – kartais iki 200-300 svarų per valandą. Jei jūsų nename nėra vietos sunkvežimiui, reikės sumokėti už artimiausią stovėjimą. Dažnai klientai šio nemato ir nustemba, kai įmonė paprašo kompensuoti šią išlaidą.

Ar galiu sutaupyti pakeldamas daiktus pats?

Taip, galite, bet tik tiek, kiek jūsų rankos pakels. Dideli baldai, pianinai, seifai – tai profesionalų darbas. Jei nupjautumėte nugarą bandydami nešti sofos dalį, tai nebus apdrausta. Geriau leisti specialistams padaryti savo darbą. Taip pat, jei pačius supakuosite dėžęs, įmonė neprisiims atsakomybės, jei viduje kažkas nudūžta, nebent dėžė aiškiai pažeista išoriškai. Perkraustymo logistika į Londoną reikalauja profesionalumo, kai kalbame apie sunkius daiktus.

Pakavimas, krovinys ir kitos bėdos

Kaip turiu supakuoti dėžes?

Geriausia naudoti standartines dėžes, o ne parduotuvės sugadintas dėžes, kurios suyra vienu priėjimu. Kiekviena dėžė turi būti užseklota juosta ir pažymėta numeriu bei turiniu (bent pagrindinis: „indai“, „knygos“, „drabužiai“). Jei dėžės bus per sunkios, vairuotojas gali atsisakyti jų nešti, nes saugumo taisyklės draudžia nešti daugiau kaip 20-25 kg vienam žmogui. Negalima užpildyti dėžės iki pat viršaus, kad ji neišsipūstų.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didelė dalis baldų, ypač spintos, lovos, stalai, turi būti išmontuoti. Sunkvežimiuose dažnai nėra vietos gabenti sujungtus baldus, o ir jie gali užsidužti važiuojant nelygiu keliu arba perbręžiant grindis. Patyręs komanda tai padaro greitai. Jei nenorite, kad jie tai darytų, pasirūpinkite, kad baldai tilptų į duris, kitaip teks juos išmontuoti jau vietoje su peiliu, o tai niekam nepatinka.

Kas su daiktais, kuriais nebeinau naudotis?

Geriau juos atiduoti ar išmesti čia. Vežti šiukšles į Londoną – tai pinigų švaistymas. Ten už šiukšlių išvežimą reikia mokėti didelius mokesčius savivaldybės centrų, o vairuotojas nebus laimingas juos įsikrauti. Muitinė taip pat gavi kelti klausimą, kodėl vežate „nereikalingus“ daiktus, galvojant, kad tai gali būti prekybinių tikslų krovinys. Vežkite tik tai, kas jums reikalinga.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Taip, bet rekomenduoju juos supakuoti į pradines dėžes, jei dar turite. Jei ne, užpilkite daug putojančios plėvelės. Diskus (HDD) geriau išimti ir vežti su savimi rankiniame bagaže, nes vibracija kelyje gali juos sugadinti. Duomenų praradimas – tai dažniausia problema, su kuria susiduria žmonės po perkraustymo, o ne fizinis daikto sugadinimas. Pasidarykite atsarginę kopiją prieš išvykstant.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti galima, bet tai riskuota. Turi būti specialios fitosanitarinės pažymos, kad augalai nėra ligoti ar kenkėjų apsistoję. Be to, ilgai stovint sunkvežimyje arba laukiant muitinėje augalai gali užšalti arba išdžiūti. Jei turite labai brangius augalų, geriau juos palikti draugams arba nupirkti naujus Londone. Muitinė labai griežtai tikrina augalus, nes bijo įvežti kenkėjų į salą.

Laikas, maršrutai ir realus gyvenimas

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai tai trunka apie 3-4 dienas. Pirmą dieną užimamas krovinys Lietuvoje, pervažiuojama iki Belgijos arba Prancūzijos. Antroji diena – keltas ir važiavimas per Angliją. Trečioji diena – iškrovimas. Tačiau (ir tai yra labai svarbu) kas nutinka, jei keltą atšaukia dėl audros? Arba jei užstrigo eilėje Dovere? Tada tai gali užtrukti ir savaitę. Nesižadėkite, kad daiktai bus vos per 48 valandas.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Taip, bet tik tiek, kiek numato kaina. Paprastai į kainą įeina vairuotojo darbas „prie sunkvežimio“, ty nunešti dėžę iki durų. Jei reikia nešti į trečią aukštą be lifto, arba reikia surinkti baldus, tai papildomi darbai. Už tai paprastai reikia mokėti papildomai valandinį tarifą arba susitarti iš anksto. Nereikėtų laukti, kad vairuotojas darys visą namų ūkio darbą nemokamai, jis jau nuvargęs po 2000 km.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Skambinkite į диспетчерio centrą. Kartais tai ne jo kaltė – gali būti eilė prie keltų arba avarija kelias. Žinau, kad tai erzinančia, kai laukiate ir niekas neatsiliepia, bet šioje srityje svarbu kantrybė. Geriausia turėti dispečerio telefoną, o ne tik vairuotojo, nes vairuotojas gali važiuoti ir negalėti atsiliepti. Perkraustymo logistika į Londoną yra dinamiška, ir grafikai dažnai keičiasi.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Legaliai labai sunku. Dabar dėl draudimo ir imigracinių taisyklių, dauguma įmonių nebeleidžia keleivių kroviniiniuose sunkvežimiuose. Yra rizika, kad jei sustingsime patikrinime, ir jus be leidimo ras, gali būti baudos. Kai kurios įmonės siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį, tai reikalauja specialių draudimo polisų. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvu arba traukiniu, taip saugiau ir greičiau.

