Perkraustymo logistika į Angliją: efektyvus maršrutų planavimas

Sakyčiau, dažniau nei galvojote, žmonės klaidingai mano, kad perkraustymas į Angliją yra tas pats kas važiavimas į Lenkiją ar Vokietiją. Nėra. Nuo „Brexit“ visoka pasidarė kur kas sudėtingiau, o dokumentacija gali užkirsti kelią net pažymėtam vairuotojui. Perkraustymo logistika į Angliją: efektyvus maršrutų planavimas dabar reiškia ne tik trumpiausią kelią žemėlapyje rasti, bet ir pro protą praeiti muitinę bei suprasti, k kur uoste reikia skubėti. Jei pasiruošite blogai, gali tekti stovėti Kalė arba Dovere iki 12 valandų, o tai jau nėra joks pasilinksminimas. Toliau išdėliosiu kas iš tiesų svarbu, kad išvengtumietie nervinimo ir nereikalingų išlaidų, kurios dažnai iškyla dėl paprasto nežinojimo. Nėra taip paprasta kaip anksčiau, bet sužinojus triukus, viskas vyksta labai sklandžiai.

Pagrindai ir tai, ką reikia turėti omenyje

Ką reikia žinoti prieš pradedant planuoti?

Viskas prasideda ne nuo dėžių lipdymo, o nuo dokumentų tikrinimo. Jei planuojate perkraustymo logistiką į Angliją, turite žinoti, jog asmeninis daiktų pervežimas (Transfer of Residence) skiriasi nuo komercinio krovinio. Reikės surinkti daugybę popierių, įrodančių, kad gyvenote Lietuvoje ne mažiau kaip 12 mėnesių. Be to, tikrai patikrinkite ar vairuotojo pažymėjimas galioja JK, nes seni tipo dokumentai dabar nebeatitinka reikalavimų.

Ar galiu pats vairuoti sunkvežimį į Angliją?

Techniškai – galite, jei turite atitinkamą kategoriją (C arba CE), tačiau yra „vabzdžiukas“. Po „Brexit“ keltų kompanijos gali neleisti įsivažiuoti vairuotojui, kuris neturi specialaus kodės pažymėjime (kodas 95). Tas kodas įrodantis kompetenciją krovinių vežime. Niekada nenustokite, nes tada tiesiog gražins iš uosto su visais daiktais.

Kas dėl tiražų, ar jie reikalingi?

Jei važiuojate tiražu (TIR), tai viskas aišku – tūkstantis dokumentų ir sandėrių uždarymas. Bet dėl efektyvaus maršrutų planavimo privatūs asmenys dažniau renkasi paprastus vagonus su pilnu dokumentu (CMR). Tiražas čia per daug komplikuotas ir brangus paprastam perkraustymui, todėl jo nerekomenduoju, nebent jums tenka vežti kažką ypatingai brangaus ar įstatymams priskirtiną.

Kiek laiko užtrunka efektyvus maršrutų planavimas?

Gerai, tai priklauso nuo to, kiek tiksliai turite daiktų ir kur gyvenate. Jei esate Vilniuje, tai efektyvus maršrutų planavimas į Londoną užims apie 2–3 dienas važiavimo, bet reikia numatyti laiko muitinei. Tikėkitės, kad nuo durų iki durų nueisite maždaug per 4–5 dienas, jei viskas vyks be didelių nesklandumų. Ir tai yra realistinis laikas.

Ar verta rinktis mažesnę furgoną?

Mažesnis furgonas reiškia mažiau problemų, tikrai. Jį lengviau įspirti į keltą ir lengviau parkuoti Anglijos miesteliuose, kur gatvės siauros. Tačiau jei turite daug baldų, gali tekti važiuoti du kartus, o tada perkraustymo logistika į Angliją taps dvigubai brangesnė. Geriau vieną kartą paimti didelį (7.5t) negu važinėti atgal ir priekį.

Ką daryti jei neturite pakavimo medžiagos?

Nenusipirkite jos Anglijoje – ten kainos astronominės. Pasiimkite visas dėžes, burbulus ant popieriaus ir lipdukas čia, Lietuvoje. Paprasčiausiai užsakykite iš tos pačios firmos, kura jums veža, dažnai jos gali tai suteikti kaip nemokamą priedą prie paslaugos (nors ne visos).

