Perkraustymo logistika į Angliją ir iš jos: viskas aišku

Perkraustymo logistika į Angliją ir iš jos: viskas aišku, kol nepradedate skaičiuoti baldų, dokumentų, keltų, muitinės ir to žmogaus, kuris sako: „tik pora dėžių“. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau, kaip tvarkingai suplanuotas kraustymas iš Vilniaus į Londoną sustoja dėl vienos spintos durų, o grįžimas iš Birmingamo į Kauną tampa paprastesnis, nes žmonės jau žino, ko nenori vežti. Čia rašau be blizgesio: kaip dedasi maršrutas, kaina, terminai, dokumentai, rizikos ir kas iš tikrųjų vyksta prie konteinerio.

DUK

Čia susidėliosime nuo maršruto, tada pereisim prie dokumentų, kainų ir realių problemų, kurios nutinka ne kataloge.

Perkraustymo logistika į Angliją ir iš jos: maršrutas, terminai ir kaina

Kada „Perkraustymo logistika į Angliją ir iš jos: viskas aišku“ tampa tikrai aišku?

Ji tampa aiški tada, kai ant stalo guli ne tik adresas, bet ir realybė: kiek baldų, ar liftas veikia, ar Manchesterio gatvėje leidžiama sustoti, ar Londono butui reikia booking’o. Pirma kaina telefonu dažniausiai yra orientyras, ne įsipareigojimas. Mes darome inventorių, patikriname prieigas, maršrutą per Calais/Dover, terminus ir dokumentus. Kai šitie punktai sutvarkyti, rizikų lieka. Bet bent jau matosi, kur jos slypi.

Kiek trunka tarptautinis kraustymas Lietuva–Anglija?

Jeigu kalbam apie standartinį kraustymą Lietuva–Anglija, realus laikas dažnai būna 3–7 darbo dienos nuo pakrovimo iki iškrovimo. Greičiausiai eina daliniai kroviniai, kai konteineris jau formuojamas. Pilnas konteineris gali važiuoti tiesiau, bet ne visada greičiau, nes reikia suderinti keltą, muitinės procedūras ir iškrovimo langą. Kartais penktadienį pakraunam, o pirmadienį jau iškraunam. Kartais oro uosto eilės ar audra sugadina planą.

Ar geriau vežti pilną konteinerį, ar dalinį krovinį?

Pilnas konteineris, FCL, turi prasmę, kai vežate 2–3 kambarių buto turinį ar daugiau. Tada daiktai keliauja atskirai, mažiau perbraižoma, paprasčiau planuoti datas. Dalinis krovinys, groupage arba LTL, dažniausiai pigesnis 1–2 žmonių atsivežimui. Bet jis lėtesnis, nes konteineryje būna kelių klientų dėžės, sofų ir visų tų „tik mažas maišas“. (Tiksliau – terminalą, ne sąvartyną.) Jei biudžetas ribotas, dalinis variantas dažnai gelbsti.

Koks maršrutas iš Kauno į Londoną paprastai greitesnis?

Iš Kauno į Londoną dažnai patogus maršrutas būna per Klaipėdos/Kauno terminalą, tada Vokietija–Olandija–Belgija–Prancūzija–Dover ir M20/M25 link Londono. Iš Vilniaus galimavažiuoti per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, keltas per Calais arba tunnelis. Greičai? (tiksliau – greitis) priklauso nuo vairuotojų režimo, keltų bilietų ir eismo. Kartais „trumpesnis“ kelias išeina brangesnis. Realybėje maršrutas parenkamas pagal datą, kainą ir kur galima palikti sunkvežimį.

Ar „Perkraustymo logistika į Angliją ir iš jos: viskas aišku“ reiškia, kad nereikia jokio plano?

Ne, tai nereiškia, kad plano nereikia. Tai reiškia, jog planas turi būti matomas: kas krauna, kas vairuoja, kur stovi konteineris, kas ruošia sąrašus, kas atsako, jei keltas vėluoja. Perkraustymo logistika į Angliją ir iš jos: viskas aišku reiškia ne magiją, o tvarką, kurią galima paaiškinti žmogiškai. Blogiausia, kai klientui sakoma „neįsijauskit“, o po savaitės paaiškėja, kad nėra inventorinio sąrašo. Planas nebūna idealus. Bet jis turi būti.

Perkraustymo logistika į Angliją ir iš jos: dokumentai, muitinė ir Brexit

Kokius dokumentus reikia ruošti kraustantis į Jungtinę Karalystę?