Kokį maršrutą dažniausiai renkatės?

Daugiausia važiuojame per Kalais (Calais) – Doverį (Dover). Tai trumpiausias kelias jūra. Kartais, jei ten yra didelios eilės arba streikai Prancūzijoje, nukeliame iki Dunkerko (Dunkerque) ir važiuojame į Dūną (Dover) – taip pat greita. Nesenai pradėjo važiuoti ir per Olandiją į Hull, bet tai ilgesnis maršrutas, naudojamas, jei reikia į šiaurinę Angliją, o ne į Londoną.

Įmonių pasirinkimas ir galvos skausmas

Kaip atrasti tinkamą pervežėją?

Nei „Google“ viršuje nei pigiausia kaina nereiškia kokybės. Ieškokite įmonių, kurios turi realų adresą Lietuvoje ir kurios vežia ne tik į Vokietiją, bet ir į tolimus maršrutus. Paklauskite draugų, galbūt jie turėjo patirties. Patikrinkite ar jie turi OCTA draudimą kroviniams (ne tik transportui). Be to, pasidomėkite, ar jie naudoja savo sunkvežimius, ar samdo „puslaužius“.

Ką daryti, jei įmonė atrodo įtartai?

Jei jie reikalauja viso mokėjimo grynaisiais iš karto prieš išvykstant arba nepateikia jokio sutarimo (kontrakto) – bėkite. Gera įmonė visada pateiks sutartį, kurioje aiškiai parašyta, kas atsitinka, jei daiktai pasimes, bus sugadinti arba vėluos. Dar blogiau, jei jie negali pasakyti, kas yra jų muitinės brokeris. Tas rodo neprofesionalumą.

Ar reikia draudimo?

Privalomai. Standartinis draudimas dažnai padengia tik 10 EUR už 1 kg svorio (toks yra Konvencinis draudimas). Jei vežate brangų pianiną arba įrangą, tai nieko neatsiginsite. Būtinai pasidomėkite „Viso vertės draudimu“ (All risk). Jis kainuos šiek tiek daugiau (apie 2-3% nuo krovinio vertės), bet jei vairuotoja suks sunkvežimis, jums bus atmokėta pilna daiktų vertė.

Kas daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Neskubėkite pasirašyti priėmimo aktą, jei pamatėte pažeidimus. Visus trūkumus turi užfiksuoti vairuotojas akte arba turite padaryti nuotraukas iš karto. Po to rašykite pareiškimą draudimo kompanijai per 3 dienas. Jei pasirašote, kad „viskas tvarkoje“, vėliau įrodyti bus beveik neįmanoma. Buvo atvejų, kai žmonės pasirašinėjo ir vėliau verkdami skambindavo, kad jų indai sudužo, bet dokumentai jau buvo pripažinti.

Kodėl kai kurios įmonės nevežia į Londono centrą?

Todėl, kad ten yra tiesioginis siaubas. Londono centre yra LEZ (Low Emission Zone) ir ULEZ (Ultra Low Emission Zone) zonos, kuriose už senus sunkvežimius reikia mokėti didžiulius mokesčius (100-300 svarų per dieną). Be to, ten labai siauros gatvės, daug „Sleeping policemen“ (greičio mažinimo kalnelių), kurie gali pažeisti sunkvežimį. Dauguma įmonių iškrauna Didžiojoje Londono dalyje, o tada naudoja smulkesnius sunkvežimius (Luton) arba vergus (porter) galutiniam pristatymui.

Išvados ir galutiniai patarimai

Na, štai ir viskas toje istorijoje. Perkraustymo logistika į Londoną nėra lengvas reikalas, ypač dabar, kai pasaulis pasidarė sudėtingesnis. Jei atidžiai pasiruošiate, turite dokumentus ir pasitariate su normalia įmone, viskas turėtų nueiti glotniai. Nedarykite iš savęs herojaus bandydami sutaupyti viską, nes nervų sistemos atstatymas kainuos daugiau nei profesionalų paslauga. Sėkmės jūsų naujame gyvenime Anglijoje, tik nepraleiskite kelto (niekada nenustokite laiko!). O jei kils abejonių dėl kainos ar dokumentų, geriau paklauskite dešimt kartų, nei vieną kartą padarykite klaidą. Gerbėkis vairuotojus, jie taip pat žmonės, ir tikrai padės, jei elgsitės kaip žmogus, o ne kaip šefas.