Perkraustymo logistika į Angliją – modernūs metodai ir tai, kas daro šią šaką nelengva

Sveiki, taigi tarptautinių pervežimų srityje jau esu beveik dešimtį dešimtmečių, gal net šiek tiek ilgiau, nei būtų reikalinga psichikai išlikti normaliam. Pradėjau darbuotis tuomet, kai Anglija dar buvo „sala“, kur reikėjo tik pasiimti bilietus į keltą, o muitinė buvo tiesiog žetonų automatas. Dabar visai kita – pasaulis pasuko į „moderniąją“ pusę. Šiandien kalbėsime apie perkraustymo logistiką į Angliją – modernius metodus, kurie, skaitykite, dažnai tiesiog reiškia geresnes programas sekimui ir daugybę biurokratijos. Dažnai žmonės sako: „o kaip dabar?“, „ar sudėtinga?“. Atsakymas paprastas: tiek pat sudėtinga, kiek ir anksčiau, tik dabar reikia daugiau spausdinti popierių. Tiesą sakant, technologiškai viskas juda pirmyn, bet krovimo aikštelėse visa tai atrodo visai taip pat kaip prieš 20 metų.

Dokumentai, Brexit ir kitos bėdos: kas pasikeitė?

Ar tikrai reikalingas pasas ar vairuotojo pažymėjimas, jeigu važiuoju tik su daiktais?

Žinoma, reikia. Beveik viskas pasikeitė po to pasakymo „Brexit“. Anksčiau užtekdavo asmens kodo kortelės, dabar turi būti galiojantis pasas. Vairuotojas turi turėti ne tik teises, bet ir specialų kodą (tabloke) važiavimui į užsienį (nors šiuo metu keičiasi taisyklės, geriau pasitikrinti, nes aš galiu būti senių žinių). O jeigu važiuojate patys su nuosava renta, be jokio logistiko, tai Jums reiks dar ir „Green card“ draudimą ir specialų leidimą važiuoti keliu (ne taip paprasta kaip anksčiau). Negalima važiuoti „kaip taip“ – sulaikys ir baudą rašys, o ten eurai svarais paverčiamos labai nepalankiai.

Kiek laiko užtrunka parengti visus muitinės dokumentus?

Man atrodo, tai dabar trunka ilgiau nei pats važiavimas per jūrą. Anksčiau tai buvo 5 minučių reikalas, dabar reikia pildyti eksporto deklaraciją, o tais atvejais, kai daiktus įvežate į Angliją, dar ir importo. Turi būti nurodyta kiekviena dėžės vertė (ypač jeigu tai nauji daiktai). Esu matęs, kai žmonės bandydami nurodyti mažesnę vertę, tikėdamasi sumokėti mažiau mokesčių, o vėliau krivulkodžiai prasideda, jei muitininkas įtaria apgavystę. Geriau tiesiai pasakyti, ką kroviate, ir mokėti tą, ką reikia (PVM ir muitus), nei stovėti pasienyje valandas.

Ar galima įvežti maistą ar alkoholį be muchių?

Alkoholį galima, bet yra ribojimai – jeigu daugiau nei tam tikra kiekis, tai jau ne asmeninis naudojimas, o verslas, reiks mokėti didelius akcizus. Maistas... čia yra pavojinga teritorija. Kumpiai, sūriai, kiauliena – tai yra griežtai draudžiama arba sunkiai reglamentuojama. Vieną kartą girdėjau, kad vairuotojas prarado visą krovinių dėl vieno sausainio su mėsa, kurį pamiršo kišenėje. Perkraustymo logistika į Angliją – modernūs metodai leidžia sekti kiekvieną produktą, bet nepadės, jei pasieniečiai rasi draudžiamą obuolį. Geriau nieko nebandyti su maistu, tikrai nenusiprateisi.

Ar reikia mokėti už muitinės tarpininkavimą?