Muitinė ir „Brexit“ blogis (ar gerybė?)

Kodėl Brexit sugadino viską?

Sakyčiau, nesugadino, tik sudėtingino. Anksčiau buvo tiesiog važiavom per vėliavas, o dabar reikia užpildyti deklaraciją dėl asmeninių daiktų. Jei tuo nebus pasirūpinta, gali tekti sumokėti PVM ir muito mokesčius už savo senus suoliukus. Perkraustymo logistika į Angliją: efektyvus maršrutų planavimas dabar prasideda nuo tos deklaracijos pateikimo internetinėje sistemoje.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Galite, bet yra griežti apribojimai. Mėsos ir pieno produktai iš ES be specialių leidimų praktiškai neįvežiami (kažkas truputį, sau, gal, bet rizikuoti nereikia). Alkoholio kiekis taip pat reglamentuojamas – tik tam tikras kiekis laikomas asmeniniu poreikiu. Vieną kartą mums muitininkas atėmė keletą dešrelių, vaikas išsigando, teko viską išmesti.

Kas jei mano dokumentai neatitinka realybės?

Tada bus problemų. Pavyzdžiui, jei deklaracijoje parašote, kad vežate 50 dėžių, o paskaičiuoja 40, tai dar pusėl valio. Bet jei paskaičiuoja 60, tai gali būti įtarta kontrabanda arba prekyba be leidimo. Nėra vietos nusišnekėjimui prie britų pareigūnų, jie labai griežti.

Ar tiražas apsaugo nuo patikrinimų?

Tiražas (TIR) greičiau užtikrina, kad krovinys neužkels kelių, bet muitinė vis tiek gali sustabdyti patikrai. Tikimybė mažesnė, bet nulis nėra. Dirbant su efektyviu maršrutų planavimu vertinaus vengti bet kokių „raudonų vėliavų“, kurios sukeltų įtarimą.

Kas dėl draudimo – ar jis veikia Anglijoje?

Dauguma Lietuvos draudikų turi „Žaliaią kortą“ (Green Card), kuri galioja JK, bet patikrinkite. Tas draudimas turi padengti ne tik furgoną, bet ir krovinį. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas užkliuvo ant bordiuro Londone, o draudimas neapėmė žalos krovininiui.

Ar reikia mokėti už įvažiavimą į šalį?

Patys įvažiavimo mokesčio nėra (kaip anksčiau buvo su vignete), bet dabar susumuojamos kitos išlaidos – sveikatos mokestis (kažkiek svarų į metus), keltų bilietai, kurie padidėjo. Taigi, iš tiesų, įvažiuoti dabar brangiau.

Keliai, uostai ir ką reiškia eiti pro protą

Kur geriau plaukti – Kalė ar Douveris?

Doveris ir Kalė yra trumpiausias atstumas, tačiau ten didžiausias eismas. Jei jums efektyvus maršrutų planavimas svarbiau už 2 valandas laiko, gera žiūrėti ir į kitus uostus, pvz., į Ostenę (Belgija) arba Hook of Holland (Olandija). Nors keliausite šiek tiek toliau, galite sutaupyti laiko stovint eilėse, ypač vasarą.

Ar verta važiuoti naktį?

Nakties važiavimas turi privalumų – mažiau guolių, greičiau nuvažiuosite per Vokietiją. Tačiau Britanijos saloje kai kurios vietos gali būti uždarytos arba pavojingos naktį. Be to, jei atvykstate į uostą anksčiau nei laikas, gali tekti laukti kieme, o kur naktį praleisti vairuotojui, jei nėra vietos poilsio? Tai reikia apgalvoti.

Kaip išvengti spūsčių Londono aplinkkelio (M25)?

O tai jau yra didelė menų dalis. M25 aplinkkelis gali sustoti bet kada. Geriausia naudotis programomis kaip „Waze“ arba „Google Maps“, kurios rodo realų laiką. Kartais perkraustymo logistika į Angliją pasiekia aukštumą, kai nukreipiate vairuotoją pro šalies kelius (A roads), jei greitkelis užstrigo.

Ką daryti jei techniškai sugenda?