Paprastai reikia paso arba ID duomenų, naujo adreso Anglijoje, seno adreso Lietuvoje, inventorinio sąrašo, pakavimo lapo ir deklaracijos informacijos. Jei daiktai asmeniniai ir naudojami ilgiau nei šešis mėnesius, dažnai galima prašyti lengvatų nuo muito ir PVM. Reikia įrodymų, kad keliatės gyventi: darbo sutartis, nuomos sutartis, registracijos dokumentai, kartais mokyklos laiškas vaikams. Ne visada pakanka žodžio „aš ten gyvensiu“. Dokumentus geriau ruošti prieš pakrovimą.

Ar po Brexit reikia muitinės deklaracijos asmeniniams daiktams?

Taip, po Brexit Jungtinė Karalystė nėra ES muitų teritorijoje, todėl asmeniniams daiktams vis tiek reikia muitinės procedūros. Tai nereiškia, kad visada mokėsite mokestį, bet popierizmas yra. Įmonė arba brokeris ruošia import declaration, remiantis inventoriumi ir jūsų statusu. Kai kurie žmonės galvoja, kad senas fotelis ir 30 dėžių niekam nerūpi. Tada konteineris laukia, kol atsiras trūkstamas dokumentas. Čia ne baisumas, tik sistema.

Kas yra inventorinis sąrašas ir kodėl jis toks nuobodus, bet svarbus?

Inventorinis sąrašas yra nuobodus daiktas, bet jis saugo pinigus ir nervus. Jame rašoma ne „baldai“, o „1 dvivietė sofa, 1 stalas, 6 kėdės, 12 dėžių knygos, 1 televizorius“. Jei kas nors dings ar bus apgadinta, draudimas ir pervežėjas žiūri į šitą sąrašą. Jei sąrašas parašytas kaip vakarienės užrašas ant servetėlės, sunku ginčytis. Mes prašome nuotraukų vertingų daiktų. Nuobodu, taip, bet po to ramiau.

Ar reikia EORI numerio perkeliant savo baldus?

Dažniausiai EORI reikia įmonei ar brokeriui, kuris tvarko muitinės deklaraciją, ne jums kaip fiziniam asmeniui kasdieniam pokalbiui. Nežinau 100% jūsų atvejo be dokumentų, bet jūsų duomenys vis tiek bus naudojami deklaracijoje. Jei vežate komercinį krovinį, pavyzdžiui, prekes pardavimui, situacija keičiasi iš karto. Tada jau kalbame apie HS kodus, komercines sąskaitas, galimus muito tarifus. Todėl prieš siunčiant verta pasakyti tiesą: asmeniniai daiktai ar prekybai. Meluoti čia labai bloga idėja.

Ką daryti, jei daiktai keliauja į Angliją anksčiau nei pats žmogus?

Tai įmanoma, tik reikia aiškiai sutarti, kas atvyksta pirmas: daiktai ar žmogus. Jei daiktai keliauja anksčiau, paprastai reikalingas laikinas saugojimas Anglijoje arba sandėlis Lietuvoje. Perkraustymo logistika į Angliją ir iš jos: viskas aišku nėra teisinė paslauga, todėl svarbius punktus tikrina klientas ir, jei reikia, brokeris. Maždaug 7–14 dienų sandėliavimas Anglijoje gali kainuoti nuo 40 iki 120 £ per savaitę. Kartais pigiau palaukti dvi dienas Lietuvoje.

Kainos, draudimas ir paslaugų lygis

Kodėl kaina gali pasikeisti po pirminio pasiūlymo?

Kaina keičiasi tada, kai pradinėje sąmatoje buvo spėjimas, o ne matavimas. Pavyzdžiui, telefonu sakote „trys dėžės drabužių“, o realybėje tai yra šeši plastikiniai konteineriai ir dviratis. Gali keistis kuro kaina, keltų bilietai, Londono sustojimo leidimas, lifto nebuvimas, papildomas rankinis darbas. Gerose įmonėse tai pasakoma prieš darbą. Blogose – po sąskaitos. Todėl prašykite detalaus pasiūlymo.

Kiek realiai kainuoja kraustymas į Angliją?

Labai apytiksliai, dalinis kraustymas į Angliją nuo 10–20 m³ gali kainuoti 1 500–3 500 €, priklausomai nuo miesto ir paslaugų. Pilnas 20 ft konteineris dažniausiai prasideda apie 3 500–5 500 €, o 40 ft HC gali būti 5 500–8 500 € arba daugiau. Jei norite pakavimo, demontavimo, surinkimo, draudimo ir sandėliavimo, kaina šoka. Kraustymas iš Londono į Vilnių kartais pigesnis. Tikslus skaičius gimsta tik po inventoriaus.

Ar draudimas tikrai būtinas?