Dažnai klientai klausia, kodėl tarpininkas reikalingas, jeigu jie gali patys pildyti dokumentus. Galėtų ir patys, bet sistema yra sudėtinga (daugiau nei tiek, kad paprastam žmogui užkliūtų). Vien klaidą padarysi – ir bus draudimas įvažiuoti. Be to, dauguma lietuviškų firmų turi savo partnerius Anglijoje, kurie už tai ima simbolinį mokestį, bet išgelbstia nuo nervų. Pasakykime taip – tai kaip mokėti advokatui, geriau sumokėti šimtą eurų, nei vėliau gauti tūkstantinę baudą arba uždarytą sieną.

Kas nutinka, jeigu pamiršu paminėti brangų daiktą deklaracijoje?

Tada tas daiktas gali būti konfiskuotas arba tau teks sumokėti brutalią baudą. Muitinės sistemos dabar yra digitalizuotos, skenuojamos visos deklaracijos. Jei randa neatitikimų tai toliau paskirstomas į „raudonąją juostą“. Pats blogiausias variantas – visa karieta laukia patikros, kas gali užtrukti ir dieną. Ypatingai dažnai taip nutinka su technika – telefonais, kompiuteriais. Rašykite viską, net jeigu tai senas televizorius, kurio vertė 10 svarų, geriau per daug, nei per mažai.

Ar „dovanojimo“ tipas dar veikia senas taisykles?

Galvojate, kad užrašius „dovanojamas daiktai“ išvengsite mokesčių? Ne, nebeveikia. Muitininkai nėr tokie gudrūs, atskiria, kas yra tikras dovanojimas (pavyzdžiui, tėvų vaikiams), o kas – prekyba (tuos pačius daiktus perveža kas mėnesį). Jeigu daiktų vertė viršija tam tikrą limitą (nors aš tikslaus skaičiaus dabar nepamenu, gali būti apie 450 svarų), mokesčiai bus taikomi kaip ir įprastai. Geriau nieko neslėpti, tiesa geriausia gynyba.

Kainų klausimas: kodėl brangiau nei prieš metus?

Kiek dabar kainuoja vienas kubinis metras krovinio?

Kainos šokuoja kaip lietuve. Prieš pandemiją buvo pigiau, dabar degalai pabrango, darbo rankos brangsta. Vidutiniškai galima sakyti, kad kaina kils 10-15 proc. kasmet. Tačiau taisyklės paprastos: jeigu norite perkraustymo logistikos į Angliją, modernūs metodai leidžia apskaičiuoti kainą tiksliai tų pačių metų, bet niekas negarantuoja, kad rytoj degalai nepabrangs. Vienas kubas gali kainuoti nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilna mašina.

Ar pigiau važiuoti keltu ar per tunelį?

Keltas dažnai atrodo pigesnis variantas, ypač jeigu įeini į akcijas. Bet nepamirškite, kad keltu turi būti atvykta prieš valandą, o tai laikas, kurį vairuotojas praleidžia laukdamas (o laikas – pinigai). Tunelis (Eurotunnelas) yra brangesnis bilietu, bet tą laiką taupai, važiuoji tiesiai į traukinį ir per 35 minutes esi kitame krante. Perkraustyme, kur kiekviena valanda skaičiuojama, tunelis dažnai išeina pigiau bendrojo laiko atžvilgiu.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Degalai, tikrai degalai. Ir dar anglų vielos (tiksliau jų trūkumas). Bet svarbiausia – užsakymo apimtis. Jeigu turite tik keletą dėžių, perkraustymo logistika į Angliją bus brangesnį vienetui, nes turi sudėlioti tą dalinį krovinią su kitais klientais. O jeigu užpildote visą sunkvežimį, kaina už kubą žymiai sumažėja. Dar vienas dalykas – pietūs vairuotojui Anglijoje (ten maistas ne iš pigiausių). Visos šios smulkmenos susideda į galutinę sumą sąskaitoje.