Turite turėti kontaktą pagalbos tarnyboje, kuri vežia JK. Dauguma Lietuvos draudikų turi partnerių ten, bet ne visi. Vieną kartą mums furgonas užgeso ant M6, lauk�me 5 valandas, kol atvažiavo vietinis remontas. Vadinasi, turėkite užsavedęs vietinio mechaniko telefoną (nors tikiuosi, kad nereikės).

Ar sunku rasti vietos iškrauti Anglijoje?

Jei kinate į miesto centrą (pvz., Londonas, Birmingamas), tai bus košmaras. Reikia gauti specialius leidimus iš savivaldybės (parkavimo pažymėjimą iškraunimui). Geriausia sutarti su gretimu sandėliu arba stovėjimo aikštele. Nekraupykite ant pilkosios zonos raudonoje zonoje – britai greitai nuveža atsivežtą furgoną.

Kiek kainuoja degalai Anglijoje?

Degalai dabar brangesni nei Lietuvoje, tačiau skirtumas nebe toks milžiniškas kaip prieš metus. Vistiek verta užpilti pilną baką prieš pasienį (arba jau Prancūzijoje), kad nereikėtų pirkti brangiausio degalų pirmoje degalinėje užsienio šalyje.

Krovinio apsauga ir kaip nenusivilti

Kaip užfiksuoti daiktų būklę?

Būtina daryti nuotraukas. Fotografuokite kiekvieną dėžę, baldus prieš pakrovimą ir po iškrovimo. Vienas klientas skundėsi, kad buvo sutvirtėjus lenta, bet mes turėjome nuotrauką, kur matėsi toji pačią įdrėkta dar Lietuvoje (tai pat atsakėme). Tai gelbėja nuo ginčų.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Apie 90% atvejų – taip. Dideli spintos, sofos nepraeis pro duris arba per lengvai susilaužys transportuojant. Efektyvus maršrutų planavimas neapsiriboja keliu, jis taip pat reiškia erdvės panaudojimą furgone. Išmontuoti baldus taip pat geriau pritvirtinama, jie nešokuja.

Ką daryti su brangiaisiais daiktais?

Jewelry, pinigai, dokumentai – viską tai reikia vežti su savim kabinete. Deja, net ir geriausia perkraustymo logistika į Angliją neišgelbės, jei paliksite auksinius grandinėles neuzrakintose dėžėse gale. Vairuotojas neatsakingas už jūsų asmeninius pinigus.

Kaip suskaičiuoti tūrį?

Nenaudokite „akių matavimo“. Geriau sudėkite viską į vieną kambarį ir pamatuokite, ar tai užims 10, 15 ar 20 kubinių metrų. Tada bus aišku, koks furgonas jums reikalingas. Per mažas furgonas – tai papildomos išlaidos antram važiavimui.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet turi turėti fitosanitarinius pažymėjimus. Be jų britai gali nesuleisti augalo į šalį arba jį sunaikinti. Tai dar vienas smulkmenas, kuris dažnai užmiršiamas, kai žmonės skubasi.

Kas jei daiktų atsiranda daugiau nei planavote?

Tai būna dažnai. Paskutinę minutę visada įmeskite dar keletą dėžių su rubeliais ar knygomis. Jei furgonas jau pilnas – būsite įstrigę. Viską sudėkite anksčiau ir, jei reikia, pasakykite dispečeriui, kad reikia didesnės mašinos.

Kainos ir realios patirtys

Kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai?

Turiu omenyje, kai viena firma sako 500 eurų, o kita 1500. Skirtumas ne tik maršrute, bet ir tai, kas įskaičiuota. Ar tai „nuo durų iki durų“? Ar įeina iškrovimas? Ar yra vairuotojas pagalbininkas? Neklauskite tik dėl galutinės sumos, klauskite kas joje yra.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Lietuvoje kartos giliai, bet užsienyje – dar labiau. Užsieniečiai gali priekaištauti dėl „waiting time“ (laukimo laiko), jei jūsų klientas vėluoja iškrauti. Tas laikas gali būti brangiai apmokamas. Viskas turi būti užsirašyta sutartyje.

Kas daro įtaką efektyviam maršrutų planavimui kainos atžvilgiu?

Kuro kaina, kainos už uosto mokesčius, taip pat ir diena, kada važiuojate. Savaitgaliais keltų bilietai brangesni. Jei galite, stenkites važiuoti darbo dienomis – tai gali sutaupyti iki 20% visos išlaidos.