Draudimas nėra privalomas kaip techninė apžiūra, bet be jo liekate su rizika vienas. Tarptautinis pervežimas nėra švelnus pasivaikščiojimas su dėžute rankose. Konteineris juda, keičiasi temperatūra, dėžės spaudžiamos, baldai trinasi. Bazinis draudimas dažnai skaičiuojamas nuo svorio, ne nuo daikto vertės. Jei vežate brangius daiktus, imkite papildomą draudimą arba vežkite juos patys. Dokumentus ir papuošalus – į automobilį.

Ką reiškia „viskas įskaičiuota“ ir kodėl kartais tai yra gražus žodis?

„Viskas įskaičiuota“ kartais reiškia viską, o kartais tik gražiai nufotografuotą sakinį. Normalu, kad pasiūlyme būtų transportas, pakrovimas, iškrovimas, standartinis pakavimas, muitinės procedūrų tvarkymas ir bazinė apsauga. Bet durų nešiojimas, pianinas, seifo kilnojimas, ilgas ėjimas iki sunkvežimio, naktinis saugojimas – tai dažnai atskira eilutė. Jei įmonė vengia detalių, klauskite tiesiai: kas neįskaičiuota? Geras atsakymas būna konkretus. Blogas atsakymas dažniausiai ir yra pigiausias.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo tokios, kuri vėliau „pamiršo“ kažką pasakyti?

Normali įmonė nebijos jūsų klausimų, net jei jie nepatogūs. Ji parodys sutartį, draudimo sąlygas, kas yra atsakingas už muitinę, kas važiuoja, koks transportas, kaip skaičiuojamas kubatūros tūris. Blogos įmonės mėgsta skambėti labai draugiškai telefonu, o dokumentuose palikti miglą. Patikrinkite, ar yra realūs atsiliepimai, ne tik penkios žinutės iš tos pačios savaitės. Paprašykite pavyzdinės inventorinės formos. Jei jus tik ramina, bet nieko nepaaiškina, geriau sustoti.

Pakavimas, apsauga ir kas vyksta vietoje

Ar verta pirkti pakavimo paslaugą, ar pakuotis pačiam?

Pakuotis pačiam galima, ypač drabužius, knygas, virtuvės smulkmenas. Bet profesionalus pakavimas geriau tinka stiklui, paveikslams, televizoriams, lempoms, porcelianui. Žmonės dažnai per mažai įvertina, kiek laiko reikia vien indams. Jei pakuojate patys, žymėkite kiekvieną dėžę: kambarys, turinys, „trapu“. Palikite maišą su pirmos nakties daiktais: tualetinis popierius, arbata, įkrovikliai, vaistai. Beje, kavos aparatas irgi ten.

Kaip apsaugoti baldus, kad nesubraižytų konteineryje?

Baldai saugomi sluoksniais: pirmiausia švarūs ir sausi, tada kampai, po to plėvelė, antklodės arba veltinis, galiausiai tvirtinimas konteineryje. Blogiausia klaida – gražiai apvynioti sofą, bet palikti ją laisvai stovėti. Kelionėje ji pajudės, o tada trintis daro savo. Stalai dažniausiai kenčia nuo kojų, spintos nuo durų, stiklinės vitrinos nuo vibracijos. Jei baldas senas ir trapus, geriau pasakyti iš anksto. Mes galime sumažinti riziką.

Ką daryti su buitine technika, televizoriumi ir kompiuteriais?

Buitinė technika turi būti išjungta, išdžiovinta, pritvirtinta, o skalbimo mašina pageidautina su transportiniais varžtais. Televizorius geriausiai keliauja originalioje dėžėje, bet jei jos nėra, daroma speciali dėžė ir apsauga ekranui. Kompiuteriai, diskai, dokumentai ir brangūs įrankiai – čia jau rimta vieta. Aš asmeniškai vežčiau juos automobiliu arba rankiniame bagaže, ne konteineryje. Jei kas nors atsitiks, ginčas dėl vertės visada nemalonus. Be to, kai kurie daiktai konteineryje prakaituoja.

Ar pervežimo įmonė gali pakilti į 4 aukštą be lifto?

Gali, bet už tai dažniausiai mokama papildomai ir ne visada įmanoma. Reikia žinoti, ar liftas veikia, ar laiptinė siaura, ar durys atsidaro 90 laipsnių, ar kaimynai neparkavo automobilio prie įėjimo. Keturi aukštai be lifto ir didelis fotelis – tai ne „greitai užnešim“. Tai darbas dviem ar trims žmonėms, kartais su diržais. Kartais mes siūlome naudoti kraną arba iškrauti prie durų. Todėl prieigos informacija turi būti sąžininga.