Ar taikoma mokestis už Londoną (ULEZ)?

O taip, tai dabar didelė bėda. Jeigu reikia važiuoti į Londono centrą ar netoliese, ten „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) mokestis gali sukrėti. Seni sunkvežimiai tiesiog ten neturi teisės važiuoti be didelės dienos baudos. Modernios perkraustymo firmos turi naujus „Euro 6“ sunkvežimius, kurie gali važiuoti, bet tas mokestis vis tiek pridedamas prie sąskaitos. Užtenka važiuoti pro Westminsterą – ir tau dar 100 svarų prisiskačiuoja.

Ar galima sutaupyti pakrovus daiktus pats? (Klientas pakrauna)

Galima, bet ne visada verta. Jeigu klientas pats krauna, firmai neatsakome už tai, jeigu indas nukrenta, nes buvo blogai uždėtas. O jeigu mūsų pakrovėjai tai daro – imame atsakomybę (draudimas padengia). Taip, sutaupysi porą šimtų už darbo rankas, bet jeigu pakelsi dėžę ant kojų ir prisiguldinsi... arba tiesiog nulūžti baldai kelio metu, draudimas to neišmokės. Verta pagalvoti, ar tikrai tos 50 eurų verti to rizikos.

Kiek užtrunka gauti tikslią pasiūlymą?

Įprastai trunka dieną ar dvi. Turiu paskaičiuoti maršrutą, patikrinti, kiek dabar kainuoja keltų vietos (jos svyruoja kas dieną), ir pamatyti, ar turiu ką nors grįžtant (paskutinis kilometras). Negaliu tiksliai pasakyti iš karto, nes jeigu tu šiandien klausi, o rytoj degalai pabrangs 5 centais, pasiūlymas bus netikslus. Todėl visuomet sakau: „pasirašome sutartį, kaina užfiksuojama“. (čia aš šiek tiek meluoju, nes kartais ir pačiam sunku sužinoti tikslią kainą iki pat išvykimo).

Krovimas, dėžės ir neįsivaizduojami daiktai

Kiek dėžių reikia dviejų kambarių butui?

Nesakysiu tikslio skaičiaus, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Ar tu gyveni kaip minimalistas, ar kaip kolekcionierius? Vidutiniškai – tai bus maždaug 30-40 didelių dėžių. Bet visada turiu pasakyti: imkite dėžių daugiau, negu manote, kad reikia. Visada pasirodo tas vienas kampas su knygomis arba drabužiais, kurie netilpo. Jeigu dėžių trūksta dieną prieš išvykstant, tai pradeda siaubti, tiesiog nebegėrėti surasti kur įkišti tuos kalėdinius senus puodus.

Ar turiu tuštinti stalčius spintose?

Geriau taip daryti. Nors kai kurie sako: „o, čia tik marškiniai“, bet jeigu spinta yra sena, masyvi, o stalčiai pilni knygų – stalčių dugnas gali neišlaikyti kelionės. Viskas iškris, drabužiai susiteps arba sugadins kitus daiktus. Mums vairuotojams lengviau pakrauti tuščias spintas, jos lengvesnės, mažiau rizikuojame, kad jos sugers (nulūžs). Taigi, išimkite viską, uždėkite lipdukus ant durų (viršuje), kad nesumaišytum ką kur vejame.

Kaip pervežti pianiną arba senus radijus?

Tai ne paprasta. Pianinas reikalauja specialios technikos (kad vairuotojai sugebėtų jį pakelti ne užsidegdami nugaros) ir dažnai net ir spec. lifto. Jeigu gyvenate 5 aukšte be lifto – užsiruoškite didelių pinigų, kad perkeltume jį laiptais (gali tekti išmontuoti net grindų dangą). Seni radijus ar brangiausi paveikslai turi būti sudėti į specialias medines dėžes su vata (pildymas). Negaliu tiesiog padėti pianino ant grindų sunkvežimyje, jis nukris pjūvio metu.