Ar rekomenduojate mažas firmas ar didžiažodžius?

Tai įdomu. Didelės firmos turi infrastruktūrą, bet mažos firmos dažnai dirba greičiau ir ne taip biurokratiškai. Asmeniškai aš pasitikiu tiems, kurie turi realių atsiliepimų ir ne tiek „puikių“ svetainių. Kartais mažas brokeras padarys daugiau gero nei gigantas.

Ar galima susitarti dėl atidėlio mokėjimo?

Dauguma firmų reikalauja avanso (30–50%). Negalima tikėtis, kad jie veš krovinį tik pažadu. Tačiau galutinį apmokėjima dažnai imąja tik atvykus į vietą arba po iškrovimo. Tai saugo ir jus, ir juos.

Ką daryti jei dings daiktai?

Tuo atveju draudimas turi padengti nuostolius. Būtinai turėkite inventorizacijos sąrašą su apytikslėm vertėm. Be to, jei tai didelė problema, reikia kreiptis į policiją (abiejose šalyse). Tikra perkraustymo logistika į Angliją turi būti apdrausta, nes niekas nėra 100% saugu.

Visi kiti klausimai, bet ne mažiau svarbūs

Ką daryti su šunimi ar kate?

Tai jau visa kita istorija – reikia mikroschemos, pasų šunims (pet passport). Be to, kai kuriais keltais gyvūnai leidžiami tik tam tikrose kabinose arba turi būti uždaryti specialiuose konteineriuose. Neišleiskite gyvūno be pasiruošimo.

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti?

Įprasta taisyklė – vairuotojas veža, o jūs (arba jūsų samdyti darbuotojai) kraunate/iškraunate. Jei norite, kad vairuotojas padėtų, tai papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti. Nereikia laukti, kad jis iš karto ims nešti sofos.

Kaip elgtis jei užstrigsite pasienyje?

Išsikrapštykite telefoną ir skambinkite savo brokeriui arba pervežėjui. Jie gali sušvelninti situaciją susisiekę su muitinės atstovu. Nieko nedarykite savavališkai, pvz., nebandykite praslipti pro kelius.

Ar galima veži važiuoti lietuviais numeriais?

Galite, jei esate turistas arba laikinai. Jei gyvenate ten ilgiau, turite perregistruoti mašiną. Tačiau krovininiams furgonams, atvykusiems dėl darbo, taisyklės griežtesnės. Geriau pasikalbėkite su specialistu.

Kas dėl grįžimo tuščiu?

Dauguma firmų suskaičiuoja kainą tik į vieną pusę (neskelbia „round trip“). Vairuotojai dažnai stengiasi rasti grįžtamą krovinią, kad nevažiuotų tuščia, todėl kaina gali būti šiek tiek mažesnė. Bet ne visada įmanoma.

Kod�l taip svarbu efektyvus maršrutų planavimas?

Nes laikas – pinigai. Kuo greičiau krovinys atvyks, tuo mažiau laiko praleisite be daiktų. O, žinant, koks neprognozuojamas oras Anglijoje (lietus užkliudo ant visko), greitas iškrovimas taip pat apsaugo daiktus drėgmės nuo išorės.

Bent vienas patarimas pabaigai?

Nebūkite godūs. Pigiausia paslauga dažnai pasidaro brangiausia, kai kažkas sugenda arba dingsta. Pasirinkite patikimą žmogų, kuris turi patirties, o ne tą, kas siūlo magišką kainą. Perkraustymo logistika į Angliją: efektyvus maršrutų planavimas tai ne tarsi pica už 5 eurų, tai rimtas reikalas.

Trumpai tariant, perkraustymas į Angliją nėra nieko tokio, ko nebuvo galima įveikti, jei žinai, ką tiki daryti. Svarbiausia – nepalikti visko paskutinę minutę, nes dokumentai ir keltų vietos reikalauja laiko. Tikiuosi, perkraustymo logistika į Angliją: efektyvus maršrutų planavimas dabar atrodo šiek tiek aiškiau ir mažiau bauginančai. Sėkmės kelyje ir stenkites nepanikuoti, jei kažkas nesuvežia taip kaip plane – visada išeiga randama.