Kodėl dėžės su knygomis kartais atrodo mažos, bet žudo nugarą?

Knygų dėžės atrodo mažos, nes žmonės galvoja apie drabužius. Knyga sveria daug, o didelė dėžė greitai tampa tokia, kad jos niekas nepakelia. Geriausia naudoti mažesnes dėžes, pavyzdžiui, 30–40 litrų, ir nerašyti iki viršaus. Tas pats galioja indams, įrankiams, dokumentų archyvams. Vieną kartą mačiau klientą, kuris norėjo „tik greitai“ perkelti biblioteką iš Kauno į Bristolį. Po valandos jis jau nebekalbejo apie greitai.

Grįžimas, sandėliavimas ir realios problemos

Ar perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą yra lengvesnis?

Dažnai taip, bet ne visada. Iš Anglijos į Lietuvą paprasčiau dokumentų prasme, nes grįžtate į ES su asmeniniais daiktais, tačiau vis tiek reikia tvarkos. Sunkiau būna tada, kai butas Londone yra trečiame aukšte, konteineriui negalima stovėti, o iškrauti reikia iki 18 valandos. Kainos kartais būna geresnės, nes vežėjai nori užpildyti mašiną grįžimui. Bet jei laukiate paskutinės savaitės, vietų nebėra. Planuokite bent prieš 3–5 savaites.

Ką daryti, jei naujas butas Londone nepriima konteinerio?

Tada reikia plano B dar prieš konteineriui išvažiuojant. Londono gatvės, ypač senesni rajonai, ne visada draugiškos 13,6 m transportui. Galimas variantas – iškrovimas leistinoje vietoje, pervežimas mažesne mašina, laikinas saugojimas arba booking su council / pastato administracija. Kartais kaimynai užstoja įvažiavimą ir niekas jų neperkalba. Todėl nuotraukos, adresas, pašto kodas ir kontaktinis asmuo vietoje nėra formalumas. Jei jų nėra, iškrovimo dieną prasideda brangi improvizacija.

Ar verta naudoti sandėlį tarpiniam etapui?

Sandėlis gelbsti, kai datos nesutampa, remontas vėluoja, nuomos sutartis baigiasi anksčiau arba grįžtant iš Anglijos dar nėra kur dėti baldų. Tai kainuoja, bet dažnai pigiau nei mokėti už butą dviem adresais. Svarbu pasitikrinti, ar sandėlis saugomas, ar yra draudimas, ar galite pasiimti dalį daiktų. Vieną savaitę sandėliavimas gali atrodyti smulkmena. Po dviejų mėnesių žmonės pradeda sakyti: „o kam man tos dvi kėdės?“ Ir tada prasideda tikras rūšiavimas.

Ką daryti, kai daiktai neatvyksta tą dieną, kurią pažadėta?

Visų pirma, nesupykti per pirmas penkias minutes, nes transportas kartais vėluoja dėl oro, keltų, eismo ar muitinės. Tada klauskite, kur tiksliai yra krovinys ir koks naujas iškrovimo langas. Jei įmonė tyli, tai blogas ženklas. Normalu, kai vairuotojas praneša apie pokyčius, kai dispečeris atsako į skambučius. Ne normalu, kai dingsta telefonai ir atsiranda pasakojimai. Dokumentuokite viską: žinutes, laiką, pažadus.

Ar tikrai visada reikia vežti visus baldus atgal?

Ne, ir tai viena nemaloniausių tiesų. Daugelis žmonių pervertina baldų sentimentalinę vertę, ypač kai Anglijoje butai maži, o pervežimas kainuoja pagal tūrį. Sena spinta gali būti brangi jausmui, bet pigi rinkoje ir didelė konteineryje. Kartais geriau parduoti, paaukoti ar išmesti, o į Lietuvą vežti tai, kas tikrai naudojama. Sakau tai ne iš gražaus katalogo, o iš realių garažų. Po metų žmonės dažniausiai džiaugiasi, kad neįsivežė visko.

Išvada

Perkraustymo logistika į Angliją ir iš jos: viskas aišku tik tada, kai aiškūs daiktai, datos, dokumentai, prieigos ir atsakomybės. Nėra stebuklingo mygtuko, yra inventorius, maršrutas, keltai, muitinė, draudimas ir žmogus, kuris atsako į telefoną. Jei ruošiatės iš Lietuvos į Londoną, Manchesterį ar Bristolį, pradėkite nuo sąrašo ir realių nuotraukų. Jei grįžtate, nesivežkite visko vien iš nostalgijos. Geriausias planas nėra tas, kuris skamba gražiausiai, o tas, kuris išgyvena pirmąją iškrovimo dieną.