Ar turiu susirinkti baldus pats?

Galite, bet geriau, kad tai daro mūsų meistrai. Jie žino, kaip kažką išsukoti, kad vėliau būtų galima susukti atgal (jeigu įsukate į netą skylę, varžtas lūžta). Nėra nieko blogiau, nei atvykti į Angliją, o ten negalę susirinkti lovos, nes praradote varžtus arba sugadinote fiksatorių. Mums būna daug dirbtesnė, kai klientas viską pasiruošęs... bet ne visada tinkamai. Vienišą skydelį padėjo ant kito, viskas susilygino.

Ar galima įvežti palisandrą arba kitus augalus?

Negalima. Tiesiog nebandykite. Anglija turi labai griežtas taisykles dėl žemės, kur gali būti kenkėjai. Augalai su žeme gali būti konfiskuoti ir sudeginti pasienyje. Jeigu turite kaktusą be žemės (tik šaknį), galimai praeis, bet tik su fitosanitariniu sertifikatu. Paprastai sakau klientams: „Palikite augalus kaimynams, nusipirksite naujus Londone“, nes tas dokumentų šou nėra vertas to vieno kaktuso.

Kaip pažymėti dėžes, kas jose yra?

Rašykite ant viršaus šonų, ne dugne. Ir geriau rašykite markeriu, ne lipdukais, kurie nulips nuo drėgmės arba šilumos. Kategorijos: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Drabužiai“. Ką daryti, jeigu rasite „daiktų“ dėžę? Nieko gero. Tuomet turi atidaryti visas ir ieškoti kojo aprijimo arbatinukui. Perkraustymo logistika į Angliją – modernūs metodai reikalauja, kad kiekviena dėžė turėtų numerį sąraše. Tai tas „modernumas“, kuris apsaugo nuo pasiklydusių daiktų.

Ar saugu kelti kompiuterius ar serverius?

Kompiuterius geriau įpakuoti į originalią dėžę. Jeigu jos nėra, tada į dėžę su daug putplasčio. Serverius – tik specialiuose konteineriuose (šokso absorberiai). Ypatingai atsargiai su monitoriais – jie labai trapūs. Jeigu turite duomenis, visada darykite backup, nes nė vienas vairuotojas negarantuos, kad sunkvežimis nepateks į duobę (tikrai buvo atvejų kelyje, kai diskai lūžta nuo smūgio).

Kelionės įspūdžiai: vairuotojai, keliai ir Anglijos ypatumai

Kiek laiko trunka atvykti iš Lietuvos iki paskirties vietos?

Vidutiniškai tai yra 3-4 dienos viena kryptimi (jeigu nėra didelių spūdzių). Pradėjus nuo Vilniaus, važiuojant per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją (priklausomai nuo maršruto), priešais kalbą, pervežimo laikas prasideda. Anglijoje patys keliai yra siauresni (ypaš kaimiškose vietovėse), todėl važiavimas gali būti lėtesnis. Jeigu reikia važiuoti į šiaurę (Škotija), pridėkite dar dieną. Niekada nesakykite klientui „būsitu rytoj“, o sakau „būsitu tarp antradienio ir ketvirtadienio“ (taip saugiau).

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti daiktus bute?

Taip, jis gali padėti, bet tik jeigu jis yra vienas. Jeigu yra komanda, jie iškrauna ant grind�io (prieš namus), o nekelia į butą, nebent tai suderinta iš anksto. Anglijoje dažnai būna problemų su parkavimu – sunkvežimiui negalima stovėti prie pat namų centro, todėl teks nešti per šimtus metrų. Vairuotojai yra stiprūs vyrai, bet jie ne robotai. Jeigu gyvenate 4 aukšte be lifto, reiks papildomų rankų (už papildomą mokestį).

Ką daryti, jeigu sunkvežimis neprileidžiamas į gatvę? (Londonas)

Tai būdinga Londono中心o problemą (taip pat ir Mančesterio senamiestyje). Gali būti, kad reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės (Permit). Arba tiesiog reikia krauti ant mažesnės mašinos (transhipment), kas padidina kainą. Kartais teks nešti viską iš tolio. Čia ne mūsų kaltė, tai Anglijos eismo taisyklės. Geriau iš anksto nuotrauką parodyti gatvę, kad mes įsivertintume, ar ten gali užeiti 18 tonų dinozauras.

Kas daro vairuotojus nejaučiasi dabar?

Degalų kainos ir maisto trūkumas geraije vietoje. Vairuotojai dažnai skundžiasi, kad po pandemijos daugiau nebegali atsistoti prieš užeigą ir papietauti, ten reikia užsisakyti vietą, o tai laiko neturi. Be to, perkraustymo logistika į Angliją dabar reiškia, kad vairuotojas praleidžia daugiau laiko telefonu su muitinės tarpininkais nei vairuodamas. Nervai uždirba, tiesa?

Ar yra tikimybė, kad krovinys bus vėluojamas?

Yra, ir ne viena. Keltą gali atšaukti audros (Doverio uoste dažnai būna). Arba gali užsidaryti tunelis dėl techninių problemų (užeiga gaisras). Arba muitinėje užstrigs ankstesnis krovinys. Geriausia, ką galime padaryti – tai pranešti jums iš karto, kai sužinome, kad bus vėlavimas. Negalime valdyti oro nei laiko. Reikia kantrybės, daug kantrybės.

Ar galima sekti savo krovinią realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS seklius, taigi taip, galite pamatyti, kur jis yra (dažnai tai būna tiesiog žemėlapis su tašku). Bet nereikėtų kviesti vairuotojų kas valandą klausti „kur jūs esate?“, jie vairuoja, o ne telefonuoja. Jeigu stovi mašina ilgai vietoje – tuomet galite susirūpinti. Sekimo programos yra dalis tos perkraustymo logistikos į Angliją – modernių metodų paieškos, kuri leidžia jaustis ramiau.

Ar Anglijos kelių policija dažnai sustabdo sunkvežimius?

Gana dažnai, ypač M25 ar M1 greitkeliuose. Jie tikrina, ar vairuotojas neviršijo valandų limito (tachografas), ar krovinis užfiksuotas, ar neperkrauta ašis. Jeigu kažkas negerai – bauda čia pat. Taip pat tikrina degalų kokybę (jeigu ką nors liesa). Mūsų firmos visada stengiamės vesti tvarkingai, bet vienas vairuotojas pamiršo pasirašyti kelių mokesčių sutartį (važiuoti į Londoną reikia specialios leidimo) – gavome 300 svarų baudą, kurią teko mokėti.

Problemos ir nenumatytos situacijos (realus pasaulis)

Kas nutinka, jeigu požemio garažas peržemas sunkvežimiui?

Tada mes stovime. Tiesiog negalime žemyn. Buvo atvejis, kai klientas pasakė „įlenda viskas“, o mes ten važiavome su 3,8 metro aukščio sunkvežimiu ir beveik nupjovėm vamzdžius. Dabar visada klausu: „koks aukštis turi tavo vartai?“. Jeigu neįlenda, tenka krauti ant mažesnės mašinos prie pat gatvės. Tai įeina į kainą tik tada, jeigu apie tai žinome iš anksto, ne „vietoje“.

Ar įmanoma susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Esu matęs, kai žmonės įvežia daiktus ir sako „aš padarysiu per savaitę“. Versle taip nedirbame. Mokėjimas dažniausia reikalaujamas iš anksto (50 proc.) arba likučio atidavimo prieš iškraunant. Mums reikia sumokėti vairuotojui, degalus, mokesčius. Negalime laukti, kol jūs gausite algą. Pasitikėjimas turi eiti iš abiejų pusių. (Čia aš šiek tiek pikeriuojos, nes kartais ir pasileidžiu, jeigu žmogus pažįstamas).

Dėžė su emaliuais indais nulūžo. Kas dabar?

Jei dėžė buvo pažymėta „trapūs daiktai“, o ji vis tiek sulūžo – mes atsakome (draudimas išmoka). Jeigu dėžė buvo be įspėjimo, tai vairuotojas tiesiog padėjo ant kitos dėžės, o jos viduje buvo netvirti indai – tada jūsų klaida. Visada užpildykite tuščias vietas putplasčiu. Negali būti oro tarp daiktų, jie juda ir trina. Emalius – geri daiktai, bet labai trapūs smūgių atžvilgiu.

Ar „paskutinis kilometras“ (iškrauna ant grindų) įeina?

Standartiškai – įeina, jeigu sunkvežimis gali priartėti prie 15 metrų. Jeigu reikia nešti 50 metrų pro kiemą, tai gali būti papildomas mokestis už „nešimą“. Arba jeigu reikia laiptais nešti daug daiktų. Viskas kas neįeina į standartinę „pakrauti-iškrauti prieš vartus“ procedūrą, yra aptariama atskirai. Nereikia manyti, kad vairuotojas yra jūsų asmeninis nešikas, nors dažnai jie ir padeda.

Ką daryti, jeigu atvažiuojame, o raktų nėra (arba namas neuždaras)?

Tai košmaras. Vieną kartą važiavome į Birmingamą, o klientas buvo pamiršęs palikti raktus kaimynui. Stovėjome 3 valandas gatvėje, laukėme, kol jis atvažiuos iš darbo. Už šį laiką reikia mokėti vairuotojo valandas. Geriau vieną dieną anksčiau nupirkti saugomos dėžės raktą ir įdėti po kilimėlį prieš duris (jeigu pasitikite rajonu).

Ar galima pervežti dviratį ant masinos stogo arba viduje?

Galima ir taip, ir taip. Jeigu ant masinos stogo – reikalingas spec. rėmas. Jeigu viduje – turi būti išardytas (nuimti ratus, vairą). Negali tiesiog užmesti vieną ant kito. Dviratį reikia apvynioti plevele, kad neapsirašytų. Nors dviračiai Anglijoje populiarios, geriau atvežti savą, negu ten pirkti brangų (nors ten kaina irgi gera).

Ar saugu palikti daiktus mašinoje per naktį (jeigu užstojame miegoti)?

Paprastai vairuotojai miega mašinoje (prikabinoje), tai daiktai yra saugūs (vairuotojas juos saugo). Tačiau niekas neduoda 100 proc. garantijos, kad niekas neįlips į mašiną tamsiuojant. Todėl brangiausius daiktus (pinigus, dokumentus, brangius papuošalus) geriau pasiimti su savimi į kabina arba nevežti tokiu būdu. Draudimas nedengia vagystės, jeigu mašina nebuvo užrakinta (o vairuotojas miega).

Išvada

Taigi, trumpai tariant, perkraustymo logistika į Angliją – modernūs metodai yra ne tik apie programėles ir sekimo sistemas. Tai vis dar apie patirtį, apie žmogų, kuris už vairo, ir apie gebėjimą susidoroti su biurokratija (kuri, atrodo, tikrai nėra pasididžiavusi šalies). Nors technologijos padeda, bet sunkvežimiai tą patį kelia tą patį asfaltą, o Londono spūstys nemažėja. Svarbiausia – pasitikėkite savo pervežėju, viską užsirašykite ir nebijokite klausti „kvailų“ klausimų, tai išgelbės jus nuo daug nemalonumų. Sekmės naujajame gyvenime Anglijoje, ten oras tikrai ne toks blogas, kaip visi sako (nors lietaus tikrai daug).